Edgaras Leichteris
Verslo ir mokslo bendradarbiavimo centrų (toliau - slėnių) samprata yra tiek užpainiota ir tiek apaugusi politikų vizijomis, biurokratų reglamentavimu, universitetų interesais ir verslo bei žurnalistų skepticizmu, kad net ir aš dabar nesiimčiau sudėlioti visko į lentynėles, nors dalyvavau praktiškai visose slėnių kūrimo stadijose. Vis dėlto, norisi pasidalinti nuomone, kuri gali būti priešinga Lietuvoje įsivyravusiam slėnių supratimui, tačiau gal ji paaiškins, kodėl kartais nesusikalbame su užsienio ekspertais, kodėl mums sekasi ar nesiseka vystiti šias iniciatyvas ir kur slypi slėnių efektyvumo didinimo potencialas.>>>
Ligita Valalytė
Kas iš tikrųjų yra mokslo ir technologijų parkas? Šis klausimas yra girdimas vis dažniau. Ar tai yra pastatai kuriuose „gyvena“ verslas? Ar tai yra teritorija, kurioje įsikūrę universitetai, verslo įmonės, inkubatoriai ir pan.? Ar tai yra profesionali komanda, kuri padeda verslui augti? O galbūt mokslo ir technologijų parkai yra tie patys „Slėniai“? >>>
Arminas Varanauskas
Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis. >>>
Artūras Jakubavičius
Ilgą laiką tarp Seimo ir Prezidentės „mėtomas“ ir daug diskusijų visuomenėje sukėlęs Viešųjų pirkimų įstatymas pagaliau yra priimtas. Remiantis šiuo įstatymu, nuo 2014 m. sausio 1 d. mažos vertės viešuoju pirkimu bus laikomas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 200 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. litų. Iki šiol mažos vertės pirkimu buvo laikomas pirkimas, kai jo vertė neviršijo 100 tūkst. litų prekėms ir paslaugoms.Tokios įstatymo pataisos turėtų leisti perkančiosioms organizacijoms nors šiek tiek atsikvėpti nuo administracinės naštos bei paprasčiau vykdyti pirkimus, tačiau... Tuo pat metu, viena ranka paprastinant viešųjų pirkimų tvarką, kita - didinamas kontrolės mechanizmas, taip kuriant papildomas prievoles perkančiosioms organizacijoms.>>>
Bendraudamas su valdžios atstovais dažnai jaučiuosi, kad manęs niekas negirdi ir nesupranta. Paradoksalu, tačiau bendraujant su atskirais valdžios atstovais viskas sekasi puikiai, galima surasti protingų, pažangių, sistemiškai mastančių, atsidavusių Lietuvai žmonių. Tačiau kai bendrauji "su sistema", kažkurioje vietoje viskas pakrypsta į blogąją pusę. Ir tada tenka prisiminti: "Norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada". Ir tai nepriklauso nuo politinės partijos, pažiūrų, lyties, amžiaus, išsilavinimo.Bendraudamas su valdžios atstovais dažnai jaučiuosi, kad manęs niekas negirdi ir nesupranta. Paradoksalu, tačiau bendraujant su atskirais valdžios atstovais viskas sekasi puikiai, galima surasti protingų, pažangių, sistemiškai mastančių, atsidavusių Lietuvai žmonių. Tačiau kai bendrauji "su sistema", kažkurioje vietoje viskas pakrypsta į blogąją pusę. Ir tada tenka prisiminti: "Norėjome kaip geriau, o gavosi kaip visada". Ir tai nepriklauso nuo politinės partijos, pažiūrų, lyties, amžiaus, išsilavinimo.>>>
Monika Petraitė
Vertinant Lietuvos ūkio struktūros palankumą aukštųjų technologijų plėtrai, turime labiau analizuoti ne tiek atskirus sektorius, kiek jų pajėgumus įsisavinti aukštųjų technologijų sprendimus, pasirengimą konkuruoti inovatyviais ir kūrybiškais būdais bei pereiti nuo technologijų „adaptavimo“ prie technologijų „modifikavimo“ ir, ypatingai, technologijų „kūrimo“ strategijų konkrečioms ūkio ir socialinėms problemoms spręsti. Vertinant Lietuvos ūkio struktūros palankumą aukštųjų technologijų plėtrai, turime labiau analizuoti ne tiek atskirus sektorius, kiek jų pajėgumus įsisavinti aukštųjų technologijų sprendimus, pasirengimą konkuruoti inovatyviais ir kūrybiškais būdais bei pereiti nuo technologijų „adaptavimo“ prie technologijų „modifikavimo“ ir, ypatingai, technologijų „kūrimo“ strategijų konkrečioms ūkio ir socialinėms problemoms spręsti. >>>
Gitana Aklienė
„Lietuvoje reikia verslą skatinančio, o ne žlugdančio požiūrio. Dažnai esame kritiški ir negatyvūs, realistai su pesimizmo gaidele. Penkis kartus bankrutavęs verslininkas, kuriantis šeštąjį verslą, Lietuvoje laikomas kvailiu, o JAV – pakankamai brandžiu, daug patirties turinčiu verslininku. Taigi mums reikia daugiau optimizmo ir tikėjimo, kad mes galime“.>>>
