Tomas Žalandauskas
2014 m. kovo 13 dieną Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai mokslinėms išvykoms. Anot LMT, paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai, o verslo sektoriuje dirbantiems mokslininkams bei tyrėjams tokia galimybė nėra suteikiama. Tokia tvarka yra ydinga, nes ignoruojant verslo sektoriuje dirbančius mokslininkus ir tyrėjus, Lietuva riboja savo potencialą tapti konkurencingesne mokslo ir technologinės plėtros sektoriuje ir siekti Inovacijų sąjungos tikslų.>>>
Eugenijus Butkus
Iš tiesų slėnių kūrimo procesas Lietuvoje buvo pernelyg ilgas ir painus, tačiau viena iš užsitęsusio proceso priežasčių yra valstybės politikos tęstinumo nebuvimas, atsidaręs dėl valdžios kaitos. Dėl šių priežasčių slėnių procesai ne kartą sustojo, keičiantis valdžioms daug kartų keitėsi ir slėnių valdymas. Slėniai taip ir neturėjo realaus šeimininko, kuris būtų atsakingas už jų valdymą bei strategijos įgyvendinimą. Neatsižvelgiant į šias slėnių raidos problemas, dabar iš jų yra tikimasi rezultatų ir pilnaverčio funkcionavimo, dažnai kyla nepasitenkinimas slėnių neefektyvumu, o jų vystymasis labai skubinamas.>>>
Petras Balkevičius ir Artūras Žukauskas
Edgaro Leichterio straipsnyje "Slėniai – arba mažos valstybės keliai ir klystkeliai bandant susivokti prioritetuose" kelis kartus paminėti Atviros prieigos centrai (APC) yra reikšminga slėnių infrastruktūros dalis, tačiau manome, kad „vadovaujančiosios institucijos“ juos pernelyg sureikšmina, iš jų tikisi daugiau nei realu gauti. Toks sureikšminimas užgožia daugybę slėnių problemų, kurios nesulaukia deramo dėmesio.>>>
Edgaras Leichteris
Verslo ir mokslo bendradarbiavimo centrų (toliau - slėnių) samprata yra tiek užpainiota ir tiek apaugusi politikų vizijomis, biurokratų reglamentavimu, universitetų interesais ir verslo bei žurnalistų skepticizmu, kad net ir aš dabar nesiimčiau sudėlioti visko į lentynėles, nors dalyvavau praktiškai visose slėnių kūrimo stadijose. Vis dėlto, norisi pasidalinti nuomone, kuri gali būti priešinga Lietuvoje įsivyravusiam slėnių supratimui, tačiau gal ji paaiškins, kodėl kartais nesusikalbame su užsienio ekspertais, kodėl mums sekasi ar nesiseka vystyti šias iniciatyvas ir kur slypi slėnių efektyvumo didinimo potencialas.>>>
Ligita Valalytė
Kas iš tikrųjų yra mokslo ir technologijų parkas? Šis klausimas yra girdimas vis dažniau. Ar tai yra pastatai kuriuose „gyvena“ verslas? Ar tai yra teritorija, kurioje įsikūrę universitetai, verslo įmonės, inkubatoriai ir pan.? Ar tai yra profesionali komanda, kuri padeda verslui augti? O galbūt mokslo ir technologijų parkai yra tie patys „Slėniai“? >>>
Arminas Varanauskas
Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis. >>>
Artūras Jakubavičius
Ilgą laiką tarp Seimo ir Prezidentės „mėtomas“ ir daug diskusijų visuomenėje sukėlęs Viešųjų pirkimų įstatymas pagaliau yra priimtas. Remiantis šiuo įstatymu, nuo 2014 m. sausio 1 d. mažos vertės viešuoju pirkimu bus laikomas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 200 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. litų. Iki šiol mažos vertės pirkimu buvo laikomas pirkimas, kai jo vertė neviršijo 100 tūkst. litų prekėms ir paslaugoms.Tokios įstatymo pataisos turėtų leisti perkančiosioms organizacijoms nors šiek tiek atsikvėpti nuo administracinės naštos bei paprasčiau vykdyti pirkimus, tačiau... Tuo pat metu, viena ranka paprastinant viešųjų pirkimų tvarką, kita - didinamas kontrolės mechanizmas, taip kuriant papildomas prievoles perkančiosioms organizacijoms.>>>
