Arminas Varanauskas
Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo.>>>
Artūras Jakubavičius
Aklai lygindami save su kitomis valstybėmis, siekdami tapti lyderiais globalioje rinkoje praleidžiame detales, kurios leistų priimti adekvačius sprendimus. Dažnu atveju, tai primena smėlio pilių statymą. Nerealūs siekiai yra blogiau nei mažesni, bet pasiekiami rezultatai, nes tai didina nusivylimą ir nepasitikėjimą.>>>
Norite dirbti produktyviau? Pirmas žingsnis – susitvarkykite savo darbo vietą. Taip byloja ne tik populiarių patarimų knygelės, bet ir rimti vadybos ekspertai. Sakysit, o tai prie ko čia tas švietimas? Mano galva, švietime turime būtent šią „higieninę“ problemą – dar nesusitvarkėme savo darbo stalo, o jau bandome pradėti rimtai dirbti.>>>
Justas Janauskas, Vytautas Jokužis, Justinas Katkus, Monika Petraitė
Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir plėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga.>>>
Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.>>>
Vidmantas Tomkus
„Kosmosas visada būdavo siejamas su didžiųjų valstybių didelėmis karinėmis ar tarnybos programomis, visi žinojo, kad tai kainuoja milijardus ir mažai šaliai, kaip Lietuvai, tokią veiklą vystyti atrodė neįmanoma. Todėl tikėjimo pradedant veiklą buvo nedaug“, – Vidmantas Tomkus.>>>
Kęstutis Šetkus
Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta esminiai pokyčiai, susiję su inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) politikos peržiūra – pradedamas prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos - sumanios specializacijos – strategijos kryptingas įgyvendinimas, parengtas ir svarstomas daug diskusijų visuomenėje sukėlęs naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą, kurios rezultatai gali lemti naujų reformų įgyvendinimą ir pan.>>>
Milda Laužikaitė
Kai mokiniai atlieka kūrybines užduotis, jie įsitraukia emociškai ir pradeda aktyviai mąstyti, nes reikia ieškoti ir atsirinkti informaciją, priimti daugybę sprendimų, formuluoti savo nepriklausomas žinutes, ieškoti joms išraiškos būdų.>>>
Efektyvus kvalifikacijos kėlimas gali būti visai paprastas, įtraukiantis ir kasdienis procesas, kai pati mokykla tampa ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi ir tobulėjimo vieta. Mokymasis darbo vietoje, sprendžiant realias ugdymo problemas, mokantis kolegialiai ir konsultuojant išorės profesionalams – visų šių mokymosi būdų sinergija padeda mokytojams augti ir tobulėti.>>>
Jurgita Petrauskienė
Daugiausiai Lietuvoje rengiama būsimų kūno kultūros mokytojų bei ikimokyklinio ugdymo pedagogų, tačiau turime labai mažai norinčių tapti matematikos, informatikos, chemijos, fizikos mokytojais.>>>
Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas.>>>
Solveiga Grudienė
Šiandien jau yra pavyzdžių, kuomet į mokyklą bandoma žiūrėti kaip į organizaciją, kurioje gali galioti dauguma principų ir veikti procesų, kurie gyvuoja verslo pasaulyje. Tam, kad tai veiktų, svarbu tinkamai parengti ir įgalinti vadovus bei mokytojus, daugiau taikyti įtraukimo, „dvipusio eismo“ principus vietoje nurodinėjimo „iš viršaus į apačią“ filosofijos.>>>
Jovita Starkutė
Ateities mokykla, kokią mes įsivaizduojame: savarankiška, tačiau atvira ir bendruomeniška, kūrybiška, besimokanti ir besidalinanti žiniomis, patirtimi, sėkmės pavyzdžiais. Šiuolaikinės mokyklos pagrindas yra vadovai lyderiai, motyvuoti ir profesionalūs mokytojai, kūrybiški ir personalizuoti mokymo(si) metodai, bendradarbiavimas su bendruomene.>>>
Austė Kiškienė
Lietuvai šiuo metu reikia kuo daugiau jaunų, inovatyvių įmonių, kuo daugiau inovatyvių darbo vietų ir naujų, kartais beprotiškų, idėjų – vien tam, kad kuo daugiau protingų ir verslių žmonių liktų Lietuvoje, kad augtų bendras idėjų kiekis ir kūrybingumas, būtų ugdomas mokslo praktiškumas ir verslumas. Jei mes sugebėsime sukurti mokslui ir inovacijoms palankią aplinką, būsime tolerantiški rizikai ir nesėkmei, pripažinsime ilgalaikių tikslų svarbą ir džiaugsimės visais įmonių pasiekimais, turėsime daugiau galimybių tapti tikrai inovatyvia šalimi.>>>
Aurimas Bakas
Išskirčiau dvi pagrindines gebėjimų kryptis – tai sugebėjimas išvesti organizaciją į dideles rinkas ir mokėjimas transformuoti kompaniją tuomet, kai to reikia. Gimę, užaugę, mokęsi ir pradėję dirbti mažoje rinkoje, neturime suvokimo, kaip sukurti aukštą pridėtinę vertę pasauliniu mastu, kur veikia ne tik rinkos dėsniai, tačiau ir kultūriniai, kalbos, verslo supratimo ir kiti niuansai.>>>
Petras Baršauskas
Šiandien neužtenka parengti tik siauros specializacijos ir mąstysenos profesionalą. Verslui, kuris nori išlikti konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, gyvybiškai svarbios plataus profilio asmenybės. Svarbu pažymėti, kad jau dabar, o ateityje dar labiau, reikės tarpdiscipliniškai, nestandartiškai mąstančio žmogaus. Tad universitetams tenka sunki užduotis – ugdyti nekonvencinio požiūrio, plataus profilio, kūrybiškai ir originaliai mąstančias asmenybes.>>>
