fbpx


Author Archive

Gyventojai galės spręsti, kaip atsiskaitys gavusieji ES lėšas

jonvabaliai Gyventojai kviečiami spręsti, ką įstaigos ir įmonės turėtų atskleisti apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Siūlomi klausimai bus svarstomi ir įtraukiami į skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ deklaracijas, kurias turi pildyti norintieji prisijungti. Taip siekiama padaryti informaciją apie ES lėšų panaudojimą labiau suprantama ir prieinama.

Neseniai startavusi skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“ pagrįsta paprastu veikimu: puslapyje www.jonvabaliai.lt yra pateiktos trys skaidrumo deklaracijos, kurias ES lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai savanoriškai pildo sutikdami atskleisti daugiau informacijos. Kuo daugiau deklaracijų užpildoma, tuo daugiau jonvabalių, reiškiančių skaidrumą, projektas gauna.

„Kviečiu gyventojus pasinaudoti šia puikia galimybe ir nuspręsti, kokio skaidrumo jie nori savo kasdieniame gyvenime. Matome, kad gyventojai nori aiškių ir suprantamų veiklos ataskaitų, o Lietuvoje organizacijos pernelyg dažnai atsiskaito sunkiai suprantama biurokratine kalba. Iniciatyvos „Jonvabaliai“ dalyviai siekia tai pakeisti“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas.

Skaidrumo deklaracijų kriterijai buvo sukurti „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ekspertų, glaudžiai bendradarbiaujant su iniciatyvos steigėjų taryba. Rengiant deklaracijas konsultuotasi su atsakingomis institucijomis: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrole ir kitomis. Dabar konsultacijos inicijuojamos su šalies gyventojais – gyventojai kviečiami pateikti pastabas, kaip turėtų atsiskaityti gavusieji ES struktūrinių fondų lėšas.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos, tapusios vienu iš iniciatyvos „Jonvabaliai“ steigėjų, tarybos narys Liudas Jurkonis teigia, jog skaidrumas neįmanomas be abiejų pusių įsitraukimo. „Skaidrumo bus tiek, kiek jis rūpės kiekvienam iš mūsų. Kad organizacijos pasiryžtų būti atviros yra svarbu, tačiau ne ką mažiau svarbu ir tai, kad gyventojams rūpėtų, kur ir kaip nukeliauja ES investicijos. Kad „Jonvabalių“ deklaracijose pildoma informacija būtų aktuali ir įdomi gyventojams, siūloma jiems patiems spręsti, ką apie projektus turi papasakoti jų vykdytojai“, – teigia L. Jurkonis.

Projektų vykdytojai, pildydami dabartines skaidrumo deklaracijas, turi atskleisti ne tik už kiek ir koks daiktas buvo pirktas, buvo ar ne organizuotas viešas pirkimas, bet ir papasakoti, ar planuodami projektą jie tarėsi su vietos bendruomene, ar turi elgesio, etikos kodeksą, ar su projekto įgyvendinimu dirbantys darbuotojai yra apmokyti antikorupcijos rizikų ar skaidrumo standartų srityje, taip pat ar yra viešai skelbiami įmonės akcininkai, dalininkai, susijusios įmonės ir t. t.

Gyventojai pirmines pastabas kviečiami teikti iki š. m. spalio 10 d. adresu internete http://jonvabaliai.lt/kriteriju/ arba telefonu (8 5) 278 84 91. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad iniciatyva siekia kuo didesnio projektų vykdytojų ir gyventojų įsitraukimo, pasiūlymų dėl pateikiamos informacijos ir iniciatyvos veikimo laukiama visuomet.

Skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ steigėjais tapo asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, asociacija „Investors’ Forum“, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA), Lietuvos pramonininkų konfederacija, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

Apie iniciatyvą „Jonvabaliai“

„Jonvabaliai“ – tai savanoriška iniciatyva, skatinanti įmones, įstaigas ar organizacijas pademonstruoti geruosius atsakingo lėšų naudojimo pavyzdžius, siekti didesnio skaidrumo, atsiskaitant už ES lėšomis finansuotus projektus. Iniciatyva taip pat siekiama suteikti galimybę gyventojams daugiau sužinoti apie ES investicijas iš pačių projektų vykdytojų ir paskatinti bendromis pastangomis siekti teigiamų esminių pokyčių skaidrumo srityje. Informaciją projektų vykdytojai gali pateikti, o gyventojai su pateikta informacija susipažinti tinklalapyje www.jonvabaliai.lt. Gyventojai taip pat turi galimybę tinklapyje pakviesti prisijungti prie šios skaidrumo iniciatyvos juos dominančius projektus.

Jonvabaliai simbolizuoja šviesą, skaidrumą ir vidinę energiją. Šie miškų ir pievų gyventojai parodo, kad norint šviesti ir rodyti kelią kitiems nebūtina būti dideliam ar turėti daug resursų. Lygiai taip pat maži ir paprasti žingsneliai veda skaidrumo link.

Pokyčių įgyvendinimo strategijos

Inovacijos

Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų programa (pristatymas)

Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų programa

Lietuvos inovacijų plėtros 2014 – 2020 metų plėtros programos įgyvendinimo 2014 – 2017 metų veiksmų planas

Inovacijų skatinimo įstatymas (pristatymas)


Slėniai ir klasteriai

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija (2014.04.01 redakcija)

Lietuvos klasterių plėtros koncepcija (pristatymas)

Lietuvos klasterių plėtros koncepcija


Kita

Administracinės naštos mažinimo 2014 – 2015 metais priemonių planas

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektas

Nuolat primename…

…įvairioms institucijoms apie tai, ko reikia ŽEF nariams.


Tikslas Nr. 1: Siekti palankių sąlygų šalies studijų, mokslo ir verslo potencialo, gristo sumanios specializacijos principais, vystymuisi.

Dėl Lietuvos inovacijų sistemos tvarumo (2013.06.03) – išreikštas bendras susirūpinimas dėl inovacijų paramos paslaugų verslui teikimo tęstinumo 2014 – 2015 m. periodu bei siūlymas padėti Ūkio ministerijai gerinti šios sistemos efektyvumą.

Dėl Lietuvos inovacijų 2014 – 2020 m. plėtros programos (2013.09.06) – pateiktos esminės pastabos dėl strateginių tikslų, formalių kiekybinių rodiklių, nacionalinės inovacijų sistemos ir ekosistemos dalyvių. Pasiūlyta praplėsti inovacijų sąvoką, jos naudojimą suderinti skirtinguose valstybės dokumentuose, patikslinimai dėl technologijų centro koncepcijos, slėnių bei mokslo ir technologijų parkų vaidmens įtvirtinimo ir siūlymai dėl SF 2014 – 2020 m.

Dėl mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijos (2013.10.10) – pateikta nauja parko tikslų ir uždavinių redakcija, pasiūlyti 3 parkų tipai bei jų veiklos matavimo rodiklių sistema. Pateikta inovacijų paramos paslaugų tipologija.

Dėl klasterių koncepcijos (2013.10.01 – 2014.01.28) – siūlymai skirti klasterius pagal brandą, numatyti jiems paramos priemones, skirti daugiau dėmesio darbui su jais (facilitavimui), siekiant užtikrinti, kad klasteriai nebūtų kuriami tik dėl pinigų.

Dėl SF 2014 – 2020 m. 1 prioriteto „MTEP ir inovacijų skatinimas“ (2014.01.28) – pateiktas siūlymas dėl inovacijų paramos paslaugų, investicijų į MTEP efektyvumo matavimo. Įpareigoti ŠMM ir ŪKMIN paskelbti planuomamų priemonių „meniu“ ir viešai skelbti preliminarius 3 metų planus apie planuojamas finansuoti viešas inovacijų paramos paslaugas.

Dėl sumanios specializacijos prioritetų (2013.10.01 – 2014.04.30) – išsakyta principinė pozicija dėl to, kad sumanios specializacijos prioritetai negali būti keičiami be aiškaus pagrindimo ir taip pat, kad į šį procesą reikia įtraukti verslininkus. Vyko 30 ekspertinių diskusijų dėl sumanios specializacijos prioritetų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas: (1) sveikatos technologijos ir biotechnologijos; (2) įtrauki ir kūrybiška visuomenė; (3) nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; (4) energetika ir tvari aplinka; (5) transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos; (6) agroinovacijos ir maisto technologijos.

Dėl ŠMM planuojamų MTEPI skatinimo priemonių (2014.06.02) – reaguota į nepagrįstą ir neskaidrų valstybės planavimą, akcentuotas investicijų veiksmų programos priemonių rezultatų pasiekimas ir poveikio rodiklių nustatymas, prašyta pateikti kaip priemonės koreliuoja tarpusavyje bei pagrįsti numatytas investicijas.

Dėl inovacijų įstatymo koncepcijos (2014.06.02) – iškeltas klausimas dėl realaus tokio įstatymo poreikį, pateiktas siūlymas, kad reikėtų orientuotis ne į inovacijų proceso reglamentavimą, bet Lietuvos inovacijų sistemos dalyvių tarpusavio ryšių, ffunkcijų, teisių ir pareigų numatymą. Atkreiptas dėmesys, kad į šį procesą būtina įtraukti įvairius socialinius partnerius.

Dėl 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemonių “Intelektas LT” ir “Inogeb LT” (2014.10.01) – pateiktos pastabos akcentuojant, jog priemonėje “Intelektas LT” būtina sudaryti vienodas sąlygas Lietuvos ir užsienio investuotojams gauti paramą, taip pat priemonėje “Inogeb LT” numatyti, kad partneriais gali būti ir verslo asociacijos.

Turite klausimų, pasiūlymų ar noro aktyviau prisidėti: edgaras@zef.lt, +370 6 98 04 499.


Tikslas Nr. 2: Skatinti mokymąsi visą gyvenimą

Dėl 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos intervencijos švietimo ir mokslo srityje (2013.12.20) – daugybė konkrečių pastabų dėl planuojamų uždavinių susijusių su: (1) mokinių ugdymu; (2) darbo rinkos poreikiu; (3) MTEP sistemos dalyvių potencialo didinimo ir kompetencijos centrų stiprinimo; (4) sumanios specializacijos rodiklių; (5) MTEPI infrastruktūros stiprinimu, investicijų į MTEPI atsiperkamumu. Pateikti siūlymai dėl didesnio skaidrumo ir galimų pareiškėjų rato didinimo. Atkreiptas dėmesys į inovacijų paramos paslaugas teikiančių struktūrų vaidmenį.

Dėl vaikų kūrybiškumo ugdymo – pateiktas siūlymas Lietuvos pažangos tarybai įtraukti šią iniciatyvą į prioritetinių darbų sąrašą. Iki 2014 m. pabaigos 97 Lietuvos mokyklose bus įgyvendinti kūrybiško mokymo(si) projektai.

Turite klausimų, pasiūlymų ar noro aktyviau prisidėti: arminas@zef.lt, +370 6 18 00 519.


Tikslas Nr. 3 : Skatinti atvirą ir žiniomis grįstą valstybės valdymą

Dėl 2014 – 2020 m. ES struktūrinės paramos administravimo teisės aktų projektų (2013.10.08) – pateiktos pastabos dėl didėjančios administracinės naštos pareiškėjams ir projektų vykdytojams, paraiškų vertintojų kvalifikacijos trūkumo ir terminų bei daugybė kitų smulkių pastabų. Pateiktas siūlymas dėl derybų galimybės tarp pareiškėjo ir įgyvendinančios institucijos.

Dėl viešųjų paramos priemonių plėtojimo efektyvinant MTEPI (2013.12.03) – po ilgų diskusijų ŽEF atstovas visgi buvo įtrauktas į Inovatyvios ekonomikos tarybą. Pateiktas siūlymas į darbotvarkę įtraukti MTEPI infrastruktūros, projektų įgyvendinimo ir paramos paslaugų klausimus.

“Jonvabalių” iniciatyva (2014.02.27) – įkurta iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas yra teikti skaidresnę informaciją apie ES lėšomis finansuojamus projektus.

Dėl Viešųjų pirkimų direktyvų 2014/24/ES ir 2014/25/ES nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus – darbas šioje darbo grupėje ką tik prasidėjo. Pagrindinė pozicija – mažinti administracinę naštą ir daryti pirkimų procedūras efektyvesnes.

Turite klausimų, pasiūlymų ar noro aktyviau prisidėti: edgaras@zef.lt, +370 6 98 04 499.

ES lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą didins “Jonvabalių” iniciatyva

 jonvabaliaiLietuvos verslo asociacijos ir institucijos siekia didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą ir kuria iniciatyva „Jonvabaliai“. Pasak iniciatorių, iniciatyva skatins įmones bei organizacijas visuomenei pateikti informaciją apie projektus, jų vykdytojų akcininkus, bet ir atsakyti gyventojams į kilusius klausimus.

„Jonvabalių“ iniciatyvą įsteigė asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“, „Investors Forum“, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Kauno technologijos universitetas, Finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius.

„Ta informacija nemaža dalimi Lietuvoje jau prieinama, dabar mes kalbame apie informacijos prieinamumą vykdymo lygmenyje.  Mes labai remiame šią iniciatyvą, nes ji yra kitokio pobūdžio, remiasi savanoriškumu, iniciatyva iš apačios“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis.

Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, „Jonvabalių“ iniciatyva yra viena pirmųjų ES. Pasak jo, pagrindinis jos principas – pateikti informaciją glaustai ir aiškiai.

„Per daug informacijos gali sukurti kaip tik neskaidrią aplinką, nes jos nesugebėsime suvaldyti. Šios iniciatyvos tikslas – aiškiai, suprantamai pateikti informaciją“, – sakė S.Muravjovas.

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Dilba teigė, kad „Jonvabalių“ iniciatyva nuo tokių puslapių kaip Esparama.lt skiriasi tuo, kad pastarasis skirtas pateikti statistiką, o iniciatyva siekiama sudaryti galimybę žmonėms bendrauti su projekto vykdytojais ir klausti to, kas jiems neaišku.

Prie iniciatyvos prisijungusios bendrovės „Ecolotus“ vadovas Martynas Žakevičius teigė, kad gyventojams iniciatyva turėtų supaprastinti galimybes domėtis projektais, nes bus galima stebėti, kas vyksta šalia jų gyvenamosios vietos. Iniciatyvos puslapyje yra žemėlapis, kuriame pažymėti ES lėšomis vykdomi projektai.

„Iš gyventojų, kas yra patrauklu, kiekvienam labai patogu, pasižiūrėti, kas šalia jo vyksta“, – sakė M.Žakevičius.

Iniciatyvos puslapyje įmonės gali pildyti skaidrumo deklaracijas. Pagal pateiktą informacijos kiekį, įmonėms skiriami jonvabaliai, kurie žymį projekto skaidrumą.

Šiuo metu prie iniciatyvos yra prisijungę 21 projekto vykdytojas, bendra jų projektų vertė siekia 325 mln. litų. Tarp vykdytojų yra saldainių gamintoja „Rūta“, „Ecolotus“, Vilniaus, Jonavos, Utenos miestų savivaldybės.

Aukštosios mokyklos priėmė daugiau nei 27 tūkstančius studentų

Paskelbti 2014 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai. Šiemet studijas universitetuose ir  kolegijose pradės per 27 tūkstančius pirmakursių, daugiai nei pusei jų studijas finansuos valstybė.

Per bendrąjį priėmimą studijų sutartis studijuoti valstybės finansuojamose vietose, valstybės nefinansuojamose su studijų stipendija ir tikslinio finansavimo pasirašė 14 808 asmenys, valstybės nefinansuojamose vietose – 12 230 asmenų.

Apie 40 proc. stojančiųjų renkasi studijuoti socialinių mokslų srities programas, tačiau šių programų populiarumas po truputį mažėja. Besirenkančiųjų šias studijas universitetuose ir kolegijose šiemet 3 proc. mažiau nei 2013-aisiais.

Didėjančios traukos tendencijos šiemet vėl stebimos medicinos ir sveikatos mokslų bei informatikos ir informacinių technologijų studijų kryptyse. Pageidaujančių studijuoti mediciną ir su ja susijusius mokslus padaugėjo maždaug 3 proc. Fizinių mokslų sritis, kuriai priskiriama viena iš populiariausiųjų studijų programų – programų sistemos – šiemet tarp stojančiųjų buvo beveik 1 proc. populiaresnė nei pernai.

Šių metų bendrajame priėmime į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas – 20 universitetų ir 23 kolegijas – dalyvauti užsiregistravo 39 712 asmenų, 2013 m. – 41 015. Priėmimo sąlygas tenkino ir konkurse dalyvavo 34 431 stojantysis, 2013 m. – 35 492, iš jų 21 247 šių metų laidos abiturientai, 2013 m. – 21 734. 13 184 stojantieji bendrojo lavinimo mokyklas yra baigę anksčiau nei 2014 metais.

Nors abiturientų šiais metais yra beveik dviem tūkstančiais mažiau nei pernai, bendras stojančiųjų, kurie tenkina konkurso sąlygas, skaičius nesumažėjo. Šių metų laidos abiturientų, siekiančių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, santykinė dalis gerokai didesnė nei praėjusiais metais. Nesumažėjo ir anksčiau vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų.

Pedagoginės motyvacijos įvertinimą šiemet praėjo 1 118 asmenų, 2013 m. – 1 189, o 1 560 stojančiųjų į menų universitetines bei 835 stojančiųjų į kolegines menų studijų programas išlaikė stojamuosius egzaminus.

Priėmime dalyvavo 1 177 asmenys, turintys bent po vieną šimto balų valstybinių brandos egzaminų įvertinimą, 2013 m. jų buvo 1 418. Iš jų 1 021 sudarė studijų sutartis, 2013 m. – 1 250. Konkursuose taip pat dalyvavo 175 dalykinių olimpiadų laimėtojai, iš jų 160 buvo pakviesti studijuoti, 140 sudarė studijų sutartis.

Iš 258 sportinių pasiekimų turinčių stojančiųjų 237 sudarė studijų sutartis.

Naujuoju ES struktūrinių fondų finansavimo periodu – ypatingas dėmesys mokslo ir verslo bendradarbiavimui

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje įvykusioje diskusijoje apie žinių ir technologijų perdavimo vaidmenį mokslo ir verslo partnerysčių plėtrai švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė mokslo poveikį visuomenei ir ekonomikai.

Kaip pažymėjo švietimo ir mokslo ministras, naujuoju ES struktūrinių fondų finansavimo periodu paramos priemonės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus nukreiptos ne tik į mokslo rezultatų generavimą, bet ir į tiesioginį jų poveikį socialinei ir ekonominei gerovei.

Renginio metu aptarta žinių ir technologijų perdavimo praktika Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, diskutuota mokslo ir verslo bendradarbiavimo klausimais, pristatytos ES struktūrinių fondų 2014–2020 paramos priemonės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

Švietimo ir mokslo ministerija finansuos inovatyvias mokyklų idėjas

Siekdama skatinti mokyklų iniciatyvas didesnį dėmesį skirti ugdymo kokybei, Švietimo ir mokslo ministerija skelbia pažangos projektų konkursą ir kviečia mokyklas teikti inovatyvias idėjas ir gauti finansavimą joms įgyvendinti.

Šis konkursas yra pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti Žinių ekonomikos vadovo, Lietuvos pažangos tarybos nario Edgaro Leichterio pasiūlymą 2014 m. pažangos darbų prioritetams – 50 % Lietuvos mokyklų turi būti įdiegtos kūrybiškumo ugdymo programos.

„Mokyklų pažangos projektų konkursas skirtas iš pačių mokyklų kylančioms kokybės iniciatyvoms, todėl kviečiame gerų idėjų turinčias mokyklas pasinaudoti proga jas įgyvendinti. Tikimės, kad šis konkursas paskatins mokyklas aktyviai ieškoti būdų siekti geresnių ugdymo rezultatų ir aukštesnės kokybės“, –  sako švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė.

Vienam ugdymo kokybės projektui įgyvendinti numatoma skirti nuo 10 iki 50 tūkst. litų. Šiemet pažangos idėjų konkursui iš viso numatoma pusė milijono litų.

Paraiškas finansavimo konkursui mokyklos kviečiamos teikti iki spalio 15 d. Švietimo ir mokslo ministro sudaryta komisija per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo ją įvertins ir teiks sprendimą. Užpildytos ir pasirašytos paraiškos pristatomos asmeniškai, per kurjerį, elektroniniu paštu info@nmva.smm.lt arba atsiunčiamos paštu Nacionalinei mokyklų vertinimo agentūrai, adresu Didlaukio g. 82, 08303 Vilnius (9 kab.).

Tai bandomasis projektas, planuojama šiemet jį sėkmingai išbandžius tęsti panaudojant ES struktūrinių fondų finansavimą.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti čia.

Apžvelgta Lietuvos mokslo ir studijų būklė

Birželio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje pristatyta Lietuvos mokslo bei studijų būklės apžvalga, atlikta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA).

Šių apžvalgų rengime aktyviai dalyvavo ir Žinių ekonomikos forumas. Edgaras Leichteris yra “Lietuvos mokslo būklės apžvalgos”, o Arminas Varanauskas – “Lietuvos studijų būklės apžvalgos” redakcinių kolegijų nariai. ŽEF atstovų nuomone, šios apžvalgos yra labai vertingos, nes suteikia realius instrumentus imtis įrodymais grįstos politikos formavimo šalies studijų ir mokslo klausimais.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, stebėsena padeda pasitikrinti dabartinę padėtį ir nusistatyti kelrodžius ateičiai. D. Pavalkio teigimu, diskusijų apie Lietuvos aukštąjį mokslą nuolat kyla daug. Tačiau švietimo srities profesionalai turi ne tik jas išklausyti, bet ir matyti visumą. Mokslo ir studijų būklės analizė – įrankis norintiems matyti plačiau, sakoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.

Kaip atskleidė Lietuvos studijų būklės analizė, technologijų ir biomedicinos mokslai vejasi socialinius mokslus – juos atitinkamai rinktųsi po 19 ir 33 proc. stojančiųjų. Auga vidutinis konkursinis balas technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų studijose. Didėja Lietuvos studentų ir dėstytojų tarptautinis judumas, o mūsų šalies aukštąsias mokyklas renkasi vis daugiau užsieniečių.

Gerėja aukštųjų mokyklų infrastruktūra, užtikrinanti palankias studijų sąlygas. Didėja bendros aukštųjų mokyklų pajamos. Lietuvos gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užimtumas yra vienas iš didžiausių, palyginti su kitomis ES valstybėmis. Auga studijų prieinamumas neįgaliesiems – turinčių negalią studentų aukštosiose mokyklose per dešimtmetį padaugėjo triskart.

Lietuvos mokslo būklės vertinimas rodo, kad Lietuvoje auga investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o viešasis sektorius mokslą finansuoja gerokai daugiau nei privatus lyginant su ES vidurkiu. 2007-2013 m. MTEP infrastruktūrai skirta daugiau nei 1,3 mlrd. litų ES struktūrinės paramos.

Aktyvėja tarptautinis mokslininkų bendradarbiavimas. Fizinių mokslų srityje daugiau nei ketvirtadalį sudaro tarptautinės publikacijos. Siekdama gauti prieigą prie pasaulinio lygio MTEP, Lietuva pradeda dalyvauti bendrose Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Tyrėjų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo ir 2012 m. sudarė beveik 1 proc. šalies užimtųjų. Didžiausią aukštojo mokslo sektoriaus tyrėjų grupę sudaro jauni – 25-34 m. – tyrėjai. Lietuva labai gerai atrodo kitų ES šalių kontekste pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų gyventojų dalį, 2012 m. tai sudarė 48,7 proc. tokio amžiaus gyventojų.

Čia galite rasti “Lietuvos mokslo būklės apžvalgą”.

Čia galite rasti “Lietuvos studijų būklės apžvalgą”.

Struktūriniai fondai švietimui 2014-2020: šuolis į kokybę ar bedugnę?

Arminas Varanauskas 300x300 - roundedArminas Varanauskas, 2013 m. lapkričio 29 d.

Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis. Šių problemų sprendimas nėra paprastas ir greitas, dažnai reikalaujantis ne tik teisinių, bet ir kultūrinių pokyčių, tad tikslingas ir apmąstytas struktūrinių fondų lėšų skirstymas gali tapti lemiamu faktoriumi.

Sprendžiant pirmąją problemą reikėtų skirti daugiausiai dėmesio studento, jo vadovų ir praktikos įstaigos suinteresuotumo didinimu – numatyti praktikos krepšelius įmonėms, kurie galėtų būti panaudoti studentų vadovų skatinimui/praktikos vietai reikalingų priemonių suteikimui. Taip pat šalia praktinių įgūdžių, daliai studentų būtina padėti plėtoti ir mokslinius įgūdžius – prie to galėtų prisidėti mokslinės praktikos krepšelis mokslo įstaigoms, kuris būtų skiriamas studentui ir jo vadovui, skatinant užsiimti mokslo tiriamąja veikla. Pagaliau įteisinus savanoriškas praktikas, reikia skirti deramą dėmesį jų atlikimo viešajame sektoriuje skatinimui.

Tarptautinis konkurencingumas ir vadybinių įgūdžių stoka yra tiek individualios kiekvienos aukštosios mokyklos, tiek ir valstybės problemos. Pagrindinis principas – bendradarbiavimo su reitingų TOP100 esančiais universitetais skatinimas – rengiant jungtines studijų programas (ypač II ir III pakopos), tikslinės stipendijos doktorantūrai tuose universitetuose, su įsipareigojimu po jos sugrįžti į Lietuvą bei parama trumpalaikėms stažuotėms universitetų administraciniam personalui. Siekiant įtraukti maksimalų skaičių žmonių į internacionalizavimosi procesą reikėtų skirti čekius tarptautinėms mokslinėms konferencijoms bei sukurti Baltic ERASMUS, trumpalaikių mainų dėstytojams ir studentams, programą.

Sprendžiant neefektyvaus mokymosi problemą verta kurti bendradarbystės, sveikatinimo erdves universitetuose, plėsti mokymosi, psichologinės, karjeros pagalbos sistemas. Pereinant prie į studentus orientuoto mokymosi paradigmos būtina užtikrinti, jog jiems būtų pasiekiama visa reikalinga medžiaga, tad vertėtų skirti finansavimą atviros prieigos vadovėlių bazinėmis temomis parengimui (pvz., mikro- ar makroekonomika), taip pat plėsti tarpbibliotekinių paslaugų tinklą Baltijos jūros regione. Be to, Europos Komisijos suburta Aukšto lygio ekspertų grupė pabrėžia, jog prioritetinis studijų sistemos darbas – pedagoginių dėstytojų įgūdžių sertifikavimo sistemos parengimas. Darbų pirkimui pažaboti reikėtų sukurti nacionalinę elektroninę plagiato atpažinimo sistemą. Kalbant apie suaugusiųjų mokymąsi negalima užmiršti neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemos sukūrimo, o siekiant lavinti visuomenę vertėtų skirti finansavimą bazinių interaktyvių nemokamų kursų parengimui (teisės, ekonomikos, filosofijos pradmenys ir pan.).

Pasiūlymų pateikti galima ir daugiau (tikslesnių ir abstraktesnių), bet klausimas lieka atviras – ar sugebėsime artėjantį ES struktūrinių lėšų finansavimo periodą išnaudoti šuoliui kokybės link?

Visą medžiagą iš konferencijos „Atmerk akis – laikas veikti: švietimas“ galite rasti čia: http://www.zef.lt/naujienos/atmerk-akis-laikas-veikti-svietimas.