Author Archive

Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. II dalis

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.

tarptautiskumas_koliazas Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir plėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga. Nepaisant to, kad kartais išgirstame tokių sėkmės istorijų, bet jos yra veikiau išimtys nei taisyklės.

Apie tai, kodėl verta žengti į tarptautines rinkas ir ką reikia apie jas žinoti, apie darbą tarptautinėse komandose ir ko šiuo metu trūksta, kad šis procesas vyktų sklandžiai kalbiname UAB „Elinta“ vadovą, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narį Vytautą Jokužį, UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorių Justiną Katkų, UAB „Vinted“ direktorių Justą Janauską bei Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėją prof. Moniką Petraitę.

Lietuviški verslai gali atsidurti tarptautinių vertės grandinių viršūnėse

„Tarptautinė prekybos integracija yra vienas iš šiuolaikinės ekonomikos „sveikatos“ rodiklių, parodantis kaip sėkmingai šalis integruojasi į tarptautinės vertės kūrimo grandines, todėl šiandien turbūt jau nebeverta kalbėti apie globalizaciją ir tarptautiškumą, bet verta klausti, ar pakankamai sofistikuotą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią poziciją užima Lietuvos verslas globaliuose vertės kūrimo ir technologijų tinkluose“, – teigia Monika Petraitė.

Justas Janauskas

UAB „Vinted“ direktorius Justas Janauskas

Visi kalbinti ekspertai sutaria, jog lietuviški verslai turi potencialo tapti rimtais, matomais ir gerbiamais tarptautinės rinkos žaidėjais. „Manau, geriausia yra iš karto pradė ti galvoti apie savo verslą kaip tarptautinį. Tai reiškia, kad verslo vizijoje, strategijoje, tiksluose, komandos struktūroje bei veiklos planuose visuomet turi išlikti tarptautiškumo elementas. Plėstis į naujas rinkas, mano manymu, yra daugiau ne taktinis, ir net ne strateginis žingsnis – kaip minėjau, tai prasideda kur kas anksčiau, įmonės vadovo vizijoje, kai jis mato savo verslą veikiantį keliose rinkose ar net visame pasaulyje“, – UAB „Vinted“ vadovas dalinasi savo įmonės patirtimi.

Tam pritaria ir KTU mokslininkė M. Petraitė, sakydama, jog daugelis tarptautinių verslo modelių globalioje žinių ekonomikoje nebeveikia, tad geriausias pasirinkimas yra „gimti globaliu“, tai reiškia globalaus verslo modelio dizainą kuriant ar permąstant verslo plėtros strategiją. „Globalaus verslo modelio dizainas remiasi globalių žinių, rinkų, technologijų, institucinių paskatų kuriamų resursų integracija vertės kūrimo procesuose, siekiant įveikti nacionalinės ar lokalios rinkos apribojimus, bei maksimizuoti unikalių žinių ir gebėjimų generuojamą verslo grąžą“, – patikslina ji.

Mokslininkė Lietuvoje pastebi net keletą globalaus verslo dizaino tipų žinioms ir MTEP imliuose sektoriuose: „pirmąjį tipą sąlyginai pavadinčiau globaliais žinių tinklų eksploatatoriais, kurie globalios tinklaveikos strategiją taiko tiek kurdami unikalius žinių produktus, tiek juos komercializuodami globaliose, dažnai nišinėse, rinkose. Antrasis tipas pasižymi itin unikaliais vidiniais MTEP ištekliais ir sunkiai replikuojamomis, patentuotomis žiniomis, kurias siekia eksploatuoti globaliuose technologijų tinkluose, ir pasaulinėse rinkose. Trečiasis tipas remiasi ne tiek MTEP, kiek rinkos žinių kūrimu globaliuose tinkluose bei išskirtinių diferencijuotų produktų kūrimu remiantis globalios rinkos problematikos žinojimu, ir jau vėliau komercializacijos tarptautinėse rinkose. Ir ketvirtasis, besiformuojantis tipas remiasi globalia bendrakūra tiek kuriant, tiek komercializuojant produktus.“

„Nišiniai produktai gali atsirasti tam tikrose rinkose, o plataus vartojimo produktams vienintelis kelias yra per didžiąsias tarptautines įmones, kurios jau turi didelius savo pardavimų tinklus. Pačiam išvystyti pasaulinį pardavimų tinklą yra labai sudėtinga, tai yra labai ilgas kelias ir kol tu jį išvystysi, tai gali pačio produkto „galiojimo“ laikas baigtis. Tai yra visai neblogas kelias, mes dažnai perkame ir net nežinome, kad ant to produkto yra tik tos įmonės, per kurią parduodi, vardas. Dar geresnis kelias – jei tu kartu su gigantu sukuri tą įrangą, prietaisą ar technologiją ir tuomet kartu pardavinėji“, – teigia UAB „Elinta“ vadovas.

JustinasKatkus

UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorius Justinas Katkus

Bandant nuspręsti į kurią užsienio šalį verta plėsti savo verslą reikia apsvarstyti daug skirtingų aspektų. UAB „Blue Ocean Robotics“ nuo pat veiklos pradžios yra tarptautinės rinkos žaidėjas. Vadovo teigimu, šiuo metu apie 95% darbų vyksta su klientais, kurie yra ne Lietuvoje, o pati įmonė turi savo dukterines kompanijas skirtingose šalyse. „Mūsų kompanijos ar grupės DNR yra toks, kad mes esame šiuo metu ir Europoje, ir JAV, ir Kinijoje. Mūsų rinkų atsirinkimas yra dvipusis: kadangi mes gaminame ir kuriame naujas robotines technologijas, tai visų pirma, priklauso nuo produkto. Produktas pats iš savęs yra artimesnis kažkuriai rinkai. Antra, daliai produktų mes turime pradines rinkas, vadinamas „namų rinkas“, pasirinktas dėl įvairių ekonominių, istorinių ir pan. priežasčių. Šiose rinkose mes pradedame plėtoti ir pardavinėti tuos produktus, nes mūsų dukterinės įmonės jau turi išvystytus partnerių ir pardavimų tinklus. Taigi sprendimas dėl rinkos prasideda nuo to, ką tu kuri, tuomet nuo tavo turimo partnerių ar pardavimo tinklo. Taip pat labai naudinga išsirinkti vieną „namų rinką“, prioritetine tvarka ne Lietuvą, kurioje įvedinėsite tam tikrus naujus produktus“, – pasakoja J. Katkus.

Tokia veikla turi būti gerai apgalvota, nes tai didina šansus sėkmingai įsitvirtinti naujoje rinkoje, bet kiekvienas verslas yra skirtingas ir dėl to turi ieškoti sau tinkamiausio sprendimo. „Vinted rinkas renkamės pagal labai aiškius kriterijus, kurie yra būtini mūsų verslui ir lemia jo sėkmę – tai rinkos dydis, mokėjimų ir siuntinių infrastruktūra, kalba, žmonių mentalitetas, bendras vidaus produktas vienam žmogui ir t.t. Tačiau šis kriterijų sąrašas yra skirtingas kiekvienam verslui ir niekam nesiūlau lygiuotis i mūsiškį – verčiau stenkitės atrasti savąjį“, – teigia jis.

KTU-359a

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėja prof. Monika Petraitė

„Apibendrinant, suvoktas tarptautiškumas, savo esminių kompetencijų žinojimas, bei sumanios verslo organizavimo formos ir strategijos pasirinkimas siekiant išnaudoti globalių žinių, technologijų ir vartojimo tinklų galimybes yra esmė“, – mano M. Petraitė.

Trūksta bendradarbiavimo

Justinas Katkus kalbėdamas apie verslus, kurie kuria inovatyvius produktus teigia, kad, jo nuomone, tokių įmonių Lietuvoje daugėja. Jis mano, kad viena iš priežasčių, kodėl jų nėra daug – menkas noras bendradarbiauti ir įsileisti tarptautinius partnerius. „Viena iš problemų, kodėl jų galbūt nėra tiek daug, kiek galėtų būti, tai visų pirma reikėtų suprasti, kad vieniems padaryti tai yra labai sudėtinga ir reikia įsileisti tarptautinius partnerius. Mes niekuomet nebūtume tapę tokia įmone, kokia esame dabar, jei visi partneriai būtų lietuviai. Ironiškiausia, matyt, tai, kad iš visų 5 partnerių tik aš vienas esu lietuvis, visi likę yra danai. Tai natūraliai duoda visai kitokį kompanijos DNR. Jei savininkai yra iš skirtingų šalių, tai visai kitokia dinamika įmonėje, visai kitaip galvoji, visai kitaip priiminėji sprendimus. Pagal DNR tu esi nebe nacionalinė kompanija, nes tu esi nei čia, nei ten, tu esi keliose vietose. Tai diktuoja visai kitokį gyvenimo būdą“, – patirtimi iš UAB „Blue Ocean Robotics“ dalinasi Justas.

Jokužis

UAB „Elinta“ vadovas, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys Vytautas Jokužis

Vytautas Jokužis, kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad lietuviškiems verslams labiau sektųsi tarptautiniu lygiu pasigenda ir valstybės prisidėjimo. „Juntamas valstybės pasitikėjimo verslu trūkumas. Tikrai yra įmonių, kurios to pasitikėjimo nusipelnė. Skirstant paramą reikėtų labiau žiūrėti į esmę ir kam realiai ta parama bus panaudota – ar tai nėra vienadienės įmonės ir ar tai yra įmonės, kurios turi dar tik idėją, ar tos, kurios jau turi produktą ir jiems realiai trūksta paramos su tuo produktu išeiti į kitas rinkas. Taip pat trūksta pačios Lietuvos reklamos, Lietuvos kaip technologinės valstybės reklamos. Nusivylimas aplanko, kai pasižiūri į Lietuvos stendą kokioje tarptautinėje parodoje, tai šokame, dainuojame, nacionalinius rūbus siuvame, o tikrai neparodome, kad technologijas vystome. Nacionaliniai dalykai yra labai gerai, bet tai nėra skirta pasaulinei rinkai“, – pastebi ŽEF Tarybos narys.

KTU mokslininkė antrina ir priduria, jog: „į naują veiklos kompleksiškumo lygį turi pereiti visa nacionalinė inovacijų sistema, įskaitant verslą, universitetus, inovacijų politikos ir mokestinių paskatų iniciatyvas.“ UAB „Vinted“ direktoriaus nuomone, labai svarbu yra ir geras, tinkamas pavyzdys, bet jų Lietuvoje šiandien neturime daug. „Manau, jog labiausiai lietuviškiems verslams trūksta ekosistemos, kurioje būtų daugiau sėkmingų tarptautinių verslų. Verslų kūrėjai dalinasi savo patirtimi ir būtent tos sėkmingos patirties šiuo metu labiausiai trūksta“, – teigia J. Janauskas.

Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. I dalis

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.

Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir tarptautiskumas_koliazasplėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga. Nepaisant to, kad kartais išgirstame tokių sėkmės istorijų, bet jos yra veikiau išimtys nei taisyklės.

Apie tai, kodėl verta žengti į tarptautines rinkas ir ką reikia apie jas žinoti, apie darbą tarptautinėse komandose ir ko šiuo metu trūksta, kad šis procesas vyktų sklandžiai kalbiname UAB „Elinta“ vadovą, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narį Vytautą Jokužį, UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorių Justiną Katkų, UAB „Vinted“ direktorių Justą Janauską bei Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėją prof. Moniką Petraitę.

Nori augti – ženk į didesnes rinkas

Kalbinti pašnekovai mano, kad įmonės, gaminančios produktus neturi kitos išeities, kaip tik žengti į tarptautines rinkas. Lietuva nėra tokia didelė ekonomika, kad galima būtų tikėtis įmonėms turėti didelius pardavimus. Tai dar aktualiau toms įmonėms, kurios gamina nišinius produktus. „Nišinių produktų Lietuvoje gali reikėti vos kelių, tai čia joks verslas nesigaus. Bet štai tarptautiniu lygiu gali būti ir daugiau poreikio. Matematika paprasta: padalinkim 7 milijardus iš 3 milijonų ir štai kiek rinkų gausime“, – teigia Vytautas Jokužis.

Justas Janauskas

UAB „Vinted“ direktorius Justas Janauskas

UAB „Vinted“ vadovas mano, kad visų pirma, ėjimas į tarptautines rinkas prasideda nuo suvokimo, jog gyvename ne Lietuvoje, o Europos Sąjungoje. „Natūralus pripažinimas, kad mūsų namų rinka yra daug didesnė nei buvo prieš įstojant į ES. Tai leidžia jaustis pilnaverčiais europiečiais ir tuomet vystydamas verslą tiesiog natūraliai galvoji apie jį platesniame nei vienos šalies ar miesto kontekste“, – patirtimi dalinasi J. Janauskas. Pašnekovas neabejoja tokio mąstymo modelio visapusiška nauda, lietuvius tai daro europietiškesniais, o verslui tai atveria duris į 500 milijonų gyventojų turinčią rinką. „Didesnė rinka reiškia didesnius iššūkius ir daugiau galimybių kiekvienam“, – prideda jis.

Justinas Katkus, UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorius pritarė, kad didelės rinkos suteikia daugiau galimybių, nes, jo nuomone, tarp pačių rinkų nėra esminių skirtumų ir visur galioja panašūs principai. Kontaktų paieškos, pardavimai ir kitos veiklos užima tiek pat laiko ir reikalauja tiek pat pastangų būnant bet kurioje valstybėje, skirtumas tik tas, kad dirbti didesnėje rinkoje labiau „apsimoka“, nes kiekvienos veiklos išlošis dažniausiai yra didesnis. „Statistiškai žiūrint, ta problema, kurią sprendžiate didesnėje šalyje bus labiau išsiplėtojusi nei čia“, – teigia Justinas.

Šiuolaikinės informacinės technologijos palengvina darbą tarptautiniu lygiu – tai galioja ne tik informacijos sklaidai, bet ir įvairių produktų kūrimui, eksperimentavimui ir net sąlyginai mažos įmonės turi daugiau galimybių dabar nei anksčiau. „Jeigu anksčiau maža įmonė, nedidelis būrelis žmonių turėjo mažesnes galimybes, neturėjo nei skaičiavimo centro, nei kompiuterių, tai dabar kiekvienas ant savo stalo turi itin galingą skaičiavimo centrą su kuriuo galima atlikti didžiulius darbus, kuriant naujus prietaisus. Technologijos pasikeitė ir įgalino mus, net mažas įmones, sukurti naujus ir patrauklius produktus“, – pabrėžia V. Jokužis.

Svarbu mokėti greitai mokytis
Monika Petraitė

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėja prof. Monika Petraitė

Sėkmingas konkuravimas užsienio rinkose tiesiogiai susietas su įmonės siūlomu produktu. Verslas, kuris nori plėstis tarptautiniu mastu privalo siūlyti produktą, kuris sprendžia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problemas. Kitaip sakant, įmonė turi kurti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.

„Greta klasikinių strateginių gebėjimų, kaip specializacija, produktyvumas ir išskirtinumas, dar tenka atsakyti į trimatį nuolat kintantį klausimą – kur, kada ir kaip konkuruoti. Atsakymas kiekvienu ekosistemos raidos momentu yra kitas. Todėl verslo dinaminiai gebėjimai greitai persiorientuoti, verslo įžvalgos sistemos, atviri inovacijų valdymo procesai bei organizacijos parengtis atvirai tarptautinei bendrakūrai tampa svarbiausiais sėkmingos veiklos parametrais“, – atkreipia dėmesį Monika Petraitė.

Jei produktas yra aktualus ir geras – įžengti į rinką bus paprasčiau. Bet geras produktas dar negarantuoja sėkmės. Justas iš „Vinted“ teigia, kad į Didžiąją Britaniją jie bandė patekti 3 kartus nesėkmingai ir tik 4-ąjį kartą tai pavyko padaryti. „Labai svarbu yra mokėti pralaimėti ir laiku iš rinkos išeiti, išmokti iš klaidų, ir bandyti eiti dar kartą“, – turėtomis pamokomis dalinasi jis bei pratęsia: „aš laikausi principo, kad einant į naujas rinkas yra daugybė dalykų, kurie iš anksto negali būti žinomi. Todėl siekiame išlaikyti balansą tarp buvimo drąsiais, agresyviais ir buvimo atsargiais ir nuosekliais. Į naujas rinkas visuomet einame su labai aiškia įėjimo strategija ir su aiškiais produkto ar paslaugos vystymosi etapais toje rinkoje. Iš anksto apsibrėžiame, ką reiškia kiekvieno etapo sėkmė ar nesėkmė“.

Vytautas Jokužis

UAB „Elinta“ vadovas, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys Vytautas Jokužis

ŽEF Tarybos narys V. Jokužis mano, kad vienas iš egzistuojančių sunkumų, kuris stabdo tarptautinę plėtrą – maža lietuvių savivertė. „Žmonės nelabai tiki, kad tas produktas, kurį jie sukūrė gali būti paklausus tarptautiniu mastu. Trūksta tikėjimo ir pasitikėjimo savimi. Dažnas jaučiasi taip: na ką čia mes Lietuva, mes maži, mes nieko negalim. Gal čia iš senų laikų yra kilęs toks nepasitikėjimas, kad mes kažko negalim, bet iš tikrųjų tai mes galim lygiai tiek pat kiek ir kiti“, – teigia Vytautas.

Jo nuomone svarbu prieš žengiant į naują rinką išsiaiškinti tos rinkos niuansus – įpročius, mentalitetą, teisinę bazę ir suteikiamas sąlygas verslui vystyti. „Kas mums atrodo „taip“, kitoms šalims gali atrodyti „ne“ ir atvirkščiai“, – priduria pašnekovas pasakodamas apie tai, kaip Estijoje atsirado elektromobilių krovimo stotelės ir kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje.

Justas pritaria, jog egzistuoja šiek tiek specifikos, bet mano, kad tai netrukdo sėkmingai dirbti, o kaip tik darbą padaro dar įdomesnį ir įvairiapusiškesnį. Jo nuomone, svarbiausia yra supratimas, kad visko galima greitai išmokti bei pasiryžimas tai padaryti. „Man žodis „sunku“ yra žodžio „nesuprantu“ sinonimas. Turint tokį mąstymo modelį, sunkių dalykų išvis nebūna, o nesuprantamus dalykus galima greitai suprasti. Svarbu mokėti greitai mokytis. Kai pradėdavome vystyti verslą užsienyje, buvo daug nesuprantamų dalykų, pradedant įstatymine baze, bankų veikla, žmonių įdarbinimu ir baigiant vartotojų elgsenos šablonais. Bet visa tai daro verslą ir gyvenimą tik įdomesnį, tiesiog reikia skirti šiek tiek daugiau laiko išsiaiškinti tam, ko nesupranti, ir tiek. O mokytis galima įvairiais būdais – galima patiems, galima pasikviesti pagalbos, galima žinias tiesiog nusipirkti“, – teigia jis.

Tarptautinės komandos – ateitis

Visame pasaulyje yra daug įmonių, kurios veikia tarptautiniu mastu, nors turi komandas tik savo šalyje, ir tai nebūtinai yra JAV, pavyzdžiui „Prezi“ iš Budapešto, „BlaBlaCar“ iš Paryžiaus, „SoundCloud“ iš Berlyno, „WorldOfTanks“ iš Minsko ir t.t. Justinas Katkus mano, kad lietuviškos komandos gali konkuruoti ir tarptautiniu lygmeniu, jei komandos nariai turi sukaupę daug tarptautinės patirties. Jo nuomone, tarptautinių partnerių turėjimas smarkiai palengvina užduotį.

Justinas Katkus

UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorius Justinas Katkus

Kuriant tarptautinę komandą reikia nepamiršti, kad jos turi ir privalumų, ir trūkumų. „Privalumai – multinacionalinis DNR, skirtingų rinkų patirtis, požiūriai, mentalitetai ir kiti skirtumai kartais yra labai didžiulis pranašumas. Trūkumai: pats pagrindinis, tai fizinis buvimas, nes negali visuomet būti vietoje, o tai kartais labai reikalinga sprendžiant kai kurias problemas. Dar vienas kartais pasirodantis trūkumas – nusistovėjęs gyvenimo būdas ir darbo tempas. Skandinavijoje žmonės yra įpratę iš darbo išeiti 4 val. dienos, o pas mus, kaip aš juokauju, tokiu metu yra pats darbų įkarštis. Tai prie tokių dalykų reikia priprasti, nes tas pats galioja ne tik dirbant komandoje, bet ir ieškant partnerių, klientų“, – patirtimi dalinasi Justinas.

UAB „Vinted“ vadovas teigia, kad tam tikro pobūdžio – IT inžinieriai, analitikai, grafikos dizaineriai, produkto vystymo žmonės – Lietuvos specialistų sugebėjimai ir patirtis leidžia jiems konkuruoti su kitais pasauliniu mastu. Visgi, yra sričių, kuriose specialistų Lietuvoje išvis nėra arba yra vos keli, pavyzdžiui tokių, kurie yra sėkmingai sukūrę ir įgyvendinę tarptautinę į vartotojus orientuotos prekyvietės rinkodaros strategiją, trūksta. Bet ne tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių „Vinted“ siekia burti tarptautines komandas. „Žmonės, ateinantys iš skirtingų kultūrų, tiek geografine, tiek socialine, tiek darbine prasme yra labai sveika ir naudinga praktika įmonei. Tai plečia visų akiratį, augina kompetenciją ir darbą padaro labai įdomiu. Žinoma, pirmą kartą pradedant dirbti su tarptautine komanda, būtina įvertinti tuos mažus kultūrinius, socialinis ir darbinius skirtumus. Jie iš tikrųjų yra daug didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl labai svarbu nusiteikti teigiamai ir tai vertinti, nes įvairovė atveria tik dar daugiau galimybių“, – teigia J. Janauskas.

Kalbėdamas apie tarptautinių žmonių į komandą pritraukimą Justas teigia, kad fundamentalūs žmonių siekiai nesiskiria priklausomai nuo gyvenamosios vietos – žmonės nori augti ir daryti įtaką pasauliniu mastu, nori realizuoti savo svajones ir dirbti sveikoje atmosferoje su protingais kolegomis. Būtent šiuos dalykus jo įmonė ir stengiasi pasiūlyti visiems potencialiems darbuotojams. „Turime kelias strategijas. Viena – pas save įdarbiname geriausius iš geriausių rinkoje esančių specialistų. Antra – renkamės žmones, kurie nori nuolatos tobulėti ir labai daug investuojame į esamos komandos auginimą ir mokymą. Nuolatinis įgūdžių tobulinimas yra viena svarbiausių „Vinted“ vertybių. Visada stengiamės mokytis iš tų, kurie yra sėkmingiausi savo srityse, atsivežame mokytojus iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių. Taip pat glaudžiai bendraujame su kitomis sėkmingomis įmonėmis tiek Europoje, tiek JAV. Trečias – samdome daug didesnę ir įvairesnę patirtį turinčius specialistus, pavyzdžiui, neseniai prie mūsų prisijungė žmogus, kuris užėmė aukštas pareigas tokiose įmonėse, kaip „Facebook“ ir „Google“, taip pat prie komandos prisijungė ir labai patyrusi marketingo specialistė, kuri kūrė „Shazam“ prekės ženklą nuo momento, kai įmonė turėjo dar tik pačią technologiją“, – pasakoja jis.

Tuo tarpu „Blue Ocean Robotics“ vadovas teigia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose grupės įmonėse, dominuoja „nacionalinės“ komandos, bet tai netrukdo siekti tarptautiškumo ir kitais būdais. „Mes stengiamės tarpusavyje maišytis – mes išvažiuojam svetur, pas mus atvažiuoja kiti, tada DNR tampa kitoks. Bet šiaip mūsų talentai čia ir išaugo, Lietuvoje – kvėpavo lietuvišku oru, valgė lietuviškus cepelinus“, – savo komanda džiaugėsi J. Katkus.

Monika Petraitė žvelgia dar toliau ir teigia, kad: „tarptautinės inovacijų ir pardavimų komandos – šiandien jau neišvengiama dabartis įmonėms veikiančioms tarptautinėse rinkose. Ateitis turbūt labiau būtų nusakoma kaip globalios virtualios inovacijų komandos, kaip spiečiai susiburiančios konkretiems klausimams spręsti, ir vėl taip pat suyrančios, bei nuolat veikiančios tarptautinės, nors ir smulkios ar vidutinės įmonės, inovacijų lyderiai, koordinuojantys tokių komandų darbą bei perkėlimą į rezultatus.“

Aukštųjų technologijų ateitis – greitas, sumanus ir profesionalus verslas

Untitled Monika Petraitė, 2013 m. vasario 1 d. 

Vertinant Lietuvos ūkio struktūros palankumą aukštųjų technologijų plėtrai, turime labiau analizuoti ne tiek atskirus sektorius, kiek jų pajėgumus įsisavinti aukštųjų technologijų sprendimus, pasirengimą konkuruoti inovatyviais ir kūrybiškais būdais bei pereiti nuo technologijų „adaptavimo“ prie technologijų „modifikavimo“ ir, ypatingai, technologijų „kūrimo“ strategijų konkrečioms ūkio ir socialinėms problemoms spręsti. 

Aukštosios technologijos tradicinėje pramonėje 

Kai kurios ūkio šakos tradiciškai priskiriamos žemųjų ar aukštųjų technologijų sritims, tačiau globalios gamybos, aukštųjų technologijų, mokslo ir tyrimų paslaugų specializacijos kontekste toks skirstymas netenka prasmės. Šiandien aiškiai suprasta, kad net tradicinėse srityse turime nuolat ieškoti naujų, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grindžiamų sprendimų. 

Maisto kokybė ir saugumas, atsinaujinančių energijos šaltinių paieška, išteklius tausojančios gamybos, vartojimo ir gyvenimo sistemos, nauji iššūkiai sveikatai ir saugumui integruoja inovacinės veiklos ir aukštųjų technologijų poreikius visose ūkio srityse, apimant Lietuvos tradicines šakas (maisto pramonė, tekstilė, energetika) ir naujas besivystančias sritis aukštųjų technologijų sektoriuose (pramoninės ir medicininės biotechnologijos, bioelektronikos ir mechatronikos, lazerių ir šviesos technologijos, ir kt.). 

Aukštųjų technologijų plėtra pasauliniu mastu pasiekė virsmo tašką, kai jos tampa jau ne elitinių sektorių, bet visos ūkio struktūros pagrindu visose be išimties šakose, o jų sklaidos greitis priklauso nuo taikomųjų sprendimų plėtros, ūkinės veiklos organizavimo, verslo modelių kaitos, leidžiančios maksimaliai išnaudoti aukštųjų technologijų teikiamas galimybes. Todėl turime apie aukštąsias technologijas ir jų plėtrą mąstyti ne iš sektorinių, bet inovacinių gebėjimų, kurie tampa kritiniu veiksniu vystant bet kurio ūkio sektoriaus konkurencingumą, pozicijų. 

Stiprūs kompetencijų centrai ir verslumo dvasia

Lietuvos ir kitų šalių aukštųjų technologijų sektoriai skiriasi verslo sistemomis. Kai kurios Rytų ir Centro Europos šalys, tokios kaip Estija ir iš dalies Vengrija, itin sparčiai integravosi į tarptautines technologijų ir verslo sistemas ankstyvų tiesioginių užsienio investicijų dėka, taip perimdamos ne tik technologinį, bet ir verslo know how, o svarbiausia, įgydamos tiesioginę prieigą prie naujųjų technologijų rinkų. Todėl pereinamasis laikotarpis nuo uždaros link atviros tarptautinės ekonomikos buvo spartesnis ir sklandesnis, bet tie patys žingsniai, nors ir sutrumpindami tarptautinės integracijos atkarpą, iš dalies apribojo inovacinės veiklos „ieškojimų“ lauką ir suformavo gana aiškią ūkio specializaciją. 

Lietuvos kelias – tai greičiau savarankiško ieškojimo kelias, kur aukštųjų technologijų sektorinį profilį suformavo ne tiesioginės užsienio investicijos ir kartu su jomis perkeltas know how bei padiktuotos vystymo kryptys, bet atskirų sričių mokslo tyrimų tobulumas ir verslumo dvasia. 

Šiandien vystydami aukštąsias technologijas, atsiremiame į stiprius, nacionalinius ir tarptautiniu mastu pripažintus kompetencijų centrus, kurių pagrindu vystosi nauja verslo struktūra, formuojasi nauji tarptautine tinklaveika grindžiami verslo modeliai. 

Lietuvoje dominuoja antrepreneriškos, greitos ir įžvalgios vidutinės įmonės, veikiančios nepriklausomai nuo multinacionalinių korporacijų tinklų. Tokiai mažai šaliai tai didelis privalumas, nes verslas turi gerokai daugiau laisvės produktyviam kūrybiškumui ir daro reikšmingą įtaką inovacinės kultūros formavimuisi nacionaliniu mastu. 

Partnerystės ir dialogo stiprinimas

Aukštųjų technologijų kompetencija nesiformuoja tik versle, ar tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriuje, atviros prieigos centruose ar pan. – tai partnerystės ir dialogo rezultatas. Todėl Lietuva, siekdama tapti aukštųjų technologijų šalimi, pirmiausia turėtų išmokti partnerystės ir dialogo kultūros, kuria išsiskiria Šiaurės Europos ir kitų regionų aukštųjų technologijų centrai. 

Inovatyvus vietinis verslas gali padiktuoti naujas vystymo kryptis, sukurti sėkmingus technologijų komercializacijos modelius, sujungti technologinės plėtros ir rinkos vystymo uždavinius. Kita vertus, be kokybiškų MTEP ir technologijų perdavimo veiklų, verslo pastangos bus bergždžios, nes stokos pagrindinio intelektinio indėlio – inovatyvių ir būtinai specifinių mokslo ir technologinių sprendimų auštos pridėtinės vertės inovacijoms kurti. 

Didžiausia jaunų IT ir telekomunikacijų įmonių ekosistema

Jaunos įmonės kuriasi visose aukštųjų technologijų srityse: biotechnologijų, lazerių ir šviesos technologijų, IT, telekomunikacijų ir kt. Tai pasauliniu mastu didžiausius technologinius ir inovacinius proveržius formuojančios kryptys. 

Konkrečios vietovės atžvilgiu, jaunų įmonių kūrimąsi lemia jau egzistuojančių inovatyvių įmonių gausa, kompetencijos koncentracija konkrečiose technologinio proveržio srityse, verslo sistemos dinamika su aiškiai išreikšta technologine specializacija.

Lietuvoje šiandien stipriausiai susiformavusi inovacinė ekosistema yra IT ir telekomunikacijų sektoriuje, kur infrastruktūros, rinkos ir inovatyvios įmonės dinamiškai sąveikauja, formuojasi daugybė naujų nišinių rinkų, kurių plėtra reikalauja santykinai mažiau sąnaudų, nes IT, skirtingai nuo biotechnologijų ar lazerių, jau yra tapusi bazine technologija ir jos skvarbos mastas kokybiškai keičia visas gyvenimo ir ūkio sritis. 

Kita vertus, akivaizdu, kad naujų technologinio augimo bangų tikimasi iš bio- ir šviesos technologijų, santykinai siauriau išplėtotų sričių, kur gausūs mokslo atradimai ir nauji sprendimai formuoja inovacinės veiklos pagrindus. Pastarųjų sklaidą, tikėtina, stebėsime artimiausiame dešimtmetyje, kai bus suderinti ne tik technologiniai, bet ir instituciniai standartai. 

„Pasislėpusių nugalėtojų“ inovacinė strategija 

Lietuva pasaulinį pripažinimą jau pasiekė daugelyje sričių – biotechnologijų, lazerių, telekomunikacijų, IT ir kt., tačiau jis reiškiasi specializuotose technologinėse nišose ir rinkose. Masinis pripažinimas gali būti pasiektas tik per multinacionalinių kompanijų veiklas, tačiau mažai tikėtina, kad tokios artimiausiu metu susiformuos Lietuvoje dėl daugelio sisteminių veiksnių. 

Tačiau tai nėra būtinybė, nes mūsų kelias – greita, sumani, antrepreneriška specializacija, vykdant ir tobulinant unikalius MTEP, siekiant verslo profesionalumo ir įgyvendinant „pasislėpusių nugalėtojų“ inovacinę strategiją, kuri padeda užtikrinti verslo sėkmę globaliose nišinėse rinkose.

Prof. Monika Petraitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė