Author Archive

Didžiausias iššūkis – būti įmone iš Lietuvos?

UAB „ELINVISION” vadovas Donatas Valinčius

Pažangiausiai aukštųjų technologijų sektoriaus įmone 2017 m. Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose pripažinta UAB „Elinvision“ su naujos kartos 3D kojų skeneriu toliau skinasi kelią į pasaulines rinkas. Būtent šiuo metu įmonė ieško partnerių Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors įmonės vadovas pripažįsta, kad vardą reikėjo užsitarnauti ilgu ir kruopščiu darbu.

Pagrindinė įmonės veikla apima aukštos kokybės sertifikuotų ir inovatyvių vaizdo apdorojimo sprendimų kūrimą, gamybą bei diegimą. Įmonė sukūrė unikalų lazerinį skenavimo algoritmą, kuris, pasak įmonės atstovų, visiškai pakeis mūsų supratimą apie avalynės pirkimą. Šiuo metu siekiama praplėsti esamas bei surasti naujas eksporto rinkas ir užsitikrinti įmonės pardavimų jose augimą. UAB „Elinvision“ už netradicinį požiūrį ir pasiektą proveržį kuriant unikalius sprendimus Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose buvo pripažinta pažangiausia aukštųjų technologijų sektoriaus įmone.

UAB „Elinvision“ atnaujino savo produktų gamą susikoncentruodama į 3D skenavimo įrangos gamybą. Jų sukurtas naujas 3D kojos skeneris yra mažas, greitas ir patikimas. Kaip teigia įmonės atstovai, buvo nuspręsta atsisakyti visų standartinių komponentų: kamerų, kompiuterinių blokų, pavaros modulių ir viską suprojektuoti patiems. „Tai leido mums nevaržomai kurti skenerio dizainą, lengvai modifikuoti skenavimo funkcijas ir ženkliai pagerinti gaminio funkcionalumą. Mūsų skeneris yra sistemos dalis, kuri paklausi visame pasaulyje, nes yra unikalus ir visiškai kitoks avalynės pardavimo būdas. Kadangi gaminama individualiai ir klientas pats gali susimodeliuoti avalynę, sumažėja išmetamos, niekam netikusios neparduotos, avalynės kiekis“, − teigia įmonės vadovas Donatas Valinčius.

Jis pripažįsta, kad kelias į pripažinimą nebuvo lengvas ir teko įdėti daug darbo, kol pasiekė laimėjimų: „Didžiausias iššūkis būtent ir buvo − būti įmone iš Lietuvos. Kai pradėjome pardavinėti skenerius pasaulyje susidurdavome su iššūkiu, kuris labai paprastas: parduotuvėje yra trys skeneriai, vienas iš Vokietijos, vienas iš Japonijos ir vienas iš Lietuvos. Kokį skenerį rinktumėtės? Tikriausiai ne lietuvišką. Dėl to turėjome būti visa galva pranašesni, kad įrodytume savo vertę ir įgautume klientų pasitikėjimą. Per šį laikotarpį tapome pripažinta skenerių gamintoja pasaulyje ir kalbant su naujais klientais vis labiau Lietuvos vardas skamba ne kaip pigios, bet kaip aukštųjų technologijų šalies“, − prisimena D. Valinčius ir teigia, kad jei ne patikimi tiekėjai, kuriuos teko atsirinkti ilgų bandymų metu, kokybės pasiekti būtų neįmanoma.

„Apdirbamosios pramonės technologijų Lietuvoje taip pat trūksta. Yra labai daug įmonių, kurios daro paprastus dalykus, tačiau rasti įmonę, kuri galėtų kartu kurti kažką sudėtingesnio ar kažką naujo, sudėtinga, todėl dažnai tenka bendrauti su užsienio įmonėmis, nors norėtume viską gaminti Lietuvoje, kad vietoje būtų sukuriama kuo daugiau pridėtinės vertės. Tai labai apsunkina komunikaciją ir gamybą.“ Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su viena žinomiausių IT korporacijų „Hewlett-Packard Company“ (HP), taip pat įmone „Autodesk”, „RSscan“, „DESMA“ ir kitomis.

„Elinvision“ vadovas mano, kad daugelį kliūčių galėtų padėti išspręsti būtent žiniomis ir kūrybingumu grįstos konkurencingos valstybės kūrimas, kurios pagrindas yra švietimo sistema. Turėtų būti kreipiamas dėmesys į tai, kaip ugdyti mąstančią ir kūrybingą asmenybę, diegti kompetencijas, kurios bus būtinos ir ateities darbo rinkoje, kaip sustiprinti universitetus ir jų bendradarbiavimą su verslu.

„Pavydžiui, Fraunhofer‘io institutas Vokietijoje skatina visokių naujų technologijų kūrimą. Žmonės, kurie užsiima tomis technologijomis, vėliau įkuria savo įmones ir toliau vysto verslą. Institutas gauna dalį pelno iš kurio finansuoja naujovių kūrimą, o ir įmonė įsikuria ne lygioje vietoje, o ant jau sukurto technologinio pagrindo. Mums to trūksta. Taip pat trūksta ir palaikomosios infrastruktūros – t.y. įmonių su įvairiomis technologijomis, kurias turi kitos valstybės. Gal taip yra todėl, kad Lietuva yra pakankamai maža, tačiau čia mums būtina pasitempti. Iš kitos pusės, Lietuvoje kuriasi daug informacinių centrų, kuriuose išnaudojamas būtent žmonių protas, tad potencialo tikrai turime“, − sako pozityviai nusiteikęs Donatas.

STEAM ugdymas mokykloje – rinkinys realiai veikiančios praktikų jau netrukus

projekto vadovas Andrius Uždanavičius

Ketvirtoji pramonės revoliucija atneša automatizaciją įvairiose srityse, kelią skinasi dirbtinis intelektas, kaip niekada sparti technologinė pažanga, taigi Europos parlamentas rezoliucijoje dėl konkurencingos ES darbo rinkos atkreipia dėmesį, kad žmonės su žemais darbo įgūdžiais, mažiau imlūs technologijoms tampa vis mažiau konkurencingi ir darbo rinkoje. Kūrybingumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas, technologinis raštingumas tampa būtini jauno žmogaus gyvenimui. Amerikos mokslininkų iš Džordžtauno universiteto ateities atliktoje analizėje įgūdžių prognozės rodo, kad didžiausias įgūdžių trūkumas gali pasireikšti būtent su STEAM (ang. science, technology, engineering, art, math) susijusiose srityse.

Dėl didėjančios spaudimo iš išorės, švietimo sistemoje jaučiama vis daugiau ir daugiau įtampos. Kyla būtinybė suvienyti mokyklų bei kitų suinteresuotųjų šalių jėgas ir įkvėpti pokyčiams mokyklų bendruomenes. Tai reiškia, kad būtina sujungti žinojimą, metodus ir požiūrius iš skirtingų disciplinų, siekiant paskatinti naujus mąstymo būdus ir rasti sprendimus, kuriems neužtenka vienos disciplinos žinių. Tam tikslui asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su kitomis partnerinėmis organizacijomis iš Lietuvos, Estijos ir Ispanijos įgyvendina projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“ (ang. sySTEAM – systematic approach for implementation of STEAM education in schools).

„STEAM ugdymas mokyklose nebėra nauja tema. Jo tikslas − skatinti domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos ir inžineriniais dalykais, gerinti šių dalykų rezultatus mokyklose ir taip pritraukti kuo daugiau moksleivių studijuoti su STEAM susijusiose programose. Čia kyla būtinybė skatinti partnerystę tarp mokyklų, tyrėjų, verslo įmonių ir kitų suinteresuotųjų šalių, siekiant supažindinti vaikus su realaus pasaulio iššūkiais, diegti jiems mąstymo būdus, kurie padėtų greitai prisitaikyti sparčiai kintančioje aplinkoje, leistų kurti inovacijas“, − teigia sySTEAM projekto koordinatorius Andrius Uždanavičius.

Projekto tikslas – didinti STEAM švietimo filosofijos naudojimą bendrojo lavinimo mokyklose, užtikrinant kokybišką ir sklandų STEAM diegimą mokyklose, remiantis tyrimais grindžiamu, projektiniu ir probleminiu mokymu. Tam tikslui pasiekti naudojantis turima patirtimi ir partneryste su kitomis organizacijomis, bus kuriama STEAM metodologija, STEAM įgyvendinimo gairės bei platforma, kur vienoje vietoje bus galima rasti įvairius atvirus švietimo išteklius bei kitas veikiančias praktikas, kurios yra realiai išbandytos mokyklų.

„Žinoma, nėra vieno universalaus sprendimo, kuris tiktų visiems ir spręstų visas ugdymo problemas, tačiau įgyvendinant bet kurį dalyką yra svarbus nuoseklumas. Šiuo projektu siekiame diegti STEAM ugdymo filosofiją mokyklose, paruošiant kuo įmanoma paprasčiau suprantamas gaires, kad bet kuris mokytojas galėtų jas pasiimti ir įgyvendinti. Gairės bus paremtos realiomis patirtimis, surinktomis iš mokyklų. Tai leis atrinkti pačius efektyviausius metodus, siekiant padidinti moksleivių motyvaciją studijuoti su STEAM susijusias disciplinas“, − teigia A. Uždanavičius.

Projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija).

Kyla rimta rizika Lietuvai, kad nespės laiku pasirengti tinkamai apsaugoti duomenis

Šimtus pažangiausių įmonių jungiančios asociacijos „Infobalt“ ir „Žinių ekonomikos forumas“ įspėja apie pavojų: Lietuvos įmonėms gresia milžiniškos baudos ir teisinės bylos. Likus mažiau nei pusmečiui, kai visoje Europos Sąjungoje įsigalios sugriežtinta asmens duomenų apsauga, didžioji dauguma įmonių net nepradėjo tam rengtis. Teisinių ir IT paslaugų bendrovės perspėja, kad palikus šiuos darbus paskutiniams mėnesiams tinkamai pasirengti nebeliks galimybių. Todėl valstybės institucijos ir verslo įmonės pakviestos operatyviai parengti ir įgyvendinti bendrą veiksmų planą, kuris leistų išvengti vis dažnėjančių kibernetinių incidentų ir jų sukeliamų nuostolių.  

Jau nuo ateinančių metų gegužės 25 d. šalies gyventojai galės kreiptis į bet kurią įmonę ir prašyti raštu paaiškinti, kaip ji užtikrina asmens duomenų apsaugą. Tai numato visoje ES netrukus įsigaliosiantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Tačiau duomenų saugumo klausimais konsultuojantys ekspertai pastebi, kad tik menka įmonių dalis jau pradėjo ruoštis naujiesiems reikalavimams. Kaip Lietuvoje vyksta pasirengimas įgyvendinti naujuosius duomenų apsaugos reikalavimus, aptarė į diskusiją pakviestos įgyvendinimą ir priežiūrą vykdančios valstybės institucijos, taip pat verslo atstovai.

Suskubo tik didesnės organizacijos

Vertinant esamą pažangą, kiek daugiau yra nuveikusios didžiosios šalies bendrovės, pvz. bankai ar telekomunikacijų bendrovės, taip pat dalis valstybės institucijų.

„Didelius asmens duomenų kiekius tvarkančios įmonės pasirengimą pradėjo anksčiau ir įsitikino, kad IT infrastruktūros ir taisyklių parengimas užtrunka mažiausiai keletą mėnesių. Pasirengimo laiką ištęsia ir būtinybė susiplanuoti lėšas papildomiems IT sprendimams, kurie didelėse organizacijoje yra tiesiog būtini,“ – sakė Andrius Skunčikas, pasaulinės IT korporacijos „Oracle“ vadovas Baltijos šalims.

Smulkesnės ir vidutinės įmonės net nežino

Tuo tarpu duomenų apsaugos situaciją  smulkiajame ir vidutiniame versle specialistai vadina tiesiog apverktina.

„Aktyviai bendraujame su šimtais įmonių ir pastebime, kad dauguma jų net nėra girdėjusios apie griežtėjančius reikalavimus duomenų apsaugai, o atliekami auditai rodo, kad praktiškai kiekvienai įmonei privalomi atlikti darbai užtruks keletą mėnesių. Jau dabar galima prognozuoti, kad jei įmonės nepradės pasirengimo nedelsdamos, jos rizikuoja nespėti pasiruošti,“ – komentuoja Martynas Bieliūnas, IT sprendimų bendrovės „Squalio Lietuva“ vadovas.

Griežta atsakomybė ir 4 proc. metinės apyvartos siekiančios baudos

Teisininkų vertinimais, viena iš priežasčių, dėl kurių įmonės nesuskubo laiku pradėti ruoštis, yra menkas informuotumas ir nežinojimas apie griežtą atsakomybę.

„Baudos, kurių gali sulaukti įmonės už netinkamą asmens duomenų tvarkymą, gali sudaryti 4 procentus nuo metinės apyvartos ir siekti net 20 milijonų eurų. Skirti baudoms tokias sumas Lietuvoje daugeliu atvejų reikštų veiklos nutraukimą,“ – aiškino Irma Kirklytė, advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė.

Specialistės vertinimu, kuo didesnė įmonė ir jos turimų darbuotojų ar klientų skaičius, tuo ilgiau užtrunka parengti procedūras, apmokyti darbuotojus ir sukurti tinkamas kontrolės priemones.

Sukūrė pasirengimo tinkamai duomenų apsaugai grupę

Siekiant sujungti turimas kompetencijas duomenų apsaugos srityje bei jomis dalintis, prieš keletą mėnesių asociacijoje „Infobalt“ buvo įkurtas BDAR komitetas.

„Inicijuodami diskusiją su valstybės institucijų atstovais mes siekėme atkeipti dėmesį, kad netinkama duomenų apsauga gali neigiamai paveikti tiek pavienių įmonių konkurencingumą bendrojoje Europos rinkoje, tiek Lietuvos kaip šalies,“ – sakė Paulius Vertelka, asociacijos „Infobalt“ direktorius.

Jei nori parduoti internetu, apsaugok klientų duomenis

Mindaugas Glodas, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas, teigė, kad būtina iš esmės keisti požiūrį į duomenų apsaugą, kurios lygis Lietuvoje šiuo metu neatitinka reikalavimų.

„Masiškai susiduriame su nuomone, kad duomenų apsauga turi rūpintis tik bankai ar didelės įmonės, tačiau ir mažos įmonės kaupia  duomenis apie darbuotojus, taip pat – klientus. Daug verslų aktyviai prekiauja internetu ir surenka iš pirkėjų itin daug jautrios informacijos, kurią turi labai atsakingai tvarkyti, o netrukus šie reikalavimai dar gerokai sugriežtės“, – sakė M. Glodas.

Kviečia sujungti kompetencijas ir išreikšti politinę valią

Griežtesni reikalavimai duomenų apsaugai Europos Sąjungoje buvo priimti 2016 m. gegužės 4 d., nustatant dvejų metų pasirengimo laikotarpį, kad įmonės ir organizacijos spėtų pasiruošti. Ypač griežtos duomenų kaupimo, saugojimo ir šalinimo taisyklės tampa privalomos atsižvelgiant į visame pasaulyje dažnėjančius kibernetinius nusikaltimus, duomenų vagystes, taip pat augančius gyventojų ir įmonių patiriamus nuostolius. Vien per šių metų devynis mėnesius Lietuvoje  CERT-LT užfiksavo daugiau kaip 50 tūkstančių kibernetinių incidentų, kurių pagrindinis tikslas buvo suklastoti ar užvaldyti duomenis, taikantis į gyventojų ar įmonių lėšas.

Atsižvelgiant į tai, kad kasmet tokių incidentų tik daugėja, ir atitinkamai auga rizika patirti vis didesnių nuostolių, asociacijos „Infobalt“ ir „Žinių ekonomikos forumas“ kreipėsi į Lietuvos Vyriausybės kanceliariją, Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekciją, Teisingumo ir Ūkio ministerijas, taip pat Valstybės kontrolę su raginimu apjungti valstybės institucijų ir verslo asociacijų kompetencijas bei nedelsiant sudaryti veiksmų planą, kaip iki gegužės 25 d. Lietuva turėtų pasiruošti ES reikalavimus atitinkančiai duomenų apsaugai.

Daugiau informacijos:

Žana Jakevičienė, +37069923582, zana.jakeviciene@attentum.lt

Raktas į sėkmingą ugdymą − pažinti vienas kitą klasėje

Viena Lietuvos mokykla, 9 klasė. Rugsėjo mėnuo. Į naują klasę įeina du berniukai ir trys mergaitės. Jie yra nauji mokiniai į šią klasę atėję iš kitos mokyklos. Mokytojas paprašo jų prisistatyti: pasakyti savo vardą ir mokyklą iš kurios atėjo. Jie po vieną atsistoja, prisistato ir atsisėda. Vaikai įdėmiai stebi naujus vaikus, gaudo kiekvieną jų žodį −  jiems neaišku, kokie nauji vaikai čia atėjo, ką jie mėgsta, kuo užsiima. Toliau pamoka vyksta įprastai.

Pertrauka. Ką tik atėję moksleiviai pasimetę: atsiskyrus nuo praeitos klasės jie neturi draugų, jaučiasi nejaukiai, nežino su kuo ir kaip jiems pradėti bendrauti. Visi klega, pasimetę sėdi tik naujokai. Berniukas atsistoja, apsidairo, žengia žingsnį link berniukų grupės, sustoja. Stovi, galvoja. Apsisuka, pamato mergaičių grupę, žengia link jų. Vėl sustoja, apsidairo, parausta. Atsisėda atgal prie „naujokų“…

Lapkritis. Mokytoja paprašo vaikus į grupes susiskirstyti po keturis. Visi susiskirsto, lieka „naujokai“. Jie dar nepažįsta savo klasės draugų, todėl lieka grupėje penkiese. Mokytoja paprašo vieno „naujoko“ pereiti į kitą trijų asmenų grupę. Mergaitė atsistoja ir pereina. Ji džiaugiasi, kad jau išmoko klasės draugų vardus, bet per visą pamoką nedrįsta ištarti jiems nė žodžio.

Kovas. „Naujokui“ einant koridoriumi jo klasės draugas jam ištiesia ranką ir su juo pasisveikina. Prieš klasę atsakinėjanti mergaitė suklysta ir klasė pradeda juoktis. Anksčiau mergaitė būtų įsižeidusi ir pasijutusi negerai, dabar ji suprasdama savo klaidą juokiasi kartu su savo klasės draugais.

„Tai tikri įvykiai iš Lietuvos mokyklų. Kartu su „Žinių ekonomikos forumu“ įgyvendindami Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“ ir atlikdami intervenciją mokyklose pamatėme, kad dar vasario mėnesį klasėje mokiniai vieni kitų nepažįsta. Anot mokytojų, mokslo metų pradžioje „lūžinių taškų“ klasės būna nesusiformavusios, vyrauja tarpusavio santykių aiškinimasis bei bandymas sukurti ir suprasti, kokios normos gali vyrauti klasėje, dėl to mokymasis tampa antraeiliu dalyku. Šio atlikto projekto tikslas buvo parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant įvairių sričių profesionalus − kūrėjus, padeda spręsti šiandienos ugdymo iššūkius. Gavome įdomių įžvalgų, kurios, tikėtina, aktualios daugeliui Lietuvos mokyklų“, – teigė asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė.

Intervencija, vykdyta pagal „Kūrybinių partnerysčių“ modelį, remiasi kūrybiško mokymosi principais, turi apibrėžtą struktūrą, planavimo, vertinimo kokybės užtikrinimo sistemą. Kiekviena konkreti programa mokykloje kuriama remiantis situacijos analize ir unikaliu programos dalyvių (moksleivių, mokytojų, kūrėjų) indėliu. Toks procesas užtikrina, kad mokyklai netaikomas iš anksto paruoštas sprendimas.

Tyrimas atskleidė, kad mokinių integracija vyksta labiau formaliai: mokiniai nesijaučia deramai integravęsi, jiems to trūksta ir tai kelia ugdymo(si) problemų. Kaip teigia patys tyrėjai, po intervencijos moksleiviai klasėje atrado mokinius, su kuriais nori labiausiai bendrauti, leisti savo laiką, prašyti jų pagalbos, beveik visais atvejais klasėse sustiprėjo tarpusavio ryšiai.

Patys mokiniai apibūdina pokytį, kaip sėkmingą: „Buvo daugiau tylos, daugiau baimės, nu kaip baimės, tokia įtampa vieniems tarp kitų. Klasė buvo labai susiskaldžiusi ir buvo taip, kad jei tu bendrauji su trimis žmonėmis, tai prie ketvirto žmogaus tu neprieisi nebent gyvybės ar mirties klausimas, o dabar tu tiesiog nebijai prieiti, paklausti ar paprašyti kažko ar tiesiog padėti, viskas tapo šilčiau”, (pastaba − kalba netaisyta).

Intervencija padėjo mokiniams: projekto metu jie išmoko išsakyti savo, priimti kitų jausmus bei nuomonę nesijuokdami. Šis besikeičiantis santykis ne tik mažina ugdymo(si) iššūkius, bet potencialiai taip pat prisideda prie patyčių problemos sprendimo. „Juokiamasi iš tampa juokiamasi kartu“, – pastebi M. Laužikaitė.

Ji prideda, kad kūrybinių partnerysčių programa padėjo pakeisti ir mokytojų reakciją į problemines situacijas: jie išmoko reaguoti ramiau ieškant kitokių, konfliktą mažinančių sprendimų. „Šiuos pokyčius paskatino kūrėjai, kurie į mokyklą atnešė kūrybišką požiūrį, kaip galima spręsti problemas ir savo pavyzdžiu skatino elgtis kitaip, tyrinėdami, ieškodami duomenų, improvizuodami, nebijodami klysti, kvestionuodami tradicines elgesio praktikas“, − teigia M. Laužikaitė.

Įmonės kviečiamos dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2017” rinkimuose

Inovatyvios Lietuvos įmonės ir inovacijų politikos plėtrai nusipelnę asmenys kviečiami dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2017“ apdovanojimuose. Šios iniciatyvos tikslas – pagerbti pažangiausius ir inovatyviausius Lietuvos verslus ir nusipelniusius asmenis, paskatinti jaunas, sėkmingai veikiančias aukštųjų technologijų sektoriaus įmones. Apdovanojimus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone pripažintos „Deeper“ direktoriaus Aurelijaus Liubino, nepaisant visų tarptautinių apdovanojimų, visada malonu būti įvertintais ir savo šalyje: „Nuo pat pradžių žinojome, kad viską galime padaryti čia, Lietuvoje, kad lietuviai yra geriausi inžinieriai ir programuotojai, ir mums pavyko tai įrodyti. „Deeper“ sukurti produktai yra pelnę daugybę apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje, o sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimas įkvepia mus ir toliau skatinti inovacijų kultūrą šalyje, išnaudoti technologijų ir žinių potencialą, kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčius inovatyvius ateities produktus. Siekti ambicingesnių tikslų mums padeda įvertinimas“.

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas prideda, kad apdovanojimas yra kaip kelrodis, kuris įmonei patvirtina judėjimą teisinga kryptimi: „Į apdovanojimus susirinksime jau 14 kartą, o tai rodo, kad turime įmonių, kurios kuria pažangias technologijas, pasiekia įspūdingus rezultatus ir yra savo srities lyderės. Tai įgyvendinama tik mąstant kūrybingai, sunkiai dirbant ir turint viziją. Kiekvienam svarbu, kad pastangos būtų įvertintos, tad šie apdovanojimai ir skirti tam, kad atkreiptume dėmesį į tuos, kurie kuria mūsų šalies potencialą, padėkotume jiems ir paskatintume veikti drąsiau“.

Dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų atrankoje yra kviečiamos įmonės, kurios pridėtinę vertę kuria pritaikydamos novatoriškas žinias, bendradarbiauja su mokslo institucijomis, yra technologiškai pažangios ir inovatyvios, vadovaujasi socialinės atsakomybės principais.

Apie nominacijas

„Žinių ekonomikos įmonės“ bus vertinamos pagal šias kategorijas:

  • aukštųjų technologijų;
  • tradicinės pramonės;
  • paslaugų sektoriaus.

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ apdovanojimo nugalėtojui bus įteiktas 3 000 EUR piniginis prizas.

„Inovacijų švyturio“ nominacijos laimėtojui bus skirtas 1 000 EUR piniginis prizas. Jį gaus asmuo, kuris savo iniciatyvomis, patarimais, pagalba ir kitais veiksmais prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo.

„Inovacijų švyturio“ ir „Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ prizų steigėjos – UAB „EKSMA“ ir UAB MGF „Šviesos konversija“.

Teikti kandidatūras kviečiame čia:

„Žinių ekonomikos įmonės 2017“ anketa

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės 2017“ anketa 

„Inovacijų švyturys 2017“ anketa 

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais: UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų draugai – UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“, AB „Amilina“, UAB „Pirmas žingsnis“.

Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai

Vakar vykusių Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų metu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pasveikinti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai. „Inovatyviausio mokytojo“ vardas suteiktas 7 pagrindinėse nominacijose, įteiktos ir 3 papildomos nominacijos. Inovatyviausiems mokytojams buvo įteikti diplomai, simbolinės statulėlės bei piniginis prizas – 1000 eurų. Taip pat, jie laimėjo kelionę į užsienyje vykstančią tarptautinę konferenciją.

Iniciatyva, vykstanti jau antrus metus iš eilės, susilaukia vis didesnio dėmesio. ŽEF Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas teigia, kad šios iniciatyvos tikslas yra skleisti pozityvią žinią apie pedagogus, parodyti, kad nepaisant įvairių nuomonių, inovatyvių mokytojų mes turime ir jais didžiuojamės.

Apdovanojimų renginyje dalyvavo mokytojai, mokyklų vadovai, savivaldybių, verslo bei kitų organizacijų atstovai. Jų pasveikinti atvyko renginį globojantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas, o virtualų sveikinimo žodį tarė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Visi valdžios atstovai dėkojo mokytojams už jų svarbų indėlį ugdant vaikus ir tai, kad savo pavyzdžiu užkrečia aplinkinius. Įkvepiančiu pranešimu pasidalino praeitų metų fizikos nominacijos laimėtoja Rigonda Skorulskienė, kuri pasakojo apie  jau dabar egzistuojančią ateities mokyklą, kurioje svarbų vaidmenį vaidina technologijos, tačiau pabrėžė, kad mokytojo užsidegimas yra svarbiau nei technologijos, tad skatino mokytojus su savo kolegomis dalintis idėjomis, iniciatyvomis, įvairiais metodais, nes tai skatina nuolatinį tobulėjimą.

Laimėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta iš nominacijų steigėjų ir švietimo ekspertų: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas; Įmonių UAB „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas Mikas Vengris; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas; AB „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė; AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika; UAB „Šviesa“ atstovė viešųjų ryšių vadovė Rūta Latinytė; Vilniaus universiteto pedagogikos centro profesinių pedagoginių studijų programos vadovė dr. Šarūnė Nagrockaitė; Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis; Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė; LR Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

Šiemet nominuoti buvo daugiau nei 200 mokytojų ir vadovų iš visos Lietuvos. Inovatyviausiųjų vardai šiemet iškeliauja į 8 skirtingus Lietuvos miestus ir 10 skirtingų Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų.

Jau rytoj paaiškės kas taps inovatyviausiais Lietuvos mokytojais

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Iš daugiau nei 200 paraiškų, ekspertų komisija išrinko pačius inovatyviausius mokytojus 7 kategorijose, kurie bus paskelbti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje jau rytoj. Mokytojus sveikins renginį globojantis Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginio organizatoriai teigia, kad iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Tai, kad inovatyvių mokytojų netrūksta rodo paraiškų skaičius viršijantis 200 mokytojų, kurie ugdo moksleivius iš daugiau nei pusės Lietuvos savivaldybių.

Apdovanojimuose bus įteiktos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Kiekvienoje iš nominacijų ekspertų komisija atrinko geriausiųjų trejetukus, o galutiniai laimėtojai kiekvienoje nominacijos kategorijoje paaiškės apdovanojimų metu.

Inovatyviausio mokytojo 7 pagrindinėse nominacijose laimėtojams apdovanojimų ceremonijos metu bus įteikiami apdovanojimai – piniginis prizas, simbolinės statulėlės ir kelionė į tarptautinę švietimo konferenciją. .

Renkant inovatyviausius mokytojus komisija kreipė dėmesį į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat buvo kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

 Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Tadas Pukas: Švietimo išradimai turi padėti mokytojams lengviau dirbti

Žinių ekonomikos forumas jau paskelbė Inovatyviausių Lietuvos mokytojų apdovanojimų kandidatus, kuriuos komisija išrinko įvertinusi visų nominantų pedagoginį profesionalumą, pedagoginę lyderystę bei XXI a. būtinus gebėjimus. Visi šie mokytojai ugdymui pasitelkia įvairias naujoves. Apie šias ir kitas naujoves, sulaukiančias didžiausio dėmesio pasaulyje, apie tai ką panašaus turime Lietuvoje ir ką verta išbandyti per pamokas, interviu pasakoja Tadas Pukas, platformą „Eduka“ vystančios UAB „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas.

Kur krypsta pasaulio švietimo naujovės?

Šiais metais Tel Avive vyko viena didžiausių pasaulinių švietimui skirtų parodų, pavadinta „Kuriant ateitį“ (angl. „Shaping the Future“). Joje dalyvavo 1000 dalyvių iš viso pasaulio, kurie pristatė ir domėjosi švietimo naujovėmis. Pagrindinė tema, apie kurią buvo daug kalbama ne tik Tel Avive, bet daugelyje švietimo konferencijų, yra technologijų ir tradicinio švietimo sąveika. Kaip suteikti daugiau laisvių mokiniams? Kaip nuo mokymo pereiti prie mokymosi? Kaip išnaudoti technologijas? Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad technologijos tik sudaro sąlygas naujiems mokymosi metodams rastis, jos nekuriamos vien dėl mados.

Kokie Lietuvai aktualūs rūpesčiai svarbūs ir kitose pasaulio šalyse?

Mokymas turi būti susijęs su tam tikrais profesinės veiklos įgūdžiais, todėl patyriminis mokymas ir mokymasis itin aktualūs. Visame pasaulyje, kaip ir pas mus Lietuvoje, trūksta mokytojų. Technologijos turėtų padėti išspręsti šią problemą – mokytis kai kurių dalykų būtų galima nuotoliniu būdu. Taigi galime numanyti, kad ateityje mokiniai galės rinktis mokytojus.

Mokytojo profesija dėl įvairiausių pokyčių kartais nuvertinama. Tai juntama ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, todėl svarbu, kad kuo daugiau būtų investuojama į švietimą plačiąja prasme. Turiu galvoje ne įranga ar programėlės, o mokytojų ugdymas, naujų metodų taikymas turėtų tapti prioritetu.

Dalyvaudami konferencijoje supratome, kad problemų yra visur ir jos panašios, tačiau sprendžiamos skirtingai. Galima teigti, kad visame pasaulyje švietimas išgyvena pokyčius. Jiems vykstant dažniausiai kyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų. Tačiau tai ir žavi labiausiai, nes matome, kad švietimas nėra sustingęs. Pokyčiams įgyvendinti, rezultatams stebėti prireiks visos visuomenės jėgų ir laiko.

Kuo skiriasi skaitmeninės ir tradicinės mokymo priemonės?

Mokymas yra įvairialypis, todėl nereikėtų bandyti lyginti dviejų skirtingų būdų (skaitmeninių ir tradicinių mokymo priemonių), kurie iš esmės yra pritaikyti skirtingiems tikslams. Reikėtų aiškiai atskirti, kuris būdas naudingiausias atitinkamu metu. Svarbiausia suderinti kuo daugiau įvairių būdų, kad jie tenkintų skirtingus mokinių poreikius ir ugdytų visas reikalingas kompetencijas bei įgūdžius. Kuo daugiau įvairesnių mokymosi formų apima mokymosi procesas, tuo labiau mes priartėjame prie tikrojo gyvenimo. Kokių privalumų turi skaitmeninės mokymosi priemonėmis?

Dirbant su skaitmeninėmis priemonėmis galima greičiau pasiekti tikslų, kurių siekiant tradiciniais būdais prireiktų daugiau laiko. Pavyzdžiui, parinkti individualias užduotis ir diferencijuoti jas pagal mokinių gebėjimus.. Skaitmenines užduotis automatiškai patikrina sistema, tad mokytojas greičiau ištaiso namų darbus. Tačiau patikrinti ir įvertinti atvirojo tipo užduotis gali tik mokytojas. Tad svarbiausia užtikrinti mišrų mokymąsi, atitinkamu laiku pritaikyti tinkamiausias mokymo priemones. Svarbiausias mokytojo uždavinys – padėti mokiniui augti, o technologijos turi padėti taupyti mokytojo laiką vertinant, parenkant užduotis, sekant pažangą, rengiant ataskaitas, teikiant grįžtamąjį ryšį.

Skaitmeninis mokymosi būdas vis dažniau taikomas siekiant individualizuoti mokymosi procesą?

Skaitmeniniai mokymosi būdai sudaro sąlygas mokytis savo tempu, norimu metu ir patogioje vietoje, individualizuoti mokymosi turinį ir jį pritaikyti besimokančiojo tikslams. Tai tarsi prieštarauja tradiciniam mokymo būdui, kuris iš esmės yra vienodas visiems, vyksta vienu metu ir toje pačioje vietoje, naudojamas vienodas turinys. Galbūt kada nors ateityje bus sukurtas visiškai individualizuotas mokymas, apimantis visus tris principus. Kol kas vieno tokio metodo nematėme nei parodoje Izraelyje, nei kituose renginiuose.

Koks švietimo požiūris į skaitmeninius produktus dabar ir kaip jis gali keistis ateityje?

Šiuo metu technologijų taikymas mokymosi procese dar vertinamas atsargiai. Nenuostabu, juk norint pakeisti įprastus mokymo būdus prireiks nemažai laiko. Prievarta to padaryti nepavyks, nes procesas turi vykti natūraliai ir nuosekliai. Dabar svarbiausia mokytis ir išsiaiškinti, kaip technologijas būtų galima išnaudoti geriausiai. Tad ir technologijų kūrėjai, ir vartotojai sparčiai mokosi. Tikimės, kad ateityje mišrus mokymasis taps pagrindiniu mokymosi būdu, ir nieko nebestebins šalia tradicinio vadovėlio pateikiamos skaitmeninės užduotys, internete atliekami ir klasėje gyvai aptariami namų darbai.

Kokia skaitmeninių mokymosi priemonių padėtis Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis ir vyraujančiomis tendencijomis?

Visame pasaulyje švietimas dabar yra tarsi po didinamuoju stiklu. Ir esmė ne technologijos, o skirtingus mokinių poreikius atitinkančių sprendimų paieška. Technologijos – tai pagalba mokytojams mokant ir vertinant mokinius, vis labiau įtraukiant ir pačius mokinius. Svarbiausia, kad nepamestume galvos ir būtume savikritiški. Svarbiausi mokymosi procese yra ir bus mokytojai. Be jų joks mokymosi procesas nevyks sklandžiai, kad ir kokios išmaniosios technologijos būtų taikomos klasėje. Technologijas apskritai galima vystyti labai greitai. Tačiau kyla klausimas, kaip suderinti visuomenės lūkesčius ir neišvengiamus pokyčius. Lietuvoje vyksta daug gerų dalykų, mokytojai smalsūs ir imlūs naujovėms, tačiau kaip ir visame pasaulyje, kol kas vyksta susipažinimo, aiškinimosi ir mokymosi procesai. Lietuvą jau galima pavadinti skaitmeninio mokymosi ir technologijų šalimi, nes dabar svarbiausia – smalsumas, o Lietuvos žmonės yra labai smalsūs.

Kai kurios mokyklos jau šiandien yra aprūpintos įranga. Ar mokyklų bendruomenė tinkamai išnaudoja turimas priemones? Ką daryti, kad jos būtų efektyvios?

Kurdami naujus švietimo sprendimus visada pabrėžiame, kad sėkmė priklauso nuo mokytojų ugdymo, t. y. detalaus supažindinimo su technologijomis. Tad atsakymas gana paprastas – turime ugdyti mokytojus, rodyti sėkmingus pavyzdžius, dalytis patirtimi. Iš esmės tai ir vyksta. Kita vertus, mums, suaugusiesiems, dažnai sunku pripažinti, kad mes kažko nemokame, neišmanome, todėl apskritai nenaudojame. Dirbame su vaikais, kurie jau yra „gimę su technologijomis rankose“, tad mokykimės kartu, leiskime jiems naudotis technologijomis, pasiūlykime pabūti konsultantais ir ugdymo proceso bendraautoriais. Toks požiūris mokinius labai motyvuoja ir skatina įsitraukti. Konferencijoje matėme ne vieną pavyzdį, kai mokykla organizuoja mokymus, kuriuose mokiniai moko technologinių naujovių mokytojus, mokyklos direktorių. Taip mokytojai ne tik įgauna naujų įgūdžių, praplečia savo akiratį, bet ir sužino, kas mokiniams šiuo metu svarbu.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Kūrybingumo ugdymo tyrimas – savaime klasėje gera atmosfera neatsiranda

Penktos ir devintos klasės mokiniams didžiausias iššūkis yra gebėjimas išmokti „būti“ ir „gyventi“: atrasti klasėje savo vaidmenį, santykį su kitu, drįsti pasisakyti pamokoje. Tai atskleidė lapkričio 7 d. pristatytas tyrimas „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“.

Su pilna tyrimo ataskaita galite susipažinti čia. 

Šių klasių moksleiviai neatsitiktinai buvo pasirinkti kaip tyrimo objektas – tiek penktų, tiek devintų klasių mokiniai dažniausiai keičia mokymosi aplinką: klasę ir netgi mokyklą. Vienas iš tokius pokyčius patyrusių moksleivių savo būseną po beveik pusmečio naujoje klasėje apibūdino taip (pastaba – kalba netaisyta): „Maždaug visi iš vienos jie mokyklos kaip ir turėjo draugą, o aš tai vienas su kuo bendrauju, kai visi užsiėmę, kaip ir turi su kuo bendrauti. O aš pasimetęs, <…> prie ko prieiti aš pasimetęs gal prie mergaičių, gal prie berniukų, toks nejaukiai jaučiausi.” Atėjus į naują klasę vaikams sunku ne tik surasti, su kuo kalbėtis, bet netgi suprasti, kaip elgtis, kad pritaptum, iš tavęs nesijuoktų: „Aš netgi neradau kaip stovėti, kaip neatrodyti keistai…”, − sako kitas mokinys.

Asociacijų „Kūrybinės jungtys“ ir „Žinių ekonomikos forumas“ atliktas tyrimas parodė, kad šiandien dalyje mokyklų mokinių integracijai skiriamas nepakankamas dėmesys – apsiribojama tuo, kad moksleiviai pasako savo vardą ir iš kokios mokyklos yra atėję. Deja, to negana, kad jie susipažintų ir susikurtų geras mikroklimatas klasėje. Anot tyrimų autorių, taip pat neteisinga manyti, kad geras santykis, tarpusavio pasitikėjimas atsiranda savaime, be tikslingų pastangų. „Tai nevyksta savaime. Tai sudėtingi procesai, į kuriuos būtina investuoti, nes tai yra pagrindas gerai mokymosi atmosferai ir, kaip rodo tyrimas, net patyčių prevencijai“, – teigia  tyrimo autorė Sandra Zaidova.

Projekto metu į mokyklas buvo kviečiami savo srities profesionalai, kurie kasdienėje savo veikloje problemų sprendimui naudoja kūrybingumą. Tyrime šie žmonės buvo vadinami „kūrėjais“. Įžengę į sudėtingus klasių santykius, jie per trumpą laiką pasiekė teigiamų rezultatų: po projekto patys moksleiviai įvardino, kad anksčiau buvusios baimės dingo. „Moksleiviai visiškai kitaip pradėjo reaguoti, jei jų klasiokai pradeda juoktis − dabar jie drauge su klasiokais gali juoktis. Moksleiviai pažino vienas kitą ir jų baimė, kad iš jų bus pasityčiota, sumažėjo arba visai jos neliko“, − teigia tyrėja.

Dirbdami su mokinių santykiais ir klasės atmosfera, kūrėjai sukūrė mokymuisi palankesnę aplinką. Viena moksleivė apibūdina įvykusį pokyti: „Aš labai bijodavau prie lentos stovėti, nežinau kodėl, man tiesiog būdavo kažkas tokio „tik neiti tik neiti“. O dabar jau nebijai, nes žinai, kad niekas nesijuoks, arba juoksis bet nepiktybiniai.“ Kitaip tariant, išmokimas „būti“ klasėje yra pamatas tolimesnei galimybei mokytis.

Naudodami sociometrinį metodą, tyrėjai vaizdavo mokinių tarpusavio santykius klasėje prieš ir po intervencijos. Kūrėjų darbo metu moksleiviai klasėje atrado žmones, su kuriais nori labiausiai bendrauti, leisti savo laiką, prašyti jų pagalbos, beveik visais atvejais sustiprėjo mokinių tarpusavio ryšiai.

Tyrimas atskleidė ir tai, kad svarbu į moksleivius žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, jie nori išmokti spręsti problemas, tačiau ne visada sulaukia pagalbos. Mokytojų akimis moksleiviai buvo matomi kaip tie, kuriuos reikia prižiūrėti, globoti, jie yra įvardijami kaip vaikiški, tad ir jų problemos priimamos kaip vaikiškos. Tuo tarpu kūrėjai mokinių santykių problemas vertino rimtai, kalbėjo su jais kaip lygiais, ir už tai mokinių buvo vertinami.

„Tyrimas atskleidė, kad vienintelis pokytis neįvyko ten, kur problema liko neišspręsta – tai yra vaikai nesulaukė tikėtosios pagalbos. Patys mokiniai įvardijo konkrečią problemą, bandė ją spręsti ir nurodė, kad jiems to nepavyko padaryti, nes jie dar nežino, kaip tai daryti. Išvada paprasta − suaugusieji turi gebėti įgalinti moksleivį spręsti problemas, suteikti jiems atitinkamus įrankius, o ne pasyviai stebėti“, − teigia tyrimą pristačiusi Sandra Zaidova.

Pasak S. Zaidovos, projekto metu kūrėjas į mokyklą atneša kūrybišką požiūrį į problemų sprendimą ir skatina elgtis kitaip, tyrinėdamas, ieškodamas duomenų, improvizuodamas, nebijodamas klysti, nesitaikydamas su vyraujančiomis normomis, kvestionuodamas tradicines elgesio praktikas. S. Zaidova teigia, kad kūrėjas tarsi veidrodis: „Jie atspindi elgesį, situacijas ir, svarbiausia, skatina refleksiją – kiekvienoje užduotyje. Tai žmogus, kuris tarsi ateina į mokyklą iš kito pasaulio. Tai padeda, nes dažnai daug veiksmo daroma iš inercijos, neapgalvojant.“

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto tikslas – parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant kūrėjus ir panaudojant jų pedagoginį potencialą, tampa mokymo(si) prioritetu ir padeda spręsti esminius šiandienos ugdymo iššūkius bei parengti rekomendacijas dėl sisteminio kūrėjų įtraukimo į mokymą(si) ugdymo įstaigose.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai – kas taps Metų publikos mokytoju?

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2017 – tai antrus metus iš eilės vykstanti iniciatyva „iš apačios“. Iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir tarti „ačiū“ jiems už darbą.

Šiais metais iniciatyvos organizatoriai gavo daugiau nei 200 nominavimo paraiškų, kurios pasiskirstė į 9 skirtingas nominacijų kategorijas. Inovatyviausio mokytojo vardo siekė mokytojai iš daugiau nei 150 skirtingų mokyklų iš visos Lietuvos.

Bendradarbiaujant su portalu 15min bus skirtas papildomas prizas publikos internetinio balsavimo metu išrinktam mokytojui. Savo balsą galima atiduoti už vieną iš 19 mokytojų, kurie kiekvienoje iš septynių kategorijų ekspertų komisijos buvo atrinkti į geriausiųjų trejetukus. Daugiausiai balsų sulaukęs mokytojas pelnys Metų publikos mokytojo vardą.

Renkant inovatyviausius mokytojus buvo kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat komisija kreipė dėmesį į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Už inovatyviausią ir labiausiai publikos palaikymo nusipelniusį mokytoją skatiname balsuoti iki lapkričio 21 d. 11 val. Oficiali apdovanojimų ceremonija, kurios metu paaiškės konkurso nugalėtojai, vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

BALSUOTI GALITE ČIA

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt