fbpx


Author Archive

Jei mokytojas žavisi savo dalyku – tuo užsikrės ir mokiniai

Mokytoja iš Kauno Jėzuitų gimnazijos nesitikėjo, kad realybėje jai pasiseks atsidurti šalia didžiųjų pasaulio teleskopų, bet šią svajonę jai padėjo išpildyti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose laimėta prizinė vieta, kuri garantavo tarptautinę konferenciją Kanaruose.

„Tai buvo vasaros mokykla mokytojams intriguojančiu pavadinimu „Astronomijos nuotykiai Kanarų salose“. Mokymai susidėjo iš konferencijų ir praktinių seminarų, susijusių su astronomija bei STEAM pamokomis bei vizito į Teidės observatoriją, kurioje aplankėme kelis teleskopus ir laboratorijas. Buvo sudarytos sąlygos papildomai aplankyti ir didžiausią pasaulyje Kanarų didįjį teleskopą GTC“. Paklausus Rigondos, kas jai paliko didžiausią įspūdį ji atsako, kad sunku nupasakoti žodžiais: „Tai reikia išgyventi, stovint ant kalno virš debesų. Kanarų didžiojo teleskopo veidrodžio skersmuo yra 10,4 m., o observatorija pastatyta ant užgesusio ugnikalnio keteros, 2400 m aukštyje. Manau, kad gebėsiu tą jausmą perteikti savo mokiniams.“

Buvę mokiniai R. Skorulskienės pamokas apibūdina kaip kupinas eksperimentų bei naujausių technologijų. Pati Rigonda sako, kad jos ugdymo metodai priklauso nuo nagrinėjamos temos, mokinių gebėjimų ir net nuo nuotaikos vyraujančios klasėje: „Visuomet mintyse turiu kelis pamokos scenarijus“, − teigia 2016 m. inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė.

„Naujosios technologijos – mano hobis, − pripažįsta ji, − iš vaikystės atbėgo prisiminimas, kaip mes su klasioke, gyvenančia gretimoje gatvėje, darėmės „mechaninį – mobilų“ telefoną, o tarp papuoštų lėlių buvo skraidantis malūnsparnis ir mašina, kuri ne tik pati važiavo, bet ir apsisukdavo, atsitrenkusi į kliūtį. Laikui bėgant, technologijų vystymasis įgavo pagreitį, o Vilniaus universiteto fizikos fakulteto aplinka tiesiog sudarė puikias sąlygas eiti koja kojon. Kategoriškai nesutinku su pasakymu, kad jaunimas yra technologijų pasaulio čiabuviai, o mes imigrantai – aš jaučiuosi čiabuviu ir mokau jaunąją kartą tinkamai išnaudoti turimas technologijas“.

Paklausus Rigondos, kuo ją sužavėjo fizika ji atsako paprastai − smalsumas ir gaunami fizikiniai atsakymai: „Fizika – tai mokslas apie kasdien mus supantį pasaulį. Fizikos dėsnius žmogus pradeda tyrinėti tik gimęs: greit supranta, kad garsas – geras dalykas, leidžiantis pakviesti mamą, o gravitaciją reikia nugalėti, norint pakelti galvą, o vėliau ir visą kūną ir t.t. Kai susipažįstama su faktais, tuomet mažam žmogučiui natūraliai kyla fizikinis klausimas „kodėl?“. Man atrodo, kad kai vaikas negauna tinkamų atsakymų, jo smalsumas krypsta į kitas sritis. Tad kai septintokai ateina į fiziką, tampa labai sunku tą smalsumą sužadinti. Neveltui, kai kuriose šalyse gamtos mokslus dar darželyje pradeda mokyti specialistai.“

Mokytoja iš Kauno jėzuitų gimnazijos pasakoja, kad šį iššūkį siekia įveikti įvairiais būdais: stengiasi vesti kuo įdomesnes pamokas, organizuoja ekskursijas, paskaitas, skatina vaikus dalyvauti konkursuose ir t.t. Tačiau Rigonda teigia, kad fizika – eksperimentinis mokslas, todėl stengiasi, kad mokiniai darytų kuo daugiau eksperimentų.

„Jaunesniems mokiniams mėgstu taikyti „mokymosi per eksperimentus ir žaidimus“ metodą. Šio metodo esmė – mokiniai daro paprastus eksperimentus, kuriems nereikia specialių prietaisų ar brangių medžiagų, pradinio teorinio pasirengimo. Vaikai kelia klausimus, stebi kas vyksta, daro išvadas. Dažnai jie teisėtai gali jaustis mokslininkais, suformulavusiais fizikos dėsnius, pavyzdžiui, mėtydami kamuoliukus, žaisdami su „saulės zuikučiais“ ir atlikdami elementarius bandymus su veidrodėliu, jie be vargo patys suformuluoja šviesos atspindžio dėsnį.“ Tačiau, kaip ji pati teigia pastebėjusi iš savo praktikos, veiksmingiausias būdas – asmeninis pavyzdys. „Jei mokytojas savo dalyku žavisi – tai ir mes nenorėdami tuo užsikrečiame“, − cituoja mokinių žodžius Rigonda.

„Kartais mokytojo išsakytos mintys suvokiamos po daugelio metų, tačiau teigiamas grįžtamasis ryšys varo mane į priekį“, − teigia inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė. „Tvermės dėsnis galioja ne tik fizikoje: mokytojo darbas yra ne tik be galo sunkus, bet ir žavus. Net nežinau nuo ko pradėti: ar nuo to, kad kiekviena diena, kiekviena pamoka yra nenuspėjama, ar nuo to, kad mokytojo pasakyta frazė ar pavyzdys gali padėti jaunam žmogui padaryti svarbų sprendimą. Tad nepriklausomai nuo požiūrio į mokytojus Lietuvoje aš susikuriu sau situacijas, kur galiu išdidžiai pasakyti „o aš mokytoja“.“

Uždegti ir sudominti mokinius pavyksta ne kiekvienam

Marius Narvilas

Marius Narvilas

„Į savo veiklą žiūriu daugiau kaip į ugdymosi situacijų kūrėją – tarsi pasikapstymus savitoje  technologijų „smėlio dėžėje“. Ieškau idėjų, metodų, kurie būtų saviti visrakčiai įvairioms ugdymo(si) situacijoms. Tačiau renkuosi tai, kas skatina mokinių kūrybingumą, inovatyvių spendimų paiešką“, − teigia Marius Narvilas.

Marius jau devinti metai darbuojasi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, veda elektronikos bei robotikos laboratorijų užsiėmimus, yra technologijų vadovėlių serijos bendraautorius, rengia įvairią metodinę ir mokomąją medžiagą, pristato gerąją patirtį kitiems mokytojams seminaruose. Tačiau kaip jis pats sako, vienas svarbesnių pasiekimų bus − elektronikos mokomųjų rinkinių lietuvių kalba išleidimas. „Man – tai inovatyviausias žingsnis Lietuvos ugdymui“, − teigia Marius.

Tai, kad gruodžio mėnesį Marius pelnė inovatyviausio menų, technologijų mokytojo nominaciją švietimo bendruomenės nestebina, nes jam adresuotų pozityvių atsiliepimų netrūksta. Jis apibūdinimas technologijų mokytojo etalonu, kuris domisi šiandienos ir ateities naujovėmis, kurio veikla neapsiriboja nei mokykline technologijų programa, nei tiesioginiu darbu pamokose. „Šis mokytojas pastebi individualius talentus ir skatina kurti tai, ką mokinys pats nori turėti ir naudoti. Taip atsiranda nešiojamos garso kolonėlės, telefonu valdomi automodeliai, LED šviestuvai ar netgi savaeigės riedlentės“, − apibūdina Marių jo kolegos.

Marius naudoja įvairius ugdymo metodus: mąstymo modeliavimo (ang. Design Thinking) metodą, minčių lietaus, minčių žemėlapio ir t.t. Kaip jis pats teigia, vyraujantis yra projektų metodas, kurį lemia technologijų dalyko praktinis-kūrybinis pobūdis. „Visus metodus vertinu patirtinio ugdymo kontekste. Klausiu, kuris jų labiausiai paliečia mokinio individualiąsias kūrybines galias, skatina atvirumą ir norą bendradarbiauti, konstruoti savo žinias ir įgūdžius.“ Tačiau nelengva užduotis kyla vėliau, bandant suprasti, ar pasirinktas metodas pasiekia numatytų rezultatų. M. Narvilas teigia, kad svarbiausia yra daug kartų bandyti iš naujo ir mokytis iš savo klaidų, stebėti mokinius, jų reakcijas, pasiekimus – taip jis atranda minėtus visrakčius. „Pamokoje viskas gyva ir kaip ant delno. Esu vienas tų mokytojų, kurie eksperimentuoja ir reflektuoja“.

Inicijuoti naujoves ir pristatyti jas mokiniams taip, kad jie susidomėtų, nėra tokia lengva užduotis, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mariui padeda jo neįprastos ir įvairios pamokos: „Kad ir tokia, kurią vadinu − Mokytojo pamoka. Įvairioms klasėms ji kiek skiriasi, bet jų visų leitmotyvas − technologijos ir vaizduotė. Rodau ir aptariu su mokiniais TED laidas, technologijų ir jas kuriančių žmonių pristatymus „Youtube“ kanaluose. Dalį tų naujovių jau turime mokykloje ir galima ne tik skonėtis akimis, bet ir paliesti, išbandyti jas.“ Tai, kad technologijos įkvepia Marius gali pateikti ne vieną pavyzdį. Jis pasakoja, kad po vienos tokios pamokos šeštokams apie 3D rašiklius, keletas merginų užsisakė jų pas Kalėdų senelį. „Po Kalėdų atostogų galėjome juos išbandyti ir klasėje“, − džiaugiasi jis.

Marius neapsiriboja klase. Jį galime išvysti šmėžuojant tiek televizijos ekranuose, tiek radijo eteryje, jis prisideda prie įvairių konkursų, susijusių su technine kūryba organizavimo. „Būti matomam − svarbu. Tai dažnai lemia didelius pokyčius. Kaip vienas iš mokinių tėvų yra pastebėjęs − svarbu išeiti iš savo „garažo“! Taip, labai dažnai turime įvairių pareigų ir veiklų savo klasėje, kabinete, mokykloje − savo „garaže“, kad tiesiog nėra kada pasižiūrėti, kas vyksta aplink… O vyksta!“, − teigia Marius ir priduria, kad daug dėmesio ir paramos susilaukia iš aktyvių mokyklos tėvų, suinteresuotų asmenų. „Pirmiausia todėl, kad jie nori matyti pokyčius mokykloje, technologiniame ugdyme. Jų dėka į mokyklą atkeliavo elektronikos mokomieji rinkiniai, Arduino (aut. past. Arduino − atviro kodo platforma naudojama elektronikos gaminiuose), robotai, trimačiai spausdintuvai ir t.t. Dažnai − tai jų valia ir noras. Taip pat tėvams svarbu ar bus tas, kuris pasinaudos visu tuo gėriu? Jie nori matyti iniciatyvius, „užsidegusius“, kitaip mąstančius mokytojus“.

Norėdami padėti mokiniams − turime nuo jų neatsilikti

Viduryje Ž. Tautvydas

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad naudojimasis skaitmeniniais prietaisais nėra žalingas ir netgi priešingai − skatina kūrybingumą, bendravimo gebėjimus ir žmogaus vystymąsi. Inovatyviausiu matematikos, informacinių technologijų mokytoju išrinktas Žydrūnas Tautvydas pastebi, kad informacinės technologijos iš esmės pakeitė pasaulį: „Informacinės technologijos pakeitė žmonių įpročius, gyvenimas tapo spalvingesnis. Jos padeda ir gelbsti kiekviename žingsnyje bet kokioje veikloje, o daugeliui žmonių tapo patogiu bendravimo ar kitos veiklos instrumentu“. Tačiau Žydrūnas pripažįsta, kad informacinių technologijų era atnešė ir tam tikrų iššūkių.

Ž. Tautvydas pasakoja, kad prieš 10-15 metų technologijos mokyklose buvo kur kas mažiau pasiekiamos nei dabar, nes mokyklose nebuvo mobiliųjų įrenginių, klasėse kompiuteriai buvo lėti, jų trūko. Tada mokiniams kompiuteriai vis dar buvo naujas dalykas, turbūt todėl jie aktyviai domėjosi atsirandančiomis naujomis technologijomis. Žydrūnas sako pastebintis, kad pastaruoju metu  technologijos tampa „ranka pasiekiamos“, priešingai nei buvo anksčiau: „Jos taip paprastai perprantamos, kad nereikia ypatingų pastangų, tačiau reikia drąsos. Kodėl vaikai labai greitai įvaldo naują technologiją? Todėl, kad jie su technologijomis elgiasi drąsiai, nebijo klysti, nebijo sugadinti, eina bandymų, atradimų keliu. Vyresniems žmonėms sunku tai suvokti, tačiau taip yra. Reikia tik drąsos!”

Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje dirbantis mokytojas teigia, kad dabar kartais atrodo, jog mokiniai viskuo persisotinę, tačiau vis tik pabrėžia, kad šiuolaikinių mokinių negalima lyginti su praėjusiomis kartomis: „Jie gimę technologijų klestėjimo metu ir todėl savo veiklos neįsivaizduoja be technologijų. Jiems taip geriau, patogiau, įdomiau, išmaniau. Norint, kad taip būtų ir mokykloje, svarbu į pagalbą ugdymui pasitelkti pačias naujausias technologijas. Aš kalbu ne tik apie kompiuterį ir internetą, bet ir apie išmaniąsias klases su klasės valdymo sistemomis, skaitmenines gamtos mokslų laboratorijas, šiuolaikinį technologijų kabinetą. Kitaip tariant, − sako Ž. Tautvydas, − reikia mokiniams parodyti tai, ko jie dar nematę. Pavyzdžiui, pastaruoju metu juos puikiai pavyko sudominti mikrokompiuteriukais Micro:bit, kurių komplektą mokykla gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto projekto“. Šiais nebrangiai kainuojančiais įrenginiais mokiniai gali nesudėtingai programuoti, realizuoti savo idėjas pritaikant juos įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Pavyzdžiui, paversti Micro:bit‘ą žingsniamačiu, termometru, kauliuku ar dar kuo nors, ką tik sugalvojo vaizduotė ir leidžia žinios.

Tad kaip gi paskatinti mokinius būti aktyviais mokymosi proceso dalyviais, o mokyklą kreipti šiuolaikinių tendencijų linkme? Žydrūnas pateikia pavyzdžių iš savo pamokos: „Kiekvienoje pamokoje stengiuosi būti konsultantu, patarėju. Dauguma pamokos laiko panaudojama savarankiškam mokymuisi, praktinių užduočių atlikimui. Susitarimai pamokoje leidžia palaikyti tvarką, užtikrinti gerą mokinių elgesį. Mokinių aktyvinimui naudojamos įvairiausios IKT priemonės, internetinė mokomoji medžiaga. Aiškinimui, vaizdų bei pavyzdžių perteikimui – kitos interaktyvios priemonės.  Be įprastų metodų, naudoju apverstos klasės (ang. flipped class) metodą: mokiniai pasiruošia namie, o aptariama pamokoje. Taip taupomas laikas pamokoje. Konsultuoju ir distanciniu būdu. Taip bet kuriuo metu mokinys gali paklausti ir sulaukti atsakymo“.

Tai, kad technologijos kelia ne tik iššūkius, bet gali ir padėti mokymo procese suprantama, tačiau Žydrūnas prideda, kad yra dar du labai svarbūs komponentai: mokytojai ir laisvė. „Nuolat tobulėjantys ir nuo mokinių neatsiliekantys mokytojai, gebantys prisitaikyti prie vis besikeičiančių, įnoringesnių mokinių yra labai svarbi švietimo sistemos dalis, gelbstinti sudominti mokinius. Tačiau manau, kad labiausiai mokinius motyvuoja mokytis laisvė. Laisvė daryti atradimus, laisvė klystant, bendraujant, pateikiant savo nuomonę: visa tai, ko neturėjome mes – buvusios sovietinės Lietuvos vaikai – yra pats svarbiausias dalykas, kurį mes galime suteikti“.

Kviečiame dalyvauti festivalyje “Būtent”

Rugsėjo 8-9 dienomisvyks visiems atviras ir nemokamas diskusijų festivalis “BŪTENT”.  Jo tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Festivalio organizatoriai: Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Bankas „Swedbank“.

Susipažinkite su daugiau nei 70 renginių programa.  Joje rasite ir Žinių ekonomikos forumo organizuojamą ir moderuojamą diskusiją “Mokykla bendruomenėje”. Ji bus orientuota į tai, kaip svarbu išmokyti vaikus pritaikyti teorinius dalykus praktiškai ir sieti mokymąsi su aplinkoje vykstančiais procesais (politiniais, socialiniais, biologiniais ir t.t.). Bus diskutuojama apie tai, koks svarbus yra vadovo vaidmuo. Taip pat kaip mokyklai tapti atviresnei ir ko ji gali išmokti iš verslo, nevyriausybinio sektoriaus, kuriančių praktikų?

Diskusijos dalyviai: Rimtas Baltušis, Milda Laužikaitė, Dalius Misiūnas, mokytoja Aritonė Plungienė. Moderatorius – A. Varanauskas. Rugsėjo 8 dieną 16h!

MTEPI klausimais konsultuos ŽEF bendruomenės nariai

2017 m. liepos mėn. buvo patvirtinta nauja LR Vyriausybės Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) strateginės tarybos bei jos patariamosios ekspertų darbo grupės sudėtis. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ į strateginę tarybą delegavo ŽEF tarybos pirmininką Mindaugą Glodą.

ŽEF taip pat teikė siūlymus tarybos patariamajai ekspertų grupės sudėčiai, į kurių daugelį buvo atsižvelgta. Tarp jų ŽEF siūlytas akcinės bendrovės „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius bei ŽEF Tarybos nariai: Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Dr. Edgaras Leichteris, Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Dr. Algimantas Markauskas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Ekspertų grupėje dirbs ir kiti „Žinių ekonomikos forumo“ narių atstovai iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Primename, kad MTEPI taryba funkcionuoja kaip Vyriausybės komisija. Joje aptariami su mokslo, technologijų ir inovacijų plėtra susiję klausimai.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos jau duoda rezultatų

Daugiau nei prieš metus ŽEF kartu su  asociacijomis „Infobalt“ ir „Investuotojų forumas“ bei Lietuvos verslo konfederacija išreiškė palaikymą ministerijos inicijuotam įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Džiaugiamės, kad buvo ne tik atsižvelgta į didžiąją dalį mūsų teiktų siūlymų, tačiau priimtas įstatymas jau atnešė realią naudą: dėl palengvėjusių migracijos procedūrų 4 pradedančios bendrovės jau gavo vizas ir kuriasi Lietuvoje. Tai reiškia, kad Lietuvai atsivėrė didesnės galimybės pritraukti talentus iš užsienio, steigti naujus verslus, pritraukti investicijų, siekiant skatinti Lietuvos konkurencingumą.
Su teiktu raštu galima susipažinti čia.

Inovatyviausia mokytoja L. Latvienė: itin svarbu tikėti mokinio sėkme

Loreta Latvienė (asmeninio albumo nuotr.)

Tyrinėjimai ir atradimai, edukacinės išvykos ir pasitikėjimas mokiniais – mokytojos Loretos Latvienės kasdieniniame darbe yra nuolatiniai atributai. Paklausta, kas jai suteikia įkvėpimo ieškoti būdų, kaip organizuoti pamoką kitaip, ji atsako paprastai – pats darbas mokykloje teikia džiugesį: „Džiaugiuosi galimybe dirbti su jaunais žmonėmis, būtinybe nuolatos kelti kvalifikaciją, džiaugtis ne tik aukštais mokinių pasiekimais įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei valstybiniuose brandos egzaminuose, bet ir kiekviena eiline pamoka, kuri niekada nėra nuspėjama, vis kitokia“.

Ją žavi, kad mokytojo darbe turi ir pats nuolat tobulėti, o galimybių dabar tam daug. „Mokytojo darbas yra nepaprastai kūrybingas, reikalaujantis daug dėmesio skirti ne tik dalykinių kompetencijų tobulinimui, bet ir jauno žmogaus pažinimui“, − sako Loreta. Ji po 2-4 kartus per mokslo metus dalyvauja kasmet Lietuvoje vykstančiose konferencijose, pati skaito pranešimus ir veda seminarus mokytojams, yra dalyvavusi ne vienoje tarptautinėje stažuotėje, tačiau teigia, kad tarptautinėje konferencijoje užsienyje iki šių metų dar nebuvo dalyvavusi.

Loreta Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose 2016 buvo pripažinta inovatyviausia socialinių dalykų mokytoja. Vienas iš apdovanojimų prizų − kelionė į bet kurią tarptautinę konferenciją. Loreta pasirinko geografijos konferenciją Atėnuose, kur tarp kitų geografijos mokslininkų ir studentų iš viso pasaulio, buvo vienintelė dalyvė iš Lietuvos. Loreta pasakojo, kad konferencijoje buvo analizuojama miestų planavimo problemos ir ypatumai, erozijos pasekmės, atskirų regionų vandens režimas, naftos gavyba Persų įlankos baseine ir daugelis kitų temų, tad idėjų iš pranešimų praktiniam taikymui pamokose pasisėmė labai daug. Viena jų − nauja vaizdinė medžiaga pamokoms: „Visos išvykos metu labai daug fotografavau, turėsiu naujos medžiagos iliustruojančios miestų smogą, uosto akvatoriją, sinklinas ir antiklinas, abrazinius krantus ir, žinoma, tokias įžymybes kaip Akropolis su garsiuoju Partenonu, Delfų šventykla“, − džiaugiasi geografijos mokytoja iš Kauno jėzuitų gimnazijos ir teigia, kad tokios patirtys neįkainojamos.

Loreta Latvienė (IMA organizatorių nuotr.)

L. Latvienė teigia, kad mokiniams yra svarbu suteikti laisvę rinktis, patiems tyrinėti, taip siekiant atrasti tikrąjį pažinimo džiaugsmą. O tirti geografijos pamokose tikrai yra ką: „Yra labai daug temų, kur kartu su mokiniais tiriame gyvąją ir negyvąją gamtą, gyventojus, jų veiklas, gyvenvietes ir kita. Kai kurie tyrimai būna paprasti, jiems atlikti užtenka nedaug laiko, pavyzdžiui, aiškinantis ar oras turi svorį − su fizikinėmis svarstyklėmis pasveriame tuščią ir pripūstą balioną. Kiti tyrimai užima žymiai daugiau laiko, pavyzdžiui, pabėgėlių integracijos Lietuvoje, ekologiško maisto produktų vartojimo, šiuolaikinių migracijų krypčių ir priežasčių tyrinėjimas ir visa kita.“

Be pamokų įprastoje klasėje Loreta mokiniams vykdo ir daug mokomųjų išvykų: „Jei išvyka muziejuje, su darbuotojais derinu užduotis. Smagu, kai patys mokiniai ieško atsakymų mieste ar gamtoje, mokosi naudotis informaciniais stendais, klausinėja praeivių ir panašiai“, − vardija ekskursijų privalumus. Loreta pamokose naudojasi ir virtualiomis priemonėmis bei pripažįsta, kad technologijų naudojimas iš esmės yra neišvengiamas. Jos ne tik praplečia pamokos galimybes, bet didina ir mokinių suinteresuotumą mokomu dalyku: „Vienas mygtuko paspaudimas nukelia į visiškai kitą pasaulį, kurį dažnam iš mokinių tikrovėje pamatyti neįmanoma. Technologijos leidžia pamatyti ir tarsi paliesti įvairius gamtos reiškinius ir procesus. Viena yra teoriškai žinoti, kad ir apie atogrąžų ciklono susidarymą ir jo pasekmes, ir visai kas kita virtualiai matyti jo formavimąsi, pačiam modeliuoti judėjimą ir panašiai“.

Loreta pateikia savo sukurtą ir naudojamą mokinių motyvacijos formulę, kurios kertiniai elementai yra mokytojo palaikymas ir pagarba mokiniui. Ji ir yra įsitikinusi, kad netalentingų mokinių nėra: „Itin svarbu tikėti mokinio sėkme, leisti jam suprasti, kad neįveikiamų kalnų nėra, kad kiekvienas iš jų tikrai pasieks savo gyvenimo Everestą! Kartu su pagarba atkeliauja pasitikėjimas, su juo – tikėjimas, o su tikėjimu − sėkmė! Ir tik po to naujų technologijų, inovatyvių metodų taikymas“.

Inovatyviausia kalbų mokytoja – technologijos padeda ugdyti ir kalbinius įgūdžius

Iš kairės į dešinę: R. Gudauskas, S. Riškienė, M. Glodas

Atsiranda vis daugiau mokytojų, kurie integruoja technologijas į savo pamokas. „Technologijos padeda sužadinti vaikų smalsumą“, − paaiškina Stasė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja, 2016 m. pelniusi Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio) nominaciją. Ji teigia, jog svarbu sukurti tokią atmosferą, kad vaikai įsitrauktų į ugdymo procesą net to nejausdami ir mano, kad svarbu atrasti tas priemones, kurios neleistų užgesti vaikų smalsumui.

„Mano pamokos beveik niekada nebūna vienodos, jos keičiasi priklausomai nuo aktualijų, technologinių ar pedagoginių naujovių bei nuotaikos. Be abejo, kiekvienoje pamokoje yra uždavinys, medžiagos įtvirtinimas bei į(si)vertinimas, tačiau šios dalys įgyvendinamos bei susiejamos taikant įvairius metodus bei priemones, dažnai ir pasitelkiant pačių mokinių pagalbą bei idėjas“, − teigia S. Riškienė ir pasakoja, kad visuomet stengiasi ugdymo procesą priartinti kuo arčiau mokinių gyvenimo bei aplinkos.

S. Riškienė konferencijoje

„Būtent technologijos yra viena iš priemonių, padedančių sužadinti mokinių smalsumą ir leisti patirti atradimo bei kūrybos džiaugsmą. Technologijos yra mokinių bei mūsų gyvenimo dalis ir jų vaidmuo ateityje tik stiprės, todėl mes jokiu būdu negalime jų ignoruoti. Nenorint mokytis naudotis technologijomis ar investuoti į jas, išgalvojami įvairiausi mitai: neva technologijos žlugdo bendravimą, kenkia mokinių raštingumui ar siekia pakeisti mokytoją. Priešingai − dar niekada bendrauti nebuvo taip lengva, kaip dabar, o jei technologijos tinkamai naudojamos – jos padeda pasiekti ir puikių mokymosi rezultatų.“

S. Riškienė pabrėžia, kad sėkmingo ugdymo proceso receptas yra nuolatinis stebėjimas ir vertinimas, kurie metodai veikia. Pasak jos, tai geriausia daryti kasdien, pasitelkiant į pagalbą pačius mokinius, kurie analizuoja savo pažangą: „Jeigu metodas padeda pasiekti kiekvieną mokinį pamokoje ir įtraukti jį į mokymosi veiklą – jis veikia! Kartu su mokiniais stebime mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, per pirmuosius mokslo metų mėnesius pastebėjome, kad žymiai geriau sekasi mokytis naujų žodžių su programėle „Quizlet“: pakilo mokinių pažymiai, o ypač pagerėjo tarimas, nes visi žodžiai programėlėje yra įgarsinti.“

Staselė pasakoja, kad parinkdama mokymo metodus vadovaujasi ir mokslinių tyrimų išvadomis, taip pat daug žinių ir patirties suteikia įvairios konferencijos. Paskutinė jų – „Švietimo ateitis“ vykusi Florencijoje, kurioje dalyvavo apie 200 dalyvių iš 42 šalių. Ši konferencija  − tai vienas iš Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų prizų. Ji džiaugiasi, kad konferencijos metu gautas žinias išbandys ir praktiškai − pirmiausia platformą qwizmodo.com, skirtą interaktyvioms prezentacijoms ir programėlę „soundOscope“, kurią sukūrė konferencijoje sutiktas kolega iš Šveicarijos. Tačiau švietimo bendruomenės technologijų eksperte vadinama S. Riškienė atkreipia dėmesį, kad ne vien įgytos žinios yra svarbu mokytojams: „Dažnai tik paklausęs lektorių iš kitų šalių ir pažvelgęs iš šalies į save, supranti, kad eini teisingu keliu, kad tai, ką darai, yra svarbu ir būtina šiandienos mokiniui. Aš asmeniškai supratau, kad tai, ką dabar daro projektas „iKlasė” ir dauguma šiuolaikiškai dirbančių Lietuvos mokytojų bei mokyklų ir yra švietimo ateitis, t.y., mes einame teisingu keliu.“

Jau ne vieną konferenciją aplankiusi S. Riškienė teigia pastebinti, kad užsienyje ir Lietuvoje ugdymo būdai skiriasi: „Užsienyje daugiau patyriminio bei projektinio mokymo, mokymosi bendradarbiaujant ar net mokymosi dalyvaujant bendruomenės veikloje (padedant tiems, kuriems reikia pagalbos, rūpinantis soc. atskirtį patiriančiais bendruomenės nariais ir kt.). Mums čia reikia pasistengti. Ypač patiko konferencijoje išgirsta mintis: „Mūsų švietimas per ilgai buvo sudėliotas į dėžutes (klasių, dalykų, vertinimo ir panašiai). Pats metas išlipti iš jų ir pradėti mąstyti plačiau, drąsiau bei kūrybingiau (ang. out of the box)“. Tai ir turėtų būti mūsų kryptis.“

Netikėti sprendimai mokykloje, kurie veikia

Kaip pastebėti tikrąją problemą, kuri mokykloje neleidžia siekti geresnių mokymosi pasiekimų? Kaip sėkmingai ją išspręsti? Grafikos dizaineris, iliustratorius Jonas Liugaila mano, kad kelias į ugdymo sėkmę yra grįstas domėjimusi ką daro mūsų mokiniai ir kasdienės patirties integravimu į ugdymo procesą.

Priėjimo būdai yra labai svarbūs, tačiau nėra lengva atrasti tinkamiausią. Mokytojų bendradarbiavimas yra didelė pagalba jiems patiems, o kartu ir įrankis mažinti fragmentiškumą tarp disciplinų, padedantis vaikams pamatyti pasaulio visumą. Jonas prisimena, kad dėl to programoje „Kūrybinėse partnerystės“ atsirado „Mokytojų klubai”, kurie veikia kaip erdvė bendradarbiavimui ir mokymuisi vieniems iš kitų, atidžiam savo praktikos peržiūrėjimui ir tobulinimui: „Patys mokytojai įvardina bendradarbiavimą kaip vertybę. Juk problemos kartojasi, sprendimo būdą kažkas atrado, kodėl jam juo nepasidalinus su kitu?“

Mokykla yra ta erdvė, kurioje turėtų būti eksperimentuojama, ieškoma netikėtų sprendimų, kasdienė patirtis ir žinios integruojamos į ugdymo procesą. Kuriantis praktikas Jonas pripažįsta, kad vadovautis šiuo požiūriu yra svarbu. Jis teigia, kad ir pats mato panašumų tarp savo kūrybinės veiklos ir darbo mokykloje ir dalinasi patarimu, kuris jam padėjo sudominti moksleivius pamokos turiniu: „Supratau, kad pamokos pradžioje turėtų būti tam tikra intriga, netikėtumas, kuri gali būti susieta su aktualija. Labai svarbu atrasti mokiniams artimus dalykus iš dabartinio gyvenimo. Kodėl mes atribojame mokyklą nuo išorinio pasaulio? Aktualija gali būti pamokos leitmotyvas!“

 

Kvietimas dalyvauti Ūkio ministerijos magistro darbų konkurse

Žinių ekonomikos forumas laimėjo LR Ūkio ministerijos skelbiamą projektą, skirtą atrinkti geriausius magistrinius aukštųjų mokyklų studentų (magistrantų) ir jų mokslinių vadovų, pasirenkančių darbų temas, susietas su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo didinimu, darbus. 

Darbų temos turi būti susijusios su veiksniais, skatinančiais Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą:

  • gyventojų užimtumo didinimu;
  • investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas;
  • investicijomis į žmogiškuosius išteklius ir profesinių gebėjimų ugdymą;
  • verslumo skatinimu ir verslo aplinkos gerinimu;
  • eksporto plėtra ir skatinimu;
  • atskirų ekonomikos sektorių (pramonės, energetikos, transporto, turizmo, mažmeninės prekybos ir kt.) konkurencingumo skatinimu;
  • tiesioginių užsienio investicijų skatinimu;
  • kitais veiksniais, skatinančiais ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą.

Norintys dalyvauti konkurse iki š.m. liepos 28 d. turi:

  • Užpildyti konkurso paraišką (pridedama) ir pristatyti kartu su parengto darbo egzemplioriumi;
  • Vieną parengto darbo egzempliorių siųsti ar pristatyti adresu: Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Saulėtekio al. 15, LT-10221Vilnius;
  • Vieną parengto darbo egzempliorių siųsti el. paštu gintare@zef.lt
  • Teikiant paraišką konkursui nuo darbo gynimo negali būti praėję daugiau nei 12 mėnesių.

 Premijos konkurso nugalėtojams:

I vieta – 1 500 Eur;

II vieta – 1 000 Eur;

III vieta – 500 Eur.

Darbo autoriui skiriama 75 proc., darbo moksliniam vadovui – 25 proc. premijos sumos.

Konkurso eiga: Konkursas vykdomas vadovaujantis LR ūkio ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 4-250 patvirtintais nuostatais. Visus konkursui pateiktus darbus įvertins paskirti ekspertai. Geriausiai įvertintus darbus magistrantai pristatys specialiai sudarytai komisijai iš valstybės, mokslo ir verslo institucijų atstovų.

Dėl papildomos informacijos ar iškilusių klausimų galite kreiptis: Gintarė Petkevičienė, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, tel. +370 6274 0507, el. paštas gintare@zef.lt