fbpx


Author Archive

Talentams reikia įvertinimo ir paskatinimo

Lietuva yra nusimačiusi pagal Pasaulio inovacijų indekse esantį  talentų pritraukimo ir išlaikymo rodiklį pakilti nemažiau kaip per 70 vietų. Talentai – žmonės gebantys panaudoti savo žinias ir lyderiauti jų kūrimo procese − yra esminė sąlyga inovacijų kūrimui ir tarptautiniam konkurencingumui. Anot UAB MGF „Šviesos konversija“ direktoriaus dr. A. Juozapavičiaus tikslas yra aiškus – svarbu, jog likę ar atvykę į Lietuvą specialistai jaustųsi laimingesni nei tie, kurie išvyko.

Algirdas Juozapavičius
Algirdas Juozapavičius

Dr. A. Juozapavičius mano, kad atmosfera kolektyve, darbo sąlygos, artimi žmonės, žmogaus vieta bendruomenėje, galimybės išreikšti save ir t.t. yra kertiniai laimės faktoriai, tad turėtume į juos atsižvelgti, tačiau mano, kad dažniausiai emigruojama dėl materialinių sąlygų. „Jei  Lietuvoje žmogus negali susimokėti visų mėnesio sąskaitų, o išvažiavęs kasmet sutaupo tiek, kad užtenka jam, jo tėvams ir dar lieka atostogoms, šis veiksnys nusveria visus kitus. Antras dalykas – labai svarbu, kad įmonių kultūra leistų darbuotojams suprasti, kad įmonės (ir tuo pačiu jų) gerovė sukuriama bendru viso kolektyvo darbu. Tai svarbu ypač kalbant apie aukšto lygio specialistus, kurių ego dažnai yra ne mažesnis negu pridėtinė vertė, kurią jie kuria įmonei.“

Mokslininkas, nusprendęs grįžti iš Harvardo universiteto ir dabar dirbantis Vilniaus universiteto biotechnologijos institute dr. L. Mažutis išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kodėl aukštą pridėtinę vertę kuriantys asmenys pasirenka emigraciją į kitas šalis. „Pirmoji yra skaidrumo nebuvimas, pavyzdžiui švietimo srityje ir mokslo politikoje. Antroji − švietimo ir mokslo sistema yra orientuota į vidutinybes. Universitetai siekdami pasipelnyti stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų krepšelių ir tokiu būdu nusipigina. Trečia priežastis, kad nėra aiškių vertinimų ar skatinimo darbuotojams, kurie kuria pridėtinę vertę ir tarp tų, kurie simuliuoja veiklą ir atitinka tik minimalius reikalavimus. Bei ketvirtoji puikiai visiems žinoma – finansiniai sunkumai.“

L. Mažutis
L. Mažutis

Sprendžiant talentų išlaikymo problemą dėmesys krypsta į verslo ir valstybės galimas iniciatyvas jų skatinimui. Dr. A. Juozapavičius mano, kad abu jie gali daryti didelį poveikį: „Verslas turi stengtis keisti požiūrį, kad įmonės darbuotojai būtų geriausi jos draugai, o ne samdiniai ar baudžiauninkai. Tai svarbu, kalbant apie atlyginimus, bet ne mažiau svarbi bendravimo kultūra įmonėje, rūpinimasis, kad darbuotojas turėtų geras darbo sąlygas bei priemones, darbe jaustųsi komfortiškai. Kitaip tariant, vadovai turi priiminėti sprendimus taip, kad nereikėtų jų gailėtis, jei pasikeitus situacijai jie atsidurtų darbuotojo vietoje.“ Jis priduria, kad valstybė yra turbūt pats didžiausias darbdavys, todėl šie principai galioja ir jai: „netgi dar svarbiau − valstybė turėtų pradėti taikyti juos nuo savęs. Kol atlyginimai bei visa kita valstybinėse įstaigose bus tokie, kad geri specialistai ten negalės / nenorės dirbti, didelių permainų tikėtis sunku.“

Dr. L. Mažutis papildo, kad norint, jog Lietuvoje talentai atsiskleistų reikia orientuotis į mokslo ir studijų kokybę, o ne kiekybę. Tik pakankama kompetencija ir įdirbis gali leisti Lietuvos mokslui įsilieti ir įsitvirtinti tarptautiniuose tinkluose. „Trūksta draugų, pažinčių ir kvalifikacijų, kurios leistų užmegzti šiuos tinklus. Kitas aspektas: trūksta finansavimo į tikslines mokslines grupes, kurių darbai yra vertinami pasauliniu mastu, kurių darbai yra aktualūs užsienio partneriams ir kurios yra kompetentingos dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose“, − sakė jis.

Straipsnis parengtas „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų kontekste, kurie sausio 26 d. vyko LR prezidentūroje. Ten buvo apdovanotos inovatyviausios, žinioms imlios įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Proveržis reikalauja įdirbio

Sparti technologijų kaita ir konkurencija siekiant išskirtinių rezultatų skatina ieškoti tokių žmonių, kurie ne tik gebės naudotis jau sukurtomis aukšto lygio technologijomis, bet ir projektuoti ateities poreikius tenkinančius sprendimus. Verslo atstovas ir dviejų didžiųjų universitetų rektoriai sutaria – proveržiui pasiekti reikia tinkamų kompetencijų, nemažo įdirbio ir bendradarbiavimo.

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius pradeda, kad kelias link proveržio yra nuoseklus ir ilgas procesas, tobulinant ir atrandant, nenuleidžiant rankų ir išnaudojant visas įmanomas galimybes. „Pavyzdžiui lazerių, biotechnologijos srityje Lietuvoje dirbama jau 50 metų. Naujai šakai tuščioje, niekieno dar neartoje dirvoje atsirasti labai sunku – kartais praeina ir 10 metų nuo tyrimų pradžios iki produkto patekimo į rinką.“

„Inovacijos, naujos technologijos gimsta terpėje, kurioje nuolat gilinamos ir atnaujinamos žinios, visokeriopai skatinamas kūrybingumas, kritinis mąstymas, egzistuoja idėjinė laisvė, plėtojamas tarpdiscipliniškumas, − verslo įmonės vadovo pateiktą šiuolaikiniam darbuotojui būtinų kompetencijų sąrašą papildo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas , − lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti ir reaguoti – dar viena savybė, būtina itin dinamiškoje, sparčiai kintančioje technologijų srityje.“

P. Balkevičius priduria, kad geri savo srities žinovai gali ir patys susikurti darbo vietą, o verslas gali plėstis, kai yra specialistų pasiūla. „Tačiau greta tikrai gerų, kūrybingų technokratų reikia ir kvalifikuotų vadybininkų-marketingistų, nes išradėjas gali sukurti, bet neparduoti.“ Bet kokiu atveju, proveržiui pasiekti reikia įvairaus profilio aukštos kvalifikacijos specialistų, o jiems, visų pirma, tokios aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. „Jei nėra patrauklaus darbo vietų − jie išvažiuos. O jei vietų bus, tai specialistų gali ir atvažiuoti. Kitaip sakant, turime pasiūlyti galimybes, kur jie dirbdami jaustų pasitenkinimą,  kurtų didelę pridėtinę vertę ir už tą vertę gautų atitinkamą atlygį.“

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad aktyvų vaidmenį galėtų prisiimti valstybė, kuri turėtų pakeisti požiūrį į universitetines studijas, mokslinius tyrimus bei talentų pritraukimą ir traktuoti šiuos dalykus kaip duodančius didžiausią investicinę grąžą. „Tuo pačiu derėtų išgryninti universitetų, studijų, mokslo, talentų sąvokas, kad investicijos nebūtų švaistomos imitaciniams ir antraeiliams dalykams. Jei būtų investuojama į talentų pritraukimą, universitetai tam galėtų stipriai pasitarnauti – jie galėtų kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, organizuoti podoktorantūros studijas, toliau gerinti technologijų perdavimą verslui ir viešajam sektoriui.“

Prof. A. Žukauskas mano, kad universitetų ir verslo partnerystė taip pat vaidina svarbią rolę: „Verslo ir mokslo partnerystė, tokia kaip ji suprantama civilizuotame pasaulyje, visomis savo formomis prisideda prie intelektinio potencialo stiprinimo ir tuo pačiu prie talentų pritraukimo. Vilniaus universiteto ir verslo bendradarbiavimas šioje srityje yra vaisingiausias su tomis verslo įmonėmis, kurios jau kuria arba ketina kurti aukštą pridėtinę vertę.“

KTU rektorius prof. Petras Baršaukas

P. Balkevičius pritaria, kad universitetų rolė čia svarbi, tačiau reikėtų pradėti ugdyti talentus jau nuo mažumės, būtinai integruojant į tai ir STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) veiklas. Tam pritaria ir KTU rektorius prof. P. Baršauskas pridurdamas, kad proveržį aukštųjų technologijų srityje pasiekti galime tik kompleksiškai kurdami ir palaikydami visą ekosistemą, kurioje kompetencijų ugdymas – tik viena iš kelių svarbių dedamųjų.

„Norimą rezultatą pasiekti leisiančios prielaidos – supratimas ir pastangos, kad pažanga grindžiamoje inovacijų ir žinių visuomenėje inžineriniai, technologiniai mokslai taptų prioritetine sritimi, pirmoji pažintis su jais įvyktų dar vaikų darželyje, o į kūrybiškumo, inovatyvaus mąstymo ugdymą būtų orientuota ne tik aukštojo mokslo, bet visa švietimo sistema“, − teigia prof. P. Baršauskas.

Šiemet vyko jau 13 „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai, kur buvo apdovanotos pažangiausios ir inovatyviausios šalies įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Forume apie etatinį pedagogų apmokėjimą: „naujasis modelis turi būti lankstus“

Etatinis apmokėjimasVakar į asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) ir Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotą forumą (konsultaciją) dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio susirinko daugiau nei 150 dalyvių iš daugiau nei 30 skirtingų savivaldybių. Nors renginyje buvo pritariama, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis gali būti geresnis nei dabartinis, visgi diskusijos dalyviai iškėlė daug aktualių klausimų ir nuogąstavimų dėl naujosios tvarkos.

Pasak renginio organizatoriaus ŽEF direktoriaus Armino Varanausko, šio renginio tikslas buvo įtraukti platesnę švietimo bendruomenę į diskusijas apie pedagogų darbo apmokėjimo modelį, kad jis atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius ir prisidėtų prie patrauklių darbo sąlygų kūrimo.

„Dalyvių skaičius ir geografinė aprėptis rodo, kad toks forumas buvo reikalingas. Nepaisant to, jog liko dar daug neatsakytų klausimų, pagrindiniai principai, kuriuos akcentavo absoliuti dauguma pasisakiusių išryškėjo. Vienas svarbiausių – naujos tvarkos lankstumas, didesnio savarankiškumo mokyklų bendruomenėms suteikimas bei pasitikėjimas jomis“, – teigė A. Varanauskas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sveikindama į forumą atvykusius dalyvius pabrėžė, kad toks renginys, rengiant šį modelį, yra svarbi proceso dalis:

„Yra įvairių patirčių, kurias šiandien išgirsime, yra atvirų klausimų, kurie nėra paprasti ir dar neatsakyti, todėl labai svarbu, kad ir dabar, ir vėlesniuose etapuose į diskusijas būtų įtraukta kaip įmanoma didesnė švietimo bendruomenės dalis“.

Ji vylėsi, kad diskusijoje išgirsti pasiūlymai ir nuogąstavimai padės geriau suprasti švietimo bendruomenės lūkesčius ir parengti poreikius atitinkantį modelį.

Forume pranešimus skaitė Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos direktorė Valė Urbelienė ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič. Pranešėjai sutarė, jog vienas iš svarbiausių dalykų, kuris užtikrina sėkmingą modelio veikimą – lankstumas ir galimybė jį prisitaikyti pagal savo bendruomenės poreikius bei taisykles. Kalbėdami apie sėkmingo modelio veikimo priežastis jie akcentavo skaidrumo, mokyklos vadovo atvirumo bei nuolatinių susitarimų pačios mokyklos bendruomenės gretose poreikį.

Konsultacijoje taip pat aptarti kiti klausimai: kokio dydžio turėtų būti palikta „kintamoji“ mokytojų atlyginimo dalis bei kokie kriterijai jį apspręstų, ar turėtų būti nustatomas minimalus leistinas etato dydis, už ką turėtų būti mokami priedai pedagogams bei koks atlyginimo koeficientas galėtų būti jiems taikomas už skirtingas veiklas.

Pranešimus galite rasti čia:

Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos direktorės Valės Urbelienės pranešimas

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės Vilmos Bačkiūtės pranešimas

Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus Adam Blaškevič pranešimas

Su apibendrintas konsultacijos rezultatais kviečiame susipažinti čia.

EBPO ataskaita apie Lietuvos ekonomiką

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos ekonomiką (angl. OECD Economic Surveys LITHUANIA). Tai pirmasis tokio pobūdžio ekonomikos vertinimas Lietuvoje.

  • Verslo sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Rekomenduojama didinti mokymus darbo vietoje ir bendradarbiavimą su darbdaviais švietimo sistemoje, ypač profesinio mokymo ir darbuotojų mokymų programų srityse.
  • Reguliacinės taisyklės verslui yra draugiškos, tačiau Lietuvos įmonių inovacijų intensyvumas yra žemas, o tam tikroms didelio našumo įmonėms yra sunku gauti finansavimą. Rekomenduojama skatinti naujas verslo finansavimo formas ir užtikrinti, kad inovacijų politika remia jaunas inovatyvias įmones.
  • Didelė atlyginimų nelygybė, mažas žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinamumas bei mažas pasitenkinimas darbu mažina darbuotojų gerovę ir prisideda prie didesnės emigracijos. Rekomenduojama gerinti socialinę įtrauktį suteikiant menkai apmokestinamiems darbams privilegijų darbe ir didinti darbuotojų galimybes mokytis visą gyvenimą.
  • Didelė emigrantų dalis Lietuvoje yra moterys, jauni ir turintys išsilavinimą asmenys.
  • Turėtų būti mažinama barjerai investavimui, kurie trukdo Lietuvos įmonėms augti. Kartais įdarbinti ne Europos sąjungos pilietį gali užtrukti ne vieną mėnesį. Tai Lietuvai gali būti žalinga, turint omenyje, kad vietinė darbo jėga neatitinka darbo rinkos poreikių (Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso 2015 duomenimis, 40 proc. respondentų teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra problema). Tai lyginant su kitomis šalimis yra problema.
  • Tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, yra nedaug lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Tai apsunkina administracinė našta samdant užsienio specialistus. Silpnos verslo kuriamos inovacijos gali būti dar vienas faktorius, pastaruoju metu lemiantis protų nutekėjimą Lietuvoje.
  • Verslo investavimas į R&D (tyrimus ir jų vystymą) yra žemas nepaisant dosnių R&D mokestinių lengvatų. Dažniausiai įmonės nežino apie tokias lengvatas arba nėra tikri, ar jie gali jomis pasinaudoti.
  • 2014 m. Lietuvoje 53 proc. 30-34 m. asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES − 38 proc.). Nepaisant to, įmonės signalizuoja apie absolventų techninių įgūdžių neatitikimą kaip pagrindinį veiksnį dėl darbo jėgos trūkumo. Tai rodo du dalykus: absolventai neįgyja studijuodami reikiamų įgūdžių ir kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis yra žemas. Įmonės pabrėžia darbu grindžiamo mokymosi būtinybę, kur būtų įgyjama praktinių įgūdžių. Lietuvos Vyriausybe prioritetizavo profesinio mokymo ir lavinimo sistemos reformą, kuri orientuota į bendrojo lavinimo mokyklas. Papildomos priemonės, kurios paskatintų verslą įsitraukti į mokymų procesą plėtojant profesinį mokymą taip pat turi būti apmąstytos.
  • Aukštojo mokslo sistema taip pat patiria sunkumų: Lietuvoje 14 valstybinių universitetų ir dar 13 kolegijų. Tokiai šaliai kaip Lietuva, tai per didelis skaičius. Daugiau naudos būtų iš institucijų specializavimosi kurioje nors srityje.
  • Vidurinio ugdymo mokyklose mokinių testų rezultatai yra žemi (ypač matematikos ir skaitymo srityje). Rekomenduojama pritraukti geresnius mokymosi rezultatus pasiekusius jaunuolius siekti mokytojo karjeros mokant jiems didesnius atlyginimus ir investuojant į profesinį mokytojų tobulėjimą.
  • Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme yra žemas, ypač vaikų iš kaimo vietovių. Tai gali daryti įtaką žemiems mokinių pasiekimams.
  • 1/3 EBPO šalių, kurių mokinių pasiekimai yra žemi, galima paaiškinti žemomis mokytojų algomis.
  • Mokytojų profesiniam tobulėjimui galima būtų vykdyti mentorystės programas ar stebint vyresnių pedagogų darbą.
  • Išorinis mokyklų vertinimas mokyklose turėtų būti atliekamas dažniau.
  • Mokyklos turi palyginti aukštą autonomijos lygį priimant sprendimus apie algas, naujų žmonių įdarbinimą, biudžeto skirstymą.
  • Mokyklose dirba dauguma vyresnio amžiaus mokytojų, dėl to Lietuvos Vyriausybė ėmėsi mokyklų konsolidacijos. Taip pat mokytojų-mokinių santykis žemas, lyginant su kitomis EBPO šalimis. Konsolidacija galėtų padėti sutaupyti ir pagerinti mokymo programos įgyvendinimą ir geriau atliepti mokymo standartus, tačiau visa tai būtina derinti su kitomis priemonėmis, kaip tinkamos transporto sistemos užtikrinimas, ypač kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams.

Su pilna ataskaita galite susipažinti čia: https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2016-overview.pdf

Prezidentūroje apdovanotos Žinių ekonomikos įmonės

Šiandien LR prezidentūroje įvyko „Žinių ekonomikos įmonės 2016“ renginys, kuriame buvo įteikti apdovanojimai labiausiai nusipelniusioms, žinioms imlioms įmonėms. LR Prezidentės globojamas renginys per 13 metų šalies įmonėms ir nusipelniusiems asmenims suteikė daugiau nei 50 apdovanojimų.

Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas teigė, kad tokiais apdovanojimais norisi atkreipti visos visuomenės dėmesį: „Šios įmonės apdovanotos už platų spektrą veiklų − visuomenei naudingą bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis, tarptautinių tinklų mezgimą, kuris naudingas Lietuvai, šiuolaikinių tyrimo metodų, kūrybinių technologinių procesų taikymą, už inovacijų, žinių ir ekonomikos plėtrą Lietuvoje, jos vardo garsinimą pasaulyje. Kai kurios iš apdovanotų įmonių, jau veikia ne vieną dešimtmetį, kai kurios – susikūrusios vos prieš kelis metus, bet pasiekusios įspūdingų rezultatų. Visos jos vertos Lietuvos pasididžiavimo, tad norisi jas paskatinti veikti toliau.“ Po renginio buvo padalintas aukštųjų technologijų starto leidinys, kurį galima rasti čia.

UAB „ELINVISION” vadovas Donatas Valinčius

Už netradicinį požiūrį ir pasiektą proveržį kuriant unikalius sprendimus, pažangiausia aukštųjų technologijų sektoriaus įmone buvo apdovanota UAB „ELINVISION”. Įmonė sukūrė unikalų lazerinį skenavimo algoritmą, kuris, pasak įmonės atstovų, visiškai pakeis mūsų supratimą apie avalynės pirkimą.

 

UAB „Biomapas“ vadovas Audrius Sveikata

Už mokslu grįstą aukštos pridėtinės vertės paslaugų teikimą ir tarptautiškumo puoselėjimą pažangiausia paslaugų sektoriaus įmone pripažinta UAB „Biomapas“. Įmonė tiesiogiai dalyvauja naujų, inovatyvių vaistų kūrimo procese nuo ankstyvųjų fazių klinikinių tyrimų iki kol vaistas pasiekia tikslines rinkas.


UAB „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas

Už tikslingą išteklių optimizavimą ir modernios krypties pasirinkimą tradicinėje pramonėje apdovanojama pažangiausia tradicinės pramonės įmonė − UAB „Lietuvos energija“. Sujungus bendroves („Lietuvos dujos“ ir LESTO į ESO) Lietuvos gyventojams bei verslui siūlomos naujos išmanios paslaugos, tuo didinant visos šalies ekonomikos konkurencingumą.


UAB „3D Prototipai“ vadovas Karolis Kvietkauskas

Už sparčią plėtrą ir galimybę klientams įgyvendinti idėjas greitai, įrodant, kad nieko nėra nepasiekiamo „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2015″  apdovanojama − UAB „3D Prototipai“. Įmonė yra viena pirmųjų Lietuvoje, kuri užsiima prototipų gamyba, siūlo unikalius  3D spausdinimo ir projektavimo sprendimus iš metalo ar plastiko.


UAB „Rubedo sistemos“ vadovas Dainius Karkauskas

Už lyderystę pritraukiant rizikos kapitalo finansavimą sėkmingai taikant robotikos sprendimus apdovanojimą „Rizikos kapitalo investicija“ laimėjo UAB „Rubedo sistemos“. Įmonė specializuojasi mobiliojoje robotikoje (autonominių robotų navigacija, kompiuterinė rega, bepiločių misijų valdymas, dirbtinis intelektas), teikia aukšto lygio R&D paslaugas medicinos prietaisų gamintojams.


UAB „Nanoavionika“ vadovas Vytenis Buzas

Verslo naujienų portalo „Verslo žinos“ skaitytojų išrinkta sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė − UAB „Nanoavionika“.


„Inovacijų švyturys” – už motyvaciją veikti Lietuvos labui, bendradarbiavimo tinklų kūrimą, talentų ir investicijų pritraukimą bei inovatyvių idėjų puoselėjimą apdovanojimas Martynas Gudonavičius (TRAFI vadovas).

Be laimėjusių į finalinį etapą Žinių ekonomikos įmonės kategorijoje buvo patekusios šios perspektyvios įmonės: UAB „BaltLED“,  UAB „Altechna R&D“, UAB „Creditinfo Lietuva“, UAB „Invenis“, UAB „Juodeliai“, UAB „Ortopagalba“. Rizikos kapitalo: UAB „Eldes“, UAB „Softneta“. Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės: UAB „Nanoavionika“, UAB „Froceth“, UAB „Lidaris“ ir UAB „Nova Fabrica“. Į finalinį atrankos etapą „Inovacijų švyturio“ nominacijos kategorijoje patekę asmenys: Darius Žakaitis, Justas Janauskas ir Kristijonas Vizbaras.

Šiemet dėl skubiai pasikeitusios darbotvarkės LR Prezidentė renginyje dalyvauti negalėjo, tad apdovanojimus įteikė jos vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Jau rytoj: „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai

Rytoj, sausio 26 d. LR prezidentūroje bus pagerbti pažangiausi bei inovatyviausi žinioms imlūs Lietuvos verslai ar nusipelnę asmenys, Lietuvai kuriantys aukštą pridėtinę vertę. „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai vyks jau 13-ąjį kartą. Apdovanojimus globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Žinių ekonomikos įmonės“ vardą pelnys trys įmonės skirtinguose sektoriuose: paslaugų, tradicinės pramonės ir pažangiausių aukštųjų technologijų. UAB „EKSMA“ ir šiemet prie apdovanojimų prisijungusios UAB MGF „Šviesos konversija“ iniciatyva tradiciškai jau devintą kartą bus apdovanota „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė“, kuri gaus ir piniginį 3000 EUR prizą. Taip pat antrą kartą iš eilės bus apdovanojamas asmuo, kuris rezultatyviai prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo. Jis gaus „Inovacijų švyturio“ apdovanojimą ir 1000 EUR piniginį prizą.

ŽEF Tarybos pirmininkas M. Glodas

Be šių, šiemet apdovanojimai atsinaujino ir pasipildė dar dvejomis papildomomis nominacijomis: siekiant didinti supratimą apie rizikos kapitalą, per pastaruosius metus rizikos kapitalo prisitraukusiai, žinioms imliai įmonei bus suteikta „Rizikos kapitalo investicijos“ nominacija, kurią įsteigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Visus šiuos nugalėtojus išrinko vertinimo komisija, sudaryta iš verslo, mokslo ir valdžios atstovų. Šiais metais savo nuomonę gali išreikšti ir portalo „Verslo žinios“ skaitytojai, kurie išrinks jiems labiausiai vertą apdovanojimo sėkmingiausią jauną aukštųjų technologijų įmonę.

„Kiekvienais metais gaunamos paraiškos leidžia džiaugtis, kad inovatyvių įmonių ir progresyviai mąstančių žmonių Lietuvoje mes turime. Jie pasižymi netikėtais, netradiciniais sprendimais, kurie prisideda ne tik prie Lietuvos, tačiau kartais ir prie visų žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Žinios yra jų variklis! Tad šie apdovanojimai skatina nuolat besisukančioje darbotvarkėje atrasti laiko stabtelti, pasisemti įkvėpimo ir tiesiog pasidžiaugti. Dar daugiau – specialiai į apdovanojimus atvyks strateginio dizaino agentūros Designit klientų aptarnavimo direktorius Guido Woska, kuris skaitys teminį pranešimą labai aktualia tema − apie dizainu grįstas inovacijas“, − teigia apdovanojimų vertinimo komisijos Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

2016 m. apdovanojimų vertinimo komisijos nariai: komisijos pirmininkas – Aurelijus Katkevičius (žurnalas „Verslo klasė“), Mindaugas Glodas (Nextury Ventures“), Kęstutis Jasiūnas (UAB „Ekspla“, Mantas Jonauskis (UAB „ProBaltic Consulting“), Edgaras Leichteris (Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“), Dainius Tumosa (UAB „Optolita“), Nijolė Kelpšaitė (UAB „J. Friisberg & Partners“),  Vytautas Jokužis (UAB „Elinta“), Rūta Pentiokinaitė(VšĮ „Versli Lietuva“), Kęstutis Šetkus (MITA), Mikas Vengris (UAB MGF „Šviesos konversija“), Dimitrijus Kucevičius (LR Ūkio ministerija).

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Šį ketvirtadienį – tradiciniai „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai

Sausio 26 d. LR prezidentūroje bus pagerbti pažangiausi bei inovatyviausi žinioms imlūs Lietuvos verslai ar nusipelnę asmenys, Lietuvai kuriantys aukštą pridėtinę vertę. „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai vyks jau 13-ąjį kartą. Apdovanojimus jiems įteiks renginį globojanti LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Žinių ekonomikos įmonės“ vardą pelnys trys įmonės skirtinguose sektoriuose: paslaugų, tradicinės pramonės ir pažangiausių aukštųjų technologijų. UAB „EKSMA“ ir šiemet prie apdovanojimų prisijungusios UAB MGF „Šviesos konversija“ iniciatyva tradiciškai jau devintą kartą bus apdovanota „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė“, kuri gaus ir piniginį 3000 EUR prizą. Taip pat antrą kartą iš eilės bus apdovanojamas asmuo, kuris rezultatyviai prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo. Jis gaus „Inovacijų švyturio“ apdovanojimą ir 1000 EUR piniginį prizą.

Be šių, šiemet apdovanojimai atsinaujino ir pasipildė dar dvejomis papildomomis nominacijomis: siekiant didinti supratimą apie rizikos kapitalą, per pastaruosius metus rizikos kapitalo prisitraukusiai, žinioms imliai įmonei bus suteikta „Rizikos kapitalo investicijos“ nominacija, kurią įsteigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Visus šiuos nugalėtojus išrinko vertinimo komisija, sudaryta iš verslo, mokslo ir valdžios atstovų. Šiais metais savo nuomonę gali išreikšti ir portalo „Verslo žinios“ skaitytojai, kurie išrinks jiems labiausiai vertą apdovanojimo sėkmingiausią jauną aukštųjų technologijų įmonę.

Guido Woska

„Kiekvienais metais gaunamos paraiškos leidžia džiaugtis, kad inovatyvių įmonių ir progresyviai mąstančių žmonių Lietuvoje mes turime. Jie pasižymi netikėtais, netradiciniais sprendimais, kurie prisideda ne tik prie Lietuvos, tačiau kartais ir prie visų žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Žinios yra jų variklis! Tad šie apdovanojimai skatina nuolat besisukančioje darbotvarkėje atrasti laiko stabtelti, pasisemti įkvėpimo ir tiesiog pasidžiaugti. Dar daugiau – specialiai į apdovanojimus atvyks strateginio dizaino agentūros Designit klientų aptarnavimo direktorius Guido Woska, kuris skaitys teminį pranešimą labai aktualia tema − apie dizainu grįstas inovacijas“, − teigia apdovanojimų vertinimo komisijos Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas.

2016 m. apdovanojimų vertinimo komisijos nariai: komisijos pirmininkas – žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius, ŽEF tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas, UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas, UAB „ProBaltic Consulting“ direktorius Mantas Jonauskis, Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ ekspertas Edgaras Leichteris, UAB „Optolita“ direktorius Dainius Tumosa, UAB „J. Friisberg & Partners“ vadovaujanti partnerė Nijolė Kelpšaitė,  UAB „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis,  VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Rūta Pentiokinaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus, UAB GMF „Šviesos konversija“ inžinierius konstruktorius Mikas Vengris, LR Ūkio ministerijos inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius.

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

M. Glodas: Aukštajame moksle vyksta tai, ko seniai laukėme

ŽEF Tarybos pirmininkas M. Glodas

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas išreiškia palaikymą 4 Lietuvos universitetų – VU, KTU, VGTU ir LSMU – iniciatyvai, rodančiai, jog akademinėje bendruomenėje susikaupė kritinė masė suprantančių, kad pokyčiai kokybės link – būtini.

„Žinių ekonomikos forumas jau daugiau nei dešimtmetį kalba apie nepatenkinamą aukštojo mokslo padėtį Lietuvoje. Tarptautinis universitetų konkurencingumas yra menkas, išbarstyti valstybės ištekliai neleidžia į Lietuvą susigrąžinti tėvynainių, baigusių studijas prestižinėse užsienio aukštosiose mokyklose, nekalbant apie tarptautinio lygio mokslininkus. Pertvarka yra būtina ne tik dėl švietimo sistemos savaime, bet taip pat siekiant didinti ir visos valstybės konkurencingumą. Juk modernus, į ateitį orientuotas švietimas yra esminė prielaida stiprinant ekonomiką. Džiaugiuosi, jog akademinėje bendruomenėje atsiranda lyderystė ir siekis spręsti šiuos klausimus“, – teigia M. Glodas.

Asociacijos Tarybos pirmininko nuomone, į Universitetų pažangos konferencijos steigimą deramą dėmesį turėtų atkreipti ir valdžios pareigūnai. Realių reformų įgyvendinti nepavyks, jei valstybė neturės aiškios vizijos ir politikos. Pridurdamas M. Glodas teigia, kad sveikina Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos sausio pradžioje pristatytą aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą, bet ragina ties tuo nesustoti.

„Puiku, jog valstybė drįso garsiai įvardinti akis badančias problemas. Tikiuosi, jog ir ši iniciatyva sulauks teigiamos valdžios reakcijos. Šie 4 universitetai ketina kelti priėmimo kartelę ir tai labai sveikintinas žingsnis, bet jie patys negali pakeisti aukštojo mokslo finansavimo sistemos. Labai daug kas priklausys nuo to, ar naujoji valdančioji koalicija išdrįs atsisakyti finansavimo, orientuoto į išgyvenimą, ir pereiti prie finansavimo, grįsto rodomais rezultatais. Finansavimo, orientuoto į kokybę ir Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumo didinimą“, – sakė ŽEF Tarybos pirmininkas M. Glodas.

Inovatyviausi mokytojai: reikia pasitikėti ir leisti būti kūrybiškais

Inovatyviausių mokytojų ir švietimo ir mokslo ministrės susitikimas

Inovatyviausių mokytojų ir švietimo ir mokslo ministrės susitikimas

„Mokytojas gali viską“. Tokie žodžiai nuskambėjo vakar, sausio 10 dieną, inovatyviausių mokytojų ir švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikime. Susitikime dalyvavo visi 18 inovatyviausiais pripažintų mokytojų iš skirtingų Lietuvos miestų ir mokyklų.

„Dažniausiai susitikimus pradedame nuo švietimo problemų, bet čia aš noriu pasidžiaugti, kad yra puikių mokytojų, mokyklų, jų puikių vadovų. Norisi ir viešąjį diskursą kreipti į pozityvesnę pusę, nepamiršti to, kas gero vyksta mokykloje, kalbėti apie tai garsiau. Norisi, kad tas dialogas būtų margas, nes tai garantuoja aukštesnę sprendimų kokybę“, − teigė švietimo ir mokslo ministrė, išreiškusi lūkestį rasti sistemingą formatą tolimesniam bendradarbiavimui ir išgirsti idėjų planuojamiems darbams.

Esminis šio ir ateities susitikimų keliamas tikslas, kaip įvardijo susitikimo moderatorius Žinių ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas, diskutuojant rasti pasiūlymų, ką būtų galima daryti, kad inovatyvių mokytojų, mylinčių savo darbą ir puikiai ruošiančių vaikus ateičiai, Lietuvoje būtų daugiau.

Kelias į sėkmingą pedagoginį darbą yra grįstas pasitikėjimu mokytojais, didesnio savarankiškumo jiems suteikimu. Inovatyviausi mokytojai kartojo, kad būtina suteikti daugiau laisvės mokytojui, nevaržyti jo kūrybiškumo, neužkrauti popieriais ir džiaugėsi, kad jų mokyklose dirba supratingos administracijos, kurios sukuria jiems sąlygas deramai atlikti savo darbą ir diegti inovacijas. Jie sutarė, kad reikia labiau pasitikėti ir mokykla, stiprinti ją, kad jos bendruomenė būtų pasirengusi priimti sprendimus bei atsakomybę.

Susitikimo dalyviai vylėsi, kad STEAM galėtų būti viena iš valstybę stiprinančių krypčių ir džiaugėsi, kad yra daug jaunų, talentingų, kūrybingų žmonių, kurie gali padėti daryti teigiamą įtaką. Mokytojai skatino nepamiršti bendrųjų gebėjimų svarbos, asmenybės ugdymo ir kvietė ministeriją ieškoti būdų kaip sumažinti žinių įsiminimu grįstų egzaminų svarbą tolimesniame jauno žmogaus gyvenime.

Tuo pačiu ŠMM skatinta išeiti iš projektinio mąstymo, siekiant kad projekto metu sukurti rezultatai jam pasibaigus nenugultų į stalčius ir būtų toliau naudojami. Mokytojai minėjo, kad jau projekto pradžioje turi būti aišku, kaip bus naudojami projekto metu sukurti rezultatai, kas finansuos tolimesnį darbų palaikymą ir t.t. Atkreiptas dėmesys, kad tai įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei švietimo politika bus vykdoma nuosekliai ir pamatuotai, ko trūko pastaraisiais metais.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti klausimai: kalbėta apie ugdymo turinį, pedagogų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą, miestų ir regionų netolygumą, neformalųjį švietimą bei finansus. Inovatyviausi mokytojai dalinosi pavyzdžiais, kur ir kaip reikia pasitelkti kūrybiškumą, siekiant ugdymo procesą paversti kokybišku. Taip pat pabrėžta mokyklos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais svarba. Tai leidžia moksleiviams įgyti naujų žinių, kitokios patirties, o ir patiems mokytojams yra labai naudinga.

Primename, kad „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2016“ vyko gruodžio 14 d. Ši iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo − gauta daugiau nei 200 paraiškų iš daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų. Apdovanojimų metu „Inovatyviausio mokytojo“ vardas suteiktas 6 pagrindinėse nominacijose, taip pat, įteiktos ir 4 papildomos nominacijos. Inovatyviausiais išrinktiems mokytojams buvo įteikti diplomai, simbolinės statulėlės bei piniginis prizas – 1000 eurų. Taip pat, jie laimėjo kelionę į užsienyje vykstančią tarptautinę konferenciją. Iniciatyvos organizatoriai asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriu UAB „Šviesa“.

A. Liubinas: siekti dar ambicingesnių tikslų ateityje mus įkvepia įvertinimas

Aurelijus Liubinas

Aurelijus Liubinas

Lietuvoje kiekvienais metais įsteigiama šimtai naujų įmonių. Jos yra ambicingos, veržlios, bet ne visoms pavyksta sparčiai augti bei užkariauti tarptautines rinkas. Sėkmės galima pasimokyti iš „Deeper“, UAB, pirmojo nacionalinio apdovanojimo sulaukusios Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose, kur buvo pripažinta „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone 2015.“ Apie tai, kaip tapti įmone, kuriančia ir vystančia inovatyvius, analogų neturinčius išmanius elektronikos prietaisus, pasakoja „Deeper“, UAB direktorius Aurelijus Liubinas.

Įmonė „Deeper“, UAB pradėjo savo veiklą prieš ketverius metus. Pirmasis įmonės sukurtas produktas buvo išmanus sonaras žvejybai. A. Liubino teigimu, tai buvo visiškai naujas ir unikalus produktas rinkoje: „Sukurdami „Deeper“ išmanų sonarą, mes sukūrėme visiškai naują produkto kategoriją, kurios anksčiau nebuvo dėl technologijų ar žinių trūkumo“. Tačiau nepaisant produkto inovatyvumo, siekiant pripažinimo rinkoje kilo ir tam tikrų iššūkių: „Mūsų pakankamai konservatyvi tikslinė produkto auditorija − žvejai, turi gana sunkiai pakeičiamą nuomonę, todėl iš pradžių jie gana įtariai žiūrėjo į naują mūsų produktą, jiems jis buvo neįprastas. Taip pat nelengvas kelias laukė skinantis pripažinimo kelią tarptautinėse rinkose – susidūrėme su vietos, sutarčių, sertifikatų, mokėjimo terminų, produkto draudimo bei skirtingų valiutų iššūkiais. Buvo nelengva susiderinti ir daugybę skirtingų užsienio prekybos partnerių reikalavimų. Taigi teko įdėti daug pastangų ir darbo visai komandai, kol įveikėme visus iškilusius iššūkius, įgijome pasitikėjimą rinkoje ir sulaukėme įmonės kuriamų produktų vartotojų pripažinimo.“

Aurelijus Liubinas mano, jog ne kiekviena įmonė yra pajėgi greitai ir savarankiškai įveikti panašius iššūkius, bijo kurti kažką naujo ir klysti arba turi idėjų, bet  nežino nuo ko pradėti, dėl to, norint Lietuvoje turėti daugiau tarptautiniu lygmeniu konkurencingų įmonių, reikia ir tinkamos valstybės paramos – valdžios institucijos turėtų aktyviai prisidėti prie verslumo šalyje skatinimo. Be to, labai svarbu, kad įmonės dalintųsi savo sėkmės istorijomis. „Norisi, kad kuo daugiau inovatyvių idėjų kiltų Lietuvoje, o mes tikime, kad geri pavyzdžiai įkvepia. Todėl įmonės „Deeper“ vadovai ir darbuotojai dažnai dalyvauja įvairiuose šalyje vykstančiuose verslumo rengininiuose, kuriuose dalinasi patirtimi ir žiniomis. Kitų metų pradžioje ir patys planuojame organizuoti renginį, skirtą techninės įrangos (angl. hardware) mėgėjams, kuris suburtų visus, turinčius idėjų, jau kuriančius ar gaminančius naujus produktus arba ieškančius partnerių, padėsiančių realizuoti idėjas“.

Kad lietuviškos įmonės gali sėkmingai konkuruoti savo kuriamais produktais ir nurungti kitas įmones pasaulinėje rinkoje, įrodo „Deeper“, UAB gauti tarptautiniai apdovanojimai. Kaip svarbiausią tarptautinį įvertinimą galima paminėti didžiausioje technologijų parodoje JAV „Consumer Electronics Show 2016“ (CES) laimėtą prestižinį geriausio inovatyvaus produkto apdovanojimą. Be to, „Deeper“ sonaras buvo pirmasis lietuviškas produktas, kuriuo pradėjo prekiauti „Apple“, o vėliau ir kiti pasaulyje žinomi prekybininkai.

A. Liubinas pripažįsta, kad nepaisant visų gautų tarptautinių apdovanojimų, visuomet malonu būti įvertintais ir savo šalyje: „Nuo pat pradžių žinojome, kad viską galime padaryti čia, Lietuvoje, kad lietuviai yra geriausi inžinieriai ir programuotojai, ir mums pavyko tą įrodyti. „Deeper“ sukurti produktai yra pelnę daugybę apdovanojimų Lietuvoje bei užsienyje, o sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimas įkvepia mus ir toliau skatinti inovacijų kultūrą šalyje, išnaudoti technologinį bei žinių potencialą kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčius inovatyvius ateities produktus“.

Deeper, UAB – išmanius elektronikos prietaisus kurianti Lietuvos įmonė, savo produkciją eksportuojanti į daugiau kaip 50 užsienio šalių. Įmonė dirba su tokiais gerai žinomais partneriais kaip „Apple“, „Amazon“, „Best Buy“, „HSN“, „Wallmart“, „Virgin Megastores“ ir kt. Pirmasis įmonės sukurtas produktas – išmanusis sonaras – pasiūlė naują požiūrį į tradicinę žvejybą ir greitai sulaukė pripažinimo bei įvertinimo Lietuvoje ir užsienyje. Inovacijos, pažangūs sprendimai ir aukšta pridėtinė vertė vartotojui – tai pagrindiniai veiklos principai, kuriais vadovaujasi įmonė, kurdama ateities produktus.

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.