fbpx


Author Archive

ŽEF atstovai LRV MTEPI strateginėje taryboje  

Lapkričio 9 d. ŽEF atstovai dalyvavo LRV MTEPI strateginėje taryboje. Jos metu  ŽEF direktorius A. Varanauskas pristatė Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių plano projektą. Gairių priemonių planas parengtas siekiant kryptingos mokslo ir inovacijų politikos, atsižvelgiant į tai, kad švietimo, mokslo ir inovacijų padėtis Lietuvoje reikalauja kritinio požiūrio ir pokyčių, taip pat į būtinybę įgyvendinti Valstybės pažangos strategijoje numatytus uždavinius, Europos Komisijos ir tarptautinių vertintojų rekomendacijas..

Ten pat ŽEF tarybos narys E. Leichteris pristatė MTEP strateginės tarybos pertvarkos gaires. Ši pertvarka turėtų padėti gerinti mokslo ir inovacijų politikos formavimą ir įgyvendinimą.

Abiems dokumentams posėdžio metu buvo pritarta.

Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių įgyvendinimo priemonių plano projektas

Siūlymai dėl strateginės Mokslo, technologijų ir inovacijų komisijos

Turime ugdyti neabejingus kultūrai eruditus

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas

Moderni švietimo įstaiga ta, kuri ne tik siekia gerinti mokinių pasiekimus skirtingose disciplinose, tačiau ir ugdo kultūringą, visapusiškai išsilavinusią ir nuolat tobulėjančią asmenybę. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigia, kad tam būtinas bendradarbiavimas, o pagrindinis saitas jungiantis švietimo, verslo ir kultūros institucijas yra mokytojai bei mokyklų vadovai. Jie savo pavyzdžiu ir asmenine iniciatyva siekia vaikams ugdymo procesą padaryti žaismingą ir susietą su realybe.

Mokiniams edukacines programas siūlančių įstaigų integravimas į ugdymo procesą atrodo patraukliai, tokių veiklų metu informacija yra lengviau įsimenama, be to, visa tai skatina ir vaizduotės įgalinimą. Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. R. Gudauskas mano, kad nors tokios veiklos reikalauja papildomų resursų, tai turėtų būti prieinama ir suteikiama kiekvienam.

„Galima vaikui pasakoti, kad 1410 m. įvyko Žalgirio mūšis, bet galima pakviesti vaikus į muziejų ir šį pasakojimą integruoti su vaizdine medžiaga arba realiai su jais gamtoje inscenizuoti tai. Tokio principo galima laikytis įvairiose pamokose – vestis vaikus stebėti politinių debatų, pagal ką tik skaitytą knygą pažiūrėti spektaklį ar filmą, programoje numatytų muzikinių kūrinių klausytis ne tik klasėje. Tai sudėtingiau, bet efektyviau“, − teigia R. Gudauskas.

Jis teigia pastebintis, kad bibliotekos vaidmuo, įtraukiant mokinius į ugdymo procesą, yra taip pat svarbus: „Dėl to ir patys vykdome įvairius su švietimu susijusius projektus, iniciatyvas, kurios paskatintų ne tik skaitymą, bet ir prisidėtų prie pilietiškumo ugdymo. Dalis jų, paremtos žaidybiniu pagrindu. Tad biblioteka tampa erdve, kurioje skleidžiasi kūrybiškumas susipindamas su žiniomis“, − teigia R. Gudauskas.

Susipažinti su kultūra gali padėti ir kalbų mokymasis. Geras kalbos išmanymas lemia, kad gebėjimą geriau reikšti mintis, skaityti ir suprasti tekstą, vystosi geresni raštingumo gebėjimai. R Gudauskas teigia, kad prioritetu laikomas gimtosios kalbos mokėjimas, kuris padeda formuotis ir identitetui, bet užsienio kalbos mokėjimas taip pat yra nepamainomas XXI amžiaus atributas.

„Kiekvienam medikui, teisininkui, fizikui reikia kalbos – be jos bus neįmanoma paaiškinti tam tikrų reiškinių, spręsti problemų, tad šalia ugdomų disciplinų kalba turi eiti greta. Tačiau užsienio kalbos mokėjimas sukuria sąlygas pažinti kitą kultūrą iš arčiau. Ir ne tik kultūrą – ji atveria žmogui galimybes mąstyti plačiau, būti tikru, kad išverstas tekstas buvo gerai interpretuotas“, − dalinasi įžvalgomis R. Gudauskas

Kiekvienas besimokomas dalykas turi savo istoriją, savitumą, o tai smagu atrasti tiriant ir patiriant. R. Gudauskas teigia, kad mokytojas formuoja vaikų asmenybes, tad reikia skatinti mokytojus savo iniciatyvomis parodyti vaikams pažinimo galią: „Vaiko asmenybė atsiskleidžia žaidžiant, bendraujant su bendraamžiais, prašant atsakyti į įvairius klausimus. Visa tai yra jo pasaulis, tad mums reikia padėti jam jį kurti, parodant įvairias galimybes, siekiant sudominti įvairiomis veiklomis. Tam ir būtini mokytojai − tie smalsūs, išmanūs ir sumanūs mokytojai.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra „Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio)“ nominacijos steigėjai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Bendradarbiavimas – pagrindas, formuotis talentams mokyklose

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas

UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas

Šiuolaikinėje mokykloje ugdant visapusišką asmenybę svarbus patirtimi grįstas mokymasis, skirtingų dalykų integracija ir sąsajos su realiu pasauliu. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas mano, kad mokykla neturi būti atskirta nuo gyvenimo ir jame vykstančių procesų. Tam būtinas bendradarbiavimas su įvairiomis – kultūros, verslo ir nevyriausybinėmis – organizacijomis.

Apie bendradarbiavimo teikiamą naudą kalbama daug ir dažnai – švietimo įstaigos turėtų labiau atsiverti kultūros, verslo institucijoms, mokiniai turėtų susipažinti gyvai su įvairiomis profesijomis, tėvai turi būti įtraukti į mokyklos gyvenimą, bet dažnai tai lieka ne iki galo įgyvendinta. ŽEF Tarybos narys, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas mano, kad bendradarbiavimą paskatintų visiems suprantama ir priimtina švietimo vizija ir strategija.

„Ne 30 puslapių biurokratų stalčiuose, bet kad tilptų bent į tris sakinius, o dar geriau į vieną bei kad visi ja patikėtų. Ir labai gerai būtų, kad ji po keturių metų nepasikeistų į priešingą pusę, nes šiems dalykams įgyvendinti reikia dešimtmečių. Vien įstatymai, kad ir kaip protingai juos surašysi, rezultato neatneš − reikia idėjos ir bendros tobulėjimo krypties. Tada ir bendradarbiavimo saitai būtų stipresni“, – teigia jis.

Viena iš švietimo dokumentuose pabrėžiamų kompetencijų yra kūrybingumas. Mokytojų ir mokyklų dalinimasis gerąja praktika, mokytojų ir mokyklų bendradarbiavimas su išorine aplinka (pavyzdžiui, bendradarbiavimas su mokslo ir verslo įmonėmis, muziejais, teatrais, bibliotekomis) gali padėti atrasti sąsajas su realiu gyvenimu ir kultūrine aplinka, taip padedant mokiniams ugdyti kūrybiškumą.

A. Markauskas teigia, kad ugdymas paremtas bendradarbiavimu atveria įvairių galimybių integruoti iš pažiūros nesuderinamus dalykus bei geriau suvokti, kaip tai veikia realybėje. „Perėjimas nuo ugdymo iki ugdymosi paradigmos darosi vis svarbesnis, todėl reikia ugdyti mokinių gebėjimą pastebėti kartais ir labai silpnus, bet reikšmingus signalus bei juos susieti. Galvojama, kad žmonės jau gimsta talentingi, bet tai netiesa. Kiekvienas gali būti mokomas būti kūrybingu, tik reikia suteikti tam sąlygas.“

Mokiniai geriau mokosi ir suvokia aplink vykstančius procesus tada, kai mokosi per patirtį. Svarbu sudaryti galimybes mokiniams informaciją apie konkretų darbą, konkrečią profesiją ir industriją gauti iš pirmų lūpų, iš tų žmonių, kurie tą daro kas dieną. „Tokia informacija yra teisinga, patikima ir įtaigi, dėl to ji yra efektyvesnė, nei formalios programos“, − teigia A. Markauskas. „Dėl šios priežasties dirbame ir su bendrojo ugdymo, ir su aukštojo mokslo įstaigomis. Su mokyklomis dirbame kryptingai, turime įvairių projektų, vienas iš tokių − „Mobilioji bioklasė“. Į veiklą įtraukiame studentus, nes matome, kad moksleiviams lengviau sekasi bendrauti su jais, santykis kitoks − jie tikrai jų klausosi ir laisvai bendrauja. Šios iniciatyvos skirtos visai Lietuvai, nesvarbu kuriame regione jie mokosi“, – pasakoja A. Markauskas.

Jis priduria, kad ypač svarbu vaikams suteikti galimybę apsilankyti realioje įmonėje. „Mes esame atviri mokinių apsilankymams. Turime gerai parengtus maršrutus, esame susidėlioję konkrečius dalykus, kuriuos pasakojame vaikams. Paruošėme eilę vadovų, kurie gali vesti šias ekskursijas, jie žino ką reikia akcentuoti, mėgsta ir moka gražiai papasakoti. Mes tiesiog investavome į tą komunikavimo ir bendradarbiavome kanalą, kaip labai svarbų ilgalaikėje perspektyvoje ir tą darome ne tik aktyviai, bet ir kokybiškai.“

Svarbu suprasti, jog toks bendradarbiavimas yra naudingas abiem pusėms: tiek mokyklai, tiek verslui. „Bendradarbiauti tik su universitetu jau yra per vėlu. Į universitetus ateina gerų mokinių, vadinasi jie neatsiranda iš niekur. Mokykla yra talentų formavimosi pradžia, todėl reikia vaikams parodyti realias specialybes iš arti, bendradarbiauti su mokytojais, kad jie galėtų nuo kažko atsispirti.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra „Inovatyviausio biologijos, chemijos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Stipraus mokyklos vadovo svarba

Mokyklos vadovas – toks pats lemtingas vaiko gyvenime žmogus, kaip ir mokytojas. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) PISA tyrimų rezultatai rodo, kad kryptingas mokyklų vadovų orientavimasis į mokymo(si) pasiekimus pamokoje, lyderystė ir įgytų žinių kūrybingas taikymas lemia geresnius mokinių pasiekimus.

„Švietimo aplinkoje, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − teigia UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, jam pritaria ir UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė.

Vadovas kuria teigiamą aplinką

Pagaliau vis daugiau dėmesio skiriama mokinių pažangai, ieškoma būdų, kaip ją gerinti. Nagrinėjant įvairių veiksnių įtaką mokinių pasiekimams sutariama, kad labai svarbūs yra mokytojai, bet reikia nepamiršti ir mokyklos vadovų, galinčių turėti lemiamą įtaką.

algimantas-markauskas-1

Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius

„Mokyklos vadovas savo lyderyste kuria teigiamą aplinką. Jei tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti, išaiškėja per diskusiją su komanda, tuomet žmonės įsitraukia, jų nuomonė yra gerbiama, o ir atmosfera automatiškai pasidaro gera“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ asociacijos tarybos narys UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius A. Markauskas.

Užtikrinti tinkamą vadovavimą galima dviem pagrindiniais būdais: atrenkant tinkamiausius kandidatus ir nuolat keliant kvalifikaciją ar suteikiant galimybes vadovui tobulėti darbo vietoje.

„Gerai dirbantis mokyklos vadovas nuolat rūpinasi asmeniniu, vadovų komandos ir visų mokyklos darbuotojų tobulėjimu, todėl kvalifikacijos tobulinimą planuoja ir sieja su mokyklos, mokyklos steigėjo bei nacionalinio lygmens strategijomis“, – teigia UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, aštuonerius metus praleidusi prie mokyklos vairo.

Atranka turi būti skaidri ir atidi

Siekis mokykloje įgyvendinti valstybės keliamus tikslus turi prasidėti nuo žmonių pasirinkimo. A. Markauskas mano, kad vadovų atranka turi būti skaidri, o valstybės vizija švietimo srityje visiems suprantama ir aiški. Norint, kad vizija būtų įgyvendinta, ji turi būti artima mokyklos vadovui.

„Svarbi yra žmonių motyvacija – kodėl jie nori tapti mokyklų vadovais? Jiems valstybės iškelti tikslai turėtų rūpėti asmeniškai, sutapti su jų vertybėmis, nes tik taip yra atrenkami geriausių organizacijų vadovai“, − mano A. Markauskas.

J. Lutinskaitė-Kalibatienė mano, kad įgyvendinant valstybės keliamus tikslus biudžetinėse įstaigose turėtų rastis praktika, kai naujai išrinktas organizacijos vadovas kartu turėtų galimybę suburti savo komandą iškeltiems tikslams pasiekti. Šiuo metu esanti praktika, kai pakeičiamas tik mokyklos vadovas, o mokykloje lieka dirbti senoji komanda, nesudaro prielaidų greitiems pokyčiams.

Geras vadovas nuolat tobulėja

jurate-lutinskaite-kalibatiene

Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė

Mokyklos bendruomenė nuolat keičiasi, nes kasmet ateina naujų vaikų ir tėvų, o tai kelia vis naujų iššūkių. J. Lutinskaitė-Kalibatienė primena, kad, be tinkamos vadovų atrankos ir kryptingos strateginės jų veiklos, taip pat svarbu nuolat tobulinti jų kvalifikaciją. Nuolat mokantis susiduriama su naujais iššūkiais, tai padeda praplėsti akiratį ir rasti tinkamų sprendimų.

Tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu populiariausia 6 akademinių valandų seminaro forma beveik nesukuria pridėtinės pedagogo kvalifikacijos vertės, todėl „Šviesos“ Mokymo centras siūlo keisti požiūrį ir rinktis ne pavienius mokymus aktualia tema, o kompleksinį mokymąsi, veiklos stebėjimą, įvertinimą ir grįžtamąjį ryšį. Tokį metodą J. Lutinskaitė-Kalibatienė taiko „Besimokančios organizacijos“ projekte dalyvaujančioms mokykloms. Joms suteikiama galimybė gauti kokybiškus mokymus, konsultuotis ir grįžtamasis ryšys apie pokyčius.

„Būtina ne tik vertinti formalias vadovo veiklas, bet ir atkreipti dėmesį į mokyklos kultūrą: bendravimą ir bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą, konfliktų sprendimą, patyčių prevenciją“, − teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.

Svarbus rodiklis – kaip bendraujama su mokytojais

Vadovo įsitraukimą į mokytojų darbą vertino ir EBPO šalių narių švietimo tyrimas. Jo duomenimis, vidutiniškai 40 proc. mokyklų vadovų stebi mokytojų darbą klasėje, 60 proc. skatina pedagogus bendradarbiauti, kad šie dalytųsi naujomis mokymo praktikomis, 65 proc. stengiasi užtikrinti, kad mokytojai jaustų atsakomybę nuolat tobulintis. Tiesa, pastebima, kad pirmaujančiose pagal švietimo pasiekimus šalyse – Suomijoje, Danijoje, taip pat Estijoje vadovai įsitraukia ne taip aktyviai, nes ilgainiui šiose šalyse susiformavo kultūra, kur mokytojai patys yra aktyvūs ir noriai bendradarbiauja tarpusavyje.

Pasak A. Markausko, misijos suvokimas ir galvojimas apie ją, darbas su kolektyvu formuojant viziją ir strateginį planą, bei strateginio plano užduočių pateikimas mokytojams yra svarbus mokyklos pažangos rodiklis.

„Strategija turėtų sutelkti kolektyvą, daryti pokyčius, žiūrėti ko visa komanda gali išmokti, ir koks darbas yra efektyvesnis. Mūsų įmonėje kiekvienas darbuotojas asmeniškai žino, kaip jis kiekvieną dieną prisideda prie strategijos įgyvendinimo – ne bendromis frazėms, o konkrečiomis užduotimis“, − teigia A. Markauskas.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ rengia „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas – padėti gerinti pedagogo profesijos prestižą. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų taikymo ugdant moksleivius kriterijais. Be to, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos: tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui ir lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų mokyklos CEO“ nominacijos steigėja.

Siūlyti kandidatus kviečiame per internetinę prieigą: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok.

Daugiau informacijos rasite iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt.

Kūrybingumas – nepamainoma technologinės pažangos dalis

juodeliai-logotipas2013 m. EBPO duomenys rodo, kad menų mokymasis skatina matematikos, gamtos mokslų, skaitymo bei rašymo gebėjimų vystymąsi, gerina mokinių komunikavimo bei darbo komandoje įgūdžius, didina jų motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Tame pačiame tyrime teigiama, kad jaunuoliai, kurie mokėsi menų dalykų, turi didesnę tikimybę įsidarbinti ir ilgiau išlikti darbo rinkoje. Įžvalgas patvirtina ir UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas: „Šiandien reikia talentingų ir kūrybiškų asmenybių, kurios gebėtų susidoroti su kritinėmis situacijomis ar pasiūlytų problemoms naujus sprendimo būdus.“

Anksčiau buvusią STEM sąvoką pakeitė dabar įsigalėjusi STEAM sąvoka, kur yra įtraukiama menų ir dizaino sritis. „A“ raidė čia atsiranda kaip siekiamybė kūrybinį inovatyvių technologijų naudojimą jungti su įvairiomis disciplinomis. Menų integracijos į technologijas svarbą pabrėžia ir asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ narys, UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas.

„Žinios yra svarbi ir nepamainoma technologinės pažangos dalis, tačiau be kūrybingumo, tai būtų neįmanoma. Atlikti darbą galima blogai, gerai ir labai gerai. Blogai, dažniausiai reiškia jo neatlikti ar atlikti nekokybiškai – tai suponuoja, kad žmogus neturi tam tikrų reikalingų įgūdžių ir žinių. Toks rezultatas neveda į priekį nei įmonės, nei darbuotojo. Norint atlikti darbą gerai, reikia pasitelkti žinias, kas reiškia, kad tikėtina, jog turėsime kokybišką produktą, kurį galėsime pasiūlyti pirkėjui. Siekiant atlikti darbą labai gerai – reikia ne tik žinių, tačiau ir kūrybinio mąstymo. Tai įmonę pakelia į novatorišką, žiniomis ir kūrybiškumu grįstą lygmenį“, – teigia jis.

Prasidėjus ketvirtajai pramonės revoliucijai reikalavimai žmonių darbo jėgai kinta. Anksčiau naudoti ugdymo metodai, dar anksčiau vadintose „darbų“ pamokose atgyveno, nes šiandien reikia žmonių su aukštesniais gebėjimais. „Reaguojant į tai, bendradarbiaudami su trimis institucijomis įkūrėme Kalėdinių medelių ir dekoratyvinių augalų demonstracinę – mokomąją plantaciją, kurios vienas iš tikslų – integruojant įvairias disciplinas skatinti ne tik verslumo, tačiau ir kūrybingumo įgūdžius“, − dalinasi pavyzdžiu A. Zimnickas.

Kūrybingumo ugdymas, visų pirma, mokykloje labiausiai priklauso nuo mokytojo. Kokius metodus naudoja mokytojai ar bendradarbiauja tarpusavyje siekdami integruoti skirtingų dalykų turinį, ar organizuoja ugdymo procesą už mokyklos ribų. Visgi, kūrybingumas ugdomas ne tik mokykloje, neformaliuose būreliuose, bet ir namų aplinkoje.

Štai pavyzdžiui, vienas iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ rodiklių yra visuomenės dalis, mananti, jog vaizduotė yra viena svarbiausių savybių, kurią vaikas turi įgyti namuose 2008 m. siekė vos 6%. Lietuva pagal šį rodiklį lenkė tik Gruziją. A. Zimnickas mano, kad vyrauja nuostata, jog ugdymas, tai mokyklos reikalas ir nėra susiformavusios kultūros, kad tėvai aktyviai įsitrauktų į vaikų ugdymo procesą. „Mokyklos įvairiai stengiasi įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą – dalyvavimas mokyklos tarybos veikloje, tėvų komitetų suformavimas, tačiau siekdami, kad tėvai matytų ir aiškią praktinę naudą, sugalvojome iniciatyvą, kasmet apdovanoti geriausiai besimokančius įmonės darbuotojų vaikus. Tikimės, kad tai didina vaikų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, skatina siekti dar geresnių mokymosi rezultatų.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Juodeliai“ yra „Inovatyviausio menų, technologijų mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Asmeninės mokytojų iniciatyvos kuria kitokį mokymąsi

AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika

Dabar mums įprasta, kad vaikai eina į mokyklą, bet netrukus mums taip pat bus įprasta, kai kiekvienas vaikas įsitrauks ir į neformalų švietimą. Tokios nuomonės laikosi AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius, ŽEF Tarybos narys Arnoldas Šileika: „kada nors Lietuvoje turėsime tokią sistemą, kur kiekvienas vaikas dalyvaus kokioje nors neformalioje veikloje. Tai neišvengiama, nes pasaulis sparčiai keičiasi, tad nuolatinis visų tobulėjimas būtinas“.

Neformalus švietimas dažnai užkamšo tas spragas, kurias palieka formalus švietimas. Remiantis PISA tyrimų duomenimis, geriausių pasiekimų vaikai pasiekia tada, kai įgyja gilesnes, o ne paviršutiniškas žinias ir kai žino, kur jas panaudoti realiame pasaulyje, tad akcentuojamas aktyvaus įsitraukimo į mokymosi procesą kūrimas.

Nevyriausybinės organizacijos, verslo įmonės, patys mokytojai imasi iniciatyvos ir siūlo įvairią papildomą mokiniams skirtą veiklą: nuo dizaino užsiėmimų iki robotų programavimo. Įvestas neformalaus ugdymo krepšelis išplėtė vaikų galimybes rinktis užklasinę veiklą bei paskatino naujų ir inovatyvių neformalaus švietimo veiklų atsiradimą. Prie šios plėtros taip pat stipriai prisidėjo ir 10 steigiamų STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) centrų.

„Lietuvoje vis didesnis dėmesys kreipiamas STEAM dalykams, atidaroma 10 STEAM centrų, kurių tikslas populiarinti mokslą, prisidėti prie inovacijų kūrimo. Visgi, tai tik pirmas žingsnis, ties juo nereikėtų sustoti. Sukūrus infrastruktūrą, būtina investuoti į žmones, skatinti naujų iniciatyvų atsiradimą, kurios skatintų dalykų turinio integraciją bei praktinį pritaikymą. Manau, kad inovatyvių metodų naudojimas ugdo būsimus lyderius, kurie gali susidoroti su tais iššūkiais, su kuriais šiandien nesugebame susidoroti patys“, – teigia A. Šileika.

Neformaliojo švietimo metu mokinys gali išbandyti įvairias veiklas – tokiu būdu vaikui lengviau apsispręsti, kuri veikla jam teikia didžiausią malonumą. Mokiniui tai leidžia lengviau ir užtikrinčiau priimti sprendimus apie savo ateitį. „Atradus mėgstamą veiklą lengviau veikti kryptingai, atsiranda motyvacija domėtis ta sritimi papildomai. Tokie vaikai dažniausiai geriau būna pasirengę darbo rinkai, lengviau į ją integruojasi, tad mums, verslo atstovams, tai yra svarbu“, − teigia A. Šileika. Jis pabrėžia, kad neformaliojo švietimo ir STEAM dalykų plėtotei naudingas bendradarbiavimas su verslu, tačiau esminis komponentas yra mokytojai, kurie ugdo kūrybišką, kritiškai mąstantį ir smalsų mokinį.

A. Šileika priduria, kad žavisi mokytojais, kurie savo žiniomis, asmeninėmis pastangomis ir iniciatyvomis skatina mokinių susidomėjimą ugdymo turiniu. „Šie nepripažinti lyderiai mokyklos bendruomenėse man atrodo labai svarbūs, nes jie net su ribotais resursais sugeba susitelkti ir atrasti kitokias, vaikų smalsumą žadinančias veiklas. Norisi paskatinti juos būti labiau matomais, pasidalinti savo iniciatyvomis, kurios kartais gali būti mažos, tačiau teikiančios labai didelę reikšmę visai mokyklos bendruomenei“, − įsitikinęs A. Šileika.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. AB „Vakarų laivų gamykla“ yra „Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas“ nominacijos steigėjai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Pažangiose mokyklose laimingesni ir mokytojai, ir mokiniai

Daiva ŠutinytėTarptautiškumas – ne galimybė, o būtinybė. Dažniausiai šie žodžiai yra skiriami verslo įmonėms, akcentuojant globalaus pasaulio iššūkius. Tačiau žodis „tarptautiškumas“ vis mažiau svetimas tampa ir aukštojo mokslo institucijose, ypač didžiuosiuose Lietuvos universitetuose, kurie palengva persiorientuoja nuo konkurencijos vidaus rinkoje prie užsienio talentų pritraukimo. Šiems pokyčiams įgyvendinti, visų pirma, reikalingi žmonės, gebantys veikti globalioje terpėje. Tam reikalingas kompetencijas jie turėtų įgauti jau mokykloje – pažangioje, atviroje ir būtinai dalyvaujančioje tarptautinėje veikloje.

Tarptautiškumas mokyklų kontekste suprantamas, kaip gerosios patirties perėmimas ir dalyba, mokytojų profesinių kompetencijų kėlimas ir asmeninis bei dalykinis tobulėjimas, bendradarbiavimo tinklų plėtojimas ir visų šių elementų integravimas į ugdymo veiklas, siekiant jas padaryti kokybiškesnes. Pedagogų dalyvavimo tarptautiniuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose vertę pripažįsta ir mokiniai, ir jų tėvai, ir kitų mokyklų bendruomenės. Šios veiklos stiprina ne tik asmeninį mokytojo konkurencingumą, bet ir jo mokyklos prestižą.

Mokytojų mobilumo skatinimas būtinas dėl ugdymo proceso pokyčių. Vizito metu užsienyje tiesiogiai susipažįstama su kitokia nei įprasta Lietuvoje švietimo sistema, kitokiais mokytojų naudojamais metodais, gal ir visos mokyklos darbo organizavimu. Net 9 iš 10 užsienyje kvalifikaciją tobulinusių mokytojų teigė, kad tokie mokymai didina atvirumą pokyčiams, o 8 iš 10 sakė, jog tai yra stimulas keisti darbo su mokiniais stilių. Mokytojams – tai proga pasikeisti idėjomis su kitur dirbančiais kolegomis,  atsitraukti ir apmąstyti savo pačių pamokas, įprasminti naujas žinias ir gebėjimus tolesnėje profesinėje veikloje.

Asmeninis pasirengimas vizitams, nusiteikimas ir noras išmokti yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys mokytojo profesinį tobulėjimą. „Pedagogai, kurie pasirengimo mobilumo vizitui metu tikslingai ieškojo informacijos apie numatomą mokymosi turinį, dažniau nei kiti nurodo konkrečius profesinių gebėjimų pokyčius, pavyzdžiui, daugiau IKT taikymo ugdymo procese, nauji mokymosi metodai, geresni klasės valdymo bei užsienio kalbos mokėjimo įgūdžiai“, − komentuoja Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) direktorė Daiva Šutinytė.

Tokie rezultatai pastebėti atlikus „Erasmus+“ programos KA1 veiksmui teiktų mokyklų paraiškų analizę. Patys mokytojai apie vizitus į užsienio šalis atsiliepia teigiamai, vertina sudarytas sąlygas įgyti naujų įgūdžių. Analizė taip pat parodė, kad mokytojai, dalyvavę šiuose projektuose, pasižymėjo didesne motyvacija ir pasitenkinimu darbe bei buvo geriau pasirengę skatinti pokyčius mokyklose. „Mokytojų dalyvių nuomone, aukščiausi kvalifikacijos tobulinimo rezultatai mokykloje yra pasiekiami derinant dvi mokymosi formas: kvalifikacijos tobulinimo kursus ir šešėliavimą (darbo stebėjimą užsienio mokykloje). Darbo stebėjimo metu yra efektyviau formuojamos bendrosios, o kvalifikacijos tobulinimo kursuose – profesinės kompetencijos“, − apibendrina tyrimo rezultatus Daiva Šutinytė.

Visų svarbiausia, jog moksleiviai taip pat pastebi teigiamus pokyčius: moksleiviai teigia, jog kvalifikaciją kėlusių mokytojų pamokos ir užduodami namų darbai tapo įdomesni, pamokose dažniau naudojamos informacinės technologijos, įtraukiantys ugdymo būdai, į dalyko pamokas integruojamos užsienio kalbos. Didžiausią pokytį mokiniai junta kalbėdami apie naujų mokymosi metodų diegimą – jie teigia, kad pamokos tapo įtraukesnės, mokiniai yra skatinami aktyviai dalyvauti pamokose, diskutuoti, taip pat daugiau dėmesio skiriama jų kūrybiškumo ugdymui.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. Švietimo mainų paramos fondas yra iniciatyvos draugai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Įmonės kviečiamos dalyvauti atsinaujinusiuose „Žinių ekonomikos įmonės 2016” rinkimuose

ziniu ekonomikos imones

Inovatyvios Lietuvos įmonės bei inovacijų politikos plėtrai nusipelnę asmenys kviečiami dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2016“ apdovanojimuose. Šios iniciatyvos tikslas pagerbti pažangiausius ir inovatyviausius Lietuvos verslus ar nusipelniusius asmenis, paskatinti jaunas, sėkmingai veikiančias aukštųjų technologijų sektoriaus įmones. Apdovanojimus teiks renginį globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinio direktoriaus, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininko Mindaugo Glodo, apdovanojimas yra didelis pripažinimas kiekvienai įmonei. „13 kartą organizuojami apdovanojimai per šį laiką užsitarnavo gerą vardą. Griežti atrankos kriterijai ir gausi ekspertų komisija užtikrina, kad apdovanojimus gautų labiausiai to nusipelniusios įmonės, todėl įmonių vadovai šį apdovanojimą vertina kaip jų veiklos ir pastangų pripažinimą“, – teigia M. Glodas.

Dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų atrankoje yra kviečiamos įmonės, kurios pridėtinę vertę kuria panaudodamos žinias, bendradarbiauja su mokslo institucijomis, yra technologiškai pažangios ir inovatyvios, vadovaujasi socialinės atsakomybės principais. Nominacijai „Rizikos kapitalo investicija“ taikomas ir rizikos kapitalo pritraukimo kriterijus.

Žinių ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas džiaugiasi, kad „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai nestovi vietoje ir kasmet atsinaujina. „Praeitais metais papildėme apdovanojimus „Inovacijų švyturio“ nominacija, ji išlieka ir toliau. Na, o šiemet toliau plečiame bendradarbiavimą: įsteigta nominacija, skirta rizikos kapitalo pritraukusiai, žinioms imliai įmonei ir taip pat „Verslo žinių“ publikos nominaciją, dėl kurios varžysis jaunosios įmonės Pasipildė ir mūsų partnerių sąrašas – šiemet prie jų prisidėjo UAB MGF „Šviesos konversija“, – apdovanojimų pokyčius pristatinėjo A. Varanauskas.

Apie nominacijas

„Žinių ekonomikos įmonės“ nugalėtojais taps pažangiausios įmonės iš trijų skirtingų sričių: aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės bei paslaugų sektoriaus.

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ apdovanojimo nugalėtojui bus įteikiamas 3 000 EUR piniginis prizas, siekiant paskatinti jaunas aukštųjų technologijų įmones.

„Inovacijų švyturio“ nominacijos laimėtojui bus skirtas 1 000 EUR piniginis prizas. Jį gaus asmuo, kuris savo asmenine iniciatyva, patarimais, pagalba ir kitais veiksmais prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo. „Inovacijų švyturio“ ir „Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ steigėjos UAB „EKSMA“ ir UAB MGF „Šviesos konversija“.

Siekiant didinti supratimą apie rizikos kapitalą, per pastaruosius metus rizikos kapitalo prisitraukusiai, žinioms imliai įmonei bus suteikta „Rizikos kapitalo investicijos“ nominacija, kurią įsteigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Portalo „Verslo žinios“ skaitytojai išrinks įmonę, kuriai atiteks „Verslo žinių“ publikos nominacija.

Teikti kandidatūras kviečiame čia:

„Žinių ekonomikos įmonės 2016“ anketa

„Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2016“ anketa

„Inovacijų švyturys 2016“ anketa

„Rizikos kapitalo investicija 2016“ anketa

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Asmuo kontaktams:

Projekto vadovė

Gintarė Vaikšnoraitė, gintare@zef.lt, 86 27 40 507.

Penki patarimai siekiant tapti išmaniu mokytoju

Šiame technologijų amžiuje vartotojai negali apsieiti be jų ne tik namuose, bet ir darbe. Jos padeda dirbti, pramogauti, atrasti ir kurti, dažnai tapdamos tarpininku tarp mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Sumanių įrankių galimybės vis dėlto švietimo srityje dar nėra pilnai išnaudojamos – mokyklų, kurios pilnai išnaudoja technologijų teikiamas galimybes, integruodamos jas į ugdymo procesą, vis dar per mažai.

Ekspertai mano, kad vienintelė išeitis – drąsiai ir smalsiai domėtis, kaip išmanūs įrenginiai gali padėti klasėje ir juos taikyti dirbant su moksleiviais. Patarimais, kaip klasėje naudoti išmanius įrankius, dalinasi „Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovė Ingrida Stankevičienė bei Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų koordinatorė Edita Rabizaitė.

Didžiausias barjeras – perlaužti save

Edita Rabizaitė

Edita Rabizaitė, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų koordinatorė

 E. Rabizaitė pastebi, kad pedagogai dar nėra įpratę taikyti technologijų mokymo procese, jiems tai kartais kelia nerimą: „Pavyzdžiui, dažnas ilgai mąsto ar jų išvis reikia mokyklose, nors ir mato technologijų naudą kitose srityse. Kitas nuogąstavimas susijęs su tuo, kad naujos mokymosi priemonės apsunkins pasiruošimą pamokoms ir nepalengvins pedagogo darbo. Neretam tiesiog sunku pabėgti iš tradicinės mokymo metodikos gniaužtų. Bet visos šios baimės nepagrįstos – pasiklauskite kolegų, kurie jau dabar sėkmingai jomis naudojasi ir išgirsite, kiek naudos jos gali atnešti ar laiko sutaupyti.“

Nemažai sunkumų ekspertė mato ir technologijų „įsisavinimo“ procese. Anot E. Rabizaitės, čia viena didžiausių problemų – mokymasis kaip naudoti technologijas iš knygų: „Paprastai tokiuose vadovėliuose randama sena, neaktuali informacija. Juose daugiau dėmesio skiriama aiškinant, kas yra įrankis ir ką daro, o ne kaip jį taikyti klasėje, taip ir neišmokstant kaip palengvinti mokymosi proceso. Laimei, yra nemažai patarimų, kaip palengvinti technologijų integraciją klasėje.“

Pirmas patarimas: sprendimų ieškokite visur

Kazio Griniaus progimnazijos mokytoja pripažįsta greitą technologijų keitimosi tempą: „Būtina pripažinti, kad technologijos keičiasi itin greitai, o norint jas pasivyti reikia tapti aktyviu jų šalininku socialinėje erdvėje – mokytis iš kitų bendruomenės, grupės narių internete.“

„Taip pat geras žinių šaltinis yra patys vaikai. Moksleiviai visada mielai pasinaudos proga sublizgėti kokiomis nors žiniomis ar kompetencijomis. Jei šie nežino, kartais pakanka kelių raktinių žodžių internete ir problema išspręsta“, – priduria I. Stankevičienė.

Antras patarimas: technologijas naudokite pagal situaciją

Ingrida Stankevičienė

Ingrida Stankevičienė, „Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovė

Anot I. Stankevičienės, išmanus mokytojas yra tas, kuris geba įrankį pritaikyti konkrečiam scenarijui: „Technologijos niekada nepakeis mokytojo, todėl mokytojas turi tiesiog drąsiai rinktis įrankius bei medžiagą, iš jų susidėlioti savo pamokų scenarijus. Pirmųjų pamokų variantų susidėliojimas gali šiek tiek užtrukti, tačiau kai tik šiek tiek įgusite ir turėsite mėgstamus įrankius, kaip, pavyzdžiui „Office 365“, „OfficeMix“ ar „OneNote“, darbas bus lengvesnis, lankstesnis ir greitesnis. Taip pat tinkamai pagal amžiaus grupę ir klasės gebėjimus parinktos programėlės ar vaizdo medžiaga gali labai sustiprinti pamokos žinutę ir įtraukti moksleivius į diskusiją.“

Trečias patarimas: leiskite vaikams rinktis patinkančias technologijas

Svarbiausia, anot E. Rabizaitės, yra praktika, todėl vaikams turi būti palikta laisvė kurti, rašyti, publikuoti atsiskaitomuosius darbus naudojantis pasirinkta technologija: „Net jeigu pats mokytojas nėra visiškai įsitikinęs, kaip įrankis tiksliai veikia, reikia suteikti kiekvienam moksleiviui galimybę naudoti savo mėgiamą priemonę projektiniams darbams atlikti. Tokiu būdu, ne tik mokinys parodys savo didžiausius privalumus, bet ir pats mokytojas bei bendraklasiai galės išmokti kažką naujo. Tik taip pasitikint technologijomis pedagogams įmanoma tobulėti ir tapti išmaniems. Technologijų diegimas klasėje yra ne tik pedagogų darbas, bet ir moksleivių, o efektyviausia − kai dirbama ir eksperimentuojama kartu.“

Ketvirtas patarimas: kurkite, nes tai naudinga ir smagu

„Visas programėles, kurias galime rasti programėlių parduotuvėse internete, sukūrė tokie patys žmonės kaip ir mes. Mokytojai irgi tai gali. Savo mokymo patirtį bei pedagoginių metodikų išmanymą mokytojai gali išnaudoti kaip didžiulį privalumą ir paprastomis vartotojams prieinamomis priemonėmis sukurti labai paveikų mokymo turinį. Į mokymo medžiagos kūrimą galima įtraukti ir moksleivius, kuriems tokie projektiniai darbai atneš daug džiaugsmo, o mokytojas palaipsniui kaups savo elektroninį vadovėlį, kurį galės bet kada atnaujinti, papildyti ir kitaip aktualizuoti“, – tikina I. Stankevičienė.

Penktas patarimas: būkite drąsūs ir eikite pirmyn

E. Rabizaitės teigimu, pradėti aktyviai naudoti išmanius įrankius gali būti nedrąsu, bet įgudus jie atneš naudos su kaupu: „Vienas svarbiausių mano patarimų kitiems kolegoms būtų patikėti, kad technologijos tarnauja mokytojui ir mokiniui. Suprasti, kad švietime jos reikalingos tiek pat, kiek ir kituose sektoriuose. Svarbu nuolat žvalgytis naujų technologijų panaudojimo būdų.“

Pedagogei antrina ir I. Stankevičienė. Jos nuomone, renkantis įrankius pamokai reikia nenustoti eksperimentuoti. Šiuolaikinius kompiuterius ar programas sugadinti netyčia vartotojui praktiškai neįmanoma, o susidūrus su problema galima tiesiog kreiptis konsultacijos.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Microsoft Lietuva“ yra „Inovatyviausio matematikos, IT mokytojo“ nominacijos steigėja.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt

Technologijos – motyvacijos šaltinis ir mokymosi varomoji jėga?

Nors technologijos tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, dar nespėjome išnaudoti visų jų teikiamų galimybių. Žinių kaupimas nebėra toks aktualus, koks buvo anksčiau – jos greitai sensta, reikiamą informaciją galima be vargo susirasti internete. Vienas iš XXI amžiaus iššūkių mokykloms ir mokytojams tampa klausimas, kaip sudominti moksleivį ir neleisti jam paklysti informacijos triukšme. Kaip jį sudominti STEAM (science, technology, engineering, arts, maths) dalykais, kurie jam atrodo tolimi ir sunkiai pritaikomi praktiškai, o valstybei būtini?

Lietuvos mokyklose technologijų naudojimo situacija galėtų būti ir geresnė. 2012 m. 31 šalyje atlikto tyrimo rezultatai apie informacinių ir ryšių technologijų naudojimą mokyklose rodo, kad Lietuvos mokyklos yra tik dalinai aprūpintos įprastomis skaitmeninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, greitas internetas, naudojamas tinklalapis, virtuali mokymosi erdvė). Pagal tai Lietuva daugiau nei dvigubai atsilieka nuo Europos sąjungos vidurkio (LT – 11 proc., ES – 24 proc.). Remiantis to paties tyrimo duomenimis, skirtingose Lietuvos mokyklų klasėse matomi vieni didžiausių skirtumų informacinių ir ryšių technologijų naudojime lyginant su kitomis šalimis.

ainis-kavaliauskas

Ainis Kavaliauskas, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius

UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas mano, kad patys mokytojai turi didžiulį potencialą inovacijoms, o pokyčiai švietimo sistemoje gali tai paskatinti. „Veltui mes nuvertiname mokytoją, teigdami, kad technologijos jam − iššūkis. Šiuolaikiniai mokytojai kitokie – besikeičiantis pasaulis diktuoja jiems kitokį ritmą, prie kurio, neabejoju, jie mielai prisitaikytų. Šiuo atveju mokytojas turėtų būti vedlys, kurio smalsumas, nuolatinė naujovių paieška ir imlumas joms, būtų pavyzdys ugdant mokiniams XXI amžiuje reikalingus įgūdžius. Vis daugiau mokyklų tampa aprūpintos moderniomis technologijomis, kompiuterine įranga, tačiau iškyla problema, kad jos nėra maksimaliai naudojamos, nes mokytojams trūksta drąsos ir žinių, kaip jas panaudoti pamokoje“.

„Microsoft“ jau daugiau nei dešimtmetį kryptingai bendradarbiauja su mokymo įstaigomis ir siekia padėti mokyklos bendruomenėms surasti naujus sprendimus, kaip prisitaikyti prie kintančio ritmo bei poreikio visą gyvenimą siekti žinių. Kaip ir visame pasaulyje bendrojo lavinimo mokyklos Lietuvoje gali nemokamai arba labai palankiomis kainomis naudotis „Microsoft“ programine įranga. Mokytojai kviečiami prisijungti prie pasaulinio pedagogų tinklo ir pasinaudoti jo teikiamomis nuotolinio mokymosi, bendradarbiavimo ir konsultavimo galimybėmis. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys labai aktyvios „Microsoft“ technologijų parodomosios mokyklos, o šiemet ten dirbančių mokytojų – „Microsoft“ technologijų ekspertų skaičius ūgtelėjo nuo 26 iki 35. Visi jie ne tik gilinasi į technologijas ir jas integruoja pamokose, bet ir noriai savo patirtimi dalinasi su kitais šalies pedagogais.

„Rezultatai tarp technologijas naudojančių klasių ir tradicinių labai skiriasi. NEC standartizuoto tyrimo rezultatai rodo, kad kelis metus išmaniojoje klasėje, aprūpintoje planšetiniais kompiuteriais ir mokymui pritaikyta programine įranga, besimokančių Kauno Jono ir Petro Vileišių mokyklos-daugiafunkcio centro 8b klasės auklėtinių mokslo rezultatai yra žymiai geresni ne tik už mokyklos, bet ir daug kur pranoksta visos šalies vidurkį. Mokiniai, kurie yra pagrindiniai šių technologijų vertintojai, teigia, kad pamokos tapo įdomesnės, medžiaga patogesnė ir prieinamesnė, o lavinami įgūdžiai jiems atrodo bus vertingi ir ateityje“, – džiaugiasi A. Kavaliauskas.

Aktyvesnis technologijų naudojimas Lietuvos mokyklose gali padėti kiekvienai iš jų susikurti naujų mokymo metodų ir pakeisti mokinių mokymosi įpročius. Tinkamos informacinės technologijos gali paskatinti moksleivių norą mokytis, savarankiškai domėtis ugdymo turiniu, ieškoti įvairių kūrybiškų sprendimų. Tačiau vien technologijų naudojimas nereiškia, kad įvyks stebuklas ir visi mokiniai noriai eis į pamokas.

Mokykloms ir mokytojams reikia skirti daugiau dėmesio diegiant ir naudojant technologijas, o informacinių technologijų dalyko turinys turi labiau atitikti šiuolaikines tendencijas ir tapti labiau orientuotas į programavimą ir algoritmavimą. Taip pat labai svarbu visų dalykų mokytojams parodyti galimybes, kaip technologijų naudojimas gali prisidėti prie kiekvieno mokomojo dalyko tobulėjimo. Kokybinis proveržis gali būti pasiektas tik ministerijai, savivaldybėms bei visoms suinteresuotoms pusėms dirbant kryptingai.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Microsoft Lietuva“ yra „Inovatyviausio matematikos, IT mokytojo“ nominacijos steigėja.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt