fbpx


Author Archive

Vaikų likimų kalviai: kaip pasikeitė mokytojo vaidmuo?

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką mokinių pažangai daro mokytojas. Dėl to ant jo pečių krinta didžiulė atsakomybė. Taigi, kokia ji? Mokytojo darbo tikslas buvo labai aiškus, kai ugdymo modelis buvo „gamyklinis“, bet šiuolaikinis pasaulis ir kintantys mokinių bei tėvų lūkesčiai verčia mokytojus prisiimti naujus vaidmenis. Nauji iššūkiai skatina iš naujo įvertinti ir mokytojo profesijos reikšmę bei įtaką vaikų gyvenimui. Koks turi būti šiuolaikinis, inovatyvus mokytojas, kad jį galima būtų pristatyti kaip pavyzdį kitiems?

Mokytojo smalsumas įkvepia vaikus domėtis

Mindaugas Glodas

Mindaugas Glodas, Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininkas

„Iš mokytojo tikimasi, kad jis bus aktyvus, išmanus ir nuolat tobulėjantis. Mokytojui dabar keliamas iššūkis būti novatoriumi, nors prieš keliolika metų jis buvo mokomas kitokių dalykų“, − taip sako Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas.

M. Glodas mano, kad tokios technologijos kaip 3D spausdintuvai, virtuali tikrovė ar robotika yra palyginti naujos ir dar tik vystosi. Galimybės jas taikyti ugdymo procese didės, tad tik nuolatinis tobulėjimas leidžia mokytojams neatsilikti.

„XXI a. iššūkiai, į ateitį orientuota darbo rinka, verslas diktuoja kitokias tendencijas, prie kurių tenka prisitaikyti ne tik moksleiviui. Mokytojas privalo nuolat tobulėti, gerinti savo kompetencijas, smalsumu rodyti pavyzdį mokiniams. „Iškalimas“, žinojimas tiek, „kiek pasakyta“, jau ne aktualu, dabar svarbu ugdyti mokinių gebėjimą apdoroti informaciją, kritiškai ją vertinti, ugdyti kūrybiškas asmenybes“, – teigia M. Glodas.

Pamokos vedlys

Jurgita Nacevičienė

Jurgita Nacevičienė, UAB „Šviesa“ direktorė

Inovatyviausių mokytojų iniciatyvos partnerės UAB „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė pastebi, kaip per paskutinį dešimtmetį pasikeitė ne tik mokytojo vaidmuo, bet ir darbo pobūdis.

„Geriausi šiuolaikiniai mokytojai tapo pamokos vedliais, padedančiais vaikui pačiam atrasti reikalingas žinias. Ieškodamas informacijos ir atsakymų pats, vaikas ne tik išmoksta dėstomų dalykų, bet ir įgyja svarbiausias kompetencijas, kurių jam prireiks: dirbti komandoje, spręsti problemas, pasitelkti kūrybiškumą, pasitikėti savimi“, – vardija J. Nacevičienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad, nepaisant tėvų norų ar net vaiko gabumų, mėgstamiausių dalykų pasirinkimą bei tolesnių studijų kryptį dažniausiai lemia būtent mokytojų asmenybės.

„Įsidėmėkime, kad visi vaikai yra geri. Visi. Ir visiškai nereikia piktintis, kad šiuolaikinis jaunimas nenori mokytis, tūno sulindę į telefonus ar nesimoko to, kas jiems atrodo nereikalinga. Viskas, ką tereikia padaryti, – tai sudominti mokinį, rasti su juo bendrą kalbą ir bendrų interesų. Tai gebantys mokytojai ir yra patys geriausi – jiems turime būti dėkingi už auklėtinių atradimus ir norą mokytis. Vaikus įkvepiantys mokytojai, turėdami savo rankose dar ir gausybę pagalbinių priemonių, moka daryti stebuklus. Ir daro juos kasdien“, – sako „Šviesos“ vadovė.

Mokytojas – bendruomenės lyderis

Vilma Bačkiūtė

Vilma Bačkiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos pedagogų veiklos skyriaus vedėja

Kad mokytojo vaidmuo visuomenėje tikrai svarbus, taip pat kalba Vilma Bačkiūtė. Ji sako, kad mokykloje mokytojas turėtų prisiimti aktyvaus bendruomenės nario – lyderio – vaidmenį, būti matomas ne tik mokykloje, pavyzdžiui, dalyvauti viešose diskusijose aktualiais klausimais, veikti tarptautiniu, valstybiniu ar regioniniu lygmeniu, dalytis ekspertinėmis žiniomis ar net padėti įgyvendinti įvairias švietimo iniciatyvas. „Žmogus, drąsiai rodantis savo laisvę ir aktyvų domėjimąsi, pagarbią elgseną su kitais, atvirą ir nuoširdų bendravimą, turėtų dirbti mokykloje. Manau, kad šios savybės (nesvarbu, vadinsime jas lyderio savybėmis ar ne) mokytojui yra svarbesnės už dalyko žinias, nes žinių lengvai galima įgyti. Vaikai greitai pastebi išskirtinumą, vertina drąsą ir žavisi aktyviomis asmenybėmis. Tokių savybių turintiems mokytojams nesunku motyvuoti „sunkius“ paauglius mokytis pamokose. Aktyviai ne mokyklos veikloje dalyvaujantis toks mokytojas suburia kolegų ratą ir sukuria profesionalų tinklus, taip palengvindamas sau reikiamos profesionalios pagalbos paieškas, kad toliau sėkmingai augtų ir tobulėtų“, – teigia V. Bačkiūtė.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų mokykos CEO“ nominacijos steigėja.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt

Startuoja „Inovatyviausių mokytojų 2016“ rinkimai

inovatyviausiu mokytoju rinkimaiNorėdami sukurti žiniomis ir kūrybiškumu grįstą Lietuvą, turime investuoti į švietimą. O kokybiškas ugdymas prasideda nuo kompetentingo, savimi pasitikinčio ir visuomenės pagarbą turinčio mokytojo. Šiandien mokytojai nepelnytai nuvertinti, todėl norėdami prisidėti prie profesijos prestižo kėlimo, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ pirmą kartą Lietuvoje ėmėsi tokio pobūdžio iniciatyvos – „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų 2016“.

Žinių ekonomikos forumo direktoriaus Armino Varanausko teigimu, iniciatyva yra unikali tuo, kad ji kilo „iš apačios“ ir prisideda prie mokytojo profesijos prestižo gerinimo. „Valstybė ilgą laiką mokytojo profesijos prestižo klausimui neskyrė pakankamo dėmesio. Nors dabar jau pradeda imtis veiksmų, bet šios problemos sprendimui neišvengiamai reikės palaikymo iš socialinių partnerių. Todėl aš labai džiaugiuosi, jog ši idėja gimė diskutuojant „Žinių ekonomikos forume“ ir yra remiama privataus verslo. Mes suvokiame koks svarbus yra mokytojo profesijos prestižo klausimas, mes matome daugybę puikių mokytojų ir esame tikri, kad jais reikia džiaugtis, juos reikia viešinti, rodyti juos kaip pavyzdžius ir svarbiausia – jiems reikia padėkoti“, – apie mokytojų apdovanojimų iniciatyvos idėją kalbėjo A. Varanauskas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 6 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks modernioje ir naujai restauruotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2016 m. gruodžio 14 d.

Renkant inovatyviausius mokytojus bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, jų naudojamus ugdymo metodus bei darbą su vaikais. Taip pat, svarbi vertinimo dalis teks pedagoginei lyderystei, t. y. mokytojo aktyvumui už klasės ribų, organizuojant papildomas veiklas ar dirbant ekspertinį darbą. Nebus pamirštos ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas bei technologijų naudojimas ugdymo procese.

Pagrindinių nominacijų steigėjai: Inovatyviausias biologijos, chemijos mokytojas − UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“; Inovatyviausias fizikos mokytojas – UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“; Inovatyviausias kalbų mokytojas (gimtosios ir užsienio) – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;Inovatyviausias matematikos, IT mokytojas – UAB „Microsoft Lietuva“;Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas – UAB „Juodeliai“;  Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas – asociacija „Žinių ekonomikos forumas“.

Papildomos nominacijos: Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas – AB „Vakarų laivų gamykla“, Tarptautiškiausia mokykla – Švietimo mainų paramos fondas,Metų mokyklos vadovas – UAB „Šviesa“, Metų publikos mokytojas – lrytas.lt.

Iniciatyvos informaciniai partneriai: apdovanojimų portalas − Lrytas.lt, apdovanojimų radijas − „Žinių radijas“, apdovanojimų televizija – LRT televizija, apdovanojimų žurnalas – „Iliustruotasis mokslas“.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt

Įvyko susitikimai su 5 pagrindinių politinių partijų kandidatais į švietimo ir mokslo ministrus

Rugsėjo 19 – 29 d. vyko asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ inicijuotų 5 renginių ciklas – susitikimai su 5 pagrindinių politinių partijų kandidatais į švietimo ir mokslo ministro postą. Susitikimai buvo organizuoti bendradarbiaujant su Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, Lietuvos pradinių mokyklų atstovų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija „Infobalt“, Mokyklų tobulinimo centru (programa „Renkuosi mokyti!“) ir studentų bei aukštųjų mokyklų atstovais.

Susitikimuose dalyvauti kviesti penkių pagrindinių partijų kanditai į švietimo ir mokslo ministrus arba partijų deleguoti atstovai: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LS) – Gintaras Steponavičius, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – Dainius Pavalkis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – Vilija Salienė, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – Valentinas Stundys, Darbo partija (DP) – Vydas Gedvilas.

Ieškant bendrybių

Visų partijų atstovai vieningai kalbėjo apie būtinybę po rinkimų pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo raidos, matydami, taip kaip vieną iš veiksmingiausių priemonių, kuri leistų įgyvendinti kryptingą ir nuoseklią švietimo politiką. Toks susitarimas, anot atstovų, turėtų apimti visus švietimo lygmenis bei didėjantį finansavimą švietimui (6 proc. nuo BVP).

Visi susitikimuose dalyvavę partijų atstovai pritarė, jog dabartinis bendrojo ugdymo įstaigų, profesinių ir aukštųjų mokyklų tinklas nėra iki galo sutvarkytas. Nors partijos brėžia vieną kryptį, visgi, įvardijamos problemos bei jų sprendimo būdai stipriai skiriasi. LS, LSDP ir TS-LKD pasisakė už ryžtingesnius veiksmus, šių problemų sprendime, o LVŽS bei DP atstovai buvo nuosaikesni.

Prakalbus apie „vieno vadovėlio politiką“ susitikimuose dalyvavę atstovai teigė, kad laikai, kai galėjo būti tinkamas tik vienas vadovėlis jau praeityje ir prie jų grįžti neketinama. Kalbėdami apie įvairias naujas technologijas diegiamas mokyklose, visi atstovai akcentavo būtinybę mokykloms pirkti ne tik įrangą, bet taip pat ir turinį, kuris leistų „įveiklinti“ įsigytas technologijas bei kvalifikacijos kėlimą pedagogams.

LS, LSDP, LVŽS ir TS-LKD atstovai pritarė, jog mokykloms, ypač rodančioms gerus rezultatus, galima būtų suteikti daugiau savarankiškumo, perleisti didesnę sprendimų priėmimo galią pačioms mokyklų bendruomenėms.

Ties svarbiausia problema – daugiausiai prieštarų

Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra bene mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Remiantis EBPO ekspertų vertinimu, vienas didžiausių iššūkių Lietuvos švietimo sistemoje – sparčiai senstantis mokytojų kontingentas, kuris per lėtai atsinaujina (41 proc. mokytojų vyresni nei 50 m.). Į kai kurias pedagogines specialybes (ypač tiksliųjų mokslų), pedagogus rengiantys universitetai nesurenka studentų grupių nebe pirmus metus iš eilės. Ir tai tik dalis problemų, susijusių su mokytojų rengimo problematika Lietuvoje.

Nors visų partijų atstovai sutarė, kad tai yra ypatingai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Visgi priemonės, kurias numato partijos stipriai išsiskiria. LS pasisako už tai, kad Lietuvoje neturėtų likti išimtinai pedagogus ruošiančios aukštosios mokyklos ir siūlo stiprinti nuoseklųjį pedagogų rengimo modelį. Pedagogų ruošimo monopolijos panaikinimui antrina ir LSDP bei TS-LKD.

LVŽS mano, jog kuri institucija rengs pedagogus – antraeilis klausimas, svarbiausia, jog mokytojų rengimas visoje Lietuvoje vyktų sistemiškai. Nors V. Salienė teigė, kad įžvelgia teigiamų ir neigiamų aspektų abiejuose pedagogų rengimo modeliuose, bet galima daryti išvadą, jos LVŽS yra labiau linkę skatinti pedagogo ir tik po to dalykininko rengimą (dalyko magistro studijas baigusiems asmenims – vyr. mokytojo pareigybė, pedagogikos magistro studijas baigusiems – metodininko).

Kalbėdamas apie mokytojų rengimo problematiką, V. Stundys minėjo, kad tiesmukai atsisakyti 10 tūkst. mokytų nežadama. Jo nuomone, dalis pedagogų turi būti perkvalifikuoti ir tik su dalimi oriai atsisveikinta. D. Pavalkio nuomone, Lietuvoje yra 10 – 12 tūkst. per daug mokytojų (vertinant mokytojų ir mokinių santykį ir lyginant jį su EBPO ir ES šalių santykiu). Vieną iš sprendimo būdų šiai problemai spręsti jis išskiria būtinybę ruošti kelių dalykų mokytojus, kurie jaunesnius moksleivius galėtų mokyti kelių disciplinų. D. Pavalkio nuomone, įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą galima būtų pasiekti, kad pedagogų skaičius sumažėtų.

DP atstovas mano, jog mokytojų Lietuvoje yra per daug ir būtent didelis mokytojų skaičius yra viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės nesirenka pedagoginių studijų. Jo nuomone, jauni žmonės neina mokytojauti, nes žino, kad neįsidarbins. Mokytojų kaitai užtikrinti numatytas išeitinis mokytojų fondas. LS numato strategiškai mažinti mokytojų skaičių (2020 m. pasiekti 1:15 mokytojui tenkančių mokinių santykį; dabartinis – 1:9) – įsteigiant fondą anksčiau išeinantiems į pensiją, numatant persikvalifikavimo galimybes.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programos švietimo dalį galite rasti čia: http://www.liberalai.lt/content/uploads/2016/08/%C5%A0vietimas.pdf.

Lietuvos socialdemokratų programą galite rasti čia: http://lsdp.lt/userfiles/files/Rinkim%C5%B3%20programa_gal_2016_gal%20(2016_09_08).pdf.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą galite rasti čia: www.darnilietuva.lt/rinkmenos/darnios-lietuvos-vyriausybes-programa.docx.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programos švietimo dalį galite rasti čia: http://tsajunga.lt/wp-content/uploads/2014/04/%C5%A0vietimo-Sistemos-Pertvarka.pdf.

Darbo partijos programą galite rasti čia: https://www.darbopartija.lt/seime/programa-2016/.

Lietuvos piliečiai rengė siūlymus dėl mokslinių tyrimų aktualumo visuomenei

2016 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje vyko nacionalinė piliečių konsultacija. Šios konsultacijos tikslas įtraukti piliečius į  ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ peržiūrą bei padaryti finansuojamus mokslinius tyrimus aktualesniais visuomenei. Paraleliai konsultacijos vyko dar 29 Europos valstybėse.

Konsultacijoje dalyvavo 35 piliečiai, mokslininkai, studentai ir moksleiviai iš įvairių Lietuvos regionų. Jos metu dalyviai darbo grupėse metu tobulino ankstesnių konsultacijų metu sukurtas tyrimų programas bei joms rengė galutinius pasiūlymus. Tyrimų programos driekiasi nuo skaitmeninės įtraukties, socialinės ekonomikos iki sveikatos ir švietimo politikos.

 „Piliečių įtraukimas įvairiose stadijose į mokslinius tyrimus (angl. citizen science) yra būtinas ir skatintinas tyrimų atributas Vakarų Europoje. Lietuvoje šia tema diskutuojama ne taip dažnai, bet situacija po truputi gerėja. Dalyvavusių konsultacijoje piliečių atsiliepimai rodo, jog piliečiams tai ir įdomu, ir svarbu. Beje, visi tie, kurie neturėjo galimybės dalyvauti fizinėje konsultacijoje, savo nuomone gali išsakyti internetinės konsultacijos metu“, – teigė „Žinių ekonomikos forumo“ analitikė Rasa Ibelhauptaitė.

Šiuo metu visoje Europoje vyksta internetinė piliečių konsultacija, kurioje galima dalyvauti iki spalio 20 d. Norintys išsakyti savo nuomonę, tai gali padaryti paspaudę šią nuorodą: http://consultation.cimulact.eu/Default.aspx?country=LI.

Galutiniai visų konsultacijų rezultatai bus aptariami lapkričio mėnesį vyksiančioje konferencijoje Briuselyje ir po naujų metų pristatomi atsakingiems už mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ atnaujinimą asmenims bei Europos Komisijos atstovams.

Daugiau informacijos: http://www.cimulact.eu/

EBPO paskelbė ataskaitą apie Lietuvos švietimą

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos švietimą (angl. OECD Education at a Glance 2016). Šiame tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva.

Apžvalgoje analizuojama švietimo sistema nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo išsilavinimo lygmens. Tyrimo ataskaitoje pateikiama Lietuvos ir EBPO šalių švietimo sistemų, mokinių bei studentų pasiekimų ir išlaidų, skirtų švietimui palyginimas.

 Aukštos kokybės švietimas reikalauja tinkamo finansavimo:

  • Lietuva vienam mokiniui (įskaičiuojant ir studentus) išleidžia vidutiniškai mažiau lėšų nei daugelis EBPO šalių. 2013 m. Lietuvoje vieno mokinio švietimui (nuo pradinio iki aukštojo mokslo) buvo išleista vidutiniškai 5349 EUR, o EBPO šalių − 9313 EUR.
  • 2013 m. Lietuvoje BVP išlaidų dalis švietimui buvo 4,4 proc., o EBPO šalių – 5,2 proc. Ši dalis jau kurį laiką mažesnė, nei EBPO šalių.
  • Lietuvoje einamosioms išlaidoms (einamųjų metų suvartotoms prekėms ir paslaugoms, pvz. priedai dėstytojams, paskatinimai ir t.t.), aukštajame moksle išleidžiama mažiausiai (78 proc.), tarp visų EBPO šalių (89 proc.). Tuo tarpu pradinėse mokyklose einamosioms išlaidoms skiriama daugiau − 95 proc., tačiau EBPO šalių vidurkis mažai skiriasi (92 proc.)
  • Lietuva ikimokykliniam ugdymui skiria 0,7 proc. nuo BVP, kai EBPO šalių vidurkis – 0,8 proc. Bendrajam ugdymui Lietuvoje tenka mažesnė BVP dalis (2,7 proc.) negu vidutiniškai EBPO šalyse (3,7 proc.).

Alga, mokyklos aplinka bei darbo krūvis daro įtaką mokytojų darbui:

  • Lietuvoje dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis didesnis nei EBPO šalyse. Lietuvoje 41 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 m. (EBPO šalyse − 30 proc.).
  • 2014 m. 97 proc. pradinėse mokyklose dirbančių mokytojų buvo moterys. Tuo tarpu EBPO šalyse vidutiniškai 82 proc. mokytojų yra moterys. Lietuvą pagal moterų mokytojų skaičių lenkia tik Estija, Latvija ir Rusija.
  • Lietuvoje lyčių nelygybė darbovietėje yra ganėtinai maža, tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys uždirba 24 proc. mažiau, nei aukštąjį išsilavinimą įgiję vyrai.
  • Remiantis 2012 m. PISA duomenimis, 15 metų mokiniai, kurie lankė ikimokyklines įstaigas, pasiekė aukštesnių mokymosi rezultatų, net jei jie kilo iš prastesnės socioekonominės aplinkos. Ši tendencija ypač stipriai matoma pasiekimuose, susijusiuose su matematika.
  • Lietuvoje mokinių dalis tenkanti vienam mokytojui pradinėse mokyklose – 10, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 15 vaikų.
  • Lietuvos mokyklų klasėse mokosi mažai mokinių, panašiai kaip ir Latvijoje ar Estijoje. 2014 m. pradinėse mokyklose vidutiniškai mokėsi 16 vaikų, o EBPO šalių mokyklų klasėse vidutiniškai 21 vaikas. Pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius klasėse šiek tiek didesnis (19), tačiau išlieka mažesnis nei EBPO šalyse (23 vaikai).
  • Lietuvoje mokslo metai yra trumpiausi iš visų EBPO šalių. Lietuvoje pradinėse mokyklose jie trunka 160 dienų, o EBPO šalyse vidutiniškai 185 dienas. Pagrindinėse mokyklose – 168 dienas, kai EBPO – vidutiniškai 184.

 Nuo profesinio ugdymo ir aukštojo  išsilavinimo priklauso įsidarbinimo lygis:

  • Profesinis ugdymas yra mažiau paplitęs tarp moksleivių nei daugelyje EBPO šalių. Tikimąsi, kad Lietuvoje profesinio ugdymo įstaigas baigs 15 proc. jaunuolių, kai EBPO šalyse šis procentas siekia 46 proc. (tuo tarpu ES šalyse šis procentas – 50 proc.)
  • Lietuvoje didelė dalis jaunuolių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 metais buvo 55 proc. 25-34 jaunuolių. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 42 proc.
  • Aukštesnis išsilavinimo lygis lemia didesnį įsidarbinamumo lygį ir aukštesnes pajamas. Lietuvoje suaugusieji, kurie turi bakalauro diplomą uždirba 49 proc. daugiau, nei įgiję vidurinį išsilavinimą. Panašios tendencijos ir EBPO šalyse (48 proc.).
  • Nors atvykstančių iš užsienio studentų Lietuvoje dvigubai mažiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (LT – 3 proc., EBPO – 6 proc.), tačiau situacija prastesnė tarp užsienio studentų Lietuvoje, studijuojančių doktorantūroje. Lietuvoje jų yra 3 proc., kai tuo tarpu EBPO šalyse – 27 proc.
Pilną ataskaitą rasite čia.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio pristatymo skaidres rasite čia.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ dalyvauja ir ŽEF nariai

Erdvelaivis-ZemeRugsėjo 8–17 dienomis vyks tryliktasis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kurio metu moksleiviai galės susipažinti tiek su teorinių žinių pritaikymo praktikoje galimybėmis, tiek su mokslo ir technologijų taikymo versle perspektyvomis. Prie šių metų festivalio programos ir vėl gausiai jungiasi Žinių ekonomikos forumo nariai, siekdami prisidėti prie moksleivių ugdymo bei tobulėjimo.

ŽEF nariai Mykolo Romerio universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus kolegija ir Vilniaus universitetas moksleiviams siūlys daugybę įvairių paskaitų, edukacinių programų, kurių metų bus pasakojama apie karjeros pasirinkimą, verslo ir mokslo partnerystę, mokslinius laimėjimus ir jų praktikinę naudą. Bus galima apsilankyti įmonėje „Ekspla“, kuriančioje ir parduodančioje naujos kartos femtosekundinius skaidulinius lazerius, o apie molekulinius instrumentus šiuolaikiniam mokslui bus galima sužinoti biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ekskursija organizuojama ir ŽEF Tarybos nario Arnoldo Šileikos vadovaujamoje įmonėje „Vakarų laivų gamykla“, kurios metu bus papasakota apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, plėtros projektus ir perspektyvas. ŽEF Tarybos nario Vytauto Jokužio vadovaujamoje įmonėje „Elinta“ bus galima susipažinti su sudėtingomis automatizuoto valdymo sistemomis, atliekančiomis gamybos robotizavimo darbus, o ŽEF direktorius Arminas Varanauskas ves paskaitą apie dabarties ir ateities technologijas, jų įtaką gyvenimui ir švietimui.

Moksleiviai įvairių veiklų ir ekskursijų į įmones metu galės pasitikrinti savo verslumo gebėjimus, apsilankyti įvairiose aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse, sužinoti apie perspektyvias profesijas, kas padės ateityje pasirinkti savo studijų kryptį ar pasukti inovacijų kūrimo linkme. Tai puiki proga jaunimui sužinoti, kaip mokslo tyrimai virsta rinkoje parduodamais gaminiais.

Plačiau apie renginį: http://www.mokslofestivalis.eu/verslumo-pamokos-mokslo-festivalyje-nuo-biotechnologiju-iki-teatro/

Kviečiame dalyvauti internetinėje piliečių konsultacijoje!

cimulactTarptautinis CIMULACT projektas vyksta ir toliau. Šį kartą kviečiame dalyvauti internetinėje piliečių konsultacijoje ir tokiu būdu prisidėti prie ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ peržiūros.

Šioje konsultacijoje turėsite unikalią galimybę išsakyti savo nuomonę, kad  tyrimų ir inovacijų darbotvarkė būtų aktualesnė visuomenei. Atsižvelgiant į išsakytą piliečių nuomonę Europos komisija atnaujins tyrimų darbotvarkę ir finansuos piliečiams aktualius tyrimus.

Internetinėje platformoje pateikti teiginiai yra sukurti pačių piliečių iš 30 Europos šalių, tarp kurių ir Lietuva. Dalyvavimas konsultacijoje užtruks ne daugiau 20 minučių. Atsakymai yra anoniminiai.


Norėdami dalyvauti konsultacijoje, spauskite ŠIĄ NUORODĄ: http://consultation.cimulact.eu/Default.aspx?country=LI. Dalyvauti konsultacijoje galima iki spalio 3 d.

Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra paskelbė metinį pranešimą apie bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybę. Pranešime pateikiama informacija apie 2015-2016 m. išorinį vertinimą, kurio metu buvo įvertintos 84 mokyklos. Taip pat pranešime pateikiami duomenys apie 912 (76,4 proc.) mokyklų įsivertinimo rezultatus. Pranešime analizuojama pamokų kokybė, silpniausios ir stipriausios sritys mokyklose, pateikiama bendra mokytojų charakteristika.

Apibendrinus rezultatus, pateikiama rekomendacija diferencijuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Taip pat išvadose pabrėžiama, kad mokykloms reikalinga pagalba ir bendri nacionaliniai susitarimai, kaip stebėti ir fiksuoti individualią mokinio pažangą, bei kokia forma pamatuoti ir paskelbti mokyklos kaip organizacijos pažangą. Toliau pateikiame daugiau išryškėjusių rezultatų:

  • Labiausiai tobulintos sritys yra mokymosi veiklos diferencijavimas (69 proc.) ir atskirų mokinių pažanga (65,5 proc.). Mažiausiai reikalaujančios tobulinimo sritys yra mokymasis bendradarbiaujant (23,3 proc.)
  • Vertinant pamokos kokybę nuo 2011-2012 m. iki 2015-2016 m. situacija prastėjo kiekviename vertinimo kriterijuje. Didžiausias pablogėjimas matomas planavimo, vertinimo ir pasiekimų srityse.
  • 2015-2016 m. vertinant mokyklas geriausiai įvertinta bendroji rūpinimosi mokiniais politika (81 proc.) ir pasiekimai (78,6 proc.). Prasčiausiai įvertintas klasių mikroklimatas ir valdymo demokratiškumas (41,7 proc.).
  • Vertinant pamokos kokybę pagal mokyklos tipą prasčiausius įvertinimus gavo progimnazijos.
  • Mokytojų pedagoginio darbo stažas vyrauja tarp 21-30 m. (38,7 proc.) ir 31-40 m. (24,9 proc.). Mažiausiai yra darbuotojų su 0-10 metų darbo stažu (3,5 proc.).
  • 58,3 proc. mokytojų naudoja tik pasyviojo mokymo metodus (dažniausiai vyr. mokytojai ir mokytojai). 10,4 proc. naudoja tik aktyviuosius mokymo metodus (dažniausiai ekspertai). Vos trečdalis (31,4 proc.) bando derinti tiek pasyvius, tiek aktyvius metodus (dažniausiai ekspertai ir metodininkai).
  • Tėvų ir mokinių vertinimu patyčios mokykloje yra didelė problema, tėvai nėra įsitraukę į mokyklos renginius. Tačiau teigiamai vertinami papildomų būrelių įvairovė, mokytojų pagalba, ir jų tikėjimas, kad mokiniai gali padaryti pažangą.
  • Vertinant stipriąją mokymo pusę buvo išskiriami šie aspektai: medžiagos aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi (40 proc.), mokytojo aiškinimo, nurodymų suprantamumas  (28 proc.), tinkamas metodų parinkimas, atsižvelgimas į mokymosi poreikius ir stilių (19 proc.), individualaus ir grupinio mokymo(si) derinimas (7 proc.), namų darbų apimtys, tikslingumas, ryšys su darbu klasėje (4 proc.), ir tik 2 proc. vertybinis ugdymas.
  • Iš planavimo srities labiausiai tobulintinu aspektu yra mokymosi uždavinių kėlimas (63 proc.), mažiausiai – pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas (5 proc.).
  • Iš vertinimo srities labiausiai tobulintinais laikoma vertinimo kriterijų aiškumas (39 proc.), mažiausiai tobulintinas vertinamosios informacijos panaudojimas mokymosi uždaviniui pasiekti (4 proc.).
  • 2015 m. įsivertinimas atskleidė stipriuosius ir silpnuosius veiklos aspektus. Geriausiai buvo įsivertinta mokyklos kultūra (38,8 proc.) bei ugdymas ir mokymasis (28, 9 proc.). Pagalba mokiniui buvo įsivertinta 14, 1 proc., pasiekimai 7,6 proc., o mokyklos strateginis valdymas 6,8 proc. Silpnieji veiklos aspektai mokyklų įsivertinimu yra ugdymas ir mokymasis (42,4 proc.), pagalba mokiniui (22,1 proc.), mokyklos kultūra (18,9 proc.). Pasiekimai ir mokyklos strateginis valdymas įvertinti ne taip prastai (9,6 proc. ir 3,2 proc.).

Metinį pranešimą galima rasti čia.

EBPO paskelbė tyrimo ataskaitą apie suaugusių žmonių įgūdžius

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tyrimo ataskaitą apie suaugusių žmonių įgūdžius (angl. Programme fort he International Assessment of Adult Competencies (PIAAC)). Šiame tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva.

Suaugusių žmonių įgūdžių tyrimu vertinamas suaugusiųjų nuo 16 metų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba. Šio tyrimo išvados suteikia galimybę įsivertinti, kuriose srityse suaugusiųjų įgūdžius reikėtų tobulinti bei kaip Lietuvos gyventojų įgūdžiai atrodo lyginant su EBPO narėmis.

Dalyvavusios šalys tyrimo ataskaitoje suskirstytos į penkis raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti lygmenis, kur pirmas apima žemiausius pagrindinius įgūdžius, o penktas – aukščiausius, reikalaujančius tam tikros informacijos susiejimo ir interpretacijos. Technologijų srityje įgūdžiai vertinami keturiais lygmenimis.

Lietuviškoje spaudoje pasirodė daug straipsnių, kuriose minima, kad lietuvių įgūdžių vidurkis yra aukštesnis nei daugelio EBPO narių. Tai tiesa, bet šalia šio fakto svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aukščiausius įgūdžius pasiekusių asmenų procentas Lietuvoje yra mažesnis nei EBPO valstybėse, lietuviai taip pat gerokai prasčiau moka dirbti kompiuteriu ir turi prastesnius problemų, pasitelkiant technologijas, sprendimo įgūdžius.

Svarbiausios tyrimo ataskaitoje pateiktos išvados:

  • 6,2 proc. gyventojų raštingumo lygis atitinka 4-5 lygmenį, o tai yra 4,4 procentinio punkto mažiau už EBPO šalių gyventojų vidurkį.
  • 15,1 proc. suaugusiųjų įgūdžiai priskiriami pirmajam raštingumo lygiui arba žemesniam, lyginant su 18,9 proc. EBPO narių vidurkiu.
  • Lietuvoje darbuotojai turi didesnius raštingumo įgūdžius nei reikalinga darbui atlikti. 18,1 proc. darbuotojų  yra raštingesni nei reikalinga jų darbui atlikti, o 4,6 proc. darbuotojų turi žemesnį raštingumo lygį.
  • 26,5 proc. Lietuvos darbuotojų turi per didelę kvalifikaciją reikalingą darbui atlikti, lyginant su 21,7 proc. EBPO narių vidurkiu.
  • Ryšys tarp didesnio raštingumo lygio ir tam tikrų socialinių aspektų, kaip pasitikėjimas vienas kitais, tikėjimas, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams ir dalyvavimas savanoriškoje veikloje, yra silpnesnis nei kitose šalyse. Tačiau kuo mažesnis raštingumo lygis, tuo piliečiai linkę prasčiau vertinti savo sveikatą, priešingai nei kitose šalyse.
  • Pagal gebėjimo skaičiuoti įgūdžius 9,6 proc. Lietuvos gyventojų patenka į 4-5 lygmenį palyginti su 11,3 proc. EBPO šalių gyventojų vidurkiu.
  • 17,4 proc. suaugusiųjų gebėjimo skaičiuoti įgūdžiai priskiriami pirmajam lygiui ar žemiausiajam, lyginant su 22,7 proc. EBPO narių vidurkiu.
  • Lietuva yra viena iš dviejų tyrime dalyvavusių šalių (kartu su Slovakija), kuriose yra panašus raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti lygis lyginant vyrus ir moteris.
  • Lietuvoje geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau (maždaug 4,5 euro per valandą), nei turintys žemesnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius darbuotojai, tačiau palyginti su EBPO šalimis šis skirtumas yra mažas.
  • 20,9 proc. Lietuvos suaugusiųjų teigia, kad jie neturi patirties naudojantis kompiuteriu ir jiems trūksta naudojimosi kompiuteriu įgūdžių. Tai yra didelis žmonių skaičius, lyginant su EBPO narių vidurkiu (14,7 proc.).
  • Didelė suaugusiųjų dalis Lietuvoje turi menkai išvystytus problemų sprendimo įgūdžius, naudojantis įvairiomis technologijomis. 54,6 proc. suaugusiųjų patenka į pirmąjį ar žemesnį nei pirmąjį lygmenį. Pirmajam lygmeniui priskiriamos pagrindinės žinios naudotis paštu ar naršykle, užduotys reikalaujančios minimalių kompiuterinių žinių. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 42,9 proc. Antrajam lygmeniui priskiriamus įgūdžius turi 15,6 proc. gyventojų, lyginant  su 25,7 proc. EBPO šalių gyventojų vidurkiu.2,1 proc. suaugusiųjų patenka į trečiąjį, technologijų srityje aukščiausią lygmenį, kai tuo tarpu vidutiniškai ten patenka 5,4 proc. EBPO šalių gyventojų.

Lietuvos ataskaitą galima rasti čia.

Pilną visų dalyvavusių šalių ataskaitą galima rasti čia.

Asociacijų vadovai: neatidėliokite sprendimų dėl Lietuvos inovacijų sistemos

logo

Penkios asociacijos – Lietuvos biotechnologų asociacija, Lietuvos lazerių asociacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, Lietuvos robotikos asociacija ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ – kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius prašydamos skubos tvarka dar šioje sesijoje priimti Prezidentės inicijuotas „Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires“.

Asociacijų teigimu sprendimų atidėlioti neverta. Parengtos gairės buvo išdiskutuotos, įtraukiant labai platų spektrą socialinių partnerių, todėl nepaisant sudėtingos Seimo darbotvarkės, bendrą poziciją pasirašiusių asociacijų vadovai tikisi, jog svarstymo procesas neužtruks.

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas pozityviai vertina parengtas gaires ir jų rengimo procesą. „Dokumente jaučiama stipri orientacija į tarptautiškumą (tiek mokslo, tiek verslo), numatyta inovacijų sistemos pertvarka ir labai sveikintina, kad šiose gairėse viena kryptis yra skirta švietimui. Pagaliau suprantame, kad atsietai švietimo ir inovacijų politikos svarstyti negalime“, – teigia jis.

Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentė Inga Matijošytė teigia, kad gairių priėmimas Lietuvai būtinas: „numatyti pokyčiai labai reikalingi, pavyzdžiui, Europoje pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiriama bioekonomikos vystymui – tiek skatinant mokslinę veiklą, tiek verslų kūrimąsi, o Lietuvoje šia tema dar tik pradedama kalbėti, nors turime didelį potencialą“.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Inga Miliauskienė pritaria gairėse nubrėžtoms kryptims. „Šalys, kurios turi aiškią inovacijų politiką ir sėkmingai bei atsakingai ją įgyvendina, priklauso labiausiai išsivysčiusių, inovatyvių ir ekonomiškai stiprių valstybių grupei. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas nenuginčijamai daro įtakos inovatyvių ir sparčiai augančių įmonių kūrimuisi, kurios labai dažnai tampa patrauklus ir siekiamas objektas investuotojams, kapitalo rinkų dalyviams. Visgi, siekiant šių tikslų būtina atkreipti dėmesį tiek į teisinę, tiek į mokestinę aplinką, kuri šiuo metu Lietuvoje investicijoms nėra pati palankiausia“, – komentuoja I. Miliauskienė.

Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius, tikina, jog sėkmingai įgyvendinus siūlomas gaires galima tikėtis gerų rezultatų: „Pradedame suvokti, jog konkurencija vyksta globalioje rinkoje, o ne Lietuvoje. Mes, lazerių sektorius, anksti supratome, kad jei nors akimirkai atsipalaiduosi, žemėlapyje tavęs gali ir nebelikti, todėl kasdien tobulėjame. Socialinių partnerių parengtos gairės turėtų padėti Lietuvos mokslui ir verslui drauge judėti pirmyn“.

Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pabrėžia Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių svarbą ir robotikos sektoriui. „Augančiam Lietuvos robotikos sektoriui labai svarbūs Prezidentės siūlymai užtikrinti sistemines priemones, skatinančias prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą, didinti Lietuvos tarptautinį patrauklumą bei orientaciją į globalias rinkas, skatinti vaikų technologinį ugdymą“, – teigia E. Leichteris.