fbpx


Author Archive

Mokslinės veiklos vertinimas: žingsnis aukštesnės kokybės link

AgendaŠeštasis žurnalo „Agenda“ numeris skirtas šiuo metu mokslo pasaulyje dažnai diskutuojamai temai – mokslinės veiklos vertinimui. Kodėl reikia vertinti mokslinę veiklą? Kaip tai daryti teisingai, ką rodo pasaulinė praktika ir kaip vyko mokslinės veiklos palyginamasis tyrimas Lietuvoje?

Kviečiame susipažinti ir su Žinių ekonomikos forumo narių ekspertinėmis įžvalgomis šia tema. Daugiau informacijos: www.mosta.lt

9 iš 10 lietuvių rūpi tvaraus vartojimo klausimai

pacita 044Kovo mėnesį Žinių ekonomikos forumas LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams ir Aplinkos ministerijos atstovams pristatė piliečių konsultacijos apie tvarų vartojimą rezultatus. Net 92 proc. konsultacijoje dalyvavusių lietuvių rūpi tvaraus vartojimo klausimai ir daugiau nei pusė jų būtų linkę keisti savo asmeninę elgseną, siekiant vartoti mažiau, bet tam trukdo gerųjų pavyzdžių, ypatingai iš politikų, stoka.

„Labai palaikau ir pasisakau už tai, kad mes ne tik kalbėtume bet ir ieškotume daugiau galimybių skatinti tvarų vartojimą. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai labai pozityviai žiūri į tvarų vartojimą, tai reiškia, kad šioje vietoje politikams belieka sukurti ir pasiūlyti žmonėms mechanizmus, kad mūsų visų vartojimas būtų kuo racionalesnis“, – sakė Seimo narys Arūnas Dudėnas.

Identiškos piliečių konsultacijos spalio pabaigoje vyko ir Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Vengrijoje bei sukvietė daugiau nei 1000 europiečių. Piliečių konsultacijos išskirtinis bruožas – dalyviai buvo atrinkti, išlaikant Lietuvos demografinį pasiskirstymą (atsižvelgiant į amžių, lytį, gyvenvietę, darbo sritį, turimą išsilavinimą ir pan.).

Vienas didžiausių skirtumų tarp lietuvių ir kitų europiečių išryškėjo pasirenkant priimtiniausią kelionės būdą. Atsakant į klausimą, kokiai susisiekimo priemonei teikiama pirmenybė, keliaujant ne ilgesnį nei 10 kilometrų atstumą, išskirtinai daug lietuvių pasirinko nuosavą automobilį – 57 proc., ir tik 37 proc.  kitų Europos dalyvių šį pasirinkimą nurodė kaip pagrindinį. Pagrindine priežastimi Lietuvos piliečiai įvardino prastai išvystyta viešojo transporto ir dviračių infrastruktūrą. „Dažnai kalbame, kad dar anksti lygintis su Vakarų Europos ar Skandinavijos valstybėmis, bet šie rezultatai kardinaliai skiriasi net ir nuo Bulgarijos ar Čekijos, kuriose pagrindine susisiekimo priemone buvo pasirinktas viešasis transportas“, – rezultatus komentavo Arminas  Varanauskas, ŽEF analitikas.

Norint paskatinti vartotojus keisti savo elgseną ir mažinti vartojimą, svarbus tikslingas ir tinkamas informavimas. Beveik pusė konsultacijoje dalyvavusių lietuvių pasisako už geresnį vartotojų švietimą apie tvarų vartojimą, suteikiant jiems žinių, kad jie galėtų geriau suprasti pateikiamą informaciją, o kitose šalyse piliečiai dažniau rinkosi paprastumą – aiškesnį ir standartizuotą produktų ženklinimą.

Be to, lietuviai vertindami reklamines kampanijas yra gerokai griežtesni nei užsienio piliečiai – net 93 proc. žmonių pasisakė už tai, kad valdžios institucijos turėtų reguliuoti reklamines kampanijas, siekiant sumažinti vartojimą. Kitų šalių žmonėms aktualiausias šio reguliavimo aspektas buvo dezinformacijos apie pateikiamus produktus mažinimas (kai neekologiška prekė yra pateikiama kaip ekologiška), o lietuviams labiausiai kliuvo vartojimą skatinančios akcijos „imk 3, mokėk už 1“.

Daugiau apie Lietuvos piliečių konsultacijos apie tvarų vartojimą rezultatus trumpraštyje „Kuriantiems ateitį“.

Pacita_2

Tvarus vartojimas. Piliečiai sako, kad politikai turi būti ambicingesni

pacita 044Vyriausybės baiminasi imtis griežtesnių politikos priemonių, siekiant užtikrinti tvarų vartojimą, nes nenori piliečiams primesti vertybių ir tikslų. Bet galbūt piliečiai yra labiau linkę keistis nei vyriausybės mano?

Tvarus vartojimas nėra ta problema, kurią galima palikti spręsti rinkai. Remiantis Europos piliečių konsultacijos dėl tvaraus vartojimo (angl. Europe Wide Views on Sustainable Consumption), vykusios 2014 m. spalio mėnesį, rezultatais, Europos Sąjungos (ES) piliečiai palaikytų ambicingus politikų žingsnius ir patys norėtų aktyviai įsitraukti įgyvendinant šios srities pokyčius.

Mūsų vartojimas nėra tvarus. Mes vartojame per daug mėsos. Mes gyvename dideliuose namuose. Mes vairuojame energiją švaistančius automobilius. Perkame ir išmetame  naujus drabužius, mobiliuosius telefonus, nešiojamus kompiuterius ir kitas madai jautrias prekes tik  tam, kad galėtume nusipirkti naujas.

Mūsų ekologinis pėdsakas (matas, kuriuo išteklių vartojimo kiekis paverčiamas žemės plotu) yra dvigubai didesnis už ES teritoriją. Nuo 1960-ųjų, mėsos vartojimas išaugo beveik dvigubai ir pasaulinis vidurkis dabar siekia 42 kg. mėsos vienam asmeniui per metus. O didžiausias mėsos vartojimas yra JAV ir Europoje. Maždaug trečdalis jūros žuvų išteklių yra iššvaistomi. Kasmet ES sukuria 6 tonas kietųjų atliekų vienam gyventojui. Ir 2020-siais ES gamins maždaug 12 mln. tonų elektroninių atliekų per metus.

Daugelis tikrai žino, kad mūsų vartojimo įpročiai lėmė aplinkosaugos problemas visame pasaulyje. Nyderlanduose žmonės žino, kad braziliškos sojos, kurias jie naudoja savo kiaulių šėrimui, skatina miškų nykimą Amazonės baseino regione. Vokiečiai žino, kad vario kasyba jų automobilių pramonei sukelia dirvožemio taršą Afrikoje. Ir taip, ES politikai susitarė, kad iki 2020-ųjų metų jie norėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20-čia procentų, o savo politiką nukreipti cirkuliacinės ekonomikos – kur niekas nėra iššvaistoma – link. Bet kokį vaidmenį turėtumėme prisiimti mes, piliečiai, siekdami tvaraus vartojimo?

Ką piliečiai yra pasirengę daryti – buvo pagrindinis klausimas Europos piliečių konsultacijoje dėl tvaraus vartojimo. Antrasis klausimas – ko piliečiai tikisi iš ES politikų? Ar jie tikisi griežtesnių taisyklių, kurios keistų mūsų vartojimo įpročius ir vestų cirkuliacinės ekonomikos kryptimi? Ar jie pritaria tik laisvo vartojimo rinkai, kurioje politikai riboja tik įmones?

Svarbūs atsakymai

Vyriausybės nesiryžta per daug kištis į piliečių privačią erdvę. Poliniai sprendimai yra labiau orientuoti į prekių ir paslaugų sferą, o ne į privatų vartojimą. Taigi piliečių perspektyva – kokią atsakomybę jie nori prisiimti – gali pakeisti požiūrį.

Pacita_citizens_consultation

Remiantis galutine „Europos požiūris į tvarų vartojimą“ ataskaita, piliečiai nori, kad politikai imtųsi aktyvesnių veiksmų. Ir jie patys nori būti aktyviai įtraukti. „Aš buvau nustebusi, kad piliečiai nori prisiimti tokį didelį vaidmenį sau. Piliečiai nori pirkti mažiau aplinką teršiančius produktus ir sumažinti vartojimą, dalintis automobiliais, organizuoti maisto auginimo ir keitimosi iniciatyvas arba kurti atsinaujinančios energijos kooperatyvus. Taip pat jie nori, kad ES politikai padėtų jiems būti tvaresniais vartotojais, ypač per finansines paskatas ir informuotumo didinimo kampanijas“, – sako projekto koordinatorė Marie Louise Jørgensen, Danijos technologijų fondo valdybos narė.

Super šeštadieniai

recycle-555651_1280Tokios konsultacijų įžvalgos gali informuoti ir padėti formuoti politikos procesą. 1035 piliečiai šeštadienį vienu metu susirinko vienuolikoje ES valstybių (Ispanija, Austrija, Airija, Lietuva, Portugalija, Olandija, Belgija, Danija, Čekija, Bulgarija ir Vengrija), diskutavo ir balsavo įvairiais klausimais: kaip sumažinti mobiliųjų telefonų vartojimą? kaip pereiti prie tvaresnio maitinimosi? kaip sumažinti plastiko atliekas?

66 proc. dalyvių nurodė, kad piliečiai, o ne šalių politikai ir vyriausybės (apie 40 proc.), turėtų prisiimti atsakomybę, siekiant tvaresnio vartojimo. 78 proc. piliečių norėtų, kad ES siektų cirkuliacinės ekonomikos, kurioje negaminamos atliekos. Tik 2 proc. dalyvių mano, kad sprendimus tvaraus vartojimo užtikrinimui gali pasiūlyti pati rinka.

Trečdalis gyventojų norėtų prisiimti aktyvų politinį vaidmenį ir beveik visi piliečiai norėtų sumažinti savo vartojimą. Pavyzdžiui, sunku (ir brangu) remontuoti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir spausdintuvus – dažnai, daug pigiau yra tiesiog nusipirkti naują. Beveik visi dalyviai (96 proc.) norėtų, kad ES priimtų politinius sprendimus, siekiant didinti produktų ilgaamžiškumą. Du trečdaliai norėtų ilginti privalomas garantijas ir užtikrinti aukštesnius gamybos standartus. Politikai taip pat galėtų padidinti atsarginių dalių prieinamumą ir atpiginti remonto paslaugas, ar papildomai ženklinti ilgaamžiškesnius produktus.

Visuomeninis transportas yra tragiškaswhite-737190_1280

Dviračiai tiksliai apibūdina tvarumą: lankstūs, sveiki ir švarūs. Taip pat autobusai, traukiniai ir tramvajai, reikalaujantys vis mažiau infrastruktūros, žemės ir naftos išteklių – tik ne nuosavi automobiliai. Automobilių naudojimas yra ta sritis, kurioje piliečiai nenori mažinti vartojimo – mažiau nei 5 proc., lyginant su 32 proc., linkusių mažinti maisto suvartojimą.

„Visuomeninis transportas yra tragiškas“, – spalio 25-ąją sakė Lietuvos pilietis. „Niekas neprivers manęs atsisakyti automobilio“. Neturint efektyvios viešojo transporto sistemos, nenuostabu, kad net 57 proc. Lietuvos piliečių nori naudoti asmeninį automobilį, kai keliauja trumpesniu nei 10 kilometrų atstumu. Palyginimui, tik 19 proc. dalyvių katalonų naudotų automobilį tokiam trumpam atstumui įveikti. Bet atsižvelgiant į apibendrintus grupių diskusijų rezultatus, jie taip pat turėjo dėl ko skųstis: „kartais turiu naudoti savo automobilį, nes kelyje nėra dviračių juostos. Ir aš negaliu naudotis traukiniu, nes jis važiuoja nepakankamai dažnai“, – sakė vienas katalonas.

Kaip skiriasi nuomonė Nyderlanduose ir Danijoje, su jų tankiomis ir gerai organizuotomis geležinkelių sistemomis ir ilgais bei gražiais dviračių takais? Įdomu palyginti jų nuomonę apie perėjimą prie tvaresnių transporto priemonių su likusiais diskusijų dalyviais. Nors tik 19 proc. visų dalyvavusių ES piliečių, keliaujant atstumą iki 10 kilometrų, pirmenybę teikė dviračiams, net 60 proc. olandų ir 36 proc. danų pasirinko būtent šį variantą. „Gera infrastruktūra dviratininkams šiose šalyse gali būti vienas paaiškinimų, kodėl tiek daug piliečių renkasi dviračius. Jeigu politikai nori skatinti panašų elgesį, visų pirma, jiems derėtų sukurti geresnę dviračių infrastruktūrą“, – pateikiama išvada galutinėje ataskaitoje.

Subsidijos ir mokesčiai

„Jei turite pinigų, galite sau leisti pirkti sveikus produktus. Bet jei neturite, jūs turite pirkti žemos kokybės produktus, kurie jums prieinami“, – sakė Vengrijos pilietis. Kaina pasirodė pagrindine kliūtimi pirkti tvaresnius maisto produktus. Beveik pusė dalyvavusių piliečių teigė, kad kaina yra pagrindinis aspektas, renkantis maisto produktus, ir tik ketvirtadalis pirmiausia atkreipia dėmesį į aukštus tvarumo standartus. Bet tai nereiškia, jog visi piliečiai nori, kad valdžios institucijos mažintų tvarų vartojimą skatinančių ir padidintų neigiamą poveikį turinčių produktų kainas per subsidijas ir / ar mokesčius. Tik pusė (52 proc.) pasisakė už šią alternatyvą.

alternative-21761_1280Finansinės paskatos yra gana veiksmingos priemonės, skatinančios piliečius keisti vartojimo įpročius. „Diskusijų rezultatai rodo, kad piliečiai mano, jog finansinės paskatos gali būti efektyvesnės nei bausmės, draudimai ir sankcijos. Jie nori būti skatinami, o ne verčiami kažką daryti“, – sako M. L. Jørgensen. Portugalijos pilietis atkreipė dėmesį, kad vyriausybės turėtų sukurti finansines paskatas tvariam žemės ūkiui įmonėms, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažina kainas. Tai motyvuotų piliečius vartoti tvariau.

Mažiausiai populiari pasirodė alternatyva didinti „netvarių“ produktų kainą. Tik vienas ketvirtadalis pageidautų didesnių mokesčių už aplinką teršiančius automobilius, palyginus su mažiau teršiančiais. Ir kokybinės ataskaitos rodo, kad daugelis piliečių visoje Europoje yra susirūpinę dėl socialinio teisingumo aspekto taikant tokias priemones. Jų nuomone, turintiems užtektinai pinigų asmenims ši politikos priemonė nedarytų jokios įtakos, o tiems, kurie jų neturi, būtų papildoma problema, kuri dar labiau prisidėti prie socialinės atskirties didinimo.

Tvari ES ekonomika

„Konsultacijos rezultatai gali būti svarbūs daugeliui ES iniciatyvų“, – teigia M. L. Jørgensen. Šiuo metu svarbiausia iniciatyva yra ES augimo strategija „Europa 2020“. Viena iš strategijos iniciatyvų yra „Efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planas“, kuriame aprašoma, kaip Europos ekonomika iki 2050-ųjų gali būti transformuota į tvarią. Dar viena iniciatyva – „Tvaraus vartojimo bei gamybos veiksmų planas“, kuria siekiama ES užtikrinti lyderio vaidmenį siekiant aplinkosauginio veiksmingumo. Taip pat daugelis „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų programų yra orientuota į tvaresnės visuomenės kūrimą.

ES klimato komisarė Connie Hedegaard Kopenhagoje pabrėžė piliečių konsultacijos svarbą. „Kaip mes kartu su piliečiais galime skatinti tvaresnį vartojimą, dabar yra vienas iš sudėtingiausių klausimų politikams. Draudimai, mokesčių lengvatos, žymėjimas, informavimo kampanijos. Kaip stipriai mes, politikai, galime kištis į piliečių elgesį? Nenorėčiau gyventi visuomenėje, kurioje tik politikai pasako, kaip daryti mūsų vartojimą tvariu. Taigi šie debatai su piliečiais yra labai naudingi“, – sakė ji.

pacita 095Šiuo metu vienintelės prieinamos galimybės piliečiams įsitraukti į Europos politikos formavimą yra ES piliečių iniciatyva ir mokslinių tyrimų projektai. Dalis institutų eksperimentuoja su piliečių įtraukimu, bet dideliam skaičiui šalių partnerių, toks piliečių įtraukimo būdas yra naujas. Tai buvo dar vienas iš PACITA projekto tikslų: siekta išplėsti piliečių dalyvavimą šalyse, turinčiose mažai arba jokios patirties su piliečių įsitraukimu į politines konsultacijas.

„Dar anksti spręsti, ar šis projektas padės pasiekti aktyvesnį dialogą su piliečiais šalyse, turinčiose mažiau piliečių dalyvavimo patirties. Tačiau mūsų patirtis rodo, jog tokie projektai stiprina piliečių dalyvavimo procesus, o kartu didina politinį interesą, susijusį su jų dalyvavimu politikoje. Tai veda prie aktyvesnio dialogo su piliečiais. Aš manau, kad mes tokį rezultatą matysime ir po šio projekto“, – sakė M. L. Jørgensen.

Jei tai būtų dalyvių valioje, ES politikai ateityje turėtų daugiau konsultacijų su piliečiais visose šalyse, nes dalyviai teigiamai atsiliepė apie praleistą dieną ir gautą informaciją. 67 proc. teigė, kad jų požiūris į tvarumą tapo labiau teigiamu, beveik 90 proc. ir kitą kartą norėtų dalyvauti panašioje diskusijoje, o 96 proc. norėtų daugiau tokių renginių ateityje. „Noras turėti daugiau panašių diskusijų visai Europai aktualiomis temomis leidžia manyti, kad šis projektas leido piliečiams pajusti aktyvesnio įsitraukimo skonį“, – rašoma galutinėje ataskaitoje.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos ŽEF ir iš pixabay.com

Biobankai – privatumo ir visuomenės gerovės dilema

dna-163466_1280Visuomenės sveikatos genomikos sėkmė priklauso nuo galimybės prieiti prie didžiulių biobankų duomenų. Bet kaip, kada ir su kuo turėtų būti dalinamasi mūsų DNR ir kita medicinine informacija? Kaip mes galime apsaugoti pacientų genomo duomenis, neribodami tyrimų potencialo?

Buvęs saugumo specialistas, Yaniv Erlich, sukrėtė genomikos pasaulį parodydamas, kad įmanoma identifikuoti anoniminius žmones, dalyvavusius genetiniuose tyrimuose. Jis tai padarė kryžminio sutikrinimo metodu susiejęs genetinius duomenis su pavardėmis, rastomis internete. Y. Erlichas, „Science“ žurnalo „Nature“ pavadintas „genomo hakeriu“, parodė, kad galima nustatyti žmones, susiejant jų genetinius duomenis su laisvai prieinama informacija. Visa, ko reikia, kad būtų atskleistas duomenų bazių, saugančių jautrią informaciją apie tūkstančius žmonių visame pasaulyje, pažeidžiamumas – tai interneto ryšys ir protinga programinė įranga.

Privatumas yra miręs

„Genomikos eroje privatumas yra miręs“. Ši frazė ne kartą skambėjo per PACITA (Parlamentinis ir pilietinės visuomenės technologijų proceso vertinimas) projekto viešus klausymus sveikatos genomikos tema, kurie 2014 m. vyko Lisabonoje. Klausymai, kuriais buvo siekiama rasti, kam tenka atsakomybė už sudėtingus politinius sprendimus, susijusius su genomo technologijomis, sukvietė būrį specialistų: įvairių šalių genetikus, technologijų poveikio visuomenei vertinimo praktikus, visuomenės sveikatos specialistus, parlamentarus, teisininkus, pacientų atstovus ir biurokratus. Buvo suburti socialiniai partneriai ir politikai, siekiant nustatyti politinę darbotvarkę atsakingam visuomenės sveikatos genomikos įgyvendinimui.

Įtikinamos priežastys

Yra daug įtikinamų priežasčių, kodėl politikai turėtų susitikti su genetikais ir kitais socialiniais partneriais. Per mažiau nei dešimtmetį viso žmogaus genomo iššifravimas iš revoliucinio „nusileidimo mėnulyje stiliaus“ mokslo projekto tapo įprasta verslininkų veikla visame pasaulyje. DNR sekos tyrimų technologijų kaina krenta taip greitai, kad ekspertai mano, jog mūsų vaikai dėl visiškai naujo personalizuoto visuomenės sveikatos priežiūros modelio savo ligos istorijoje jau turės viso savo genomo sekos tyrimą. Tačiau kartu su numatoma nauda visuomenės sveikatos sistemai, kyla daug etinių ir teisinių klausimų. Kaip, kada ir su kuo mes turėtume dalintis savo DNR ir kita medicinine informacija? Politikai ir mokslininkai turės labai kruopščiai apsvarstyti visas alternatyvas, kurios apsaugotų genomų duomenis, neribodami tyrimų potencialo.

castle-538722_1280DNR ir privatumas

Žmogaus genomo tyrimai vis dar daugiausia atliekami mokslinių tyrimų tikslais – mokslininkai tiria, kurios genetinės mutacijos su kokiomis ligomis yra susijusios. Tai dažnai daroma didelės apimties (kohortos) tyrimais, kai kurie iš jų yra atvirojo kodo, kai lyginamos dviejų didelių grupių DNR – sveikos kontrolinės grupės duomenys lyginami su sergančiųjų duomenimis.

Viso žmogaus genomo tyrimas apima biologinių duomenų surinkimą ir saugojimą, genomo sekos iššifravimą, duomenų analizę, ir, vis dažniau, duomenų perdavimą arba  keitimąsi jais mokslinėse duomenų bazėse, siekiant skatinti šios srities mokslinių tyrimų plėtrą. Tačiau šie procesai yra sudėtingi dėl daugelio kitų aspektų: kiekis genetinės informacijos, prieinamos komerciniais bei viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo tikslais, mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimas, genetinių duomenų ir elektroninių sveikatos dokumentų susiejimas, pasenusios sutikimo procedūros, duomenų anonimiškumo galimybės ir daugelio kitų privatumo apsaugos klausimų.

DNR ir medicininiai įrašai

Jautrių medicininių duomenų pardavimas yra vienas iš klausimų, reikalaujančių atidaus ir demokratinio svarstymo. Numatant, kad DNR taps elektroninių sveikatos įrašų dalimi – kaip įsivaizduoja asmens sveikatos genomikos entuziastai – daugelis mano, kad visuomenės informavimas ir politinės kontrolės klausimai tampa dar svarbesniais.

Pasak britų nevyriausybinės organizacijos „Genewatch“, vyriausybės pagrindinis tikslas iš tiesų yra turėti visų 60 milijonų britų genomų sekas ir susieti jas su elektroniniais sveikatos įrašais. 2013 m. liepą Sveikatos departamentas paskelbė Genominės Anglijos ir projekto „100 tūkst. genomų“ pradžią. Per ateinančius penkerius metus bus sudaryta iki 100 tūkstančių Nacionalinės sveikatos tarnybos pacientų DNR sekų. Šio projekto atstovas spaudai sakė, kad šios nepralenkiamos žinios praplės gydytojų supratimą, todėl bus galima geriau ir anksčiau diagnozuoti ligas bei teikti individualią pagalbą. Remiantis ekspertų moksliniais patarimais, bus pradėta gydyti nuo vėžio, retų ir infekcinių ligų.

Mokslininkams genomo duomenų susiejimas su duomenimis iš medicinos sveikatos įrašų yra labai svarbus. Norint visiškai suprasti, kas sukelia ligą, o kas ne, DNR turi būti susietas su kitais veiksniais, tokiais kaip sveikatos duomenys, gyvenimo būdo ir socialiniai bei aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, norint išsiaiškinti, kas tiksliai sukelia plaučių vėžį, reikia ne tik tirti genus ir rūkymo įpročius, bet ir demografinę informaciją (pavyzdžiui, pagal pašto kodus, įvertinti, ar oro tarša turi įtakos ligos eigai).

medic-563423_1280Biologinių mėginių, pavyzdžiui, šlapimo, kraujo, audinių, ląstelių, DNR, RNR ir baltymų bei kitų duomenų rinkimas moksliniams tyrimams nieko nebestebina. Tokie tyrimai turi ilgą istoriją ir nebekelia prieštaravimų bei dažnai nusėda patologijos institutuose. Bet kartu su pastarojo meto genomikos pažanga, didelių duomenų analizės įsitvirtinimas sukuria potencialą atverti turimas biobankų duomenų kolekcijas arba pradėti naujų kolekcijų kūrimą, ir tampa „karšta“ tema.

Visame pasaulyje vyriausybės ir įmonės skuba kurti ambicingus projektus, siekiant išsiaiškinti, kaip genomo technologija gali būti geriausiai panaudojama medicinos kontekste. Norint atskleisti genetinius ryšius (kurie iki šiol atrodė silpni), reikalingi didžiuliai duomenų rinkiniai, su šimtais tūkstančių žmonių DNR. Tačiau reikia nepamiršti ir žadėtos individualizuotos medicinos. Kaip teigiama Europos Komisijos (EK) ataskaitoje, biobankų infrastruktūros plėtra ir jos panaudojimas individualizuotai medicinai, tapo strateginiu tikslu Europos biotechnologijos, genomikos ir tarptautinės politikos srityse.

Pasaulio lyderiai

Remiantis EK, ES valstybės narės jau yra „pasaulio lyderės biobankų infrastruktūros plėtroje, siekiant palengvinti mokslinius tyrimus, kasmet skiriančios dideles investicijas tokioms iniciatyvoms“. Keletas pavyzdžių: per pastaruosius kelerius metus, Jungtinės Karalystės biobankai pritraukė 500 tūkst. 40-69 amžiaus žmonių, kurie davė kraujo, šlapimo ir seilių mėginius ateities analizėms. Šie žmonės pateikė išsamią informaciją apie save ir sutiko, kad jų sveikata būtų stebima ilgą laiką. Farerų salos, autonominė šalis Danijos Karalystėje, siūlo genomo sekos tyrimus visiems šio salyno piliečiams, siekiant suprasti konkrečias genetines ligas, vyraujančius šioje izoliuotoje gyventojų populiacijoje.  2011 m. Pekino genomikos institutas pradėjo „Milijono žmonių genomo“ projektą, siekiantį iššifruoti daugiau kaip 1 milijono žmonių genomus Kinijoje ir užsienyje.  JAV Veteranų reikalų departamentas nuo 2012 m. rinko milijono JAV veteranų medicininius įrašus ir kraujo mėginius.

Nenorintys donorai

Didelė biobankų problema yra ta, kad Europoje beveik niekas apie juos nežino. Eurobarometro apklausa (2010 m.) apie gyvybės mokslus ir biotechnologijas, atlikta 32-jose Europos valstybėse parodė, kad daugiau nei du trečdaliai visų europiečių teigė niekada negirdėję apie biobankus. Kai jiems buvo paaiškinta, kas tai yra, daugelis europiečių pasirodė nenorintys tapti donorais ar kohortinių tyrimų dalyviais.

Remiantis tyrimo duomenimis, iškart iškyla susirūpinimas dėl privatumo ir konfidencialumo. Nors daugelis žmonių šiandien yra pasirengę savo asmenine informacija dalintis socialiniuose tinkluose, medicininiai duomenys vis dar suvokiami kaip ypač jautrūs. Dalijimasis medicinine informacija, ligomis ir negalavimais yra glaudžiai susijęs su gydytojo ir paciento santykiu ir pamatine medicininio konfidencialumo teise. Žmonės taip pat bijo, kad ilgalaikis jų duomenų saugojimas gali atsisukti prieš juos pačius pažeidžiant privatumo teises arba draudimo paslaugų tiekėjų ar darbdavių diskriminaciją.

Sutikimas

checkmark-303752_1280Vienas iš labiausiai prieštaringų biobankų aspektų yra dabartinis „plataus“, o ne „informuoto“ sutikimo naudojimas, įtraukiant duomenis į biobanką. EK mano, kad dėl praktinių priežasčių platus sutikimas dabar tapo duomenų į biobanką įtraukimo norma. Dalyvių vieną kartą prašoma sutikimo plačiam jų mėginių ir duomenų naudojimui, o ne konkretiems, naujiems ar būsimiems mokslinių tyrimų projektams. Tai daroma ne tik dėl to, kad mokslininkai vengia papildomų kliūčių savo darbui ir norėtų daugiau laiko praleisti tirdami, o ne rūpintis  biurokratinėmis procedūromis. Kartais atnaujinto sutikimo prašymas neatneša naudos pacientams, o kartais tai yra tiesiog neįmanoma. Tai kelia dideles problemas tyrimams, kurie naudoja archyvuotus mėginius. Šie mėginiai dažiausiai buvo renkami taikant sutikimo procesą (jei sutikimo procesas buvo taikomas iš viso), kuriame nebuvo numatyti galimi identifikuoti genomo tyrimų duomenys.

Plataus sutikimo naudojimas biobankų veikloje sukuria įtampą, nes, remiantis PACITA ekspertų ataskaita, duomenimis gali būti dalinamasi su daug mokslininkų, įskaitant komercines įmones, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, tikslais, kurie gali būti neaiškūs tuo metu, kai duomenys yra renkami. Neseniai atlikto tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvavo didelis Europos tikslinių grupių atstovų skaičius, rezultatai sutikimo klausimu labai aiškūs. Nepaisant suvokiamo (mokslinių tyrimų) poreikio plačiam sutikimui, didžioji dauguma europiečių (67 proc.) rinktųsi informuotą sutikimą ir tik 24 proc. –  platų. Kaip pastebėjo autoriai, tik maža dalis manė, kad yra normalu neklausti leidimo prieš įtraukiant asmeninę informaciją ir mėginius į biobanką.

Taisyklių trūkumas

Moksliniai tyrimai ir biobankų bendruomenės turi ilgą ir sėkmingą privatumo saugojimo ir medicinos konfidencialumo tradiciją bei stengiasi ją išlaikyti. Jie steigia mokslinių tyrimų etikos valdybas ir duomenų prieigos komitetus, atnaujina ir leidžia tyrimų įgyvendinimo kodeksus, atnaujina valdymo mechanizmus ir plėtoja šifravimo ir šifro valdymo sistemas, apribodami prieigą prie duomenų. Tačiau šiuo metu genomo tyrinėtojai tiesiog neturi sektino genetinių donorų privatumą saugančio modelio.

Problema ta, kad nėra aiškumo dėl sutikimo procedūrų ir nėra nuoseklių ir išsamių taisyklių dėl privatumo, duomenų apsaugos užtikrinimo, žmogaus audinių naudojimo moksliniuose tyrimuose, duomenų mainų už valstybės sienų. Tačiau biobankų vadovai yra plačiai išreiškę susirūpinimą, kad per griežta žmogaus biobankų reguliavimo sistema Europoje sukurs netikrumą ir stabdys biobankų infrastruktūros plėtrą.

Padidėjusi įtampa

Dabartinis teisinio reguliavimo vakuumas lemia padidėjusią įtampą tarp individų privatumo ir konfidencialumo poreikio ir mokslininkų bei biobankų poreikio siekti naudos visuomenei. Ar plataus sutikimo prašymas genomo eroje yra etiškai tinkamas ir jei taip, tai kaip jis turėtų būti tvarkomas? Per griežtas požiūris į privatumą ir konfidencialumą gali trukdyti moksliniams tyrimams. Daugelis mokslininkų mano, kad dėl privatumo taisyklių, daug informacijos, gautos iš genetinių tyrimų, nėra nei paskelbta, nei pasidalinta, todėl jau prarasta. Jungtinio Masačiusetso technologijų instituto ir Harvardo universiteto Broad instituto vykdomasis direktorius David Altshuler žurnalui „Scientific American“ sakė, kad yra milijonai žmonių, kurie dalyvauja medicininiuose tyrimuose ir tikriausiai daugiau nei milijonas žmonių, kurių genomai buvo charakterizuoti vienokiu ar kitokiu būdu, o duomenys nėra laisvai prieinami būtent dėl privatumo aspektų.

Biobankai dažnai yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų ir yra labai priklausomi nuo visuomenės paramos – paaukotų mėginių ir duomenų. Kaip pažymima EK ataskaitoje, ne visi biobankų projektai yra pozityviai palaikomi visų visuomenės grupių. Siekiant sėkmingos genomu paremtos technologijos perėjimo iš tyrimų į klinikas, labai svarbu užsitikrinti visuomenės palaikymą ir pasitikėjimą, didinti sąmoningumą ir skaidrumą bei ieškoti sprendimų, kaip subalansuoti konkuruojančius interesus.  Būtina atrasti nustatyti ribas ir atrasti balansą tarp asmens privatumo apsaugos ir didesnio gėrio.

Pabrėždamas informuotų piliečių, sąmoningumo ir švietimo svarbą Klaas Dolsma iš „Dutch Erfocentrum“ teigia, kad su dabartiniu genomo tyrimų pažangos greičiu, tam tikru gyvenimo laikotarpiu kiekvienas iš mūsų tikrai turės priimti sprendimus dėl genetinių tyrimų ir paveldimų ligų. Taigi visi, ar tai būtų asmens, ar Europos sprendimų priėmimo lygmuo, turi pradėti formuoti savo nuomonę apie tai.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos iš pixabay.com

Skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ kelionė po Lietuvą

jonvabaliaiInformacinėje laidoje „Kaip ant delno“ supažindinama su prie skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ prisijungusių projektų pasiekimais ir rezultatais. Tai kelionė po įvairius Lietuvos miestus, supažindinanti su rekonstruotais muziejais, dvarais, kitomis įdomiomis vietomis, kurios buvo sukurtos ar atnaujintos, panaudojant ES lėšas.

„Žinių ekonomikos forumas“ yra vienas iš skaidrumo iniciatyvos steigėjų. „Prisijungėme prie šios iniciatyvos, nes matome poreikį kalbėti apie efektyvų lėšų investavimą įvairiuose projektuose. Atviri duomenys yra labai svarbu – jie užtikrina skaidrumą ir kartu skatina visuomenės įsitraukimą. Dar vienas pozityvus dalykas, kad prie šios iniciatyvos prisijungia skirtingų sričių projektai. Būtent tai rodo, kad tiek visuomenei, tiek patiems vykdytojams svarbu kalbėti apie rezultatus ir rodyti, ką pavyko pasiekti“, – sako ŽEF analitikas Arminas Varanauskas.

Įteikdamas skaidrumo simbolį „Jonvabalį“ Kėdainių rajono savivaldybės atstovams už projektą „Universalaus daugiafunkcio centro steigimą Pagirių miestelyje“, Arminas dėkojo už prisijungimą prie iniciatyvos ir sektino pavyzdžio rodymą kitiems.

Daugiau informacijos apie skaidrumo iniciatyvą „Jonvabaliai“  – jonvabaliai.lt

Didieji duomenys – visų kuriamas skaitmeninis pasaulis

BIG-DATA-copia90 proc. pasaulio duomenų buvo sukurti per pastaruosius dvejus metus. Kas minutę yra sukuriama daugiau nei 100 milijonų naujų elektroninių laiškų, į „YouTube“ svetainę įkeliama naujų įrašų, kurių bendra trukmė siekia 72 valandas, daugiau nei 2 milijonai paieškų atliekama naudojantis „Google“ paieškos sistema.

Šiandien beveik visi savo kišenėje turi mažą kompiuterį, nuolat naudojasi internetu, dalinasi informacija ir nuotraukomis su draugais, šeima ir kitais asmenimis, esančiais jų tinkluose. Šie kasdieniai mūsų veiksmai prisideda prie milžiniško kasdien sukuriamo duomenų kiekio ir tuo pačiu palieka elektroninius pėdsakus, kuriuose gausu ir asmeninės informacijos.

Dar visai neseniai tradicinės technologijos ir analizės metodai nesugebėdavo apdoroti tokio kiekio ir tipo duomenų. Tačiau naujausi technologiniai pokyčiai leido mums rinkti, saugoti ir apdoroti duomenis naujais būdais. Atrodo, kad nebėra jokių apribojimų nei duomenų apimčiai, nei juos saugojančioms ir apdorojančioms technologijoms. Didieji duomenys gali padėti verslui siūlyti individualizuotas paslaugas ir prekes, užtikrinti visuomenės saugumą, prognozuoti galimus nusikaltimus ir ligų protrūkius (pavyzdžiui, prognozuojant H1N1 gripo viruso protrūkius, prognozuojant ryžių kainą, apibūdinant nedarbo lygį ir kt.).

Sąvoka „didieji duomenys“ dažniausiai apibūdinamas milžiniškų kiekių ir naujų duomenų tipų apdorojimas, kuris nebuvo įmanomas naudojant tradicinius įrankius. Visuomenės susiskaitmeninimas suteikia prieigą tiek prie „tradicinių“, struktūrizuotų duomenų (duomenų bazės ar registrai), tiek ir prie nestruktūruotų duomenų (teksto, nuotraukų, vaizdo įrašų). Informacija, skirta skaityti žmonėms, dabar taip pat perskaitoma ir prietaisų. Didieji duomenys žavi ne tik savo dydžiu ir įvairove, bet ir tuo, kad galima apdoroti gerokai daugiau duomenų apie viską nei anksčiau.

Svarbus elementas analizuojant didžiuosius duomenis yra lokacija (buvimo vieta).  Lokacijos duomenų vertė išaugo dėl to, kad daugelis iš mūsų nuolat kišenėje turi GPS prietaisą. Piliečių judėjimo stebėsena miesto planavimui, kuponų ir reklamų dalinimui, artimiausios autobusų stotelės radimas, kelionės laiko apskaičiavimas – tai tik keletas paslaugų pavyzdžių, kurioms svarbi lokacinė informacija.  Dėl to, kad esame pasirengę savo buvimo vieta pasidalinti su įvairių paslaugų tiekėjais, tai tapo labai svarbiu duomenų analizės elementu.

Daugiau ir painiauIllustration-Special-report

Dabar turime technologiją, galinčią rinkti ir analizuoti daug daugiau duomenų – kai kuriais atvejais net visus duomenis, susijusius su tiriamu reiškiniu. Milžiniškas duomenų kiekis (pavyzdžiui, „Google“ ar „Facebook“ duomenys) suteikia mums galimybę iki smulkmenų ištirti ir išnagrinėti duomenis – to anksčiau nebuvo įmanoma atlikti dėl per mažo duomenų kiekio. Tačiau didėjant informacijos kiekiui, didėja ir netikslumai. Todėl itin svarbu, kad atrinktieji duomenys būtų kiek įmanoma teisingesni. Taigi analizuojant didelį kiekį duomenų gaunamas vertingesnis  ir tikslesnis rezultatas, tačiau klaidų pasitaikyti gali. Nauji duomenų gavybos metodai gali suteikti informacijos, tačiau nepaaiškinti priežastinių ryšių. Būtent ryšys tarp duomenų (koreliacija) suteikia galimybę prognozuoti tam tikrus įvykius.

Privatumas didelių duomenų amžiuje

Kalbant apie didelius duomenis, neįmanoma nepaliesti ir iššūkių mūsų privatumui. Svarbus principas, įteisinant privatumą buvo tas, kad kiekvienas individas duodamas sutikimą dėl asmeninės informacijos rinkimo turėtų galimybę nuspręsti, kas renka ją, kada ir kaip leidžiama ja naudoti. Technologinė plėtra ir mūsų skaitmeniniai įpročiai pakeitė privatumo kontekstą.

Asmeninės informacijos kiekis viešumoje šiandien yra kur kas didesnis nei buvo prieš dešimtmetį ir turi būti apibrėžtas bei saugomas naujais būdais. Anksčiau vardas, adresas ir socialinio draudimo numeris buvo laikomi tipiniais asmens duomenis. Dabar taip pat galime būti identifikuoti pagal buvimo vietą, pirkimo įpročius, „Facebook“ tinkle išreikštus pomėgius. Siekiant identifikuoti asmenį, reikalingas tik nedidelis informacijos kiekis iš jo skaitmeninės taršos. Užfiksuojant ir sujungiant daugiau duomenų, identifikacija yra paprastas procesas: net jei esate „anonimas“ viename duomenų rinkinyje, galite būti iš naujo identifikuoti, susiejant juos su duomenis iš kito rinkinio.

Didieji duomenys visuomenės saugumui

Didieji duomenys gali padėti užtikrinti visuomenės saugumą ir vienas tokių pavyzdžių – per Bostono maratono sprogdinimus 2013-ųjų balandį policija išbandė naują duomenų rinkimo būdą savo tyrimui – crowdsourcing (minios parama – dažniausiai apibūdina terminą, kai kiekvienas, kuriam patinka idėja ar koncepcija, gali paaukoti pinigų, kad padėtų ją įgyvendinti). Bostono policija panaudojo minios paramą, siekdami surinkti informaciją apie nusikaltimą, ir paprašė visų, kurie turėjo nuotraukų ar vaizdo įrašų, siųsti juos policijai. Kažkas panašaus į karštąją liniją, kur liudininkai gali skambinti ir dalintis informacija – tačiau skirtingai nuo įprastų telefono linijų, kur daug informacijos pasimeta, policija gautas nuotraukas ar vaizdo įrašus saugojo tiesiogiai savo sistemoje ir tai padėjo labai greitai atkurti visą įvykių vaizdą ir seką. Taip pat papildomai buvo surinkti duomenis iš socialinės žiniasklaidos.

Special-Report-ANALYSERemiantis šiais duomenimis kompiuteriai gali apskaičiuoti, kur ir kada gali atsitikti įvykiai.  Prognozės gali būti stebėtinai tikslios, todėl policija turi būti vietoje, dar prieš kam nors iš tikrųjų įvykstant. Prognozuojamasis modelis ne tik pasako, kad nusikaltimas yra tikėtinas šioje gatvėje, nes taip jau įvyko praeityje, bet ir dėl daugelio veiksnių nurodo, kad šis taškas gali tapti didelės rizikos vieta. Žinant, kada ir kur nusikaltimo rizika yra didžiausia, policijos darbo efektyvumą galima gerokai padidinti. Tokia analizė gali būti pavaizduojama karštaisiais taškais: žemėlapiu, kuris policijos patruliams rodo, kur yra didžiausias nusikaltimo pavojus tam tikru metu.

Didieji duomenys visuomenės gerovei ir sveikatai

Didieji duomenys gali padėti realiu laiku suprasti įvairių įvykių poveikį gyventojams. Inovatyvi iniciatyva „Globalus pulsas“ (www.unglobalpulse.org) vykdo projektą, kurio tikslas – suprasti, kaip žmonių judėjimas veikia ligų protrūkį ir plitimą Azijos šalyse. Stebint žmonių judėjimą pagal jų mobiliųjų telefonų aktyvumą, galima įžvelgti kai kurias tendencijas – ligos plitimą, galimus protrūkius, todėl siekiama nustatyti teritorijas, kuriose vyriausybė turėtų imtis priemonių, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.

Panašaus projekto, vykdyto Kenijoje prieš keletą metų, rezultatai buvo pristatyti „Science“ žurnale 2012 m. Tirdami mobilumo ir sveikatos duomenis, mokslininkai atrado, kad teritorija aplink Viktorijos ežerą buvo vienu aktyviausių maliarijos perdavimo taškų. Remiantis šia informacija, mokslininkai rekomendavo vyriausybei imtis priemonių būtent šioje teritorijoje. Pašalinus maliariją čia, galima būtų tikėtis mažiau protrūkių kitose teritorijose.

Duomenų rinkinių sujungimas laikui bėgant gali sukurti prognozavimo galimybes. Karštų taškų žemėlapiai, kuriuose matomas ligų perdavimas, veikia taip pat kaip karštieji nusikaltimų žemėlapiai – sprendimų priėmėjai, remdamiesi ankstesne patirtimi, gali nuspręsti, kokios priemonės yra pačios efektyviausios. Anksčiau reikėjo laukti keletą mėnesių, kol informacija būdavo surenkama, apdorojama ir išanalizuojama. Dabar galima gauti informaciją, kuri atspindi beveik realų laiką.

Didieji duomenys politikos formavime

Didelių duomenų analizė suteikia  privačioms įmonėms daugiau informacijos apie klientus ir jų pageidavimus, ir taip padeda projektuoti pelningesnius produktus ar paslaugas. Bet ar gali ši technologija būti naudojama formuojant politiką?

2013 m. gegužę,  Neelie Kroes, Europos Komisijos viceprezidentė ir už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, sakė, kad „žinios yra mūsų ekonomikos variklis, o duomenys yra jos kuras“. Ji teigia, kad geresni duomenys gali užtikrinti efektyvesnes, skaidresnes ir individualiai pritaikytas viešąsias paslaugas. Be to, duomenys gali įgalinti piliečius, suteikiant informacijos ir žinių.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos: Birgitte Blandhoel, iStockphoto.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimui plėsti tartasi dėl bendro ateities matymo

logo_mosta_ltForume „Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma“  susitikę akademinės bendruomenės nariai, verslininkai, viešojo sektoriaus atstovai diskutavo, kaip suvienijus jėgas atnešti teigiamus pokyčius visai Lietuvai.

„Mokslas yra gyvybiškai svarbus kiekvienos šalies vystymuisi. Lietuvoje jau kelis dešimtmečius skatiname mokslą, kuriame palankią aplinką inovatyviam verslui, tačiau neskyrėme pakankamai dėmesio ilgalaikės mokslo ir verslo partnerystės skatinimui. Turime žengti realų žingsnį ir įveikti kultūrinį atotrūkį tarp verslo ir mokslo. Tik skatindami bendrus projektus, investuodami į sėkmingiausius, pritrauksime daugiau investuotojų, pritrauksime daugiau kapitalo ir sukursime daugiau darbo vietų“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ūkio ministras Evaldas Gustas įsitikinęs, kad verslo sektorius yra vienas iš svarbiausių valstybės ekonomikos vystymosi variklių, tačiau tik bendradarbiaudamas su mokslu jis gali įgyti lemiantį tarptautinį pranašumą.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra vienas iš esminių veiksnių, siekiant vystyti ir išlaikyti šalies ekonomikos konkurencingumą, o abipusis verslo ir mokslo suinteresuotumas yra būtina partnerystės sąlyga. Sėkmingą verslo ir mokslo bendradarbiavimą lemia aiškiai identifikuoti ir išreikšti abiejų pusių poreikiai – verslas turi žinoti, ko jam reikia iš mokslo, ir gebėti tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui. O mokslas turi turėti verslui reikiamų kompetencijų, kuriomis verslas galėtų pasinaudoti ieškant naujų idėjų ir sprendimų, kuriant naujas technologijas ir produktus“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Renginio dalyviai aiškinosi priežastis, kodėl verslo ir mokslo partnerystė Lietuvoje šiuo metu nėra tokia stipri, kokia galėtų būti. „Kas trukdo Lietuvos mokslui ir verslui bendradarbiauti? Atlikę „Lietuvos mokslo būklės apžvalgą“ pastebėjome, kad silpną partnerystę lemia skirtingi mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių tikslai, kad partnerių kompetencijos ne visada yra tokios, kokių tikimasi, kartais trūksta abipusio pasitikėjimo. Bendradarbiavimas atsiras tik tada, kai abi šalys matys prasmę ir naudą, ir kai pajus, kad nebendradarbiaudami nei mokslas, nei verslas negali pasiekti sėkmės,” – kalba Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė.

Renginyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad turime pereiti prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo iš esmės, o ne anot klasikų, – pradėti galvoti tuomet, kai baigiasi pinigai. Investicijos neturi būti skiriamos tik infrastruktūros ir savęs išlaikymui. Visas jėgas turime nukreipti esminiam tikslui – iš bendradarbiavimo kurti pridėtinę vertę visiems.

Galbūt aukštosios mokyklos sukuria gerų produktų, bet verslininkų jų idėjos nepasiekia. Savo ruožtu verslininkai irgi turi imtis iniciatyvos, ieškoti abipusės naudos. Jiems reikia aiškiai pasakyti, kad pasinaudokite tuo ir turėsite galimybių uždirbti“, – sako pramonininkų vadovas.

Šaltinis: www.mosta.lt

Ar gali technologijos užpildyti sveikatos priežiūros spragas? Įtinklintas senėjimas

pav2Asmenų, kuriems yra virš 60 m. per artimiausią penkiasdešimtmetį Europoje padvigubės, o asmenų, kuriems yra virš 80 m. – patrigubės. Ateityje patenkinti jų sveikatos priežiūros poreikius (ir sveikatos sistemos išlaidas) bus kritiškai sudėtinga. Kaip teleslauga, e. medicina, robotai bei informacinės ir komunikacinės technologijos gali padėti Europos senjorams?

Skaitmeninis įgalinimas

Europos Sąjunga mano, kad pagrindinis šios problemos sprendimas yra technologijos. Skaitmeninėje Europos darbotvarkėje (angl. Digital Agenda for Europe) numatyta, jog informacinės ir komunikacinės technologijos padės senėjantiems piliečiams, padarys revoliuciją sveikatos priežiūroje ir leis teikti geresnes viešąsias paslaugas. „Dirbkime kartu, kad sugebėtume pasinaudoti didžiulėmis technologijų teikiamomis galimybėmis – kad mūsų žmonės išliktų aktyvūs ir savarankiški, įgalinti ir turintys kontrolę savo rankose. Savo ruožtu jie padėtų mūsų sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai. Jūs visi žinote faktus – jie yra neišvengiami. Žmonės sensta ir darosi reiklesni. Bet senti neturėtų reikšti prarasti orumą ir savarankiškumą. Jei žmonės susiduria su galima sveikatos problema, jie tikisi atsakymų, ką jie patys galėtų daryti. Skaitmeniniame amžiuje neturėtų būti neįmanoma patenkinti tokius lūkesčius“, – teigia Neelie Kroes, Europos Komisijos viceprezidentė ir už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja.

Technologijos gali įgyvendinti įvairias užduotis, tokias kaip namų ruošos darbai, padėti su vaistais ir asmenine higiena, priminti apie įvairius susitikimus ar šventes. Jos gali padidinti judrumą ir visuomeninį aktyvumą ir padėti išlaikyti bei kurti naujus socialinius ryšius. Bet mes turime žinoti, kad naujosios technologijos gali atnešti neigiamų ir nelauktų pasekmių. Jei sveikatos priežiūros specialistų apsilankymai yra pakeičiami technologijomis ir nuotoliniu bendravimu, didėja vienatvės ir atsiskyrimo rizikos.

Politikos formavimas senėjimui Europoje

Nepaisant to, jog ES mato technologijas kaip ateities iššūkių sprendimą, yra kelios kliūtys, kurias reikia pašalinti, siekiant užtikrinti teigiamą technologijų poveikį sveikatos priežiūros srityje. PACITA projekto kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyko dešimtyje Europos valstybių ir kuriose dalyvavo įvairūs socialiniai dalininkai siekdami parengti rekomendacijas politikos formuotojams dėl senėjimo, asmens priežiūros ir technologijų, identifikuotos kliūtys ir aptarti galimi sprendimo būdai. Kadangi technologijos atsinaujina greičiau nei įvairios politikos, tai politikos formuotojai turi reaguoti į iššūkius kaip įmanoma greičiau.

Sveikata, o ne turtai: valdykime senėjimą anksčiau

Daugelis PACITA kūrybinių dirbtuvių dalyvių akcentavo vyriausybinės strategijos poreikį, kaip šio proceso pradžios tašką. Ši strategija turėtų ne tik spręsti sveikatos priežiūros sistemos iššūkius, bet ir  remti visuomenines vertybes ir skatinti vyresnių piliečių socialinius ryšius. Svarbiausia užtikrinti pirminę sveikatos priežiūra visiems, o tuomet galima svarstyti skirtingas technologijas ir naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdus. Be šio fundamentalaus sutarimo egzistuotų didelė visuomenės padalijimo grėsmė – turtingesni ir technologiškai kompetentingesni senjorai būtų kur kas geresnėje situacijoje nei kiti.

Dar dvi svarbios temos – privatumas ir duomenų apsauga. Pavyzdžiui, jei sveikatos priežiūros sektoriuje daugiau dėmesio bus skiriama įspėjamosioms savistabos sistemoms, įrengtoms namuose, ar vietos sekimui naudojantis GPS, tuomet turi atsirasti ir taisyklės bei procedūros, kurios padėtų susitvarkyti su sparčiai augančiu naujų duomenų kiekiu. Kam turėtų būti leidžiama susipažinti su šiais duomenimis? Ar šeimos nariai galėtų stebėti artimuosius bet kuriuo metu?

Svarbus ir didesnės asmeninės atsakomybės už savo senėjimą prisiėmimas. Rūpintis tuo reikia pradėti anksčiau. Reikia anksčiau pradėti kalbėti su artimaisiais ir draugais, kaip mes norime gyventi, kai pasensime. Jei mūsų didžiausias troškimas yra kuo įmanoma ilgiau gyventi savo namuose, tuomet jie turi būti pritaikyti tam iš anksto. Kokios technologijos gali mūsų gyvenimą padaryti lengvesniu? Daugeliui žmonių (bet ne visiems) bus diagnozuota demencija, o tai iškels įvairių privatumo ir etinių klausimų, kuriuos reikėtų aptarti su giminėmis ar gydytoju. Kaip jaustumėtės, jei jūsų vaikai galėtų sekti jūsų judėjimą GPS pagalba? O galbūt mieliau keliautumėte į senelių globos namus, kuriuose būtų žmonės nuolat galintys jus prižiūrėti?

Inovacijų potencialas

Mastas, kuriuo skirtingose šalyse ir regionuose yra naudojamos technologijos sveikatos priežiūros sistemoje, skiriasi. Bet egzistuoja aiški technologijų naudojimo plėtros tendencija – ir ši industrija klesti. Yra daug vilčių dėl verslo potencialo, kuriant naujas sveikatos priežiūros technologijas. Europos Inovacijų partnerystė aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje – viena iš Europos komisijos iniciatyvų, skirtų skatinti konkurencingumą socialinių inovacijų pagalba. EK finansavo daugybę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų siekiant gilinti žinias bei plėtoti inovacijas sveikatos priežiūros technologijų srityje. Kaip teigiama Inovacijų partnerystės tinklalapyje, aktyvaus ir sveiko senėjimo sritis suteikia Europai potencialo būti pirmai, kai kalbame apie tyrimus ir inovacijas.

Svarbu pakeisti visą sveikatos priežiūros sistemą. Nėra įmanoma įdiegti naują technologiją, nepakeičiant ją supančių sistemų. Reikia pažvelgti į valdymą, procedūras, procesus, pacientų įtraukimą. Naujoms sveikatos priežiūros koncepcijoms lankstumas yra privalomas, norint pasiekti būtinus pokyčius. Būtina kurti tokias sistemas, kuriose „tilptų“ nacionalinės bei regioninės adaptacijos. Kitu atveju, šansai, jog reikiami sveikatos priežiūros pokyčiai įvyks, sumažėtų.

Ekonomiškas?

Politikos formuotojams, kurie kurs strategijas, kaip tvarkytis su senstančia visuomene ir to pasekmėmis sveikatos priežiūros biudžeto poreikiui, bus ypatingai aktualus naujų technologijų atsiperkamumo klausimas. Mokslo ir technologijų parlamentinio biuro Jungtinėje Karalystėje tyrimai rodo, jog norint turėti teigiamą kaštų-naudos balansą bus būtina ne tik įdiegti teleslaugos ir e. medicinos sprendimus plačiu mastu, bet ir užtikrinti visų sveikatos priežiūros šakų efektyvų bendradarbiavimo koordinavimą.

Iš šiuo metu Jungtinėje Karalystėje egzistuojančių teleslaugos ir e. medicinos iniciatyvų vertinimų: „didžiausios iš jų parodė potencialų pacientų mirčių sumažėjimą, bet teleslaugos ir e. medicinos naudojimas nesumažino įprastos sveikatos priežiūros“. Technologijų naudojimas iškelia rizikos ir priimtinumo klausimus. Egzistuoja daugybė tūkstančių „sveikatos“ programėlių mobiliesiems telefonams, kurių pagalba yra teikiama diagnostinė ar dozavimo informacija. Tad jie galėtų būti laikomi „medicininiais“ prietaisais ir jiems galėtų būti taikoma ES Medicininių prietaisų direktyva. Bet ar tai yra stebima efektyviai? Prognozuojama, jog interaktyvūs prietaisai, kurie patys stebi ir valdo įvairias sąlygas (pavyzdžiui, diabeto atveju) bus viena iš labiausiai besivystančių technologijų kartu su jutikliais – organine elektronika – ir neuroninių tinklų ir interpretavimo sistemų panaudojimu.

Atsiperkamumas yra tik vienas iš sėkmės rodiklių. Tyrimai, kuriuose analizuojamas pacientų pasitenkinimas ir gyvenimo kokybė po to, kai jie pradėjo naudoti įvairias technologijas, pateikia skirtingus rezultatus. Ar gali pacientas su lėtine liga nepriimti prietaiso, kuris nuolat jam primena apie ją?

Bandymas atnarplioti technologijų daromą įtaką, privačių įmonių vaidmuo ir net svarstymai, ar tie, kurie užsako paslaugas, gali ir įvertinti, ar jos atitinka aukščiausius standartus – visi šie klausimai yra svarbūs ateičiai. JK išvada buvo atsargi, nors technologijos tobulėja, bet jos savaime netaps panacėja. Sėkmingas naujų technologijų pritaikymas priklauso nuo koordinuotų pacientų, gydytojų bei sveikatos ir socialinės apsaugos srityse dirbančių asmenų pastangų.

paro_roboRobo-priežiūra

Robotas – dulkių siurblys neatrodo kaip didžiulis pokytis – technologijų naudojimas kasdienių užduočių atlikimui susilaukė nedaug kritikos. Paprasti apšvietimo ar grindinio pokyčiai gali stipriai pagerinti aplinką demencija sergantiems žmonėms. Paro – robotas, dėl kurio diskusijos virė gerokai aršiau, buvo sukurtas pacientams, sergantiems demencija, siekiant socialinio kontakto ir emocinės stimuliacijos.

Paro buvo sukurtas Japonijoje, o nuo 2003 m. bandytas Danijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Reklamuojamas kaip „pasaulyje labiausiai raminantis robotas“, Paro reaguoja į prisilietimus ir garsą bei atsako mažais judesiais ir garsais. Kai kas skeptiškai vertina etinę šio prietaiso naudojimo pusę, nes mano, kad pacientai yra suklaidinti ir galvoja, kad bendrauja su gyvu padaru, bet egzistuoja ir daugybė argumentų „už“ šio roboto naudojimą.

Daktaras namuose

Skaičius senjorų, sergančių lėtinėmis ligomis, ateinančiais metais išaugs. Matant, jog stebėsenos ir patikrinimų poreikis augs eksponentiškai, buvo sukurti keli technologiniai sprendimai, kurie turėtų leisti sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų spaudimą bei dalį atsakomybės perkelti patiems pacientams. hands-545394_1280

Viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad LOPL taps trečia pagrindine mirčių priežastimi pasaulyje jau 2030 m. Technologija (LOPL-rinkinys, angl. COPD-kit) sukurta šiai ligai, leidžia pacientams patiems stebėti savo būklę namuose. Jie matuoja savo pagrindinius organizmo būklės rodiklius bei atsakinėja į klausimus, susijusius su jų savijauta. Daugelis šių e. sveikatos rinkinių leidžia, reikalui esant, kreiptis vaizdu ar elektroniniu paštu į medicininį personalą.

Nepageidaujama liga

Sirgti lėtine liga yra psichologiškai sudėtinga. Jei pacientui pasitaikė sunki diena, jis gali siekti atgauti pasitikėjimą susitikdamas su gydytoju. Jei tai nukeliama, streso kupinas guldymas į ligoninę gali tapti būtinu. Kasdienė stebėsena užtikrina nuolatinį ligonio būklės sekimą ir suteikia naudingos informacijos medicininiam personalui, kuris gali padėti nustatyti priežastis, dėl kurių paciento būklė prastėja arba gerėja. Tai galėtų įgalinti pacientus ir leisti jiems geriau suvokti ir valdyti savo savijautą. Nepaisant to, kad tai yra nuolatinis priminimas apie jų liga, jie teigiamai vertina galimybę kontroliuoti savo būklę patogioje, pažįstamoje aplinkoje be būtinybės nuolat važinėti į ligoninę.

Naudojamų technologijų apžvalga, atlikta PACITA projekte, rodo, kad perspėjimo sistemos yra vienos labiausiai paplitusių technologijų europiečių namuose. Inovacijos ir projektų įgyvendinimas, kuriant ir testuojant technologijas, kurias senjorai galėtų naudoti namuose, vyksta visoje Europoje.

729xApsilankymas pas Almą

Osle, Norvegijoje, „Almos namas“ yra pilnai įrengtas butas, kuris veikia kaip pagalbinių technologijų (angl. assistive technology), skirtų žmonėms, sergantiems demencija, ar turintiems kitų kognityvinių sutrikimų, demonstracinis salonas. Ten galima rasti su saugumu susijusias technologijas, pavyzdžiui, kritimo jutiklius ar dūmų ir gaisro detektorius bei technologijas, susijusias su socialiniu bendravimu ir komunikacija, pavyzdžiui, lengvai naudojamus telefonus, kalendorius ir laikrodžius su įdiegta kalbos funkcija. Jutikliai nustato, kai gyventojas vidury nakties išeina iš namų, o sekimo prietaisai leidžia lengvai nustatyti jo buvimo vietą. Šio namo tikslas – turėti vietą, į kurią galėtų ateiti politikai, senjorai ir jų artimieji, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir pamatyti bei išbandyti naujausias technologijas.

Bendra atsakomybė

Keliose PACITA projekto kūrybinėse dirbtuvėse buvo akcentuota, jog būtina į senjorus žiūrėti kaip į vis dar vertę galinčius kurti piliečius, o ne kaip į naštą sveikatos priežiūros sistemai. Senjorai galėtų prisidėti prie bendro labo daugybe skirtingų būdu – ar tai būtų nuėjimas į parduotuvę už kitus, ar socialinių renginių organizavimas, ar stalo padengimas vietiniame rūpybos centre. Technologijos gali padėti išspręsti daugelį kylančių iššūkių.

Sveikatos priežiūros paslaugos senyvo amžiaus žmonėms ateityje atrodys, matyt, visiškai kitaip. Bet mes visi galime prisidėti prie šios politikos formavimo, nesvarbu, ar mes dirbame sveikatos priežiūros srityje, ar kuriame naujas technologijas, savanoriaujame vietos bendruomenėse – nes visi mes senstame. Labai svarbu, kad sprendimų priėmėjai kiekvienoje valstybėje ir visos Europos mastu į šį dialogą įtrauktų platų spektrą suinteresuotų šalių, siekiant geriausios įmanomos ateities Europos senjorams, demografinių ir ekonominių iššūkių šviesoje, kuriuos šiuo metu išgyvena Europa. Senjorams reikia pagalbos ir paramos, bet nepaisant to, jog technologijos gali padėti išspręsti dalį iššūkių, reikia bendrų pastangų, kad būtų sukurta tai, kas veiks ateityje.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos iš pixabay.com

Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis

Pacita_22014 m. rudenį Lietuvoje pirmą kartą įvyko piliečių konsultacija, kurios tema – tvarus vartojimas. Tai yra išskirtinis metodas, kuris naudojamas, siekiant įtraukti paprastus piliečius į sprendimų priėmimų procesus. Ši konsultacija vyko 11-oje Europos valstybių, iš viso joje dalyvavo 1028 Europos piliečiai (Lietuvoje dalyvių buvo lygiai 100).

Žinių ekonomikos forumas parengė pirmąjį trumpraštį „Kuriantiems ateitį. Tvarus vartojimas – Lietuvos piliečių akimis“, kuriame apibendrinami ir pristatomi konsultacijos rezultatai bei labiausiai Lietuvoje išryškėjusios tendencijos, piliečių pozicijos ir pateikiamos rekomendacijos, kurios gali būti svarbios ateityje priimant su tvariu vartojimu susijusius sprendimus.

Trumpraščiuose „Kuriantiems ateitį“  bus apžvelgiamos dabartinės pasaulinės technologinės ir socialinės tendencijos, pateikiama objektyvi informacija apie galimą jų naudą bei kylančius iššūkius.

Skaitmeninis pasaulis. Privatumo ir saugumo dilema

http-368146_1280Pasaulyje kibernetinių atakų, nukreiptų prieš viešas ir privačias infrastruktūras, kurios yra itin svarbios mūsų visuomenės funkcionavimui, skaičius auga. Mažai kas atrodo saugu. Elektros tinklai, naftos ir dujų įmonės, vandens tiekimo sistemos, finansinės infrastruktūros, eismo spūsčių valdymo sistemos – jos visos yra pažeidžiamos.

Vakarų pasaulis yra pažeidžiamas interneto atakomis. Pasaulio ekonomikos forumas kibernetinį saugumą įtraukė tarp 5 didžiausių tarptautinių rizikų. Ekspertai vertino rizikas, kurios gali turėti „sunkių, netikėtų ir neįvertintų pasekmių“. Veiksnys, kuris dažniausiai buvo įvardijamas, kaip galintis sukelti kritinių sistemų gedimus, buvo kibernetinės atakos. „Vis daugiau nacionalinių kritinių infrastruktūrų yra sujungta su internetu, naudojantis privačių įmonių, kurios nėra prižiūrimos ir saugomos valdžios, įranga ir paslaugomis“, – teigiama Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje.

Kaip teroristai ir programišiai gali pakenkti ar sunaikinti kritines infrastruktūras, sėdėdami ant savo patogių sofų? Yra daugybė kontrolės sistemų, kurios lengvai pasiekiamos internetu ar kurias lengvai galima būtų rasti pasinaudojant paieškos sistemų įrankiais ir programomis. Į kritinę infrastruktūrą tikrai įmanoma įsilaužti. IKT šiandien yra visur.

Taip pat gausu žiniasklaidos pranešimų. Pavyzdžiui, 2012 m. JAV vyriausybės atskaitomybės tarnyba pripažino, jog bent keturi elektros objektai buvo nulaužti, iš kurių du buvo atominės elektrinės.  NASA 2011 m. pripažino, kad programišiai buvo įsilaužę į kelias kritines sistemas, kurių kelios kontroliuoja Tarptautinės kosminės stoties darbą. Buvęs JAV kibernetinio saugumo specialistas, dalyvavęs specialiosiose operacijose, Richard Clarke paliudijo, kad F35 Joint Strike Fighter Jet brėžinius nusikopijavo programišiai iš Kinijos, kai sugebėjo įsilaužti į Lockheed intranetą, taip parodydami labai didelę JAV nacionalinio saugumo spragą.

Stuxnet

Stuxnet yra galinga ir sudėtinga kenkėjiška programa, kuri kenkia arba renka informacija iš kompiuterių, naudojamų industrinėms sistemos valdyti. Kirminas, kuris sukurtas Siemens sistemų puolimui buvo rastas keliose svarbiose SCADA (vožtuvų, vamzdynų ir kitų pramonės įrenginių valdymui skirtose) programose, Irano urano sodrinimo Natanz komplekse. Stuxnet turi du ypatingai sudėtingus programinius užtaisus, skirtus išsprogdinti taikinio informacines sistemas, kad sukeltų žalą centrifugoms ir apakintų sistemas, kad šios negalėtų suvokti, kas iš tikrųjų vyksta.

Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje teigiama, kad toks virusas kaip Stuxnet galėtų sukelti radioaktyvių medžiagų nuotėkį pilnai veikiančioje atominėje elektrinėje, išjungti naftos ir dujų tiekimą ar pakeisti vandens, kuris bėga iš mūsų namų čiaupų, cheminę sudėtį. Stuxnet taip pat parodė kovų, kurios gali vykti elektroninėje erdvėje, potencialą.

Lozanos universiteto (Šveicarija) Verslo ir ekonomikos fakulteto profesorė Solange Ghernaouti-Hélie yra tarptautinė kibernetinio saugumo ir kibernetinių nusikaltimų ekspertė. Ji teigia matanti, kaip įsilaužinėjimas į sistemas virsta ginklu, bet išskirti vieną tipą įsilaužėlių, jos nuomone, yra neįmanoma. „Daugybė skirtingų žmonių bando įsilaužti į ypatingai svarbias infrastruktūras. Tai gali būti šešiolikmetis berniukas, kuris tiesiog nori parodyti, ką sugeba, ar nusikaltėlis, kuris ketina šantažuoti sistemos savininką. Pastaruoju metu vis dažniau matome ir vyriausybines tarnybas, kurios tokiu būdu nori destabilizuoti padėtį kitoje šalyje. Internetas šiuo metu knibžda nuo žmonių, kurie nori padaryti ką nors blogo“, – teigia profesorė.

Stuxnet buvo išskirtinis kūrinys tiek dėl savo kodo sudėtingumo, tiek dėl savo paskirties. „The Economist“ šaltiniai teigė, kad šios kenkėjiškos programos kūrėjai ne tik turėjo priėjimą prie taikinio elektrinių brėžinių ir puikiai išmanė Siemens pramoninės gamybos procesų ir kontrolės sistemas, bet taip pat pasinaudojo ir keturiomis, iki tol neatskleistomis, operacinės sistemos „Windows“ spragomis, kurios yra labai svarbios programišiams ir jie įprastai nebūtų jų tiek daug panaudoję vienu kartu.

Rezultatas toks, kad saugumas užima didžiausią programinės įrangos rinkos dalį. Bet net ir geriausia apsauga nėra panacėja, kadangi tiek daug mūsų visuomenės dabar yra internete, apsaugoti kiekvieną mūsų įtinklinto gyvenimo užkampį ir užkamšyti kiekvieną plyšį tiesiog neįmanoma. Gynybą dar labiau apsunkina nuolat besivystanti informacinių technologijų infrastruktūra. Nuolatiniai patikrinimai, atnaujinimai, naujos programos – kiekviena smulkmena gali padaryti sistemą labiau pažeidžiama. Taip pat nei viena organizacija pasaulyje neturi pakankamai lėšų, kad galėtų visiškai apsaugoti savo sistemą nuo įsilaužimų.

ipad-605439_1280Daiktų internetas

Mes labai sparčiai judame daiktų interneto link, kuriame daugelis iki šiol be interneto veikusių prietaisų bus prie jo prijungti. Visi šie daiktai taps potencialiomis silpnosiomis tinklo dalimis, todėl juos visus būtina deramai apsaugoti. Nė negalvokite, kad prietaisas negali būti nulaužtas, jei jis nėra panašus į kompiuterį. Pavyzdžiui, mobilūs telefonai, daugelis žmonių ilgai galvojo, kad jų neįmanoma nulaužti, bet dabar jau žinome, jog tai nėra tiesa.

Daugelis įmonių ir vyriausybių labai sąmoningai vertina saugumą. Viena iš didžiausių bėdų yra ta, jog mintys apie saugumą dažniausiai ateina pavėluotai. Ir žmonės, kurie priima sprendimus apie investicijas yra prastai apie tai informuoti. Saugumas kainuoja pinigus, o jo nauda nespecialistui nėra matoma iš karto. Saugumas ir jo valdymas šiandien reikalauja holistinio požiūrio. Tai nėra tik IT personalo klausimas, tai yra visos organizacijos klausimas.

Visa apimangrid-725269_1280tis požiūris

Tai kaip mums susidoroti su visomis šiomis grėsmėmis? Vyriausybės elgiasi dviprasmiškai, kartais padėdamos, o kartais ignoruodamos privatų sektorių. JAV ir JK yra kibernetinio saugumo lyderės, suteikusios jam prioritetus ir savo nacionalinio saugumo programose. JAV turi savo „Kibernetinę komandą“, JK – Vyriausybinių ryšių centrą (GCHQ). Šio centro direktorius Iain Lobban, „The Guardians“ teigė, kad neturi jokių abejonių dėl rizikos masto: „kibernetinėje erdvėje puolimai vyksta kiekvieną dieną, valandą, minutę, sekundę. Aš galiu dėl to kalbėti užtikrintai, nes mūsų operacijų centre kas minutę matau atnaujinimus apie bandymus įsilaužti į sistemas visame pasaulyje“.

Visame pasaulyje rengiamos ataskaitos, skamba griežti pareiškimai, yra sudarinėjami veiksmų sąrašai, bet sustabdyti programišius neatrodo taip paprasta. Tarptautinė teisė ir tarptautinis ar net pasaulinis bendradarbiavimas yra būtinybė, nes šie nusikaltimai dažniausiai yra tarp-valstybiniai. Reikia bendro sutarimo, kas yra baudžiama ir kas ne internete. Nors politikai yra linkę žiūrėti į savo daržą, bet virtualus pasaulis nežino, kas yra sienos. Kas nors, kas baudžiama vienoje valstybėje, yra leidžiama kitoje. Reikia turėti susitarimus, kas yra kibernetinis nusikaltimas, kas ir kaip už jį baudžia.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos iš pixabay.com