fbpx


Kaip ugdyti mąstančią ir kuriančią asmenybę?

Mildos_nuotraukaKiekvienai asmenybei mokykla yra kelio pradžia studijoms ir karjerai. Tačiau ne visiems šis startas atneša laukiamų rezultatų, kasmet nemažai mokslus baigusių studentų sunkiai įsilieja į darbo rinką. Lietuvos verslininkai ir aukštųjų mokyklų atstovai dažniausiai įvardija, kad jaunuoliams trūksta gebėjimų savarankiškai priimti sprendimus, analitiškai ir kūrybiškai mąstyti, dirbti komandoje.

Apie šiandien reikalingus ir ateityje būtinus gebėjimus kalba ne tik Lietuvos verslas ir mokslas, bet ir kitų šalių įtakingų institucijų atstovai. Harvardo universiteto mokslininkas Tony Wagner išskiria septynis sėkmingos asmenybės įgūdžius, itin svarbius dvidešimt pirmajame amžiuje: kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, tinklinis bendradarbiavimas ir lyderystė, operatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti, iniciatyvumas ir entreprenerystė, efektyvi komunikacija žodžiu ir raštu, informacijos atrinkimas ir analizavimas, smalsumas ir vaizduotė. Verslas akcentuoja, kad šias savybes ir gebėjimus būtina ugdyti dar mokykloje, kad į aukštąsias mokyklas ir darbo rinką ateitų drąsios, mąstančios ir kuriančios asmenybės.

Manote, kad šias idėjas įgyvendinti Lietuvoje yra neįmanoma, kad tam reikia labai daug laiko ir pinigų? Mes jau šiandien galime pasidžiaugti tyrinėjančiomis, kuriančiomis ir siekiančiomis pokyčių mokyklomis, kurios padeda moksleiviams sukaupti reikiamų žinių bagažą ir paruošia realiam bei produktyviam gyvenimui. „Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas. Šiose mokyklose mokiniai įtraukiami į aktyvų mokymosi procesą, žinias pritaiko tyrinėdami realius dalykus ir pasaulinius reiškinius, o pamokos peržengia vienos klasės, vieno kabineto, vienos temos ribas. Taip pat kinta ir tradiciniai mokytojų ir mokinių vaidmenys, mokytojas tampa moderatoriumi, rodančiu mokiniams, kuria kryptimi reikia eiti, o mokiniai aktyviai mokosi patys keldami klausimus ir ieškodami atsakymų“, – sako Milda Laužikaitė, „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos narė ir „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė.

Įkvepianti kvepalų istorija

Vienoje iš kuriančių ir tyrinėjančių mokyklų, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, pastebėta, kad chemija yra ne itin mėgstama moksleivių ir jie mokosi jos ne dėl noro pažinti, bet dėl pažymio. Ši problema išspręsta kūrybiškai įtraukiant tiek mokytojus, tiek pačius moksleivius, integruojant ne tik chemijos, bet ir kitų dalykų – informacinių technologijų, anglų ir lietuvių kalbos, informatikos – žinias, nepamirštant ryšio su realiu gyvenimu. Mokytojai kartu su moksleiviais, padedami kūrybos agentų ir praktikų, išsikėlė realų tikslą – pagaminti natūralius kvepalus.

Eksperimento metu lanksčiai žiūrėta į mokinių poreikius ir paskirtos užduotis, kurias jie patys norėtų atlikti. Vieni mokiniai kūrė kvepalus, o kiti, kurie mažiau domėjosi chemija, rūpinosi sukurto produkto viešinimo kampanija – anglų kalbos pamokose tyrė angliškas reklamas, lietuvių kalbos pamokose rašė tekstus, informatikos pamokose maketavo reklamas ir kūrė internetinį puslapį, tuo pačiu pagilindami ir chemijos žinias, nes be jų negalėtų tinkamai pristatyti produkto. Moksleiviai taip pat surengė sukurtų  natūralių kvepalų ir namų aromatų „Po lietaus“ prezentaciją bei parengė mokslinį – tiriamąjį darbą mokslo konferencijai.

Tokia laboratorija leido moksleiviams ne tik pagilinti įvairių dalykų žinias, bet ir įgyti reprezentavimo, komandinio darbo įgūdžių, atsakomybės, savarankiškumo, pažadino jų smalsumą ir įsitraukimą. Po šio eksperimento pagerėjo mokinių mokymosi rezultatai, padidėjo pirmūnų skaičius, išaugo susidomėjimas chemija, daugiau mokinių nei planavo vienuoliktoje klasėje pasirinko mokytis chemiją.

Pamokos „be sienų“

Kuriančiose ir tyrinėjančiose mokyklose, mokinių smalsumas ir noras mokytis stiprinamas ne tik patiems leidžiant tyrinėti realius reiškinius, bet ir parodant, kokios svarbios yra kiekvieno dalyko žinios, kaip jos tarpusavyje yra susijusios ir  gali būti pritaikytos skirtingose srityse. Daugelyje mokyklų jau stengiamasi integruoti skirtingus mokomuosius dalykus ir vesti integruotas pamokas. Viena tokių mokyklų yra Kelmės r. Elvyravos pagrindinė mokykla, kurioje skirtingų dalykų mokytojai aptaria pamokose kylančias problemas, ieško sprendimų, kaip mokiniams nesuprantamus dalykus kūrybiškai paaiškinti pasitelkiant kitų dalykų žinias.

Pavyzdžiui, matematikos pamokoje mokiniams nesuprantant geometrinių kūnų ypatumų ar neatpažįstant jų aplinkoje, kūno kultūros pamokose kuriamos įvairios geometrinės figūros sustojant trikampiais, kvadratais ir kt. Pastebėjus, kad dešimtokams sunkiai sekasi analizuoti istorinius šaltinius, o per lietuvių kalbos pamoką jie geba kurti tekstus, rasti raktinius žodžius, formuluoti pagrindines mintis, integruotos pamokos metu parodoma, kaip jie turimus gebėjimus gali panaudoti nagrinėdami istorinius dokumentus. O informatikos pamokoje mokiniams susidūrus su programavimo kompiuterinėmis programomis sunkumais, kūno kultūros pamokose jie atlieka orientacinius pratimus tokiu pačiu principu kaip programuojant.

„Tokios pamokos padeda mokytojams atsižvelgti į mokinių mokymosi poreikius ir padėti efektyviai mokytis, nes tie dalykai, kurie mokiniams sunkiai sekasi ar kurių jie nesupranta, įdomiai ir paprastai paaiškinami įvairiais aspektais, parodant, kad vienoje pamokoje išmoktos žinios ir įgūdžiai gali padėti pažinti ir suprasti kitose pamokose analizuojamus dalykus. Toks būdas gali padėti atsiskleisti ir žemesnių gabumų vaikams, kurie mažiau domisi ar įsitraukia tik dėl to, kad negali suprasti kai kurių dalykų. Tai didina moksleivių motyvaciją ir norą mokytis, padeda suvokti, kokios svarbios yra kiekvieno dalyko žinios, kur jos gali būti panaudotos praktiškai. Taip pat pamokų integracija sėkmingai gali būti pritaikyta įgyvendinant visoms Lietuvos mokykloms aktualią STEAM iniciatyvą, kuria siekiama skatinti moksleivių domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos, technologijų, inžinerijos ir menų mokslais“, – sako Milda.

Atrodo gana paprasti dalykai, kaip suteikimas galimybių patiems moksleiviams išbandyti, pamatyti, kaip formulės, žinios atgyja medžiagose, reakcijose, parodant įvairiose pamokose išmoktų žinių sąsajas, pateikiant informaciją įvairiais ir mokiniams suprantamais būdais, gali paskatinti juos mokytis ir ugdyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje būtinus gebėjimus. Aktyvaus ir įtraukiančio mokymo sėkmė didžia dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo, noro ir entuziazmo mokyti kitaip. Ir nebūtina kurti papildomų tvarkų ar reglamentų, bet svarbu skatinti tokias iniciatyvas mokyklose ir mokytis iš jau turimų pavyzdžių.

Pažangios verslo idėjos mokyklų valdymui

Valdyti mokyklą ir netgi klasę yra sudėtinga. Ne mažiau sudėtinga nei valdyti verslą. Įsivaizduokite, jeigu mokyklų bendruomenė kartu su verslininkais bendradarbiaudami ir sujungdami vienų kompetencijas ugdyti žmogų, kitų – išgryninti ir efektyvinti procesus, sugalvotų inovatyvių idėjų ir sukurtų ateities mokyklą, kurioje būtų ugdomi  lyderiai ir talentai.

Šiai idėjai pradžią davė įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ susitikę Vilniaus mokyklų vadovai ir verslo atstovai. Pažintis su viena inovatyviausių šalies įmonių suteikė puikią galimybę mokyklų vadovams iš arti susipažinti su pažangiausiais verslo valdymo sprendimais bei kartu su verslu aptarti esmines problemas ir būtinus pokyčius. Patirtimi, kaip inovatyvios verslo idėjos gali būti įgyvendintos mokyklose straipsnių cikle dalinsis mokyklų vadovai ir verslo atstovai.

Visos bendruomenės įtraukimas ir įgalinimas

Solveiga_GrudieneSolveiga Grudienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, Švietimo lyderystės konsultantė, sako, kad šiandien jau yra pavyzdžių, kuomet į mokyklą bandoma žiūrėti kaip į organizaciją, kurioje gali galioti dauguma principų ir veikti procesų, kurie gyvuoja verslo pasaulyje: nuo ūkinių iki vadybinių klausimų sprendimo, organizacinės struktūros ir kt. Tam, kad tai veiktų, svarbu tinkamai parengti ir įgalinti vadovus bei mokytojus, suteikti jiems pagalbą, daugiau taikyti įtraukimo, „dvipusio eismo“ principus vietoje nurodinėjimo „iš viršaus į apačią“ filosofijos.

Sėkmingos ir efektyviai valdomos mokyklos pagrindas yra atvira, įsitraukusi ir įgalinta bendruomenė, kai nariai atitinkamu lygmeniu dalyvauja visos organizacijos gyvenime – nuo strateginių gairių kūrimo iki operatyvinių veiksmų įgyvenimo, kai žino savo vaidmenį, supranta ir jaučia, kas vyksta, prisideda prie pokyčių. Mokyklos bendruomenė turi aiškiai suvokti, kas jai pačiai yra svarbu, ir įsipareigoti nuosekliai ties tuo dirbti. Tam, kad būtų sukurta inovatyvioje įmonėje matyta sistema, visi kryptingai dirbo dvejus metus – galvojo, ieškojo, svarstė, keitė, tobulino. O kai susikūrė – įsipareigojo tai naudoti ir naudoja, o ne užmeta, kaip dažnai būna tiek verslo, tiek švietimo organizacijose. Nuolatinio ieškojimo ir tobulėjimo nuostata tarsi turėtų būti artima ugdymo įstaigoms, deja, dar daugumoje ugdymo įstaigų vyrauja gynybiška ir status quo išlaikymo bei pagynimo nuostata.

Visi geri dalykai gali duoti naudos, jeigu su jais tinkamai elgiamasi, bei gali būti žalingi, jeigu jie taikomi netinkamai. Verslo valdymo sistemų principai gali būti labai lengvai subiurokratinti ir tapti dar vienu popierizmo ir beprasmių veiksmų kartojimo įrankiu. Protingas pasirinktų reikiamų elementų pritaikymas palengvintų bendrą funkcionavimą, padėtų operatyviau pašalinti trukdžius, ne tik įvardinti problemas ar ieškoti kaltų, bet atlikti visus reikalingus žingsnius link sprendimų, o visi organizacijos nariai aiškiai suvoktų savo tikslus ir vaidmenis. Ypatingą dėmesį reikia skirti tinkamam vadovų paruošimui, kad jie aiškiai suprastų sistemos prasmę ir esmę, „prisimatuotų“ ją sau, įsivardintų, kodėl jiems to reikia, o ne tiesiog nusikopijuotų ir prisigamintų stendų. Kalbant apie konkrečius pasiūlymus – Lean sistemos pavyzdžiu būtų galima tobulinti susirinkimus: aiškiai atskirti jų pobūdį, pavyzdžiui, informaciniai, problemų sprendimo, kūrybinių idėjų svarstymo, daryti konkrečius ir trumpus, skiriant dėmesį problemų suvokimui, sprendimui ir išsprendimui, o ne tik pasidalijimui jomis.

Technologinė pažanga švietimo pokyčiams

Rolands_Ozolins_fotoRolands Ozolins, Microsoft Švietimo sektoriaus Baltijos šalyse vadovas, pasakoja, kad technologijos atnešė milžinišką produktyvumo augimą ir gerovę per pastaruosius 100 metų, tačiau tik dabar mes rimtai žiūrime į švietimo transformaciją naudojant technologijas. Tik pagalvokite – pagrindinė švietimo technologija – knygos – greitai bus 600 metų senumo. Švietime yra daug reikšmingų pokyčių, kuriuos skatina technologinė pažanga, pavyzdžiui, mes galime pritaikyti mokymą prie kiekvieno individualaus vaiko ir padėti jam padaryti bei pasiekti daugiau. Klasės valdymo sistemos leidžia mokytojui stebėti mokinių rezultatus realiu laiku: padėti vaikams, kurie susiduria su sunkumais atliekant užduotis, ir paskatinti mokinius, skiriant sudėtingesnes užduotis. Rezultatas – visi mokiniai jaučiasi labiau įsitraukę, labiau motyvuoti, o mokymosi rezultatų kokybė pastebimai gerėja. Ir tai nėra ateitis, šios technologijos yra prieinamos jau šiandien.

Rolands tiki, kad mokyklos tobulėja teisinga kryptimi, o  technologijos gali padėti joms vystytis greičiau. „Pastebėjome, kad mokyklos ir savivaldybės skuba investuoti į naujas technologijas, tačiau nemato bendro vaizdo, kai reikalinga ne tik tinkama IT infrastruktūra, bet visapusiška pagalba mokytojams ugdant jų gebėjimus mokyti naujomis technologijomis. Technologijos yra įrankis ir kai galvojame apie investicijas į jas, pirmiausia turime galvoti apie žmones, kurie naudosis jomis“, – sako Rolands.

Kalbėdamas apie konkrečias idėjas, Rolands atkreipia dėmesį, kad daugelis mokyklų nežino, kad akademiniai klientai gali naudotis naujausiomis debesų kompiuterijos technologijomis nemokamai. Taip pat mokytojai dažnai naudoja savo asmeninį elektroninį paštą bendravimui su mokiniais, tėvais ir administracija. Profesionaliau naudoti organizacinius elektroninius paštus, tuomet komunikacija yra reprezentatyvesnė. Prieš kelerius metus parengti mokyklos organizacinį paštą būtų buvusi didelė investicija, tačiau šiandien tai galima padaryti nemokamai.

Šiuolaikinė mokykla – savarankiška, kūrybiška ir bendruomeniška

Jovita_StarkuteŠiandieninėje sparčių ir nuolatinių pokyčių dinamikoje, mokyklos turi suteikti ne tik žinių, bet ir ugdyti gebančias mokytis, iniciatyvias, atviras, kūrybiškas asmenybes. Todėl šiuolaikinės mokyklos pagrindas yra vadovai lyderiai, motyvuoti ir profesionalūs mokytojai, kūrybiški ir personalizuoti mokymo(si) metodai, bendradarbiavimas su bendruomene. Apie šiuolaikinę sėkmingą mokyklą ir jos tikslus pasakoja naujo šį rudenį duris atversiančio „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.

Naujos mokyklos stiprybė – pažangūs mokymo(si) būdai ir personalizuotas mokymas

„Šiaurės licėjaus“ išskirtinumas –  pažangiausios mokymo(si) sistemos, integruotas visos dienos ugdymas, patirtinis ir teminis mokymasis, individualizuotas dėmesys kiekvienam vaikui. Mokykloje integruojami formalus, neformalus ir savaiminis mokymas(is). Pavyzdžiui, diena „Šiaurės licėjuje“ bus pradedama mokantis atvirose erdvėse, asmeniškai konsultuojantis su mokytojais. Vėliau bus dirbama nedidelėse klasėse, kur vaikams padės du mokytojai.  Antrojoje – neformalioje – ugdymo dalyje kiekvieną dieną mokiniai turės kūrybines laboratorijas – dailės, muzikos, anglų kalbos, šokio ir robotikos, kurios bus sujungtos su pirmąja dalimi, t.y. mokiniai toliau plėtos dienos, savaitės temas. Trečioje – informalioje – dienos dalyje bus vykdoma projektinė veikla, vyks veiklos loginio ir kritinio mąstymo ugdymui, skaitymui, judriesiems žaidimais, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui bei kūrybiškumo lavinimui. Penktadieniais pamokų nebelieka, vyksta tiriamoji kūrybinė veikla, kur mokiniai visos savaitės išmoktus dalykus užtvirtina praktiškai, per patirtį, kad suvoktų, kodėl mokosi vienų ar kitų dalykų, kur įgytos žinios ir įgūdžiai yra pritaikomi. Tai padės skatinti mokinių mokymosi motyvaciją.

Šią rugsėjo 1-ąją licėjaus duris praveria ikimokyklinukai ir pirmokėliai, tačiau augsime iki dvylikametės mokyklos, todėl savąją kartą auginsime nuo priešmokyklinės klasės. Vyresnėse klasėse skirsime didelį dėmesį šiaurės kalboms mokyti, nes mokėti tik anglų kalbą neužtenka ir galvojant apie darbo rinką ir ateities karjerą šiaurės kalbų mokėjimas yra vienas sėkmės garantų.

Šiuolaikinės mokyklos sėkmę lemia bendradarbiavimo ir pasitikėjimo kultūra

Žiūrėdami plačiąją prasme ir galvodami apie dvylikametę mokyklą bei koks mūsų mokinys bus po 12 metų, puikiai suvokiame, kad mokykla turi motyvuoti, padėti mokiniams atrasti mokymosi prasmę ir džiaugsmą. Ugdydami naujos kartos atstovą – kūrybišką, kritiškai mąstantį, gebantį bendrauti ir bendradarbiauti – turime kurti atvirą, besimokančią ir besidalinančią žiniomis, patirtimi bendruomenę. Svarbus sistemiškas ir nuoširdus tėvų, mokytojų bei mokinių bendravimas. „Šiaurės licėjaus“ bendruomenę sudarys tvirtais ryšiais pagrįstas bendravimas tarp motyvuotų ir į sėkmę orientuotų mokinių, jų pasiekimais besirūpinančių tėvų ir nuolat atgalinį ryšį pateikiančių mokytojų.

Mokykla stipri, sėkminga ir gera tiek, kiek stiprūs, sėkmingi ir geri joje dirbantys žmonės. Šiuolaikinei mokyklai bei išsikeltiems ugdymo tikslams įgyvendinti būtina aukšta pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra, grindžiama profesionalumu ir lyderyste, taip pat kūrybiški, entuziastingi, mylintys vaikus, mėgstantys naujoves, norintys mokytis ir mokyti, gebantys atrasti vaikuose slypinčius talentus ir išugdyti aukščiausius jų gebėjimus bei pasiekimus, turintys pašaukimą bei vertybinę skalę mokytojai.

„Šiaurės licėjus“ yra mūsų ateities mokykla, kokią mes ir įsivaizduojame: savarankiška, tačiau atvira ir bendruomeniška, kūrybiška, besimokanti ir besidalinanti žiniomis, patirtimi, sėkmės pavyzdžiais. Kiekvienas mokyklos narys yra stiprus savo srities profesionalas, atliekantis savo vaidmenį bei prisidedantis prie mokyklos augimo.

Taigi geros mokyklos sėkmę lemia daug dalykų ir nei vienas iš jų atskirai: mokyklos bendruomenės nariai, jų bendradarbiavimas, ugdymo(si) procesas, aplinkos įvairovė, požiūris į vaiką kaip asmenybę bei jos ugdymas, mokyklos kultūra, vadyba bei lyderystė.

Mokyklos tikslas – ugdyti stiprias ir kuriančias asmenybes

stipri_asmenybeAnksčiau buvo galvojama, kad kuo vaikai turės tvirtesnį ir visapusiškesnį žinių pamatą, tuo labiau tikėtina, kad jiems pavyks sukurti stiprų identitetą, tapti tolerantiškiems įvairiausioms nuomonėms, daryti gerus darbus, dirbti savo šalyje, mąstyti globaliai bei kurti geresnį pasaulį. Žinių svoris yra labai svarbus, tačiau mokyklos turi galvoti apie asmenybės auginimą ir ugdymą ateities perspektyvoms. Remdamiesi sėkmingiausia Europoje Šiaurės šalių mokymo sistema, sieksime auginti kūrybiškus ir mąstančius ateities lyderius, stiprias asmenybes. Mūsų nuomone, stipri asmenybė – tai turinti tvirtą vertybinį pagrindą, pažįstanti save, atradusi savo kelią, gebanti susidoroti su iššūkiais, besimokanti visą gyvenimą bei šalies kūrėja.

Siekiant išugdyti tokią stiprią asmenybę mokykloje turi vykti ne tik mokymasis, bet ir gyvenimas, suliejant tam skirtas erdves ir patirtis. Mokymasis turi būti prasmingas, įdomus, keliantis mokiniams iššūkius, gilus, o pasirinkti mokymosi metodai – patirtiniai, interaktyvūs, provokuojantys, motyvuojantys ir skatinantys smalsumą, žingeidumą, lavinantys lyderystės, kūrybiškumo, kritinio, loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Mokytojai dovanoja pažinimo ir atradimų džiaugsmą

Mokykloje visi bendruomenės nariai ir jų vaidmenys yra svarbūs. Mokytojas yra vienas iš svarbiausių ašių, aplink kurią sukasi visas ugdymo procesas. Todėl jei mokytojas neatlieka savo vaidmens, mokiniai irgi praranda mokymosi džiaugsmą, mokymasis tampa neįdomus. Todėl svarbu kurti tokią mokyklos kultūrą, kurioje būtų vertinamas kiekvienas darbuotojas, suteikiamos sąlygos tobulėti, augti bei realizuoti visapusiškai save mokykloje. Mokytojas turi ne tik duoti, bet ir gauti – iš mokinių bei iš kitų mokyklos bendruomenės narių. Tik dirbant tokioje stipriai susiformavusioje mokyklos kultūros aplinkoje mokytojai gali atiduoti save mokiniams, eiti su jais, dovanoti visapusišką pažinimo ir atradimų džiaugsmą bei padėti jiems patirti sėkmę.

Mokytojas yra ta profesija, kurią renkantis pirmiausia reikia pašaukimo. Ne kiekvienas gali būti mokytoju. Ne kiekvienas pedagogo specialybę įgijęs ir kito darbo nesusiradęs žmogus gali ateiti į mokyklą. Tačiau mokytojų tinkamumo šiam darbui problemos platesnės, įtraukiančios kitas ugdymo institucijas, ruošiančias mokytojus, visuomeninės – nes tam būtinas švietimo institucijų palaikymas, kad mokytojo darbas būtų patrauklesnis, kad mokytojo studijoms būtų griežčiau atrenkami asmenys.

Mokykla – startas studijoms ir darbui

Ugdant ateities lyderius ir talentus už tai atsakinga pati mokykla ir  joje dirbantys žmonės, mokyklos ir mokinių matymas platesniame kontekste, neapsiribojimas tarp mokyklos sienų. Mokykla yra tik startas studijoms, darbo rinkai bei būsimai mokinio karjerai, todėl mokykla turi glaudžiai bendradarbiauti su verslu, valdžios institucijomis, būti atvira idėjoms, siūlymams ir pokyčių inicijavimui.

Manau, kad verslas yra pakankamai atviras ir suinteresuotas bendradarbiavimu su mokyklomis. Kiekviena mokykla gali įtraukti verslo atstovus į ugdymo proceso organizavimą, todėl mokyklos, suprantančios verslo įsitraukimo naudą, tai daro individualiai, kurdamos savo bendradarbiavimo modelį. Kam to reikia? Mokinys baigdamas mokyklą ir rinkdamasis būsimas studijas, mano nuomone, privalo pabendrauti su pasirinktos profesijos specialistais, pabūti įmonėje ir pajusti, ar pasirinkta profesija – tai jo kelias. Tokias praktikas galima įtraukti į ugdymo programas kaip privalomas.

Inovacijoms Lietuvoje reikia daug kantrybės

Auste_Kiskiene_180

Dr. Austė Kiškienė

Ar Lietuvos inovatyvios įmonės yra nerezultatyvios, ar tiesiog tikimasi nerealių rezultatų?

Išvada apie Lietuvos įmonių nepakankamą inovatyvumą yra daroma remiantis ES atliekamu kasmetiniu valstybių narių inovatyvumo vertinimu, pateikiamu Inovacijų sąjungos švieslentėje (žr. Innovation Union Scoreboard 2014). Lietuva šioje švieslentėje „matuojama“ jau seniai, tačiau tik 2013 m. atsirado priežastis pasidžiaugti. Inovacijų švieslentėje mes pagal suminį inovacijų indeksą persikėlėme per kelias pozicijas į priekį ir iš kuklių inovatorių (t.y. tiesiog gražesnio pavadinimo visiškiems nevykėliams) patekome į vidutinių inovatorių draugiją (t.y. į šiek tiek geresnę grupę), kurioje likome ir 2014 m. Trumpam – vieneriems metams – į šią grupę buvome patekę ir 2009 m. Verta pastebėti, kad nepaisant kelių svyravimų, Lietuvos inovatyvumo rodiklis ilgainiui visgi auga.

Šis suminis rodiklis yra apskaičiuojamas pagal specialią metodologiją įvertinant skirtingus rodiklius, galinčius iliustruoti valstybės inovatyvumą. Į jį patenka žmogiškųjų išteklių vertinimas (pvz., šalies gyventojų išsilavinimo lygis), mokslinių publikacijų vertinimas, mokslinių tyrimų finansavimo lygis, inovatyvią veiklą vykdančių įmonių vertinimas ir kt. Išskleidžiant bendrąjį rodiklį ir nagrinėjant kiekvieną sudedamąją dalį atskirai matosi, kad Lietuvos pasiektas lygis kiekvienu atveju yra skirtingas – vienur mes pasirodome geriau, kitais atvejais – prasčiau. Lietuva užima puikią poziciją vertinant žmogiškuosius išteklius, tačiau esame ketvirti nuo galo tarp visų ES valstybių narių pagal inovacinės veiklos išeigos vertinimą bei paskutiniai pagal ekonominio poveikio vertinimą.

Inovacinės veiklos išeigos vertinimas susideda iš 1) smulkių ir vidutinių įmonių, diegiančių produkto ar procesų inovacijas, procento nuo visų SVĮ, 2) smulkių ir vidutinių įmonių, diegiančių rinkodaros ir organizacines inovacijas, procento nuo visų SVĮ bei 3) užimtumo sparčiai augančiose inovatyvių sektorių įmonėse vertinimo. Ekonominio poveikio vertinimas – itin sudėtingas; jis apima net penkis rodiklius: 1) užimtumas žinioms intensyviose veiklose (gamyboje ir paslaugose) kaip procentas nuo bendrojo užimtumo; 2) vidutinių ir aukštųjų technologijų produktų eksporto dalis prekybos balanse; 3) žinioms intensyvių paslaugų eksportas kaip procentas nuo bendro paslaugų eksporto; 4) naujų rinkai ir naujų įmonei inovacijų pardavimai kaip procentas nuo apyvartos; 5) tarptautinės licencinės pajamos ir pajamos iš patentų kaip procentas nuo apyvartos. Tokius rodiklius yra be galo sunku apskaičiuoti pirmiausiai dėl to, kad sunku gauti pilnus ir patikimus duomenis, ir dauguma duomenų yra seni, nors naudojami sudaryti 2014 m. Inovacijų švieslentę. Pavyzdžiui, ekonominio poveikio vertinime naujausi duomenys yra 2012 m. ES skaičiuodama inovatyvumo indeksą remiasi EUROSTAT duomenimis, tačiau panagrinėjus EUROSTAT duomenų bazę pagal atskirus rodiklius, akivaizdu, kad Lietuvą yra sunku vertinti, nes kai kuriais atvejais apie mus iš vis nėra duomenų. Be to, kyla klausimas dėl kai kurių inovacinės veiklos vertinimui panaudotų duomenų patikimumo ir realumo. Visgi, abejonės dėl to, ar Inovacijų švieslentės vertinimas iš tikrųjų atspindi realią situaciją yra tik bandymas iliustruoti, kad daugumą tokių ir panašių rodiklių reikia vertinti atsargiai, atsižvelgiant į kontekstą ir naudoti juos labiau kaip gaires, nei kad neabejotiną faktą.

Lietuvos rezultatai Inovacijų švieslentėje greičiausiai rodo tai, kad Lietuvoje apskritai yra mažai inovatyvių, aukštosioms technologijoms imlių įmonių. O jaunos, inovatyvios įmonės negali pasigirti tradicine prasme gerais ir greitais rezultatais – produktų ir/ar paslaugų eksportu, stipriais pardavimais ir pan.

Lietuvoje tapo įprasta perdėtai tikėtis, kad kiekviena veikla, kiekvienas projektas (o tuo labiau inovacinis) duos fantastiškus rezultatus. Prie tokios situacijos prisidėjo ir ES parama, kuri pagimdė daugybę projektų su nominaliai „puikiais planuotais rezultatais“, kuriuos buvo būtina pasiekti, nes kitaip projekto vykdytojams grėsė baisios pasekmės. Tai nereiškia, kad ES ir kitokios paramos lėšos iššvaistytos prastiems projektams, tačiau dirbant inovatyviuose sektoriuose, pvz., biotechnologijų sektoriuje, yra akivaizdu, kad ši veikla yra itin rizikinga ir sunkiai prognozuojama. Įmonės, kurios užsiima moksliniais tyrimais, pritars, kad investicijos į mokslą gali būti labai neproporcingos rezultatams ir kad tik viena iš dešimt gerų, inovatyvių ir mokslu paremtų idėjų pasiteisina komercine prasme. Be to, visuose aukštųjų technologijų sektoriuose greiti rezultatai neįmanomi. Kietuosiuose sektoriuose rezultatų gali tekti palaukti ir dešimtmetį, o viešojoje erdvėje priimta, kad įmonė gali vadintis jauna, t.y. start-up‘u, tik pirmus trejus veiklos metus. Po trejų metų ji jau turi rodyti puikius veiklos rezultatus ir būti sėkminga, pelninga. Biotechnologijų sektoriuje jauna įmonė yra įmonė, veikianti iki dešimt metų, nes čia inovacijų kelias nuo idėjos iki realaus produkto yra ilgas, rizikingas ir imlus finansinėms investicijoms. Didžioji dalis įmonių niekada nepasieks rezultatų tradicine prasme – nebus naujų produktų, kuriuos galėsime visi nusipirkti prekybos centre. Tai yra mokslinius tyrimus atliekančios įmonės, kurių pagrindinis tikslas yra sukurti naujas žinias, turinčias potencialą prisidėti prie kitų įmonių kuriamų produktų ar būti pagrindu tolesnei mokslo ir technologijų plėtrai.

Vien tai, kad Lietuvoje turime veikiančių, mokslinius tyrimus atliekančių biotechnologijų sektoriaus jaunų įmonių, yra didelis pasiekimas. Biotechnologijų sektorius nėra įdomus vietiniams investuotojams, nes grąžos galima tikėtis tik ilguoju periodu ir tenka prisiimti realią nesėkmės riziką. Valstybės parama inovatyvioms biotechnologijų įmonėms taip pat yra ribota lyginant su kitais, „greitesniais“ sektoriais, pvz., informacinių technologijų. Nepaisant nepalankios situacijos, džiugu, kad įsisteigia ir veikia mokslu paremtos įmonės, yra kuriamos naujos, pažangios, „priešakinės“ technologijos. Tokios įmonės atlieka labai svarbią misiją – kuria darbo vietas čia, Lietuvoje, padeda išlaikyti mūsų protus, kurių išskėstomis rankomis laukia užsienyje, bei prisideda prie pasaulinės gyvybės mokslų pažangos. Šių įmonių tikslas nėra trumpalaikė finansinė grąža, bet ilgalaikis technologinis pranašumas.  Ilguoju periodu gali taip atsitikti, kad įmonė, kuri buvo jaunoji žvaigždė, laimėjusi apdovanojimus už savo veiklą ar potencialą veiklos pradžioje, po kelių metų bankrutuos ar dėl kitų priežasčių sustabdys savo veiklą. Tačiau tai nebus nesėkmė tikrąja to žodžio prasme, nes net ir nepasisekus komercializuoti mokslinę idėją, pastangos nebus veltui – jos pasitarnaus mokslo pažangai ir technologinei plėtrai, Lietuvos inovatyvumo lygio augimui, o sukauptas įdirbis galiausiai bus panaudotas kitame sėkmingame technologinio verslo projekte. Iš nesėkmių patirties užaugęs vienas sėkmingas projektas savo rezultatais ir grąža atpirks dešimt nesėkmingų projektų.

Lietuvai šiuo metu reikia kuo daugiau jaunų, inovatyvių įmonių, kuo daugiau inovatyvių darbo vietų ir naujų, kartais beprotiškų, idėjų – vien tam, kad kuo daugiau protingų ir verslių žmonių liktų Lietuvoje, kad augtų bendras idėjų kiekis ir kūrybingumas, būtų ugdomas mokslo praktiškumas ir verslumas. Jei mes sugebėsime sukurti mokslui ir inovacijoms palankią aplinką, būsime tolerantiški rizikai ir nesėkmei, pripažinsime ilgalaikių tikslų svarbą ir džiaugsimės visais įmonių pasiekimais, turėsime daugiau galimybių tapti tikrai inovatyvia šalimi.

Jauno verslo proveržį užtikrins profesionali, motyvuota ir rezultatyvi komanda

Aurimas Bakas

Aurimas Bakas

Verslo variklis yra žmonės, todėl vienas svarbiausių iššūkių, su kuriuo susiduria jaunas proveržio siekiantis inovacinis verslas yra motyvuotos, stiprios, pasitikinčios, nebijančios rizikuoti, gebančios dirbti įvairialypėje aplinkoje ir rezultatyvios komandos suformavimas. Būtent profesionali komanda yra verslo sėkmės pamatas, ypač stiprios konkurencijos, jaučiamos visose nišose, sąlygomis. Dažniausiai jaunos įmonės dar negali pasigirti dideliais tiek materialiais, tiek žmogiškaisiais ištekliais, todėl turint mažą komandą, kiekvieno darbuotojo indėlis siekiant bendro rezultato ir tikslo yra itin reikšmingas. Taip pat svarbu, kad komandą papildantys jau turėtų tam tikrų žinių ir įgūdžių, nes dažnai jaunos įmonės spartaus augimo laikotarpiu neturi galimybių papildomai ugdyti naujų darbuotojų.

Įžvalgomis apie jauno inovacinio verslo sėkmei ir proveržiui reikalingus specialistus ir jų ugdymą dalinasi į pasaulines rinkas orientuotų ir įvertinimų nacionaliniu bei tarptautiniu mastu sulaukusių jaunų įmonių vadovai: mobiliąsias mokėjimų sistemas kuriančio ir vieno iš penkių Lietuvos startuolių, pritraukusių didžiausias užsienio investicijas, „WoraPay“ direktorius Aurimas Bakas, vienos pažangiausių jaunų aukštųjų technologijų įmonių, investuojančių į IT specialistų ugdymą, „1ClickFactory“ personalo atrankų vadovė Gintarė Juškaitė-Olechnovič ir jaunos įmonės, kuriančios inovatyvią programinę įrangą išskirtinai žemės ūkio sektoriui, „ART21“ direktorius Augustas Alešiūnas.

Profesionalumas ir globalus mąstymas – esminės pasaulinio konkurencingumo sąlygos

Sparčiai kintanti socialinė, ekonominė ir technologinė aplinka reikalauja nuolatinių pokyčių ir pažangos. Kalbėdami apie pagrindinius jauno inovacinio verslo laukiančius ateities iššūkius, įmonių atstovai pamini finansavimą, veiklos ir procesų optimizavimą bei standartizavimą, tačiau pagrindinį dėmesį skiria tinkamos komandos, kuri gebėtų ne tik numatyti būtinus pokyčius, bet ir juos įgyvendinti, suformavimui. Svarbiausios komandos kompetencijos, būtinos verslo augimui ir proveržiui pasiekti bei kurias akcentuoja įmonių vadovai, yra profesionalumas, pasitikėjimas, motyvacija, iniciatyvumas, gebėjimas greitai keistis ir koncentruotai siekti bendrų rezultatų, į problemų sprendimą orientuotas mąstymas, globalios rinkos tendencijų išmanymas ir pasaulinio konkurencingumo siekimas.

Augustas Alešiūnas

Augustas Alešiūnas

„Dabar kaip niekada aktualu atrasti tai, kas gali drastiškai pakeisti kasdienius įpročius. Ateities verslas turės susikoncentruoti ir vis greičiau prisitaikyti prie itin dinamiškai besikeičiančios rinkos ir mažiau dėmesio skirti jau sukauptoms žinioms. Sėkmingas verslininkas yra tas, kuris sugeba sistemingai auginti savo įmonę bei kontroliuoti procesus, o svarbiausia – komandos rankomis realizuoti idėjas. Taigi visų pirma turi būti puikiai kartu veikianti komanda, kurios nariai atlieka savo funkcijas, mato vieningą ateities viziją ir pasitiki vienas kitu. Bendra idėja ir tikslai yra labai svarbūs, norint sukurti kažką naujo, o specialistai turi būti įžvalgūs, inovatyvūs ir žingeidūs naujovėms. Surasti tinkamų žinių turintį komandos narį yra gana lengva, tačiau surasti žmogų, kuris tikėtų įmonės vizija ir veikla jam patiktų – tai didžiausias iššūkis. Manau, svarbiausia yra būti atviriems, skaidriems ir pasiūlyti tai, ko specialistai negali gauti kitur“, – sako jauno sėkmingo ir inovatyvaus verslininko apdovanojimus pelnęs Augustas Alešiūnas, „ART21“ direktorius.

Gintarė Juškaitė Olechnovič

Gintarė Juškaitė-Olechnovič

Jauno inovacinio verslo komandos vienybę, pasitikėjimą ir gebėjimą papildyti vienas kitą išskiria ir Gintarė Juškaitė-Olechnovič, įmonės „1ClickFactory“ personalo atrankų vadovė. „Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, jog siekiant turėti sėkmingą verslo komandą neužtenka vien profesine prasme kompetentingų specialistų. Vis dažniau vadovai buria tokią komandą, kuria gali pasitikėti ir kuri ne tik kurs pridėtinę vertę, puikiai vykdydama jai paskirtas profesines užduotis, tačiau ir generuos naujas idėjas bei iniciatyvas. Jaunam verslui ypač svarbios tiek profesinės, tiek ir bendrinės kompetencijos. Dažnai tokios kompanijos dar neturi pakankamai pajamų, daug investuoja, nėra tiksliai susidėlioję procesų, kad galėtų samdyti kelis specialistus, kurie atsvertų vienas kito minusus. Todėl ieško įvairiapusiškų specialistų, kurie ne tik išmanytų atliekamą funkcinį darbą, tačiau turėtų ir puikius bendrinius gebėjimus – būtų veržlūs, atkaklūs, gebėtų greitai spręsti problemas, prisitaikytų prie pokyčių ir aplinkos, imtųsi iniciatyvų. Toks yra jaunas verslas – būtent tokių žmonių ir ieškoma“, – pasakoja Gintarė.

Aurimas Bakas, įmonės „WoraPay“ direktorius akcentuoja, kad gerų ir motyvuotų darbuotojų trūks visada ir visuose lygiuose, o mokėjimas motyvuoti ir stumti į priekį save, komandą ir įmonę yra kertinė savybė bet kuriam augančiam verslui. „Išskirčiau dvi pagrindines gebėjimų kryptis – tai sugebėjimas išvesti organizaciją į dideles rinkas ir mokėjimas transformuoti kompaniją tuomet, kai to reikia. Gimę, užaugę, mokęsi ir pradėję dirbti mažoje rinkoje, neturime suvokimo, kaip sukurti aukštą pridėtinę vertę pasauliniu mastu, kur veikia ne tik rinkos dėsniai, tačiau ir kultūriniai, kalbos, verslo supratimo ir kiti niuansai. Smagu matyti vis daugiau kompanijų, kurios įveikia šią kartelę. Tačiau iššūkiai nesiliauja. Tuomet reikalingas gebėjimas keistis ir toliau inovuoti, kad įmonė ir jos darbuotojai neužmigtų. O jei jau užmigo, yra ištisas menas sugebėti juos pažadinti ir nukreipti norima linkme“, – apie sėkmingo verslo komandą pasakoja Aurimas.

Jaučiamas jauno verslo proveržiui reikalingų specialistų trūkumas

Lietuvoje susiduriame su gana dviprasmiška situacija, kai iš verslo pusės dažnai girdime apie reikiamų kompetencijų ir įgūdžių specialistų trūkumo problemą, nors nedarbo lygis šalyje yra pakankamai aukštas ir kasmet nemažai baigusių aukštąsias mokyklas papildo bedarbių gretas. „Ne paslaptis, jog daugybė informacinių technologijų įmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje susiduria su problema ieškant tinkamų specialistų. Mūsų atveju, šią situaciją apsunkina tai, jog Lietuvoje reikiamos patirties specialistų yra labai mažai arba jie jau dirba mūsų partneriams. Laikomės nuostatos nevilioti darbuotojų iš tokių kompanijų, todėl šią problemą sprendžiame patys, ugdydami mums reikiamus specialistus. Šiam tikslui prieš ketverius metus pradėjome organizuoti kasmetines mėnesį trunkančias IT akademijas, kurių metu studentai įgauna teorinių žinių apie programas, su kuriomis dirbame, bei turi galimybę šias žinias pritaikyti praktiškai patariant ir prižiūrint įmonės darbuotojams. Taip pat pradėjome dairytis specialistų ir kaimyninėse šalyse. Smagu, jog kitų šalių specialistų susidomėjimas darbais Lietuvoje auga ir, panašu, jog ateityje tik didės“, – apie įmonės augimui reikiamų žmonių paieškos problemas ir jų sprendimo būdus pasakoja „1ClickFactory“ personalo atrankų vadovė.

Aurimas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar labai svarbus finansinis aspektas ir geriausius žmones reikia tiesiog pirkti, tačiau vis daugėja atvejų, kai specialistus suvilioja produktas, vertybės ar asmenybės, todėl jaunoms įmonėms svarbu mokėti apie save pasakyti: mes esame išskirtiniai, įdomūs, augantys, besidalinantys ir t.t.

Būtinas nuolatinis verslo ir aukštųjų mokyklų dialogas

Ugdant šiuolaikiniam ir ateities verslui reikalingus specialistus, gebančius kurti aukštą pridėtinę vertę, globaliai mąstančius, siekiančius pasaulinio konkurencingumo, būtinas efektyvus verslo ir aukštųjų mokyklų dialogas bei  nuolatinė partnerystė. Ir jau galima kalbėti apie pirmuosius rezultatus – aukštosios mokyklos tampa vis atviresnės ir įtraukia verslą formuojant studijų ir praktinio mokymo programas, siekiant kad jos atitiktų šiuolaikinius globalios rinkos poreikius, o verslas daug aktyviau dalyvauja aukštųjų mokyklų gyvenime tobulinant studijų programas, suteikiant praktikos vietas, skaitant paskaitas, skiriant vardines stipendijas, kai kurios įmonės net pačios investuoja į reikiamų specialistų ugdymą organizuojant įvairias akademijas, kuriant bendradarbiavimo laboratorijas ir kt. Džiugu, kad ir mokyklos tampa atviros ir siekia ugdyti kūrybiškas asmenybes, skatina sąmoningai ir atsakingai rinktis ateities specialybes, o verslas noriai dalyvauja tokiose iniciatyvose ir supažindina moksleivius su profesijų galimybėmis. Taip pat matome ir valdžios iniciatyvas, siekiant didinti Lietuvos verslumo lygį – kuriamos verslumo skatinimo programos, skiriamos investicijos studijų programų tobulinimui ir jų atitikimui darbo rinkos poreikiams, kūrybiškumo, lyderystės ugdymui ir kt.

Tačiau Lietuvoje vis dar neturime nuoseklios verslumo ir globalios rinkos sąlygomis gebančių konkuruoti specialistų ir verslo lyderių  ugdymo sistemos. Taigi svarbu, kad šis bendradarbiavimas ir šie verslumo skatinimo veiksmai nebūtų vienkartiniai, bet taptų nuoseklūs ir nuolatiniai, kad verslas, mokslas ir valdžia vieningai siektų tikslo, ir galbūt ateityje sumažės darbo nerandančių ar ne pagal specialybę įsidarbinančių specialistų skaičius, o į verslą įsilies reikiamų kompetencijų turintys profesionalai, gebantys sėkmingai įgyvendinti idėjas, efektyviai prisidedantys prie spartaus ir stabilaus verslo augimo bei gebėjimo konkuruoti pasauliniu lygiu.

„Svarbu suprasti, jog universitete rengiami specialistai įgyja tam tikros specialybės pagrindus ir ugdo bendrinius gebėjimus, o dirbdami gilinasi į vieną ar kelias pasirinktas sritis. Būtų keista iš jauno specialisto tikėtis, kad jis turės visas reikiamas kompetencijas. Norint tai pasiekti, reikia į tokį jauną specialistą pakankamai daug investuoti ir laiko, ir pinigų, tačiau dažniausiai rezultatas būna to vertas. „1ClickFactory“ IT akademija būtent tai ir daro – atrenkami studentai, kurių bendriniai gebėjimai ir specialybės pagrindai atitinka įmonės lūkesčius ir tuomet investuojama į jų mokymą. Taigi verslas turėtų nebijoti rizikuoti ir pats investuoti į specialistų paruošimą bei kalbėtis ir aktyviau bendradarbiauti su švietimo institucijomis, kad ugdomų specialistų žinios ir gebėjimai atitiktų verslo poreikius“, – sako „1ClickFactory“ personalo atrankų vadovė.

„WoraPay“ vadovas atkreipia dėmesį, kad IT srityje jau yra visas klasteris Lietuvos kompanijų, kurios pradeda mokyti studentus ir su jais dirbti nuo pirmojo kurso. „Rinka yra maža, poreikiai keičiasi, tad natūralu, kad yra nuolatinis trūkumas talentų ir kompetencijų, be to, pagaliau atsirado programos, kurios padeda žmonėms suprasti, kokie yra individualūs jų tikslai, ko jie nori iš aukštojo mokslo ir profesinės karjeros. Vieno dalyko, kurio pasigendu, tai verslumo pamokų nuo penktos klasės dar mokykloje. Taip pat reikalingas pasaulinis kontekstas ir galimybė dirbti, mokytis ir klysti jame, nes ne visuomet pirma verslo idėja būna sėkmingai įgyvendinama. Kaip blogai beskambėtų, bet tiek verslas, tiek valdžia, tiek aukštosios mokyklos turi eksportuoti žmones iš Lietuvos, kad šie išmoktų kurti verslą konkurencingiausiose pasaulio aplinkose, o tuomet sugebėti juos motyvuoti sugrįžti“, – teigia Aurimas Bakas.

Konkurencingas ir našus žmogus kuria verslo ir valstybės pažangą

Jaunų inovacinių verslų sėkmę ir proveržį užtikrins gebėjimas tinkamai integruoti ir sutelkti aukščiausios kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius, ir tai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemsiančių, kokia dalis naujai įsteigtų technologinių įmonių gebės prisitaikyti prie nuolatinių iššūkių, turės potencialo sparčiai augti, konkuruoti ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu bei taps sėkmingomis verslo lyderėmis.

Esminius pokyčius ugdant šiandieniniam ir ateities jaunam inovaciniam verslui reikalingus specialistus bei lyderius užtikrinti gali nuolatinis ir atviras verslo, mokslo ir valdžios bendradarbiavimas, gebėjimas ne tik kalbėti apie iškylančias problemas, bet ir jas spręsti. Nes tik atviras, kūrybingas, atsakingas, konkurencingas,  ir gebantis našiai dirbti žmogus kurs asmeninę, verslo, visuomenės ir visos valstybės gerovę bei pažangą.

Ateities lyderių ugdymui būtina efektyvi verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė

Petras Baršauskas

Prof. Petras Baršauskas

Daugelis verslumo tyrimų rezultatų rodo, kad Lietuvoje verslumo lygis yra vienas didžiausių Europoje, o Lietuva įvardijama kaip jaunų verslininkų šalis. Jau kelerius metus aktyviai veikiančios verslumo ugdymo iniciatyvos sulaukia didelio norinčių kurti savo verslą susidomėjimo ir jau galime džiaugtis gerais rezultatais – kasmet įsteigiama vis daugiau naujų įmonių, kurių didelė dalis veiklą grindžia aukštosiomis technologijomis. Tačiau bene svarbiausias klausimas – kiek naujai įsteigtų įmonių gebės prisitaikyti prie nuolatinių iššūkių, turės potencialo sparčiai augti, konkuruoti ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu bei ateityje taps sėkmingomis verslo lyderėmis.

Jauno inovacinio verslo sėkmės pagrindas yra motyvuota komanda, gebanti vieningai siekti užsibrėžtų tikslų, kūrybiška, atvira naujoms idėjoms, suvokianti naujovių svarbą ir jaučianti nuolatinio tobulėjimo poreikį. Gebėjimas tinkamai integruoti ir sutelkti žmogiškuosius išteklius yra viena esminių jaunų įmonių konkurencinio pranašumo ir sėkmės sąlygų. Tačiau dažnai spartaus augimo laikotarpiu jaunos įmonės susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumo problema. Ir vienas svarbiausių uždavinių, ugdant ateities verslui reikalingus specialistus ir lyderius, gebančius kurti aukštą pridėtinę vertę, išmanančius globalios rinkos tendencijas ir siekiančius pasaulinio konkurencingumo, tenka šalies aukštosioms mokykloms. Apie aukštųjų mokyklų vaidmenį ir indėlį ugdant verslo lyderius, mokymosi visą gyvenimą svarbą pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, Valstybės pažangos tarybos ir Žinių ekonomikos forumo tarybos narys prof. Petras Baršauskas.

Verslui reikalingi tarpdiscipliniško ir nestandartinio mąstymo profesionalai

Šiuolaikiniame technologijų ir inovacijų pasaulyje verslas ir universitetai susiduria su globalizacijos ir didelių pokyčių iššūkiais, kuriuos būtina nuolat stebėti, atpažinti, sugebėti atrasti naujas galimybes ir tinkamai jas panaudoti. „Šiandien neužtenka parengti tik siauros specializacijos ir mąstysenos profesionalą. Verslui, kuris nori išlikti konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, gyvybiškai svarbios plataus profilio asmenybės. Svarbu pažymėti, kad jau dabar, o ateityje dar labiau, reikės tarpdiscipliniškai, nestandartiškai mąstančio žmogaus. Tad universitetams tenka sunki užduotis – ugdyti nekonvencinio požiūrio, plataus profilio, kūrybiškai, originaliai ir versliai mąstančias asmenybes, kurios gebėtų dirbti komandoje, nuolat reaguoti į pokyčius, pritaikyti ir atnaujinti savo gebėjimus, nes tik tokie specialistai sugebės konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje“, – teigia Petras Baršauskas.

Proveržį paskatins verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė

Ugdant šiandieniniam ir ateities verslui reikalingų kompetencijų specialistus, ypatingai svarbi tampa efektyvi verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė. KTU rektorius akcentuoja, kad svarbu iš esmės keisti studijų programas, pritaikyti jas kintančios rinkos sąlygoms ir padaryti nepriklausomas nuo fakultetų bei katedrų. „KTU sudarė Studijų programų komitetus, į kuriuos įtraukė ne tik akademikus, bet ir verslo atstovus, kurie darbo rinkos pokyčius jaučia tiesiogiai ir tikriausiai geriausiai žino, kokių kompetencijų trūksta šiandien ir ko reikės rytoj. Kiekviename Studijų programų komitete dalyvauja 2-3 verslo atstovai, 3 studentai, 3 ekspertai iš atitinkamų studijų krypčių. Šiems komitetams keliama pagrindinė užduotis – peržiūrint ir tobulinant studijų programas, užtikrinti studijų kokybę ir pritaikyti programų turinį ne tik akademiniams standartams, bet ir rinkos poreikiams, užtikrinti tarpsritiškumo ir tarpkryptiškumo įgyvendinimą. Būtent toks modelis gali padėti padaryti lūžį ir pasiekti proveržį“, – teigia Petras Baršauskas.

Verslo dalyvavimas universiteto gyvenime yra būtinas

Verslas akcentuoja problemą, kad aukštosiose mokyklose rengiami specialistai dažnai neranda darbo, įsidarbina ne pagal specialybę arba jiems trūksta tinkamų įgūdžių bei kompetencijų. KTU rektorius atkreipia dėmesį, kad pirmieji žingsniai jau žengti – vienas iš jų yra betarpiškas verslo atstovų įtraukimas į studijų programų formavimą ir įsiklausymas į poreikius. Tačiau jis pabrėžia, kad nereikia suabsoliutinti verslo poreikių, bet reikia į juos atsižvelgti. „Tenka dažnai bendrauti su verslininkais ir diskutuojant apie verslo vaidmenį universitete visuomet pažymiu tris pagrindines sritis, kuriose verslo atstovų dalyvavimas yra būtinas, t.y. keičiant studijų programas, priimant studentus atlikti praktikas ir kaip dėstytojams – praktikams vedant paskaitas universitete. Turiu pridurti, kad dauguma įmonių rodo interesą dalyvauti visose trijose srityse. Manau, kad taip yra todėl, kad iki šiol universitetai nebuvo tokie dinamiški, dažnai buvo gana uždari, todėl buvo prasidėjusi tam tikra stagnacija Lietuvoje. Tačiau šiandien jaučiamas judėjimas: verslas rodo daugiau aktyvumo, o universitetai tampa daug atviresni“, – pokyčius vardija Petras Baršauskas.

Dar viena naujovė ir žingsnis į priekį orientuojantis į globalios rinkos poreikius ir ateities profesijas – tai jungtinės universitetų programos. Jau pristatyta pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje bei viena iš nedaugelio Pabaltijo šalyse Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto jungtinė studijų programa „Sveikatos informatika“, kuri ruoš e. sveikatos technologijų ir biomedicininės informatikos specialistus. Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, jungtinių studijų programų kūrimas – vienas iš būdų sutelkti turimą potencialą, kurti konkurencingas programas, kurios pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentus, kurie vėliau įsilietų į šalies darbo rinką ir taptų sėkmingų verslų dalimi.

Taip pat pokyčius paskatinti gali Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtas Specialistų kvalifikacijos žemėlapis, kuris gali tapti patikimu šaltiniu tiek darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus siekiančioms ruošti aukštosioms mokykloms, tiek kvalifikuotų darbuotojų ieškantiems verslams, tiek ir mokykloms, skatinančioms moksleivius atsakingai rinktis ateities profesiją.

Pokyčius lems vieningai siekiami tikslai

Kalbėdamas apie esminius aukštojo mokslo pokyčius ugdant šiandieniniam ir ateities jaunam inovaciniam verslui reikalingus specialistus bei lyderius, KTU rektorius pabrėžia, kad verslas, mokslas ir valdžia turi sugebėti matyti plačiau nei vidiniai interesai ir kryptingai siekti esminio sistemos pokyčio, t.y. sistema turi būti orientuota į kokybinius rodiklius. Dabartinė finansavimo sistema yra akivaizdžiai nukreipta į kiekybę, bet ne kokybę, todėl norint efektyvių pokyčių, skatinančių valstybės, verslo, aukštojo mokslo pažangą, visos grupės turi dirbti vieningai, vienam tikslui. Kalbant apie tokius pokyčius ir sistemos optimizavimą, efektyvinimą gali būti reikalingi net ir Konstitucijos pokyčiai, kurie įmanomi tik dirbant kartu.

Verslo lyderius būtina ugdyti dar mokykloje

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Daugelis šalių verslumo ugdymui ir naujų įmonių kūrimui skiria didžiulį dėmesį, akcentuojama švietimo ir mokymo svarba rengiant naujus verslininkus, teigiama, kad verslumo pagrindus būtina ugdyti jau nuo penktos klasės, kad mokyklas baigę jaunuoliai turėtų žinių apie verslo steigimą.

Vis dažniau Lietuvos mokyklose įgyvendinamos kūrybišką moksleivių mąstymą ugdančios iniciatyvos, vis daugiau verslo atstovų aktyviai dalyvauja projektuose, skatinančiuose moksleivius sąmoningai ir atsakingai rinktis ateities specialybes, supažindina jaunuolius su profesijų galimybėmis ir verslo aplinka („Kam to reikia“, „Mobili bioklasė“ ir kt.). Tačiau vis dar nemaža dalis mokyklas baigiančių moksleivių dažnai nežino, kokias studijas rinktis, jų nuomonę apie profesijas formuoja visuomenėje nusistovėję stereotipai, susiduriama su požiūriu, kai į aukštąsias mokyklas stojama ne siekiant kokybiško išsilavinimo, bet dėl diplomo.

Įžvalgomis apie mokyklų įtaką ir vaidmenį skatinant sąmoningą profesijų pasirinkimą, įvairiapusiško moksleivių požiūrio į verslumą formavimą bei ateities verslui reikalingų gebėjimų specialistų ir lyderių ugdymą dalinasi žinoma Lietuvos edukologė, „Vaikystės sodo“ įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė ir unikalios pokyčius mokykloje inicijuojančios kūrybiško mokymo programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovė Milda Laužikaitė.

Būtina keisti stereotipinį mąstymą ir padėti jaunuoliams atrasti savo talentus

Pagrindinės Lietuvoje susiformavusias tendencijos, trukdančios jaunimui kryptingai rinktis profesijas ir ateityje tapti aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais, Austėjos Landsbergienės nuomone, yra žūtbūtinis siekis įstoti į universitetą, gauti kuo daugiau dešimtukų ir neigiamai vertinama pertrauka po mokyklos baigimo ir studijų pradžios aukštojoje mokykloje.

„Puikiai žinome, kad aplinka visomis išgalėmis spaudžia jauną žmogų stoti į universitetą. Galima pagalvoti, kad universitetinis išsilavinimas garantuos darbą ir aukštas pajamas. Nieko panašaus! Taip pat būtina keisti neigiamą požiūrį į tuos jaunuolius, kurie tęsia studijas ne iš karto po mokyklos baigimo. Dvyliktoje klasėje, kai teko mokytis Švedijoje, mane stebino, kokia maža dalis bendraklasių buvo apsisprendę iškart po mokyklos studijuoti: dauguma svajojo važiuoti padirbėti į tas valstybes, kurių kalbų mokėsi, įgyti patirties ar pakeliauti. Dalis bendraklasių išvyko į Didžiąją Britaniją, JAV, Australiją ir dirbo pačius įvairiausius kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Ir tai buvo jaunuoliai, kurių pažymių vidurkis viršijo 9 balus. Tiesiog jie nebuvo apsisprendę, ko nori gyvenime, ir tikėjosi tą atrasti keliaudami, dirbdami, turėdami laiko pagalvoti. Beje, šiandien jie visi baigę tuos mokslus (nebūtinai universitetinius!), kuriuos galų gale norėjo baigti. Manyčiau, kad reikia su jaunuoliais apie tai kalbėti, kuo anksčiau išlaisvinti juos iš stereotipinio mąstymo ir suteikti galimybių atrasti tai, kas jiems patinka, ką jie norėtų ir galėtų ateityje daryti panaudojant turimus gebėjimus ir talentus“, – teigia edukologė.

Milda_fotoMilda Laužikaitė akcentuoja, kad labai svarbu suprasti, kad gyvename pasaulyje, kuriame modelis – dar mokykloje apsisprendžiu dėl profesijos, studijuoju, gaunu atitinkamą darbą, kopiu karjeros laiptais – neturi jokių garantijų. „Profesijų ribos nyksta, tampa labai svarbu derinti konkrečios srities išmanymą su bendraisiais gebėjimais – gebėjimu vystyti idėjas, jas komunikuoti ir įgyvendinti, rasti bendraminčių ir partnerių, dirbti su kitais, veikti atsakingai, atsižvelgiant į kintančius socialinius, kultūrinius, ekologinius, politinius kontekstus. Visi tie gebėjimai siejami su asmens kūrybingumu. Jei kūrybingumas neugdomas, nepadės nei garsių mokyklų vardai, nei diplomai. Kiek teko pastebėti, daug jaunų žmonių į aklavietę įstumia susiformavusios socialinės normos, perduodamos tėvų ir kitų gera linkinčių: po mokyklos turi studijuoti, geriausia – vieną iš madingų profesijų. Tačiau šioje normoje trūksta labai svarbaus dalyko – savęs paieškos, tapimo savimi, savo unikalių gebėjimų, savo saviraiškos srities atradimo ir pasitikėjimo toje srityje veikti. Būtent į šią sritį turėtų rimtai susitelkti mokyklų bendruomenė (įskaitant tėvus) – į klausimus, kas aš esu, kokios mano vertybės, kas man įdomu ir svarbu“, – apie atsakingo ir sąmoningo ateities profesijos pasirinkimo svarbą sako projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė.

Kūrybiški mokymo(si) būdai padeda atsiskleisti moksleivių gebėjimams

Šiandieniniame pasaulyje tradiciniai mokymo(si) metodai nebeužtikrina efektyvių rezultatų, nemotyvuoja ir neįtraukia moksleivių, todėl svarbu mokymosi procesą praplėsti naujais nestandartiniais metodais, kurie ugdytų mokytojų ir mokinių kūrybiškumą, skatintų pažinti save ir aplinkinį pasaulį, ugdytų konkurencingas ir gebančias našiai dirbti asmenybes. Mildos nuomone, mokyklos gali padėti jaunam žmogui susivokti, sukurti savęs ieškojimo ir  pažinimo erdvę būtent naudodamos netradicinius kūrybiškus ugdymo metodus. Svarbu pasiūlyti kuo daugiau praktinės veiklos, kurios metu moksleiviai spręstų realaus pasaulio problemas ir iššūkius, mokytųsi ieškoti ir naudoti įvairiausią informaciją, dirbtų kartu, prisiimtų atsakomybę, įgyvendintų ambicingas idėjas nuo užuomazgos iki galo, išbandytų įvairius vaidmenis ir veiklos sritis.

„Kūrybinių partnerysčių“ projekto metu didžiausią įspūdį, ypač vyresnių klasių moksleiviams, palieka tai, kai jiems suteikiama didelė atsakomybė ir kai veikla yra tikra, kai jie turi veikti pagal profesionalaus darbo taisykles ir standartus. Pavyzdžiui, vienoje Klaipėdos mokykloje gimnazistai turėjo parengti ir įgyvendinti marketingo kampaniją tikroms futbolo rungtynėms. Dvi klasės tapo tikromis reklamos agentūromis. Tokios mokymosi situacijos įtraukia, motyvuoja, o konkrečių darbo rezultatų pamatymas, sėkmės patirtis augina pasitikėjimą. Mokytojai pastebi, kad įsijautus į naujus vaidmenis pasikeičia vaikų elgesys, jie bendrauja kaip profesionalai“, – pasakoja Milda Laužikaitė.

XXI amžiaus mokykla turi ugdyti verslumą ir lyderystę

Austeja_fotoDažnai girdime klausimą, ar sėkmingas verslininkas yra išugdomas, ar tai yra įgimtos savybės ir talentas. Austėja sako, kad jei turėtų moksliškai pagrįstą atsakymą į šį klausimą, ji būtų pagrindinė kalbėtoja visose konferencijose. Ji sutinka, kad yra mokslininkų, kurie galvą guldo, kad verslumas yra įgimtas, ir yra mokslininkų, kurie įsitikinę, kad verslumą galima išugdyti. „Aš asmeniškai manau, kad verslumas – tinkamų paveldėtų savybių ir aplinkos, kurioje gali skleistis verslumas, dermė. Jei aplinka neskatina verslumo, gali būti, kad žmogus niekada neatsiskleis, kad ir kokį puikų įgimtų savybių rinkinį turėtų. Ar atvirkščiai: aplinka gali būti itin skatinanti verslumą, tačiau jei žmogaus tai nemotyvuoja ir netraukia, gali būti, kad žmogus nesieks verslauti“, – sako dr. A. Landsbergienė.

Austėja tiki, kad XXI amžiaus mokykla turi ugdyti ir verslumą, ir lyderystę. „Mes dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad lyderystę reikia ugdyti, jei norime, kad žmogus būtų vadovu. Visiškai nebūtinai. Mokykloje galime ugdyti jauno žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie kaitos, drąsą imtis rizikos, toleranciją nežinomybei. Be jokios abejonės, mokykloje galima ugdyti ir optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis bei gebėjimą priimti sprendimus. Būtent šios savybės ir įgūdžiai pravers kiekvienam žmogui – visai nesvarbu, kokia jo profesija bus ateityje ir kokias pareigas organizacijoje jis užims“, – pasakoja edukologė.

Milda atkreipia dėmesį, kad pirmiausia su mokyklų bendruomenėmis reikia labai daug kalbėtis apie pačią verslumo sampratą. Pavyzdžiui, kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, mokytojų ir mokinių nuomonė dėl lyderystės skiriasi: mokytojai mano, kad skatina mokinius būti lyderiais, o mokiniai mano priešingai. Mildos nuomone, reikėtų daugiau kalbėti apie antreprenerystę – gebėjimą inicijuoti, kurti aktualias, inovatyvias idėjas, ieškoti sinergijų su kitomis idėjomis ir veikėjais aplinkoje, kurti alternatyvius verslo modelius. Svarbu populiarinti atsakingo, tvaraus verslo idėjas, sureikšminti kūrybiškumo, atsakomybės, bendradarbiavimo, profesionalumo, lyderystės aspektus su verslumu siejamose mokomosiose veiklose. Ir nuolat tyrinėti, kokie gebėjimai svarbūs XXI amžiaus verslui ir kaip mokyklų siūlomos programos padeda juos ugdyti. Kitu atveju, nepriklausomai nuo mokyklose įgyvendinamų verslumo projektų kiekio, reikalingų gebėjimų neugdysime.

Svarbus verslo dalyvavimas skatinant kryptingą ir atsakingą profesijos pasirinkimą

Sparti ir dinamiška aplinkos kaita reikalauja nuolatinių pokyčių ir iš mokyklų.  Austėja atkreipia dėmesį, kad mokyklos yra šiek tiek atitrūkusios nuo realaus pasaulio, todėl svarbu tą realų pasaulį priartinti. Ji itin palankiai vertina mokyklose įgyvendinamas verslumo ir ekonomikos principų supratimo, kūrybiškumo ugdymo programas, kurios skatina atvirai mąstyti, nebijoti naujovių, pokyčių ir juos vertinti kaip atsiveriančias galimybes, padeda lavinti bendruosius gebėjimus, kurių reikės sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ir tokios programos turėtų būti sėkmingai įgyvendinamos jau nuo penktos klasės.

„Labai svarbu, kad mokyklos nuolat bendradarbiautų su verslo, mokslo atstovais, kad moksleiviai susipažintų su įvairiausiais žmonėmis. Vertinant konkrečias iniciatyvas, svarbus kokybės klausimas, pavyzdžiui, jei į mokyklą ateina jauna verslininkė ir papasakoja savo sėkmės istoriją – tai labai gerai, tik turime pripažinti, kad tokio susitikimo poveikis – pažintinis, galbūt kai kuriems moksleiviams tai bus įkvėpimas ar paskatinimas domėtis. Tačiau tai nebus verslumo gebėjimų ugdymas“, – sako Milda. Jos nuomone, bendradarbiavimas būtų veiksmingas, jei verslo profesionalų atėjimas į mokyklą būtų nuoseklaus, praktine veikla pagrįsto mokymosi proceso mokykloje sudėtinė dalis. Pavyzdžiui, gal moksleiviai galėtų pristatyti potencialiems investuotojams ar rėmėjams savo verslo planą, ar konsultuotis su IT specialistais dėl savo vystomo projekto technologinių sprendimų. Sistemingam bendradarbiavimui reikia mokyklos gebėjimo įgyvendinti kokybiškus praktinius mokymosi projektus ir prasmingai  įtraukti išorinius partnerius. Iš kitos pusės, tie išoriniai partneriai turi būti prieinami, čia sėkmingas pavyzdys – projekto „Kam to reikia“ sukurta ir vystoma duomenų bazė internete“.

Dr. Austėja Landsbergienė džiaugiasi, kad Lietuvoje vis daugiau žiūrima į asmenybės ugdymą ir į atsakingą profesijos pasirinkimą ne kaip į kažką, kas ir taip savaime atsitiks, bet kaip ir kryptingą, pastangų bei suaugusiųjų mentorystės reikalaujančią veiklą. „Tokios iniciatyvos, visų pirma, lems tai, kad bus mažiau iššvaistoma mokesčių mokėtojų pinigų, nes moksleiviai stos ne todėl, kad būtinai reikia stoti, o todėl, kad sąmoningai rinksis vieną ar kitą profesiją. Galiausiai žmonės taps pilietiškesni, nebijantys prisiimti atsakomybės už savo sprendimus. Laikui bėgant, vienos iniciatyvos išnyks, atsiras naujos, įsitvirtins tos, kurios atlaikys laiko išbandymą, o tada natūraliai atsiras ir sistema. Dabar mes išgyvename iniciatyvų vaikystę ir paauglystę, tad natūralu, kad trūksta  ir sistemos, ir aiškumo, ir krypties“, – sako edukologė.

Pokyčius lems naujas požiūris ir gebėjimas vieningai siekti bendro tikslo

Kalbėdama apie būtinus pokyčius, Milda siūlo konkrečius sprendimus: mokykloms ir aukštosioms mokykloms trūksta adekvačios pedagogikos, kuri neapsiriboja žinių perteikimu, bet moko mąstyti ir kurti, įgalina prasmingai, atsakingai ir kokybiškai veikti. Nors ši problema pripažįstama, tačiau pokyčiai – nauji požiūriai, mokymosi kultūra, tyrinėjimu, patirtimi, refleksija pagrįstas ugdymas labai lėtai skinasi kelią, nes tai susiję ne tik su konkrečių gebėjimų, kaip mokyti, trūkumu, bet ir su kur kas gilesniais vertybių ir nuostatų dalykais.

„Kūrybinių partnerysčių“ vadovės nuomone, aukštosios mokyklos ir mokyklos galėtų bendradarbiauti vystant konkrečias mokymosi praktikas (pavyzdžiui, etnografinės ekspedicijos, praktika studijoje mokantis architektūros, eksperimentai mokslinių tyrimų laboratorijose ir kt.), kurios ne tik perteiks žinias, bet mokys mąstyti, formuos praktinius įgūdžius ir skatins būti tam tikros srities profesionalu. Tokių praktikų plėtojimas, įtraukiant į pedagogikos arsenalą šiuolaikinius kokybinių tyrimų metodus, versle taikomas idėjų vystymo, dizaino procesų, projektų valdymo ir kitas metodologijas, labai perspektyvus ir reikalaujantis įvairių sektorių partnerystės ir vyriausybės paramos.

Austėja Landsbergienė akcentuoja, kad siekiant esminių aukštos kvalifikacijos profesionalų ir verslo lyderių, gebančių ne tik sėkmingai įgyvendinti verslo idėją, bet ir sparčiai ją plėtoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, ugdymo sistemos pokyčių, pirmiausia reikia aiškiai įsivardinti ir vieningai sutarti dėl pagrindinių švietimo sistemos tikslų – ko mes norime ir kaip to sieksime, nes kol kalbėsime gražiomis, tačiau be galo abstrakčiomis frazėmis, tol apie valstybės pažangą kalbėti bus sunku.

Daugiau dėmesio Lietuvoje reikia skirti toms sritims, kurių tarptautiniai reitingai „nematuoja“

Bet, mano nuomone, svarbiausia, pasidžiaugus gerais reitingo rezultatais ir visomis reformomis, kurios minimos ataskaitoje, neužmigti ant laurų ir skirti didesnį dėmesį toms sritims, kurių šie reitingai tiksliai nematuoja.

Haroldas Brožaitis

Prieš kelias savaites pasirodė „Doing Business 2015“ ataskaita, kuri sukėlė daug diskusijų Lietuvos padangėje. Valdžia skubėjo girtis naujais pasiekimais, o kiti kritikavo, jog Lietuva šiemet reitinge smuktelėjo net keliomis pozicijomis. Tai visgi, ar turėtume džiaugtis, ar nerimauti dėl šiųmetinių rezultatų klausėme ŽEF Tarybos pirmininko, Viešosios politikos ir vadybos instituto direktoriaus Haroldo Brožaičio.

Išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą

Turbūt ne kartą teko girdėti tokį ar panašų pasakojimą: „Ketverių buvau atvesta į klasikinės mokymo sistemos muzikos mokyklą. Iki tol šokau, dainavau, niūniavau ir kūriau kiekviename žingsnyje – muzika buvo mano vidinis polinkis, todėl mano tėvai natūraliai priėjo prie išvados, kad būtų nuodėmė man neleisti to mokytis profesionaliai. Prabėgus aštuoneriems metams, jau muzikos mokyklos finišo tiesiojoje, dramatiškai grasinau sudeginsianti pianiną, o prieš instrumento pamokas  profesionaliai  susibintuodavau ranką – kad tik nereikėtų groti ir už kiekvieną klaidą lyg žinomam genijui gauti liniuote per pirštus. Mečiau muzikos mokyklą likus metams iki oficialios pabaigos ir… prisiprašiau privačių džiazo pamokų, kur, nors mano meilė muzikai jau buvo gerokai aplamdyta, iš naujo atradau, kad muzikos džiaugsmo galima ieškoti ir kitaip. Juk ne visiems lemta ar netgi reikia užaugti bethovenais.“ 

Žinių kalimas slopina kūrybiškumą

Kad penkiametis vaikas patektų į beveik bet kurią prestižinę Niujorko mokyklą, jis turi atlikti sudėtingą IQ testą ir įrodyti savo intelektinius gebėjimus. Tačiau dauguma mokslininkų sutaria, kad IQ testai apskritai neturėtų būti atliekami vaikams iki dvylikos metų.

Sakysite, kas čia bloga? Problema ta, kad dauguma švietimo įstaigų pasaulyje supranta, jog būtina keisti pačią mokymo sistemą, tačiau nė viena mokykla nenori pirmoji atsisakyti žinių kalimo atmintinai – juk mokyklos atestatai vis dar išduodami išlaikius standartizuotus testus.

Vis dėlto akivaizdu, kad šiandieniniame pasaulyje labiausiai vertinamas unikalus kūrybinis mąstymas, gebėjimas analizuoti pateiktą informaciją ir ją perdirbti savaip, o ne tiesiog atsiminti. Darbdaviai ieško darbuotojų, kurie geba galvoti ir kurti kitaip, nes rinka persotinta to, kas jau žinoma ir įprasta, – būtina kurti naujus, unikalius produktus ir paslaugas.

Atsiduriame užburtame rate – ugdome vaikus, kurie įpranta viską mokytis atmintinai, kurių nuomonė nėra vertinama ir svarbi. Į mokykloje užduodamus klausimus jis turi atsakyti ir užduotis atlikti teisingai. Negana to, tai turi padaryti būtent tam tikra forma – vaikui pasakoma, kokio ilgio turi būti rašinėlis, kokio formato prezentacija ir kaip jis turi tai atlikti.

Todėl galiausiai vaikai renkasi ne patys ieškoti išeities ar sprendimo, o laukti, kol juos instruktuos, kokį rezultatą ir kaip jie turi pasiekti. Būtent taip yra slopinamas įgimtas vaikų kūrybiškumas, o darbdaviai skundžiasi, kad neranda vertų, įdomių, motyvuotų kandidatų į siūlomas darbo vietas.

Svarbiausias kūrybos veiksnys – laikas

austeja landsbergiene ZEFŽinoma Lietuvos edukologė dr. Austėja Landsbergienė, cituodama Carlo Honore knygą tėvams „Patiriantys spaudimą“ (angl. “Under pressure”), sako, kad šių dienų vaikai yra gabūs, motyvuoti, tačiau… praradę užsidegimą, kūrybingumą. Kodėl taip atsitinka? Ogi todėl, kad lėkdami iš vieno būrelio į kitą nebeturi laiko tiesiog parkristi ant grindų ir kurti.

A. Landsbergienės teigimu, bene svarbiausia kūryboje – neriboti laiko, kad vos įsijautusiam į žaidimą vaikui netektų jo nutraukti, kai vaizduotė tik įsisiūbuoja. Galiausiai pripratęs, kad visas jo laikas yra „užimtas“, vaikas pamiršta, kad galima žaisti ir be priemonių bei žaidimo „koordinatoriaus“.

Edukologė juokauja, esą šiuolaikiniai tėvai jos nebesuprastų, jeigu ji imtų teigti, kad vaikams nereikia koordinuotos veiklos, kur jie siekia tam tikrų tikslų ir paklūsta socialinėms normoms, tačiau tikrai reikia ir tokio laiko, kai vaikas galėtų tiesiog tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti. Ji išskiria J. Piirto tyrimą, kuriuo nustatyta, jog kūrybingiausi vaikai ateina iš šeimų, kuriose yra tik keletas neginčijamų taisyklių, o visur kitur leidžiama eksperimentuoti ir pasirinkti – būtent tokio požiūrio reikėtų ir mūsų mokyklose.

Siekiant Lietuvoje kurti sumanią visuomenę, būtina, kad jos nariai liautųsi baimintis, „ką kiti pagalvos“, nesektų minia, turėtų drąsos išsiskirti, būtų veržlūs ir motyvuoti. Šiomis savybėmis džiaugiasi kiekvienas vaikas, todėl turime ieškoti būdų, kaip leisti šioms savybėms augti ir klestėti.

Nuo „kada“ prie „kodėl“

Pasak švietimo ir mokslo ministro prof. Dainiaus Pavalkio, kūrybiškumo ugdymas yra vienas iš šiuolaikinės mokyklos tikslų, prieš daugiau kaip du dešimtmečius iškeltas dar Tautinės mokyklos koncepcijoje.Dainius Pavalkis ZEF

„Kūrybiškumo samprata labai plati: nuo menininių gebėjimų iki originalaus mąstymo. Mokyklose visi šie gebėjimai ugdomi ir stiprinami, leidžiant skleistis prigimtiniam vaiko norui kurti, fantazuoti. Neretai pamokos vyksta naujose erdvėse ar į jas atvyksta menininkai, nes menai yra neatsiejama kūrybiškos asmenybės ugdymosi dalis“, – sako ministras.

Pasak ministro, didesnis iššūkis yra kūrybiškai mokyti ir skatinti moksleivių kūrybiškumą dėstant tokius mokslus kaip fizika ar matematika. „Dabar per gamtos mokslų pamokas labai skatiname atlikti įvairius eksperimentus, bandymus, kad mokiniai patys atrastų gamtos padiktuotas tiesas, ne tik perskaitytų vadovėliuose. Judame šia linkme: mokymosi procesas vyksta įdomiau, kūrybiškiau, per praktinį pažinimą ir praktinį žinių bei įgūdžių taikymą. Pamažu, bet nuosekliai švietimas persiorientuoja nuo kasdienių klausimų „kas“ ir „kada“ prie vis dažniau užduodamų „kodėl“ ir „kaip“. Žinoma, tai užtrunka, nes švietimo sistema gana inertiška“, – sako prof. D. Pavalkis.

Kūrybiškumas bus skatinamas realiais darbais

Lietuvos viešojo sektoriaus institucijos yra sutarusios laikytis Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatų – tai gairės, kokios šalies ateities norime ir siekiame. Jose apibrėžta, kad „vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir turi būti ugdomi nuo mažens“. Dar konkrečiau, ši strategija skatina bendrojo lavinimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą, sukurti ir visose švietimo įstaigose įgyvendinti kūrybingumui, ieškojimams ir tobulėjimui atviras mokymosi programas. Tai – ne tušti lozungai, o gairės realiems darbams.

Vienas tokių darbų kaip tik ir buvo sumanytas remiantis šiomis nuostatomis – tai Valstybės pažangos tarybos ir Vyriausybės patvirtintas 2014 m. pažangos darbas, kurį įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija. Jo tikslas – mokyklose diegti pažangias vaikų kūrybiškumo ir inovatyvaus mąstymo skatinimo programas. Tokiomis programomis siekiama ugdyti vaikų suvokimą apie ateities profesijų perspektyvas, atskleisti įvairius talentus, skatinti sąmoningą eksperimentavimą orientuojantis į būsimus karjeros pasirinkimus.

Formalus 2014 metų tikslas – tokias programas įdiegti 50 procentų mokyklų, tačiau, savaime suprantama, tai bus tik pradžia, pirmas impulsas tolesniems darbams ir tam tikra prasme bandomasis projektas. Tikimasi, kad kūrybiškumo skatinimas padės augti Lietuvos moksleivių smalsumui, gerinti pasiekimų vidurkį ir suteiks vaikams daugiau laimės lankant mokyklą.

Darbo ambasadorius laukia mokyklų direktorių laiškų

Edgaras Leichteris 300x300 - roundedŠio darbo ambasadoriumi tapo Valstybės pažangos tarybos narys, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius dr. Edgaras Leichteris. Būtent jis padės užtikrinti, kad darbas būtų sėkmingai įgyvendintas, bus pagrindinis patarėjas ir žinios skleidėjas.

Jo teigimu, strategijos „Lietuva 2030“ pamatas – net ne valstybinės institucijos, o mokyklos, moksleiviai ir mokytojai. Ambasadorius įsitikinęs, jog jei šiame lygmenyje nesugebėsime įskiepyti pagrindinių šios strategijos vertybių (atvirumo, kūrybiškumo, atsakomybės), nė neverta toliau kalbėti apie sumanią visuomenę, ekonomiką, valdymą ar visapusišką žmogų.

„Kalbėdamas su moksleiviais, jų tėvais, mokytojais ir mokyklų direktoriais, staiga supratau, kad formalizuota Lietuvos biurokratinė sistema pradeda transformuotis į nuosaikesnę. Atsivėrė galimybės daryti realius pokyčius Lietuvos mokyklose. Neseniai patvirtinta Lietuvos švietimo strategija visų vertinama kaip labai pažangi, belieka tik ją įgyvendinti. Valstybės investuotos ir planuojamos investuoti lėšos į kūrybiškumo skatinimo programas bent iš dalies sprendžia ir finansavimo klausimus.

Pažangos taryboje siekiau, kad bent vienas 2014 metų pažangos darbas būtų susijęs ne tik su energetika, namų renovavimu ar kitais svarbiais dabarties klausimais, bet ir su mokyklomis, kurių sėkmės ar nesėkmės istorijos lems mūsų visuomenės ateitį. Pasisekė. Toks darbas ne tik patvirtintas Pažangos taryboje, bet ir įrašytas Švietimo ir mokslo ministerijos priemonėse“, – darbo raidos istoriją pasakoja E. Leichteris.

Reikia nepamiršti, kad esame pačioje svarbių pokyčių pradžioje – mums vis dar labai trūksta tikėjimo, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie pokyčių Lietuvos mokyklose, ir noro bei drąsos tuos pokyčius inicijuoti. E. Leichterio nuomone, kūrybiškumo programos – puikus starto pagrindas. „Manau, kad didžiausias šio darbo rezultatas bus ne formalus pasiektas skaičiukas „50 procentų“, bet identifikuotos ir plačiai parodytos sėkmės istorijos tų žmonių, kurie daro pokyčius savo mokyklose. Pirmiausia reikia apžvelgti tai, ką jau turime, o tuomet įkvėpti aplinkinius,“ – tikina darbo ambasadorius ir ragina visus, kuriems aktuali šio darbo raida, susisiekti su juo elektroniniu paštu edgaras@zef.lt. Jis ypač laukia mokyklų direktorių laiškų.

Straipsnį parengė Medeina Čijauskaitė


Žinių ekonomikos forumas kviečia diskutuoti:

Sutinkate arba prieštaraujate išsakytai nuomonei? Turite ką papildyti ar replikuoti? Kviečiame išsakyti savo nuomonę bei siūlyti naujas, aktualias temas el. paštu: redakcija@zef.lt. Susisieksime su Jumis arba patalpinsime Jūsų ekspertinius komentarus ŽEF puslapyje. Siekiame kokybiškų ir argumentuotų diskusijų!

Ribodami verslo sektoriuje dirbančių mokslininkų galimybes, pasiliksime inovacijų reitingo uodegoje

Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius dr. Tomas Žalandauskas

2014 m. kovo 13 dieną Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai mokslinėms išvykoms. Anot LMT, paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai, o verslo sektoriuje dirbantiems mokslininkams bei tyrėjams tokia galimybė nėra suteikiama.

Tokia tvarka yra ydinga, nes ignoruojant verslo sektoriuje dirbančius mokslininkus ir tyrėjus, Lietuva riboja savo potencialą tapti konkurencingesne mokslo ir technologinės plėtros sektoriuje ir siekti Inovacijų sąjungos tikslų.

Nors LMT teikiamos konkursinės paramos mokslinėms išvykoms tikslai yra labai geri – kelti mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją, skatinti integravimąsi į tarptautinius mokslinius tinklus, didinti jų tarptautinį mobilumą, – labai liūdna, kad tomis pačiomis galimybėmis negali pasinaudoti mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys verslo ir kitose organizacijose, kuriančiose inovacijas visuomenės gerovės užtikrinimui.

Verslo sektoriuje neišvystyti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – viena priežasčių, kodėl Lietuvos inovacijų reitingai išlieka gerokai žemesni nei ES vidurkis, ypač pagal rodiklius, susijusius su mokslo ir technologijų rezultatų komercializavimu. 2014 m. Inovacijų sąjungos suvestinės duomenimis, pagal bendrą inovacijų veiklos vertinimą, Lietuva užima 24-tą vietą iš 28. O pagal inovacijų veiklos sukuriamą ekonominę naudą esame paskutinėje vietoje visoje ES.

Tai sisteminė problema, iš dalies lemianti Lietuvos ekonomikos struktūrą. Nuolat teigiama, jog mokslo ir verslo sektoriai nesusikalba, o tai trukdo jų bendradarbiavimui. Realiai, būtų įmanoma susikalbėti, jei abiejose pusėse – verslo ir mokslo – būtų pakankamai kvalifikuotų asmenų, t. y. mokslininkų ir kitų tyrėjų. Reta Lietuvos įmonė turi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros padalinį, todėl susikalbėjimo ir nėra.

Mūsų valstybėje derėtų liautis diskriminuoti mokslininkus, dirbančius verslo sektoriuje, ypač tuomet, kai kalbame apie galimybę dalyvauti priemonėse, kuriomis keliama mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencija bei suteikiama galimybė integruotis į tarptautinius mokslinius tinklus. Atrodo absurdiškai, kai valstybė pati riboja savo vystymąsi ten, kur jo labiausiai trūksta.