Įmonės kviečiamos dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2017” rinkimuose

Inovatyvios Lietuvos įmonės ir inovacijų politikos plėtrai nusipelnę asmenys kviečiami dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2017“ apdovanojimuose. Šios iniciatyvos tikslas – pagerbti pažangiausius ir inovatyviausius Lietuvos verslus ir nusipelniusius asmenis, paskatinti jaunas, sėkmingai veikiančias aukštųjų technologijų sektoriaus įmones. Apdovanojimus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmone pripažintos „Deeper“ direktoriaus Aurelijaus Liubino, nepaisant visų tarptautinių apdovanojimų, visada malonu būti įvertintais ir savo šalyje: „Nuo pat pradžių žinojome, kad viską galime padaryti čia, Lietuvoje, kad lietuviai yra geriausi inžinieriai ir programuotojai, ir mums pavyko tai įrodyti. „Deeper“ sukurti produktai yra pelnę daugybę apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje, o sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės apdovanojimas įkvepia mus ir toliau skatinti inovacijų kultūrą šalyje, išnaudoti technologijų ir žinių potencialą, kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčius inovatyvius ateities produktus. Siekti ambicingesnių tikslų mums padeda įvertinimas“.

Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas prideda, kad apdovanojimas yra kaip kelrodis, kuris įmonei patvirtina judėjimą teisinga kryptimi: „Į apdovanojimus susirinksime jau 14 kartą, o tai rodo, kad turime įmonių, kurios kuria pažangias technologijas, pasiekia įspūdingus rezultatus ir yra savo srities lyderės. Tai įgyvendinama tik mąstant kūrybingai, sunkiai dirbant ir turint viziją. Kiekvienam svarbu, kad pastangos būtų įvertintos, tad šie apdovanojimai ir skirti tam, kad atkreiptume dėmesį į tuos, kurie kuria mūsų šalies potencialą, padėkotume jiems ir paskatintume veikti drąsiau“.

Dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų atrankoje yra kviečiamos įmonės, kurios pridėtinę vertę kuria pritaikydamos novatoriškas žinias, bendradarbiauja su mokslo institucijomis, yra technologiškai pažangios ir inovatyvios, vadovaujasi socialinės atsakomybės principais.

Apie nominacijas

„Žinių ekonomikos įmonės“ bus vertinamos pagal šias kategorijas:

  • aukštųjų technologijų;
  • tradicinės pramonės;
  • paslaugų sektoriaus.

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ apdovanojimo nugalėtojui bus įteiktas 3 000 EUR piniginis prizas.

„Inovacijų švyturio“ nominacijos laimėtojui bus skirtas 1 000 EUR piniginis prizas. Jį gaus asmuo, kuris savo iniciatyvomis, patarimais, pagalba ir kitais veiksmais prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo.

„Inovacijų švyturio“ ir „Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ prizų steigėjos – UAB „EKSMA“ ir UAB MGF „Šviesos konversija“.

Teikti kandidatūras kviečiame čia:

„Žinių ekonomikos įmonės 2017“ anketa

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės 2017“ anketa 

„Inovacijų švyturys 2017“ anketa 

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais: UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų draugai – UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“, AB „Amilina“, UAB „Pirmas žingsnis“.

Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai

Vakar vykusių Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų metu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pasveikinti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai. „Inovatyviausio mokytojo“ vardas suteiktas 7 pagrindinėse nominacijose, įteiktos ir 3 papildomos nominacijos. Inovatyviausiems mokytojams buvo įteikti diplomai, simbolinės statulėlės bei piniginis prizas – 1000 eurų. Taip pat, jie laimėjo kelionę į užsienyje vykstančią tarptautinę konferenciją.

Iniciatyva, vykstanti jau antrus metus iš eilės, susilaukia vis didesnio dėmesio. ŽEF Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas teigia, kad šios iniciatyvos tikslas yra skleisti pozityvią žinią apie pedagogus, parodyti, kad nepaisant įvairių nuomonių, inovatyvių mokytojų mes turime ir jais didžiuojamės.

Apdovanojimų renginyje dalyvavo mokytojai, mokyklų vadovai, savivaldybių, verslo bei kitų organizacijų atstovai. Jų pasveikinti atvyko renginį globojantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas, o virtualų sveikinimo žodį tarė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Visi valdžios atstovai dėkojo mokytojams už jų svarbų indėlį ugdant vaikus ir tai, kad savo pavyzdžiu užkrečia aplinkinius. Įkvepiančiu pranešimu pasidalino praeitų metų fizikos nominacijos laimėtoja Rigonda Skorulskienė, kuri pasakojo apie  jau dabar egzistuojančią ateities mokyklą, kurioje svarbų vaidmenį vaidina technologijos, tačiau pabrėžė, kad mokytojo užsidegimas yra svarbiau nei technologijos, tad skatino mokytojus su savo kolegomis dalintis idėjomis, iniciatyvomis, įvairiais metodais, nes tai skatina nuolatinį tobulėjimą.

Laimėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta iš nominacijų steigėjų ir švietimo ekspertų: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas; Įmonių UAB „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas Mikas Vengris; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas; AB „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė; AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika; UAB „Šviesa“ atstovė viešųjų ryšių vadovė Rūta Latinytė; Vilniaus universiteto pedagogikos centro profesinių pedagoginių studijų programos vadovė dr. Šarūnė Nagrockaitė; Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis; Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė; LR Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

Šiemet nominuoti buvo daugiau nei 200 mokytojų ir vadovų iš visos Lietuvos. Inovatyviausiųjų vardai šiemet iškeliauja į 8 skirtingus Lietuvos miestus ir 10 skirtingų Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų.

Jau rytoj paaiškės kas taps inovatyviausiais Lietuvos mokytojais

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Iš daugiau nei 200 paraiškų, ekspertų komisija išrinko pačius inovatyviausius mokytojus 7 kategorijose, kurie bus paskelbti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje jau rytoj. Mokytojus sveikins renginį globojantis Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginio organizatoriai teigia, kad iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Tai, kad inovatyvių mokytojų netrūksta rodo paraiškų skaičius viršijantis 200 mokytojų, kurie ugdo moksleivius iš daugiau nei pusės Lietuvos savivaldybių.

Apdovanojimuose bus įteiktos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Kiekvienoje iš nominacijų ekspertų komisija atrinko geriausiųjų trejetukus, o galutiniai laimėtojai kiekvienoje nominacijos kategorijoje paaiškės apdovanojimų metu.

Inovatyviausio mokytojo 7 pagrindinėse nominacijose laimėtojams apdovanojimų ceremonijos metu bus įteikiami apdovanojimai – piniginis prizas, simbolinės statulėlės ir kelionė į tarptautinę švietimo konferenciją. .

Renkant inovatyviausius mokytojus komisija kreipė dėmesį į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat buvo kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

 Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Tadas Pukas: Švietimo išradimai turi padėti mokytojams lengviau dirbti

Žinių ekonomikos forumas jau paskelbė Inovatyviausių Lietuvos mokytojų apdovanojimų kandidatus, kuriuos komisija išrinko įvertinusi visų nominantų pedagoginį profesionalumą, pedagoginę lyderystę bei XXI a. būtinus gebėjimus. Visi šie mokytojai ugdymui pasitelkia įvairias naujoves. Apie šias ir kitas naujoves, sulaukiančias didžiausio dėmesio pasaulyje, apie tai ką panašaus turime Lietuvoje ir ką verta išbandyti per pamokas, interviu pasakoja Tadas Pukas, platformą „Eduka“ vystančios UAB „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas.

Kur krypsta pasaulio švietimo naujovės?

Šiais metais Tel Avive vyko viena didžiausių pasaulinių švietimui skirtų parodų, pavadinta „Kuriant ateitį“ (angl. „Shaping the Future“). Joje dalyvavo 1000 dalyvių iš viso pasaulio, kurie pristatė ir domėjosi švietimo naujovėmis. Pagrindinė tema, apie kurią buvo daug kalbama ne tik Tel Avive, bet daugelyje švietimo konferencijų, yra technologijų ir tradicinio švietimo sąveika. Kaip suteikti daugiau laisvių mokiniams? Kaip nuo mokymo pereiti prie mokymosi? Kaip išnaudoti technologijas? Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad technologijos tik sudaro sąlygas naujiems mokymosi metodams rastis, jos nekuriamos vien dėl mados.

Kokie Lietuvai aktualūs rūpesčiai svarbūs ir kitose pasaulio šalyse?

Mokymas turi būti susijęs su tam tikrais profesinės veiklos įgūdžiais, todėl patyriminis mokymas ir mokymasis itin aktualūs. Visame pasaulyje, kaip ir pas mus Lietuvoje, trūksta mokytojų. Technologijos turėtų padėti išspręsti šią problemą – mokytis kai kurių dalykų būtų galima nuotoliniu būdu. Taigi galime numanyti, kad ateityje mokiniai galės rinktis mokytojus.

Mokytojo profesija dėl įvairiausių pokyčių kartais nuvertinama. Tai juntama ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, todėl svarbu, kad kuo daugiau būtų investuojama į švietimą plačiąja prasme. Turiu galvoje ne įranga ar programėlės, o mokytojų ugdymas, naujų metodų taikymas turėtų tapti prioritetu.

Dalyvaudami konferencijoje supratome, kad problemų yra visur ir jos panašios, tačiau sprendžiamos skirtingai. Galima teigti, kad visame pasaulyje švietimas išgyvena pokyčius. Jiems vykstant dažniausiai kyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų. Tačiau tai ir žavi labiausiai, nes matome, kad švietimas nėra sustingęs. Pokyčiams įgyvendinti, rezultatams stebėti prireiks visos visuomenės jėgų ir laiko.

Kuo skiriasi skaitmeninės ir tradicinės mokymo priemonės?

Mokymas yra įvairialypis, todėl nereikėtų bandyti lyginti dviejų skirtingų būdų (skaitmeninių ir tradicinių mokymo priemonių), kurie iš esmės yra pritaikyti skirtingiems tikslams. Reikėtų aiškiai atskirti, kuris būdas naudingiausias atitinkamu metu. Svarbiausia suderinti kuo daugiau įvairių būdų, kad jie tenkintų skirtingus mokinių poreikius ir ugdytų visas reikalingas kompetencijas bei įgūdžius. Kuo daugiau įvairesnių mokymosi formų apima mokymosi procesas, tuo labiau mes priartėjame prie tikrojo gyvenimo. Kokių privalumų turi skaitmeninės mokymosi priemonėmis?

Dirbant su skaitmeninėmis priemonėmis galima greičiau pasiekti tikslų, kurių siekiant tradiciniais būdais prireiktų daugiau laiko. Pavyzdžiui, parinkti individualias užduotis ir diferencijuoti jas pagal mokinių gebėjimus.. Skaitmenines užduotis automatiškai patikrina sistema, tad mokytojas greičiau ištaiso namų darbus. Tačiau patikrinti ir įvertinti atvirojo tipo užduotis gali tik mokytojas. Tad svarbiausia užtikrinti mišrų mokymąsi, atitinkamu laiku pritaikyti tinkamiausias mokymo priemones. Svarbiausias mokytojo uždavinys – padėti mokiniui augti, o technologijos turi padėti taupyti mokytojo laiką vertinant, parenkant užduotis, sekant pažangą, rengiant ataskaitas, teikiant grįžtamąjį ryšį.

Skaitmeninis mokymosi būdas vis dažniau taikomas siekiant individualizuoti mokymosi procesą?

Skaitmeniniai mokymosi būdai sudaro sąlygas mokytis savo tempu, norimu metu ir patogioje vietoje, individualizuoti mokymosi turinį ir jį pritaikyti besimokančiojo tikslams. Tai tarsi prieštarauja tradiciniam mokymo būdui, kuris iš esmės yra vienodas visiems, vyksta vienu metu ir toje pačioje vietoje, naudojamas vienodas turinys. Galbūt kada nors ateityje bus sukurtas visiškai individualizuotas mokymas, apimantis visus tris principus. Kol kas vieno tokio metodo nematėme nei parodoje Izraelyje, nei kituose renginiuose.

Koks švietimo požiūris į skaitmeninius produktus dabar ir kaip jis gali keistis ateityje?

Šiuo metu technologijų taikymas mokymosi procese dar vertinamas atsargiai. Nenuostabu, juk norint pakeisti įprastus mokymo būdus prireiks nemažai laiko. Prievarta to padaryti nepavyks, nes procesas turi vykti natūraliai ir nuosekliai. Dabar svarbiausia mokytis ir išsiaiškinti, kaip technologijas būtų galima išnaudoti geriausiai. Tad ir technologijų kūrėjai, ir vartotojai sparčiai mokosi. Tikimės, kad ateityje mišrus mokymasis taps pagrindiniu mokymosi būdu, ir nieko nebestebins šalia tradicinio vadovėlio pateikiamos skaitmeninės užduotys, internete atliekami ir klasėje gyvai aptariami namų darbai.

Kokia skaitmeninių mokymosi priemonių padėtis Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis ir vyraujančiomis tendencijomis?

Visame pasaulyje švietimas dabar yra tarsi po didinamuoju stiklu. Ir esmė ne technologijos, o skirtingus mokinių poreikius atitinkančių sprendimų paieška. Technologijos – tai pagalba mokytojams mokant ir vertinant mokinius, vis labiau įtraukiant ir pačius mokinius. Svarbiausia, kad nepamestume galvos ir būtume savikritiški. Svarbiausi mokymosi procese yra ir bus mokytojai. Be jų joks mokymosi procesas nevyks sklandžiai, kad ir kokios išmaniosios technologijos būtų taikomos klasėje. Technologijas apskritai galima vystyti labai greitai. Tačiau kyla klausimas, kaip suderinti visuomenės lūkesčius ir neišvengiamus pokyčius. Lietuvoje vyksta daug gerų dalykų, mokytojai smalsūs ir imlūs naujovėms, tačiau kaip ir visame pasaulyje, kol kas vyksta susipažinimo, aiškinimosi ir mokymosi procesai. Lietuvą jau galima pavadinti skaitmeninio mokymosi ir technologijų šalimi, nes dabar svarbiausia – smalsumas, o Lietuvos žmonės yra labai smalsūs.

Kai kurios mokyklos jau šiandien yra aprūpintos įranga. Ar mokyklų bendruomenė tinkamai išnaudoja turimas priemones? Ką daryti, kad jos būtų efektyvios?

Kurdami naujus švietimo sprendimus visada pabrėžiame, kad sėkmė priklauso nuo mokytojų ugdymo, t. y. detalaus supažindinimo su technologijomis. Tad atsakymas gana paprastas – turime ugdyti mokytojus, rodyti sėkmingus pavyzdžius, dalytis patirtimi. Iš esmės tai ir vyksta. Kita vertus, mums, suaugusiesiems, dažnai sunku pripažinti, kad mes kažko nemokame, neišmanome, todėl apskritai nenaudojame. Dirbame su vaikais, kurie jau yra „gimę su technologijomis rankose“, tad mokykimės kartu, leiskime jiems naudotis technologijomis, pasiūlykime pabūti konsultantais ir ugdymo proceso bendraautoriais. Toks požiūris mokinius labai motyvuoja ir skatina įsitraukti. Konferencijoje matėme ne vieną pavyzdį, kai mokykla organizuoja mokymus, kuriuose mokiniai moko technologinių naujovių mokytojus, mokyklos direktorių. Taip mokytojai ne tik įgauna naujų įgūdžių, praplečia savo akiratį, bet ir sužino, kas mokiniams šiuo metu svarbu.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Pristatytas kūrybingumo ugdymo tyrimas – savaime klasėje gera atmosfera neatsiranda

Penktos ir devintos klasės mokiniams didžiausias iššūkis yra gebėjimas išmokti „būti“ ir „gyventi“: atrasti klasėje savo vaidmenį, santykį su kitu, drįsti pasisakyti pamokoje. Tai atskleidė lapkričio 7 d. pristatytas tyrimas „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“.

Šių klasių moksleiviai neatsitiktinai buvo pasirinkti kaip tyrimo objektas – tiek penktų, tiek devintų klasių mokiniai dažniausiai keičia mokymosi aplinką: klasę ir netgi mokyklą. Vienas iš tokius pokyčius patyrusių moksleivių savo būseną po beveik pusmečio naujoje klasėje apibūdino taip (pastaba – kalba netaisyta): „Maždaug visi iš vienos jie mokyklos kaip ir turėjo draugą, o aš tai vienas su kuo bendrauju, kai visi užsiėmę, kaip ir turi su kuo bendrauti. O aš pasimetęs, <…> prie ko prieiti aš pasimetęs gal prie mergaičių, gal prie berniukų, toks nejaukiai jaučiausi.” Atėjus į naują klasę vaikams sunku ne tik surasti, su kuo kalbėtis, bet netgi suprasti, kaip elgtis, kad pritaptum, iš tavęs nesijuoktų: „Aš netgi neradau kaip stovėti, kaip neatrodyti keistai…”, − sako kitas mokinys.

Asociacijų „Kūrybinės jungtys“ ir „Žinių ekonomikos forumas“ atliktas tyrimas parodė, kad šiandien dalyje mokyklų mokinių integracijai skiriamas nepakankamas dėmesys – apsiribojama tuo, kad moksleiviai pasako savo vardą ir iš kokios mokyklos yra atėję. Deja, to negana, kad jie susipažintų ir susikurtų geras mikroklimatas klasėje. Anot tyrimų autorių, taip pat neteisinga manyti, kad geras santykis, tarpusavio pasitikėjimas atsiranda savaime, be tikslingų pastangų. „Tai nevyksta savaime. Tai sudėtingi procesai, į kuriuos būtina investuoti, nes tai yra pagrindas gerai mokymosi atmosferai ir, kaip rodo tyrimas, net patyčių prevencijai“, – teigia  tyrimo autorė Sandra Zaidova.

Projekto metu į mokyklas buvo kviečiami savo srities profesionalai, kurie kasdienėje savo veikloje problemų sprendimui naudoja kūrybingumą. Tyrime šie žmonės buvo vadinami „kūrėjais“. Įžengę į sudėtingus klasių santykius, jie per trumpą laiką pasiekė teigiamų rezultatų: po projekto patys moksleiviai įvardino, kad anksčiau buvusios baimės dingo. „Moksleiviai visiškai kitaip pradėjo reaguoti, jei jų klasiokai pradeda juoktis − dabar jie drauge su klasiokais gali juoktis. Moksleiviai pažino vienas kitą ir jų baimė, kad iš jų bus pasityčiota, sumažėjo arba visai jos neliko“, − teigia tyrėja.

Dirbdami su mokinių santykiais ir klasės atmosfera, kūrėjai sukūrė mokymuisi palankesnę aplinką. Viena moksleivė apibūdina įvykusį pokyti: „Aš labai bijodavau prie lentos stovėti, nežinau kodėl, man tiesiog būdavo kažkas tokio „tik neiti tik neiti“. O dabar jau nebijai, nes žinai, kad niekas nesijuoks, arba juoksis bet nepiktybiniai.“ Kitaip tariant, išmokimas „būti“ klasėje yra pamatas tolimesnei galimybei mokytis.

Naudodami sociometrinį metodą, tyrėjai vaizdavo mokinių tarpusavio santykius klasėje prieš ir po intervencijos. Kūrėjų darbo metu moksleiviai klasėje atrado žmones, su kuriais nori labiausiai bendrauti, leisti savo laiką, prašyti jų pagalbos, beveik visais atvejais sustiprėjo mokinių tarpusavio ryšiai.

Tyrimas atskleidė ir tai, kad svarbu į moksleivius žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, jie nori išmokti spręsti problemas, tačiau ne visada sulaukia pagalbos. Mokytojų akimis moksleiviai buvo matomi kaip tie, kuriuos reikia prižiūrėti, globoti, jie yra įvardijami kaip vaikiški, tad ir jų problemos priimamos kaip vaikiškos. Tuo tarpu kūrėjai mokinių santykių problemas vertino rimtai, kalbėjo su jais kaip lygiais, ir už tai mokinių buvo vertinami.

„Tyrimas atskleidė, kad vienintelis pokytis neįvyko ten, kur problema liko neišspręsta – tai yra vaikai nesulaukė tikėtosios pagalbos. Patys mokiniai įvardijo konkrečią problemą, bandė ją spręsti ir nurodė, kad jiems to nepavyko padaryti, nes jie dar nežino, kaip tai daryti. Išvada paprasta − suaugusieji turi gebėti įgalinti moksleivį spręsti problemas, suteikti jiems atitinkamus įrankius, o ne pasyviai stebėti“, − teigia tyrimą pristačiusi Sandra Zaidova.

Pasak S. Zaidovos, projekto metu kūrėjas į mokyklą atneša kūrybišką požiūrį į problemų sprendimą ir skatina elgtis kitaip, tyrinėdamas, ieškodamas duomenų, improvizuodamas, nebijodamas klysti, nesitaikydamas su vyraujančiomis normomis, kvestionuodamas tradicines elgesio praktikas. S. Zaidova teigia, kad kūrėjas tarsi veidrodis: „Jie atspindi elgesį, situacijas ir, svarbiausia, skatina refleksiją – kiekvienoje užduotyje. Tai žmogus, kuris tarsi ateina į mokyklą iš kito pasaulio. Tai padeda, nes dažnai daug veiksmo daroma iš inercijos, neapgalvojant.“

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto tikslas – parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant kūrėjus ir panaudojant jų pedagoginį potencialą, tampa mokymo(si) prioritetu ir padeda spręsti esminius šiandienos ugdymo iššūkius bei parengti rekomendacijas dėl sisteminio kūrėjų įtraukimo į mokymą(si) ugdymo įstaigose.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai – kas taps Metų publikos mokytoju?

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2017 – tai antrus metus iš eilės vykstanti iniciatyva „iš apačios“. Iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir tarti „ačiū“ jiems už darbą.

Šiais metais iniciatyvos organizatoriai gavo daugiau nei 200 nominavimo paraiškų, kurios pasiskirstė į 9 skirtingas nominacijų kategorijas. Inovatyviausio mokytojo vardo siekė mokytojai iš daugiau nei 150 skirtingų mokyklų iš visos Lietuvos.

Bendradarbiaujant su portalu 15min bus skirtas papildomas prizas publikos internetinio balsavimo metu išrinktam mokytojui. Savo balsą galima atiduoti už vieną iš 19 mokytojų, kurie kiekvienoje iš septynių kategorijų ekspertų komisijos buvo atrinkti į geriausiųjų trejetukus. Daugiausiai balsų sulaukęs mokytojas pelnys Metų publikos mokytojo vardą.

Renkant inovatyviausius mokytojus buvo kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat komisija kreipė dėmesį į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Už inovatyviausią ir labiausiai publikos palaikymo nusipelniusį mokytoją skatiname balsuoti iki lapkričio 21 d. 11 val. Oficiali apdovanojimų ceremonija, kurios metu paaiškės konkurso nugalėtojai, vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

BALSUOTI GALITE ČIA

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Vyks tyrimo pristatymas apie ugdymo problemų sprendimą mokyklose

Lapkričio 7 d. 15 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks 2017 m. atlikto tyrimo „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“ pristatymas. Tyrimo tikslas – parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant kūrėjus pagal „Kūrybinių partnerysčių“ modelį ir panaudojant jų pedagoginį potencialą, tampa mokymo(si) prioritetu ir padeda spręsti esminius šiandienos ugdymo iššūkius. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės Mildos Laužikaitės teigimu, kiekviena konkreti programa mokykloje kuriama remiantis situacijos analize ir unikaliu programos dalyvių (moksleivių, mokytojų, kūrėjų) indėliu. Toks procesas užtikrina, kad mokyklai netaikomas iš anksto paruoštas sprendimas. Tyrime dalyvavusi tikslinė grupė penktos ir devintos klasės mokiniai, jų mokytojai ir darbui partnerystėje su mokykla specialiai parengti įvarių kūrybinių profesijų praktikai.

Vienas iš tyrime išaiškėjusių iššūkių yra mokinių integracija mokykloje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad „Kūrybinių partnerysčių“ modelio taikymas keičia tarpusavio ryšius: tarp mokinių, mokytojų ir administracijos (tiek tarp šių grupių, tiek grupių viduje), todėl gali būti naudojamas kaip efektyvi priemonė, siekiant tinkamai integruoti naujus mokinius mokykloje.

Renginio metu taip pat bus pristatytos ir kitos tyrimo įžvalgos, kurios gali būti aktualios patyčių problemos mokyklose sprendimui, mokinių skatinimui išsakyti savo bei išgirsti kitų nuomones bei jausmus, žinoma, kūrybingumo, kaip mąstymo gebėjimo, ugdymui.

Po pagrindinių tyrimo įžvalgų pristatymo vyks tyrimo aptarimas – dalyviai bus kviečiami dalintis savo pastebėjimais ir įžvalgomis, diskutuoti, formuoti tolimesnes rekomendacijas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, įgyvendina asociacijos Kūrybinės jungtys ir „Žinių ekonomikos forumas.

Kodėl pradinių klasių mokytojas yra lemtingas žmogus vaiko gyvenime?

Apie tai, kad pradinių klasių mokytojas vaidina labai svarbų vaidmenį kiekvieno vaiko gyvenime kalba ir psichologai, ir švietimo specialistai. Neatsitiktinai dėl inovatyviausio Lietuvos pradinių klasių mokytojo vardo šiemet varžosi daugiausia kandidatų – tai tapo populiariausia nominacija Žinių ekonomikos forumo rengiamuose apdovanojimuose. Apie aukštus pradinių klasių pedagogams keliamus reikalavimus ir jiems tenkančią atsakomybę plačiau kalba Žinių ekonomikos forumo Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų iniciatyvos koordinatorė Gintarė Petkevičienė, vaikų psichologė Asta Blandė ir „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė.

„Pradinio ugdymo svarba ir reikšmė grindžiama įvairiais tyrimais, rodančiais, kad kokybiškas pradinis ugdymas mažina socialinę nelygybę, kloja pagrindą svarbiausių gebėjimų formavimuisi ir stiprinimui, didina tikimybę, jog vėliau akademiniai pasiekimai bus aukštesni. Praeitais metais pirmą kartą organizuojant Inovatyviausių mokytojų konkursą gavome daug užklausų dėl pradinio ugdymo mokytojo apdovanojimo – buvo daug norinčių nominuoti inovatyvius pradinio ugdymo pedagogus, bet tam skirtos nominacijos neturėjome. Suvokdami pradinio ugdymo svarbą šiemet atsižvelgėme į kilusį poreikį ir į konkursą įtraukėme šią papildomą nominaciją“, – teigia. G. Petkevičienė.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, pradinukų mokytojo vaidmuo yra labai svarbus jaunojo moksleivio raidai. Dėl to pradinių klasių pedagogų misija skiriasi nuo vyresnių vaikų mokytojų dalykininkų.

„Pradinių klasių mokytojas – tarsi mokyklos vizitinė kortelė, pagal kurią vaikas susikuria nuomonę apie mokyklą, kurioje praleis nemažą dalį laiko. Nuo to, kaip mokytojas pasitinka, ar suteikia reikiamos pagalbos, ar ne, kaip motyvuoja ir moko, padeda susidraugauti ir matyti ne tik savo, bet ir kitų poreikius, labai priklausys vaiko požiūris į tolesnį ryšį su mokykla ir joje dirbančiais pedagogais. O juk viskas prasideda nuo minčių“, – kalba psichologė A. Blandė, konsultuojanti šeimas ir mokyklas.

A. Blandė sutinka, kad pradinių klasių mokytojas yra ypatingas, o kai kuriais atvejais net ir lemtingas žmogus vaiko gyvenimui. Nuo jo gebėjimo pažinti, įsigilinti, suprasti ir gebėti motyvuoti vaiką priklausys, ar jis priims mokymąsi ir bendravimą kaip ypač svarbius dalykus gyvenime ir sieks keistis bei tobulėti.

EBPO švietimo ataskaitos duomenimis, beveik 50 proc. pradinių ir žemesnių vidurinių klasių mokytojų Lietuvoje yra 50-ies metų ir vyresni, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis yra 34 procentai. Tačiau Lietuvos švietimo ekspertai tvirtina, kad nepaisant vyresnio amžiaus, tarp Lietuvos mokytojų yra nemažai tokių, kuriems nestinga inovatyvumo ir noro mokytis.

„Pradinių klasių mokytojai yra patys aktyviausi ir labiausiai naujovėmis besidomintys pedagogai, o šios jų pastangos nuolat domėtis ir mokytis yra itin vertingos vaikams. Būtent pradinėse klasėse vaikai įgyja svarbiausius pagrindus jų ateičiai – tai yra gebėjimas mokytis, kūrybingumas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, todėl niekas nežino, ką veiks dabartiniai pradinukai pabaigę mokyklą, kokios bus jų profesijos ir iššūkiai. Todėl vaikams gyvenime labiausiai pravers šie dar pradinėse klasėse įgyti pagrindai ir svarbiausias iš jų – gebėjimas nuolat mokytis visą gyvenimą“, – teigia „Šviesos“ direktorė J. Nacevičienė, penktadienį apsilankiusi pradinių klasių mokytojams skirtoje konferencijoje „Naujoji karta: atradimų pamokos nuo 1 klasės“.

Ekspertai sutinka, kad paskatinti kuo daugiau mokytojų žvelgti į savo darbą inovatyviai, drąsiai, nebijoti mokytis ir išbandyti naujoves gali geroji jų kolegų patirtis ir patarimai. Kitas veiksnys – būtinybė sudaryti mokytojams sąlygas naudotis naujausiomis ugdymo priemonėmis, derinti įvairius metodus ir įgyvendinti sumanymus.

„Dirbti su šiandienos vaikais yra labai įdomu, tačiau ne visi mokytojai tai pozityviai priima ir to siekia. Tam, kad vaikai norėtų kartu su mokytoju tyrinėti, eksperimentuoti ir  atrasti, reikia pačiam būti smalsiam, kūrybingam ir energingam, ieškoti naujovių, įvairių netikėtų priėjimų, skirtingos aplinkos ir būtinai bendradarbiauti su mokinių tėvais. Mokytojams tenka gana daug užduočių, tačiau džiaugiuosi, kad mokyklose sutinkame ne vieną įkvepiantį pavyzdį. Jie – nuolat apsupti mokinių, o kartu nuveikti darbai stebina visą mokyklos bendruomenę“, – teigia A. Blandė.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai bus paskelbti Vilniuje, lapkričio 21 dieną. Nugalėtojus renkanti komisija vadovaujasi keliais pagrindiniais kriterijais: pedagoginis profesionalumas, lyderystė, technologijų taikymas ugdyme ir nuolatinis tobulėjimas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Realaus pasaulio klausimai reikalauja įvairių disciplinų derinimo

Neseniai Lietuvoje viešėjo vokiečių profesorius K. M. Schwab, kuris kalbėjo apie ketvirtosios industrinės revoliucijos keliamus iššūkius. Ketvirtoji industrinė revoliucija iš esmės keičia gamybos procesus, verslo modelius, o kartu ir reikalavimus švietimui.

AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius, ŽEF Tarybos narys Arnoldas Šileika pastebi, kad nebereikia kelti klausimo, kaip ugdyti ketvirtajai pramonės revoliucijai pasiruošusį asmenį: „Į klausimą, kaip sustiprinti vaikų raštingumą, jų tiriamuosius ir problemų sprendimo gebėjimus, kurie tampa vis svarbesni bet kuriame darbe, galima sugalvoti įvairių atsakymų, tačiau pasigavome holistinę STEAM (ang. science, technology, engineering, arts, maths) bangą. Dabar tai nėra nei stebuklas, nei naujiena – tai racionalus atsakas reaguoti į eksponentiškai vykstančius pokyčius darbo rinkoje. Su tuo susiduria visos pažengusios šalys“.

Ugdymo plėtotės centro metodininkė Aušra Gutauskaitė pastebi, kad Lietuvoje susidomėjimas STEAM mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis išlieka mažas, todėl tam būtinas kokybiškas STEAM ugdymas. „Dėmesys  tyrinėjimo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, kūrybingumo gebėjimų ugdymui, pakeis mokinių galimybes baigus mokyklą.“ Ji teigia, kad jau dabar Lietuvos mokyklose derinamos įvairios priemonės: keičiamas ugdymo procesas, įrengiamos laboratorijos, plėtojami bendradarbiavimo saitai tarp STEAM mokyklų.

A. Šileika pabrėžia, kad praktinis dalykų išbandymas bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis praturtina formalųjį ugdymo turinį ir padeda prisitaikyti prie kylančių iššūkių: „Praktinis dalykų tyrinėjimas iš esmės savaime yra tarpdisciplininis. Kai išeiname į gatvę, kiemą, parduotuvę esame priversti spręsti įvairius iššūkius, kuriems reikia skirtingų gebėjimų ir žinių. Kiekviena vieta turi savo gamtos ir kultūros istoriją, todėl ją analizuoti galima remiantis skirtingomis disciplinomis. Gali būti lankomasi svarbiose istorinėse, kultūrinėse vietose, galima tiesiog analizuoti aplinką ar gamtą. Kodėl neturėtume įleisti vaikų į įstaigas, kuriose jie turės galimybę dirbti ateityje? Užduoti žmonėms klausimus, kurie yra tos srities profesionalai? Tai lavina ir jų suvokimą apie tai, kokių žinių bei gebėjimų reikia įgyti“, − dėsto mintis A. Šileika.

Jis prideda, kad daugelio praktinių problemų nebegalima išspręsti vien tik biologijos, fizikos ar kurios nors kitos srities žiniomis: „Iššūkiai yra daugialypiai, o sprendimui rasti reikalingas mąstymas turi būti toks pat dinamiškas kaip ir mus supantis pasaulis. Nesvarbu ar tai klausimas, kaip iškelti laivą iš dugno, ar kova su klimato kaita – realaus pasaulio klausimai reikalauja įvairių žinių ir gebėjimų, taigi neturėtume apgaudinėti mokinių, ugdydami juos pagal atskirų dalykų programas. Įvairių temų integralus mokymasis padeda kurti visapusišką supratimą apie tai, kaip pasaulis veikia iš tikrųjų“.

Mokyklos reaguodamos į kylančius iššūkius imasi įvairių iniciatyvų: organizuoja ir dalyvauja įvairiuose konkursuose, ekskursijose, festivaliuose ir kituose renginiuose. Ugdymo plėtotės centro metodininkė Ona Vaščenkienė džiaugiasi, kad galima rasti nemažai pavyzdžių, kai pats mokytojas yra aktyvus ir kuria integruotą, į aktyvią tiriamąją veiklą orientuotą, įtraukiantį ugdymo turinį, kuriam nereikalingi dideli ištekliai: „Entuziastingai ir išradingai dirbančių mokytojų sąrašas yra gana ilgas. Visi jie suteikia galimybę tyrinėti, spręsti problemas, ieškoti atsakymų, argumentuoti, diskutuoti, užduoti klausimus.“ Ji pastebi, kad tokie mokytojai ne tik kuria inovatyvias pamokas, bet ir organizuoja vasaros stovyklas, savaitgalio užsiėmimus, ekspedicijas. Taip mokiniai patiria pažinimo džiaugsmą ir ruošiami susidoroti su iššūkiais, kurie jų laukia ateityje.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. AB „Vakarų laivų gamykla“ yra „Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Kviečiame dalyvauti konsultacijoje apie dvejopą smegenų tyrimų panaudojimą

Ši konsultacija yra dalis ES finansuojamo mokslinių tyrimų projekto „Žmogaus smegenų projektas“, apimančio smegenų mokslo, kompiuterijos ir medicinos sritis. Kaip ES finansuojamas projektas, „Žmogaus smegenų projektas“ yra įsipareigojęs vykdyti tik nekarinius mokslinius tyrimus. Tačiau tokie tyrimai gali sulaukti karinio susidomėjimo dėl politinių, saugumo, žvalgybos tikslų.

Šių konsultacijų tikslas − ištyrinėti Europos piliečių vertybes, nuogąstavimus ir požiūrius į smegenų tyrimų naudojimą, nesvarbu, ar tai būtų politiniai, saugumo, žvalgybos ar kariniai tikslai. Tad šioje apklausoje apie tai turėsite unikalią galimybę išsakyti savo nuomonę.

Apklausos pildymas užtruks nuo 7 iki 10 minučių. Užpildę apklausą galite laimėti du bilietus į pasirinktą filmą. Apie tai daugiau informacijos rasite apklausos pabaigoje. Atsakymai yra  anoniminiai.

Norėdami dalyvauti apklausoje, spauskite šią nuorodą:

https://dbt.engagesuite.org/lt/actions/2/tab/2/events/2

Dalyvauti apklausoje galima iki lapkričio 3 d.

Daugiau apie projektą galite rasti čia: https://www.humanbrainproject.eu/en/