fbpx


Biologijos ir chemijos pamokos – erdvė ugdyti problemų sprendimo gebėjimus

Keičiantis iššūkiams, su kuriais pasaulis susiduria kiekvieną dieną, pradeda skirtis ir tai, ką mokėti daryti yra reikšminga – noras domėtis ir gebėjimai, kaip kūrybiškumas bei  kritinis mąstymas tampa pagrindiniais pokyčių varikliais. Kaip inovatyvus mokymas gali padėti ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti ateičiai reikalingas kompetencijas?

Siekti jaunajai kartai įžiebti smalsumą, pasiruošimą nuolatos mokytis, drąsą klausti, bandyti „Thermo Fisher Scientific Baltics“ komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas įvardina kaip vieną reikšmingiausių uždavinių mokyklai. „Svarbu išlaikyti žingeidžių mokinių susidomėjimą mokslu, visomis įmanomomis priemonėmis padėti jiems judėti toliau, gilintis ir pažinti naujus dalykus. Tuo pačiu, įžiebti smalsumo kibirkštį kuo didesniam mokinių skaičiui, juos sudominti ir įtraukti“, – teigia E. Jaseliūnas. 

Tokius iššūkius sau kelia praeitų metų „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ inovatyviausios biologijos ir chemijos mokytojos titulą gavusi Laima Zdanavičienė – „Noriu, kad kuo daugiau vaikų bręstų socialiai atsakingi, kritiškai mąstantys, prisiimantys atsakomybę ir nebijantys klysti“.

Akmenės gimnazijoje biologijos ir chemijos mokanti pedagogė į savo veiklą siekia žiūrėti plačiau. Anot jos, nuolatinis pasiryžimas išlipti iš komforto zonos, ieškoti naujų sprendimų ir nesustoti tobulėti skatina mokinius siekti to paties ir daro mokytojo darbą įdomų. „Mokykla turi turėti mokytoją tyrėją, ieškotoją, naujų idėjų sumanytoją. Jei jo misija baigiasi 45 minučių pamoka, jokio mokslininko neišugdysi“, – teigia inovatyviausia mokytoja.

L. Zdanavičienės pamokose mokiniai patys kelia pamokos uždavinius, diskutuoja ir aptaria temos medžiagą su kitais, atlieka bandymus ir eksperimentus, pagal kurių rezultatus daro išvadas, atsako į pamokos pradžioje iškeltus probleminius klausimus. 

E. Jaseliūnas tiki, kad mokiniams dažniau reikėtų duoti daugiau atsakomybės už savo mokymąsi. Anot jo, tai suteikia ateičiai būtinas kompetencijas: „Mūsų organizacijoje remiamės principu, kad kiekvienas darbuotojus turi būti įgalintas pats fiksuoti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduriama kasdienėje veikloje. Kiekvieną dieną susiduriame su naujais iššūkiais, todėl visiems svarbu žinoti ir mokėti, kaip efektyviausiai surasti problemos priežastis, jas pašalinti ir judėti toliau į priekį.“

Nuolat mokytis ir ieškoti, kaip susidoroti su iššūkiais, anot L. Zdanavičienės, turi ir patys mokytojai. Girdėdama, kad norint atlikti sudėtingus bandymus, kolegos skundžiasi dėl laboratorinės įrangos trūkumo mokykloje ji primena, kad turint gerą idėją ir užtektinai noro galimybių visada yra. Rasti jas galima universitetų biotechnologijų, biomedicinos ar kitų įstaigų laboratorijose – svarbu tik nepamiršti, kad tai kas vyksta mokykloje svarbu ir kitiems.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Prie iniciatyvos galite prisidėti tinklalapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt

Inovatyviausias fizikos mokytojas: moksleiviams reikia duoti mokslą „pačiupinėti“

Šiandien visi žinome, kad pasaulyje Lietuvos vardas dažnai minimas dėl mūsų šalyje kuriamų lazerių, tačiau visa tai nebūtų įvykę be žmonių pasiryžusių ieškoti naujų sprendimų. Jaunieji tyrėjai, šiuo metu sėdintys mokyklos suole, taip pat gali nustebinti pasaulį, tačiau ar tradicinio požiūrio į fizikos mokymą tam užtenka?

Praeitais metais inovatyviausių fizikos mokytoju įvardintas Remigijus Pozniakovas teigia, kad vienas svarbiausių aspektų – parodyti, kad dalykai, aptariami pamokose yra arti kiekvieno mūsų: „Tinkamas problemos iškėlimas, pamokos tikslo įvardijimas ir turimų žinių situacijos pristatymas ir pavyzdžiai, įrodantys, kad šis mūsų šiandien nagrinėjamas reiškinys nėra keliais šviesmečiais nutolęs nuo jų, o yra čia, visai šalia“.

Jo teigimu, teorinei medžiagai papildyti, reikalingos ir kritinės užduotys. „Kartais daug daugiau naudos atneša elementarūs bandymai, tyrimai ir laiku tinkamai iškeltas klausimas. Ne itin sunkūs, bet ir nelengvi, verčiantys susimąstyti“ – dalindamasis patirtimi pasakoja R. Pozniakovas.

Specialiosios optikos bei komponentų, reikalingų lazerių ar kitų optinių sistemų gamybai įmonės EKSMA optics direktorius Dainius Tumosa pritaria, kad mokantis fizikos labai svarbu sudaryti sąlygas eksperimentuoti „Reikia tik trupučio kūrybiškumo, kad suprastum, jog fizikos dėsnių kasdienėje gyvenimiškoje veikloje ir buityje yra begalė. Inovatyvus fizikos mokytojas turi parodyti vaikams, kaip teorija siejasi su praktika. Eksperimentas visuomet susijęs su paslaptimi ir atradimo džiaugsmu, todėl mokiniai, net ir susidūrę su sudėtingais dėsniais, jausis labiau užtikrintai. O sudėtingi pavadinimai, formulės ir teorijos turi sekti iš paskos“.

Daugiau savarankiškumo ir laisvės klysti

Pozniakovas, kalbėdamas apie tai, kas daro mokytojo profesiją žavią pabrėžia galimybę į kiekvieną klausimą drąsiai žvelgiant kūrybiškai būti tyrėjų ir pačiam: „Kiekviena pamoka, kiekviena pertrauka, kiekviena situacija tikrai reikalauja vis kitokio požiūrio, kitokio priėjimo”.

Jo nuomone, jei tik yra įmanoma, reikia moksleiviams „duoti mokslą pačiupinėti“, leisti patiems eksperimentuoti, patiems kelti tyrimo hipotezes. Atliekant laboratorinius tiriamuosius darbus neduoti tikslių darbo atlikimo instrukcijų, o leisti jiems patiems ugdyti savo kūrybiškumą.

Kad mokiniai galėtų iš ties pajusti mokslą, R. Pozniakovas siekia, kad kiekviena pamoka būtų susijusi su šių dienų aktualijomis, o įgyjamos žinios – pritaikomos praktikoje. Tam įgyvendinti inovatyviausias fizikos mokytojas pasirenka įvairius įrankius: laboratorines priemones, informacines kompiuterines technologijas ar pačio sukurtą metodinę medžiagą, atsineštus daiktus. Pamokų metu nuolat girdimas darbingas šurmulys, atliekami bandymai, kitos praktinės užduotys. Didelis dėmesys, kaip ir atliekant mokslinį tyrimą, skiriamas aptarti kas pavyko, kas ne, kokie bus tolimesni mokymosi proceso etapai.

Tumosa įžvelgia daug panašumų tarp inovatyvios įmonės veiklos ir kasdienio mokyklos gyvenimo. Jo manymu, jaunasis tyrėjas turi mąstyti globaliai, gebėti sieti kelias mokomąsias disciplinas ir praktiškai taikyti teorines žinias, sklandžiai komunikuoti. Norint tai įgyvendinti mokytojas turi būti patarėjas: „būtina aiškiai įvardinti tikslą, kurio siekiama, bet suteikti laisvės. Pasiekus tikslą – skatinti, nepasisekus – nekaltinti, bet ieškoti nesėkmės priežasčių.“

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Prie iniciatyvos galite prisidėti apdovanojimų tinklalapyje.

Laikas tarti Ačiū inovatyviausiems mokytojams

Lietuvoje yra daug gerų mokytojų, kurių klasėse vyksta ne mažesni stebuklai nei Estijos, Suomijos ar Singapūro mokyklose. „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“ – iniciatyva tarianti „ačiū“ kuriantiems ateitį. Prie to gali prisidėti kiekvienas – paprasčiausiai reikia iniciatyvos tinklapyje nominuoti inovatyviausią mokytoją. 

„Jau ne pirmus metus skaitydama paraiškas nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turime tokius kūrybingus ir entuziastingus mokytojus, apie kuriuos turėtų išgirsti visi. Džiugu, kad vėliau šiuos mokytojus ir vadovus atpažįstu diskusijose, sutinku renginiuose ir net tenka su jais dirbti, o jų iniciatyvos plinta po kitas mokyklas. Šie apdovanojimai paskatina mokytojus ir mokyklų vadovus pasididžiuoti dalykais, kuriuos jie kasdien tyliai daro savo mokyklose. Būtent to Lietuvoje mums ir reikia daugiau“ – teigia Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais, Unė Kaunaitė. 

„Inovatyvus“ nėra tik naudojantis naujausias technologijas

Ieškodami inovatyviausių mokytojų, siekiame atkreipti dėmesį į jų pedagoginį profesionalumą – kokius ugdymo metodus naudoja savo veikloje, ar dalinasi sėkme su kolegomis šalyje ar net užsienyje? Taip pat, skatiname atsižvelgti į pedagoginę lyderystę – dalyvavimą kitose veiklose, kaip papildomas darbas su moksleiviais, švietimo iniciatyvų įgyvendinimas, ekspertinis darbas rajono, regiono, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu, dalyvavimas projektuose. Galų gale – ar šis mokytojas pasižymi XXI a. būtinomis kompetencijomis – nuolat siekia tobulėti ir ugdyme naudoja technologijas?

Inovatyviausio mokyklos vadovo nominacijai keliami kriterijai yra vadybinis profesionalumas – efektyvus vadovavimas, strategiškumas, partnerysčių kūrimas; lyderystė – dalyvavimas papildomose veiklose (mentorystė, neformalūs užsiėmimai, ekspertinis darbas rajono, regiono, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu) bei mokyklos rezultatai – mokyklos atvirumas, papildomų projektinių galimybių išnaudojimas.

Kaip prisidėti?

Iki spalio 15 d. kviečiame nominuoti bei patiems mokytojams aplikuoti apdovanojimų tinklapyje.

Taip pat, skatiname pasidalinti apie šią iniciatyvą su kitais.

Kas šiais metais taps inovatyviausiais mokytojais paaiškės  lapkričio 20 d. Valdovų rūmuose vyksiančiame iškilmingame apdovanojimų renginyje, kurio metu nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais bei kelione į pasirinktą švietimo konferenciją užsienyje.

Iniciatyvą organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“. Iniciatyvą globoja LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginio rėmėjai: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“, UAB „EDUKA“, AB „Swedbank“. Informaciniai partneriai: apdovanojimų portalas − DELFI, apdovanojimų radijas − „Žinių radijas“, apdovanojimų televizija – LRT televizija, apdovanojimų žurnalas – „IQ“.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus, jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti tinklalapyje: www.mokytojuapdovanojimai.lt   

© Tautvydas Stukas photography

Lietuvos švietimo ateitis: ką daryti, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga?

Švietimas  – daug diskusijų iššaukianti tema. Dažnai ginčijamės, kaip reikia pakeisti visą sistemą, bet ne visada susimąstome, kaip galime prisidėti prie to, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga? Rugsėjo 6-7 dienomis vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent“ dalyvausiantys švietimo ir technologijų ekspertai pastebi, kad tam pakaktų paskatinimo imtis asmeninės iniciatyvos, drąsesnio išmaniųjų technologijų integravimo ir plačiau atvertų durų pokyčiams. 

Geresnės sąlygos mokytojams – daugiau naudos mokiniams

Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis 2016 m. „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ buvo pripažintas Metų mokyklos vadovu. Jis teigia, kad gerus rezultatus mokyklose atneša ne kas kito, kaip tik kryptingas ir kūrybiškas darbas.

„Mano požiūriu, yra du mokyklų ir mokytojų tipai – tie, kurie dirba, ir tie, kurie egzistuoja. Pastarieji dažniausiai ir skundžiasi susidariusia situacija. Tuo tarpu dirbantys visą energiją ir jėgas skiria vaikų visapusiškam ugdymui. Mūsų mokykloje toks įdirbis jau yra ir jis pradeda duoti gerų rezultatų, nepaisant to, kokia yra bendra švietimo sistemos situacija Lietuvoje“,– sako R. Baltušis.

Pedagogas Velžio gimnazijoje dirba jau 13 metų. Per tą laiką mokinių skaičius šioje rajono mokykloje beveik padvigubėjo. Anot mokyklos direktoriaus, toks mokinių augimas įmanomas tik sukūrus tinkamas sąlygas mokytis ir dirbti.

„Pirmiausia, mokykloje kuriame tinkamas darbo sąlygas mokytojams. Tokiu būdu galime pritraukti profesionalių specialistų. Renkamės motyvuotus mokytojus, rūpinamės aktyvia jų projektine veikla, siūlome kvalifikacijos kėlimo kursus ir komandiruotes, konkurencingą atlyginimą. Tuo tarpu vaikams suteikiam užklasinės veiklos galimybes – turime visų įmanomų sričių būrelius, stovyklas, prevencines sistemas, daug tarptautinių projektų. Vaikų akys dega noru mokytis ir pažinti, reikia tik jiems leisti ir skatinti tai daryti“, – teigia R. Baltušis.

Darbo aplinkos pažinimas – jau mokykloje

Pedagogui antrina ir verslo atstovas – „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys. Anot jo, mokytojai turi pradėti keisti švietimo sistemą nuo savęs: „Pedagogai turi inicijuoti švietimo revoliuciją ne tik spausdami švietimo politikos formuotojus dėl pažangių mokymo programų bei oraus atlyginimo, bet ir keisdamiesi iš vidaus patys. Lietuva turi didžiulį turtą – žingeidžius, darbščius ir kūrybiškus jaunus žmones, todėl tinkamai suformuota švietimo ir mokslo sistema turi tapti šalies prioritetu, nes tai atneš didžiulę naudą Lietuvai.“

Paklaustas, kuria linkme turėtų judėti pokyčių siekiantys pedagogai, P. Kuisys atsako: „Mokytojai privalo būti inovatyvūs ir atliepti šių dienų aktualijoms bei iššūkiams. Jie turi rodyti iniciatyvą, tarpusavyje dalintis geriausiomis praktikomis, Lietuvoje pritaikyti užsienio šalių patirtis. Rūpintis ne tik pamokų turiniu, bet ir kūrybiškomis, inovatyviomis, įtraukiančiomis švietimo formomis. Tik toks, ne standartizuotas ugdymas atskleis mokinių gerąsias savybes, kurias bus verta tobulinti“, – sako P. Kuisys.

Pasak bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovo, sėkmingam ugdymui labai svarbu jau mokykliniame amžiuje vaikus supažindinti su tikra darbo aplinka, leisti patirti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas įmonėje ir čia mokyklai į pagalbą turėtų ateiti verslas: „Vėlesnėse klasėse privaloma į mokymo procesą įtraukti daugiau praktikos – mokinių supažindinimo tiek su konkrečiomis profesijomis, tiek su reikalingais įgūdžiais – vadybos, laiko planavimo ir kitais. Tai įdomu ir padeda mokiniui lengviau suvokti, kokia veikla jam yra arčiau širdies, todėl vaikai geba tiksliau pasirinkti studijas, konkrečiau ir adekvačiau formuoti ateities lūkesčius. „Bitėje“ noriai priimame telekomunikacijomis ir technologijomis besidominčius mokinių grupes ir matome, kokį didelį įspūdį jiems palieka tokie susitikimai.“

Išsamesnę diskusiją tema „Nuo fantazijos prie realybės: ką daryti, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga?“ gyvai išgirsti galėsite diskusijų festivalyje „Būtent!”, Birštone. Diskusijoje dalyvaus  „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys, 2016 m. „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ Metų mokyklos vadovu pripažintas Rimtas Baltušis, 2018 m. Metų chemijos, biologijos mokytoja išrinkta Laima Zdanevičienė ir Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Povilas Virbašius.

Diskusijų festivalis „Būtent“ vyks Birštone rugsėjo 6-7 dienomis.

6 pamokų stebėjimo modeliai: tarptautinė perspektyva

Didžiosios Britanijos Švietimo, vaikų aptarnavimo ir įgūdžių standartų tarnybos (Ofsted) surengtame seminare buvo pristatyti šeši pamokų stebėjimo modeliai, iš kurių trys naudojami Jungtinėse Amerikos Valstijose, du Europos šalyse ir vienas sukurtas naudojimui tarp kelių šalių. Modelių patikimumą ir validumą patvirtina mokslinių tyrimų gausa. Šiame pranešime yra pristatomi minėti modeliai, seminaro dalyvių vertinimai bei įžvalgos, kurios bus panaudotos Ofsted rengiamo stebėjimo metodo tobulinimui.

Pagrindinės pranešimo įžvalgos:

  • Dauguma modelių remiasi literatūra apie mokymo kokybę, todėl pastebimas tam tikrų temų, kaip klasės valdymas, instrukcijos bei mokinio elgesys ir požiūris, sutapimas. Tai parodo diagnostinį validumą tarp modelių.
  • Nei vienas iš modelių nesiekia pamatuoti mokymosi – seminaro dalyviai sutaria, kad pats mokymosi reiškinys negali būti tiesiogiai stebimas, todėl yra orientuojamasi į mokymo kokybę.
  • Koreliacija tarp stebėjimo įvertinimo ir mokinių pasiekimų yra gana maža visuose modeliuose – tai reiškia, jog į stebėjimą svarbu žiūrėti, ne kaip į pagrindinį, o kaip į vieną iš matavimo būdų.
  • Nepaisant didelio dėmesio kiekybiniams matavimams, daugelis modelių vis dar išlieka gana subjektyvūs. Seminaro dalyviai išreiškė nuomonę, jog stebėtojams reikalingi aukštos kokybės mokymai, kaip naudoti stebėjimo metodą. Be standartinių mokymų yra reikalingi ir reguliarūs seminarai informacijai atnaujinti, siekiant išlaikyti aukštą nuoseklumo lygį. Visgi, ekspertai sutinka, kad šie modeliai niekada negali būti 100 %
  • Bendros nuomonės kalbant apie stebėjimų trukmę ir skaičių prieita nebuvo, tai priklauso nuo konteksto ir numatyto stebėjimo tikslo.
  • Skirtinguose kultūriniuose kontekstuose modeliai nebūtinai bus vienodai tinkami.

 

Seminaro metu pristatyti modeliai

Klasės įvertinimo balų sistema (angl. Classroom Assessment Scoring System (CLASS))

Tai stebėjimo įrankis, skirtas pamatuoti mokytojų ir mokinių bendravimo klasėje efektyvumą. Remiantis šiuo modeliu išskiriami keturi pagrindiniai teiginiai:

  • Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas yra būtinas veiksnys vaiko socialiniam ir akademiniam vystumuisi.
  • Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas vyksta ne nuolatos.
  • Siekiant kuo labiau padidinti poveikį mokiniams, kokybės gerinimas turi būti aiškiai orientuotas į mokytojų ir mokinių bendravimą.
  • Mokytojų ir mokinių bendravimą gali pagerinti kruopščiai suplanuota ir įgyvendinama parama profesiniam augimui.

Pagrindinė CLASS modelio sudedamoji dalis yra tai, jog šiame modelyje mokytojo elgesys yra siejamas su mokinių pasiekimais. Tokiu būdu šis modelis apima ne tik mokytojų veiklos stebėjmą ir vertinimą, bet ir bendrą požiūrį į bendravimą tarp mokytojų ir mokinių bei jų mokymąsi. CLASS modelis matuoja tris mokytojų ir mokinių sąveikos sritis: emocinę paramą, klasės darbo organizavimą ir mokymo pagalbą. Kiekviena sritis apima keletą dimensijų, susijusių su tuo, kas stebima (pavyzdžiui: elgesio valdymas, produktyvumas, mokymo formos) ir rodiklius kiekvienai iš jų, kurie veikia kaip elgesio žymekliai (pavyzdžiui, „Aiškių taisyklių ir lūkesčių turėjimas, kurie yra nuolat stiprinami“). Stėbėjimą vykdo sertifikuotas ir apmokytas CLASS stebėtojas, užtikrinantis aukšto lygio išvadas.   

Pagrindų sistema mokymui (angl. Framework for Teaching (FfT))

Tai mokymo komponentų rinkinys, paremtas konstruktyvistiniu požiūriu į mokymą ir mokymąsi. Skirtingai nuo kitų modelių, FfT nėra tik stebėjimo įrankis, tai – mokytojų standartų rinkinys, pagrįstas moksliniais tyrimais, susijusiais su mokinių mokymusi. Taigi, stebėjimas šioje sistemoje yra tik vienas iš būdų įvertinti mokymo standartus – nuomonė apie sistemos turinį turėtų būti renkama įvairiais metodais, pavyzdžiui, remiantis mokytojų ir mokinių klausimynais, o ne vien tiesioginiu pamokų stebėjimu.

Šį modelį sudaro 22 dimensijos ir 76 smulkesni rodikliai, suskirstyti į keturias mokymo atsakomybių sritis:

  • Planavimas ir pasiruošimas
  • Klasės aplinka
  • Instrukcijos
  • Profesinės pareigos

Kiekviena iš dimensijų apibūdina atskirą srities aspektą bei du-penki smulkesni rodikliai apibūdina specifinius dimensijų bruožus. Siekiant apibūdinti kiekvieną dimensiją ir pateikti gaires mokymo tobulinimui buvo sukurti mokymo lygiai. Vertinimo priemonė, sukurta šiam modeliui leidžia stebėtojams įvertinti elgesį pagal keturių balų skalę: netinkamas, pagrindinis, įgudęs ir išskirtinis. Be pagrindinės versijos, taip pat buvo sukurtos į dalyką koncentruotos versijos – matematikos ir raštingumo.

Tarptautinė lyginamoji mokymosi ir mokymo analizė (angl. International Comparative Analysis of Learning and Teaching (ICALT))

ICALT gali būti apibūdinta kaip įvykių stebėjimo priemonė. Šis modelis yra reikšmingai teigiamai susijęs su mokinių įsitraukimu, požiūriu, elgesiu ir pasiekimais. Dalis veiksnių, matuotų pagal šį modelį, iš esmės yra mokytojų ar mokinių atliktos veiklos dažnumas, pavyzdžiui, kiek kartų mokiniai teisingai atsakė į klausimą pamokoje. ICALT apima 32 didelio subjektyvumo rodiklius (siekiant optimizuoti tarpusavio patikimumą) ir 120 mažo subjektyvumo rodiklių, kurie nurodo pastebimą mokymo elgesį.

Šie veiksmai suskirstyti į šešias sritis:

  • Saugus mokymosi klimatas: mokytojo ir klasės santykiai
  • Klasės valdymas: bendra tvarka klasėje
  • Aiškūs nurodymai: pamokų temų ir bendros pamokų struktūros sąsajos su pamokų dalimis
  • Mokymosi metodai: įvairios mokymo strategijos, skatinančios studentus galvoti apie temą
  • Mokymosi strategijos: mokytojų pastangos mokyti mokinius kaip mokytis
  • Diferencijavimas: ar mokytojai yra jautrūs ir lankstūs, bandydami patenkinti individualias mokinių mokymosi poreikius.

Stebėtojai įvertina šiuos teiginius pagal keturių balų skalę (nuo dažniausiai silpnas iki dažniausiai stiprus).Visgi, tai rodo, kad ICALT išlieka palyginti subjektyvus, nepaisant to, kad buvo įtraukti objektyvesni rodikliai, kadangi dalį vertinimo sudaro stebėtojų sprendimas.

Tarptautinė mokytojų stebėjimo ir grįžtamojo ryšio sistema (angl. International System for Teacher Observation and Feedback (ISTOF))

ISTOF – tai bendroji mokytojų stebėjimo sistema, sukurta tarptautiniams mokyklų veiksmingumo tyrimams atlikti. Instrumentas nėra grindžiamas tam tikra mokymo metodika ar filosofija – jame yra aspektų, kurie remiasi įvairiomis perspektyvomis, nuo tiesioginio mokymosi iki metakognityvių metodų ir aktyviojo mokymosi. Ši priemonė buvo naudojama daugelyje šalių ir pasižymi geru patikimumu ir validumu. Remiantis tyrimais buvo išskirta 11vertinimo sričių:

  • Įvertinimas ir vertinimas: kokiu mastu pateikiamas veiksmingas grįžtamasis ryšys (vertinimas) ir kiek įvertinimas dera su tikslais ir uždaviniais
  • Mokymo aiškumas: kiek pamokos yra tikslingos ir struktūrizuotos bei, kiek aukštos kokybės yra mokytojų bendravimas
  • Atmosfera klasėje: kiek mokytojas iškomunikuoja aukštus lūkesčius, bendrauja su visais mokiniais, juos įtraukia ir vertina
  • Klasės valdymas: kiek mokytojas maksimaliai išnaudoja mokymosi laiką ir sprendžia kylančius trikdžius
  • Diferencijavimas ir įtraukimas: kiek visi moksleiviai yra įtraukti į pamokas bei kiek mokytojas atsižvelgia į studentų individualius skirtumus
  • Mokomieji gebėjimai: kiek mokytojas gali užimtu mokinius, parodo gerus klausinėjimo įgūdžius ir naudoja įvairius metodus bei strategijas
  • Vienos pamokos planavimas: tai, kiek mokytojas veiksmingai suplanavo stebimą pamoką
  • Ilgalaikis planavimas: tai, kiek mokytojas gali suplanuoti pamokų seką
  • Mokytojo žinios: dalyko, pedagoginės ir didaktinės
  • Mokytojo profesionalumas ir refleksyvumas: kiek mokytojas gali atsižvelgti į savo darbą ir prisidėti prie mokyklos bendruomenės bei mokytojų profesijos
  • Aktyvių mokymosi metodų skatinimas ir metakognityvinių įgūdžių plėtojimas: kokiu mastu mokytojas plėtoja mokinių metakognityvinius įgūdžius, suteikia galimybes aktyviam mokymuisi ir ugdo kritinio mąstymo įgūdžius.

Kiekvienai sričiai vertinti yra išskirti du rodikliai, kurie yra vertinami pagal penkių taškų Likerto skalę (nuo labai nesutinku iki visiškai sutinku) bei pasirinkimas “netaikoma”, nes ne visi rodikliai gali būti stebimi visose pamokose.

Matematinė mokymo kokybė (angl. Mathematical Quality of Instruction (MQI))

MQI yra skirta konkretaus turinio pamokos stebėjimui. Šis modelis sukurtas siekiant patikimai įvertinti matematikos mokymo kokybę. Tyrimai rodo, kad MQI yra validus modelis: mokytojų vertinimai yra statistiškai reikšmingai susiję su mokinių rezultatais, mokytojų pridėtinės vertės balais ir mokytojų matematikos žiniomis, skirtomis mokymui. Skirtingai nuo kitų seminare pristatytų modelių, modelis remiasi požiūriu, kad klasėje vykstantis matematkos mokymasis yra atskiras nuo įprastų klasės veiksnių – klasės klimato, pedagoginio stiliaus ar bendrų mokymo strategijų. Šiame modelyje yra išskiriamos penkios sritys:

  • Bendros pagrindinės mokinių praktikos (fiksuojami studentų matematinio turinio naudojimo būdai)
  • Darbas su mokiniais ir matematika (nustatoma, ar mokytojai gali išgirsti ir suprasti, ką mokiniai matematiškai sako ir ar tinkamai reaguoja)
  • Matematikos turtingumas (matuoja matematinių faktų ir procedūrų reikšmę bei įsitraukimą į matematines praktikas ir kalbą)
  • Klaidos ir netikslumas (identifikuojamos mokytojo matematinės klaidos ir turinio iškraipymas)
  • Klasės darbas yra susijęs su matematika (užfiksuoja, ar klasių darbas siejasi su matematika ar mokymosi laikas praleistas veikloms, kuriose nėra formuojamos matematinės idėjos).

MQI apibūdina matematinio turinio pobūdį ir kokybę, suteikiamą mokiniams išreikštą mokytojo-mokinio, mokytojo-turinio ir mokinių-turinio sąveikomis. Pavyzdžiui, matematinių paaiškinimų ir praktikos buvimas vertinamas atskirai nuo studentų dalyvavimo matematiniuose paaiškinimuose ir praktikoje.

Bendrieji mokytojų kokybės matmenys (angl. Generic Dimensions of Teacher Quality)

Modelis, dar vadinamas vokiška trijų pagrindinių sričių sistema, kurios pagrindiniai mokymo kokybės aspektai yra: klasės valdymas, mokinių palaikymas ir pažinimo skatinimas.

Skirtingai nuo kitų modelių, kuriais siekiama įvertinti mokymo kokybę, šis modelis nėra normuota priemonė ir neturi standartizuotų temų ar mokymų instrukcijų. Vietoj to jis siejamas su daugybe skirtingų subdimensijų (pvz., trikdžių ir drausmės problemos, mokytojų ir studentų santykiai, sudėtingos užduotys ir klausimai). Skirtingi matavimai naudojami skiriant dėmesį įvairioms perspektyvoms (pvz., stebėtojui, mokinių ir mokytojų perspektyvoms), nors dažniau jie taikomi naudojant aukšto subjektyvumo stebėjimo protokolus. Sistemoje aiškiai apibrėžiamas sudėtingas reiškinys (mokytojų kokybė), dėl kurio buvo sukurta daugybė lanksčių stebėjimo modelių, apibendrintų įvairiuose kontekstuose ir dalykinėse srityse. Viena iš šių pasekmių yra tai, kad modelis nėra priklausomas nuo turinio, todėl jame gali trūkti išsamumo. Visgi, naudinga yra tai, jog modelis yra labiau naudojamas kaip sistema, o ne priemonė, taigi naudotojai gali rinktis skirtingus ir besikeičiančius rodiklius, naudojamus stebėjimui.

Kitokia konferencija apie kitokią mokyklą „Inovatyviausi mokytojai kuriantys ateitį“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) įgyvendindama pagal Europos Komisijos programą ERASMUS+ finansuojamą projektą sySTEAM (angl. systematic approach for implementation of STEAM education in schools) gegužės 22 d. organizavo konferenciją „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“. Renginio metu susirinkusius dalyvius buvo siekiama ne tik supažindinti su naujovėmis, bet ir juos pačius aktyviau įtraukti į dialogą.

Antra konferencijos dalis buvo skirta neformalioms diskusijoms, kurių metu dalyviai galėjo lektoriams užduoti jiems kilusius klausimus, pasidalinti savo patirtimis, paklausti patarimo ar pasiūlyti bendradarbiavimo idėjų.

Konferencijos pradžioje diskusijos dalyvius sveikino Vilniaus universiteto (VU) studijų reikalų prorektorius Valdas Jaskūnas, kviesdamas inovatyviausius mokytojus aktyviai prisijungti prie pedagogų rengimo centro kūrimo VU.

Pirmasis konferencijos pranešimas buvo apie ateitį, jos atnešamas galimybes ir iššūkius, kurių sprendimui būtina ir mokyklos nuolatinė kaita. Pranešimą skaitęs ŽEF direktorius Arminas Varanauskas pasakojo ir apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia, ir, kokių gebėjimų svarba dar labiau augs ateityje.

Būtent ateities atnešami pokyčiai ir inspiravo sySTEAM projekto įgyvendinimą. Asociacijos vadovas susirinkusiems pristatė projekto metu sukurtus rezultatus – aktualių technologijų bei jų panaudojimo ugdyme analizę, STEAM parengties lygių sistemą bei mokyklos įsivertinimo įrankį, plano gaires bei šabloną, o taip pat rekomendacijas dalykų integracijai, technologijų naudojimui mokykloje bei mokyklos bendradarbiavimui su NVO, verslo ar kitomis organizacijomis. Šiuo metu yra baigiami versti visi projekto rezultatai į lietuvių kalbą ir jie bus prieinami visiems norintiems puslapyje www.steamedu.eu. Pranešimo skaidrės.

ERASMUS+ finansuojamas projektas nuo pat paraiškos rašymo buvo paremtas mokyklų savarankiškumo principu, nebandant turėti pretenzijų į absoliučiai teisingus atsakymus. Veikiau projekto partneriai visus rezultatus kūrė kaip pagalbos mokykloms įrankius, kuriuos skirtingos mokyklos gali naudoti skirtingai, prisiderindamos prie savo poreikių.

Toks požiūris dominavo ir organizuojant šią konferenciją. Inovatyviausių mokyklų vadovų ir mokytojų pranešimams nebuvo keliamos tematinės užduotys. Buvo pasirinktas pusiau atviros erdvės formatas, kuomet patys pranešėjai galėjo pasirinkti jiems patiems, kaip savo srities profesionalams, svarbiausias atrodančias temas.

2018 m. Metų mokyklos vadove išrinkta, Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorė Inga Vargalienė kalbėjo apie asmeninę lyderystę mokymui(si) ir dalinosi savo sėkmės istorijomis. Pranešimo skaidrės.

2017 m. Metų mokyklos vadovas Vaidotas Kalinas, šiuo metu einantis Ukmergės rajono švietimo skyriaus vedėjo pareigas, pasakojo apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę. Pranešimo skaidrės.

Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė, 2016 m. tapusi TOP3 Metų mokyklos vadove dalinosi savo mokykloje naudojamų refleksijų patirtimi ir nauda. Pranešimo skaidrės.

Panevėžio Vilties progimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Sakalienė, išrinkta 2018 m. Inovatyviausia pradinių klasių mokytoja pasakojo, kaip susidoroja su ateities atnešamais iššūkiais ir jau nuo pirmųjų klasių tam ruošia savo mokinius. Pranešimo skaidės.

2018 m. Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja pripažinta Laima Zdanavičienė iš Akmenės gimnazijos visus konferencijos dalyvius pripildė pozityvios energijos ir kvietė kolegas išeiti iš „žaliosios zonos“ ir nenustoti tobulėti. Pranešimo skaidrės.

Klaipėdos Vitės progimnazijoje dirbanti, 2018 m. Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja tapusi Jurgita Kupšytė-Karbauskė pasakojo, kaip sugeba visus vaikus sudominti matematika, mokydama jos „kitu kampu“. Pranešimo skaidrės.

Marius Narvilas, 2016 m. Inovatyviausių menų, technologijų mokytoju pripažintas Vilniaus jėzuitų mokyklos mokytojas su kolegomis dalinosi asmeniniais patyrimais ir patarimais, kaip susitvarkyti su mokytojams keliamais lūkesčiais bei neperdegti. Pranešimo skaidrės.

Rytis Jezukevičius, 2018 m. patekęs tarp TOP3 Inovatyviausių kalbų mokytojų pasidalino savo mintimis apie mokytojų prestižą, žiniasklaidos vaidmenį bei pačių mokytojų galimybes jį keisti. Pranešimo skaidrės.

Inovatyviausia 2016 m. fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė iš Kauno Jėzuitų gimnazijos pasakojo, kaip neskausmingai pereiti nuo žaidimo prie mokslinio tyrimo. Pranešimo skaidrės.

Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas, 2018 m. Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas dalinosi savo mintimis apie mokyklines istorijos dalykos programas bei kaip galima mokytis (ne)nuobodžią istoriją. Pranešimo skaidrės.

Visą konferencijos vaizdo įrašą galite rasti paspaudę čia.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“.

7 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš pradedant dalykų integraciją

Mus supantis pasaulis yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas, tad mums reikia pasiimti savo mokinius į tokias mokymosi keliones, kurios padėtų ugdyti būtinas nuostatas ir gebėjimus reikalingus sėkmingam gyvenimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalykų integracijai ir judėjimui link visa apimančio mokymo ir mokymosi. Integruotas mokymo ir mokymosi procesas leidžia peržengti dalykų ribas ir pabrėžti juos vienijančius konceptus.

Daugelis mokyklų tam tikru lygmeniu jau dabar integruoja dalykus. Tiems, kurie nori plėsti tokią praktiką arba pradėti, jei dar jos neturi, pravartu pradėti nuo atsakymo paieškų į šiuos klausimus.

  1. Kodėl Jūsų mokyklai svarbu pradėti integruoti dalykus? Dalykų integracija, kaip ir bet kuris kitas pokytis, turėtų prasidėti nuo klausimo „kodėl?“ Jei „kodėl“ turės aiškų atsakymą, kiti žmonės bus labiau linkę pritarti Jūsų idėjoms, prisidėti prie jų plėtojimo ir įgyvendinimo. „Kodėl yra atskaitos taškas nuo kurio Jums reikia pradėti veikti ir komunikuoti“, – teigia Simon Sinek.

 

  1. Kas bus atsakingas už šio projekto įgyvendinimą? Tam, kad įdiegti naujus mokymo ir mokymosi būdus, mokytojai turi gauti reikalingą paramą viso proceso metu. Jūsų pagalba ir reikalingo laiko bei resursų paskyrimas komandai yra būtinas, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir gerų rezultatų.

 

  1. Kokios patirties ir žinių Jūsų mokytojai jau turi? Kokios yra Jūsų komandos stipriosios ir silpnosios pusės? Svarbu pažinti komandą su kuria dirbate ir užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę atskleisti savo stipriąsias puses. Integruotas ugdymas reikalauja kitokių gebėjimų ir nuostatų nei mokytojams gali būti įprasta. Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai yra būtini, siekiant kad procesas būtų efektyvus.

 

  1. Kokie didžiausi iššūkiai, kurie visą šį laiką Jus stabdė? Prieš pradedant integruoti dalykus yra prasminga aptarti su kokiais iššūkiais tikėtina susidursite procese ir kaip juos ketinate spręsti? Kliūtys gali būti labai skirtingos – laikas, aplinka, gebėjimų trūkumas, turinys, mokymosi įrankiai, mokytojų ar tėvų pasipriešinimas, nežinomybės baimė, nepavykusi komunikacija, nepagrįstas sudėtingumas ir t.t.

 

  1. Ar mokymo procesas gali būti lankstus, kai to reikia? Svarbu, kad mokytojai turėtų galimybę perdėlioti tvarkaraštį ar sukeisti vietomis temas. Arba eiti mokytis į lauką, organizuoti ugdymo procesą už klasės ribų. Siekiant paskatinti mokytojų bendradarbiavimą pravartu jiems numatyti bendrą laiką, skirtą darbui drauge.

 

  1. Kokią medžiagą būtų prasminga paskaityti prieš pradedant integruoti dalykus? Nacionalinę ugdymo programą, strateginius valstybės, miesto ar mokyklos dokumentus, mokslinius straipsnius? Skaitytų dokumentų aptarimas yra puikus būdas pradėti diskusiją.

 

  1. Ko galite imtis, kad užtikrintume gerą komandos veikimą? Dalykų integracija reikalauja daug komandinių pastangų ir bendradarbiavimo. Integruojant dalykus gali atsirasti daug nesklandumų, jei nesate sutarę, kaip vyksta bendradarbiavimas. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet yra ypatingai svarbu susitarti kaip bus užtikrinama komunikacija ir kokie yra kiekvieno dalyvio lūkesčiai, prieš kylant problemoms.

Daugiau informacijos ir patarimų galite rasti svetainėje: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Oficialiai kreipėsi į kandidatus į prezidentus: prašo nacionaliniu lygiu sutarti dėl ilgalaikės švietimo strategijos

Atsižvelgdami į tai, kad kiekvienų rinkimų metu visuomenės laukia naujų sprendimų, kaip reikėtų reformuoti švietimo sistemą, tačiau strateginių pokyčių trūksta, šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas oficialiai kreipėsi į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus, prašydami įsipareigoti pasiekti nacionalinį susitarimą bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui.

Siekiama, kad šiuo sprendimu būtų susitarta dėl esminių švietimo sistemos tikslų, jos strategijos artimiausiems metams bei užtikrinimo, kad to susitarimo būtų laikomasi nepriklausomai nuo rinkimų laimėtojo.

Švietimo kokybę išskiria investuotojai

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad kokybiškas švietimas yra sėkmingos valstybės ateitis ir jis turi būti gerinamas tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio mokymo atžvilgiu. Jų vertinimu, siekiant gerinti šalies moksleivių ugdymą ir jų pasiekimus, būtinas ilgalaikis nacionalinis susitarimas, kuris nubrėžtų ilgo laikotarpio bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimo gaires bei iškeltų šių sistemų tobulinimo tikslus.

„Investuotojų apklausos nuosekliai išskiria švietimo kokybę kaip pagrindinį iššūkį Lietuvoje, todėl būsimo Lietuvos Prezidento (-ės) lyderystė suvienijant politines jėgas, užsibrėžiant esminę kryptį ir esminius principus švietime yra būtina. Atėjo laikas žiūrėti toli į ateitį ir nesivaikyti trumpalaikių naudų“, – teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuva garsėja kaip aukštos kvalifikacijos informacinių ir fintech technologijų specialistų šalis, tačiau tokių specialistų daugėja veikiau dėl pavienių organizacijų pastangų ir pačių žmonių noro mokytis, o ne dėl bendrų valstybės numatytų gairių.

Todėl vienas iš svarbiausių švietimo strategijos tikslų – svarbiausių kompetencijų ateities darbuotojui nustatymas bei jų ugdymas visuose mokymosi lygiuose. Tik taip Lietuva gali įsitvirtinti pasaulyje kaip aukštos pridėtinės vertės šalis.

Vienos kadencijos neužtenka

Organizacijų atstovai pabrėžia, jog nacionalinis susitarimas būtinas dėl tęstinumo užtikrinimo. Vienos kadencijos laikotarpiu dideli pokyčiai neįgyvendinami – be to, reikalingas ir tolimesnis nuoseklus sistemos palaikymas.

„Esame tikri, jog nacionalinis susitarimas švietime užtikrintų efektyvesnį bendrojo ugdymo vystymą, kuris šiandien patiria itin sunkius išbandymus, o kokybiškų sprendimų įgyvendinimui gali prireikti ir dešimtmečio. Todėl įgyvendinant tokius sprendimus yra būtinas stabilus ir tvirtas palaikymas visoje šalyje“, – teigia Žinių ekonomikos forumo tarybos narys Irmantas Švažas.

Organizacijos kreipdamosi į kandidatus mano, kad naujojo šalies vadovo lyderystė yra būtina sąlyga, galinti suvienyti ekspertų, praktikų ir politinių partijų jėgas, inicijuoti diskusiją dėl tokio susitarimo turinio bei tikslų, įtvirtinti susitarimą, kurį palaikytų ir pasirašytų visos pagrindinės šalies politinės partijos.

Toks susitarimas galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, jog, susitelkus partijoms, galima pasiekti tokių strateginių pokyčių, kaip praėjusių metų rudenį pasirašytas susitarimas iki 2030 m. Lietuvos kariuomenei skirti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbūs visi ugdymo etapai

Lietuvoje dažnai kalbama apie bendrąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą, bet ne visuomet užtektinai dėmesio yra skiriama profesiniam mokymui bei neformaliajam švietimui, kurie yra itin svarbūs nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės ar žmogaus amžiaus.

„Mūsų valstybės ateitis priklauso nuo to, ar šalies švietimo sistema bus pasiruošusi XXI a. iššūkiams. Kai šalyje lėtėja darbo našumo augimas ir mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, žūtbūt reikalinga kompleksinė ir sisteminga reforma, kurioje dalyvautų ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas, suinteresuotas, kad ugdymo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus, ugdyti kūrybingus žmones, padedančius ne tik prisitaikyti, bet įgalinančius kurti ir didinti šalies konkurencingumą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pasak jo, viso to nepasieksime, jei nebus priimti ilgalaikiai, nuo politinių ciklų nepriklausomi sprendimai. Turėtume daug didesnį dėmesį skirti profesinio mokymo sistemai ir jos tobulinimui, kuriai politinio dėmesio vis pritrūksta. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas ragina kandidatus į Respublikos Prezidentus pasiekti susitarimą dėl švietimo sistemos tikslų ir jos ilgalaikės strategijos, kuria galėtų remtis ne tik šiemet, bet ir kituose rinkimuose Lietuvos piliečių pasitikėjimą gavę žmonės.

Kreipimosi tekstą galite rasti čia.

Susitikime konferencijoje Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį!

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kviečia Lietuvos mokytojus, mokyklų vadovus ir savivaldybių atstovus kartu praleisti dieną mokantis vieniems iš kitų švietimo konferencijoje „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“.

Konferencija vyks 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Renginio metu diskutuosime apie ateitį, savo netradiciniais pavyzdžiais dalinsis įvairių disciplinų mokytojai, nominuoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose: pradinio ugdymo; biologijos, chemijos; fizikos; matematikos, IT; kalbų; menų ir technologijų; socialinių dalykų bei mokyklų vadovai. Po pranešimų visi dalyviai bus laukiami neformalioje diskusijoje su pranešėjais, kurios metu kviesime ne tik išgirsti, bet ir pasidalinti savo patirtimi.

„Šiandien daugelis sukame galvas, kaip supažindinti vaikus su realaus pasaulio iššūkiais, diegti jiems mąstymo būdus, kurie padėtų greitai prisitaikyti sparčiai kintančioje aplinkoje, leistų kurti inovacijas. Esame taip panirę į šios „panacėjos“ paieškas, kad kartais pamirštame, jog paprasčiausias ir efektyviausias dalykas, kuris gali padėti – mokymasis vieniems iš kitų. Būtent į tokias patirties dalybas ir orientuota ši pirmoji, tikimės tradicija tapsianti, Inovatyviausių mokytojų konferencija“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ vadovas Arminas Varanauskas.

Ne laukime, o kurkime ateitį – kviečiame registruotis į konferenciją ir tapti šio pokyčio dalimi!

Registruotis galite iki gegužės 20 d., registraciją rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Konferencijoje galėsite išgirsti pranešimus šiomis temomis:

1. „Senos geros naujos idėjos“
Asta Sakalienė | Inovatyviausia pradinio ugdymo mokytoja
Panevėžio „Vilties“ progimnazija

2. „Asmenybės ūgtis: išeikime iš žaliosios zonos, mieli kolegos“
Laima Zdanavičienė | Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja
Akmenės gimnazija

3. „Matematika kitu kampu“
Jurgita Kupšytė-Karbauskė | Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja
Klaipėdos Vitės progimnazija

4. „Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau!?“
Marius Narvilas | Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas
Vilniaus jėzuitų gimnazija

5. „Šiuolaikinio pedagogo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje“
Rytis Jezukevičius | Inovatyviausias kalbų mokytojas
Kauno Jono Jablonskio gimnazija

6. „Nuo žaidimo iki mokslinio tyrimo“
Rigonda Skorulskienė | Inovatyviausia fizikos mokytoja
Kauno jėzuitų gimnazija

7. „Kaip mokytis (ne)nuobodžią istoriją, arba mokyklinių programų klausimu“
Algis Bitautas | Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas
Vilniaus Taikos progimnazija

8. „Asmeninė lyderystė mokymui(si). Sėkmės istorijos“
Inga Vargalienė | Metų mokyklos vadovė
Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija

9. „Apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę: Ukmergės rajono patirtys“
Kalinas Vaidotas | Metų mokyklos vadovas
Ukmergės švietimo skyriaus vedėjas

10. „Mokytojas – reflektuojantis lyderis“
Kaunickienė Natalija | Metų mokyklos vadovė
Salduvės progimnazija

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“

Vilniaus Žemynos gimnazija darnumo virusą skleidžia globaliai

Vilniaus Žemynos gimnazija aktyviai dalyvauja organizacijų, dirbančių gamtosaugos ir darnios aplinkos srityse. VŽG yra asocijuota UNESCO mokykla, Baltijos jūros projekto narė ir t.t. Dalyvavimas sySTEAM projekte leido permąstyti turimas praktikas bei sukurti naujas iniciatyvas, kurios buvo pristatytos tarptautinėje Aplinkosauginio vystymo konferencijoje, kurią organizavo pati mokykla.

Konferencijoje dalyvavo mokiniai iš 10 skirtingų šalių. Jie turėjo galimybę pristatyti savo patirtį, dirbant su darnaus vystymosi iššūkiais savo mokyklose ir šalyse. sySTEAM projekto partneriai iš Barselonos – Virolai mokyklos – taip pat atsiuntė savo iniciatyvos prezentaciją į šią konferenciją. Renginyje dalyvavo ir grupė iš Japonijos, Osakos Semboku mokyklos.

Akivaizdu, kad biologinės įvairovės nykimo, taršos ir klimato kaitos iššūkiai tampa vis labiau matomi bei neatidėliotini. Siekiant užtikrinti esminius ir ilgalaikius pokyčius mes turime dar daugiau dėmesio skirti šioms temoms, apie jas kalbėti ir su mokiniais, ir su likusia visuomenės dalimi. Įgyvendinant projektą mokiniai dalyvavo aplinkosauginių problemų sprendime, naudodami išmanias technologijas kūrė modernias ir saugias aplinkas, o po to savo kūrinius bei sprendimus pristatė tarptautinėje konferencijoje bei kituose renginiuose.

Iniciatyva buvo smarkiai remiama VŽG direktorės Rūtos Krasauskienės, kuri suteikė galimybę su projekto rezultatais dirbusiems mokiniams išvykti į užsienyje – Vokietijoje, Danijoje ir Japonijoje – vykusius renginius. Stiprus vadovybės įsitraukimas buvo vienas iš iniciatyvos sėkmės kriterijų, nes įgyvendinant tokio masto projektą kilo daug nenumatytų iššūkių, kuriuos sėkmingai mokiniams ir mokytojams padėjo išspręsti mokyklos administracija.

Smagiausia, kad dalyvavimas šiame projekte buvo naudingas ne tik gimnazijos mokiniams, bet ir visiems mokytojams. Tokio didelio projekto įgyvendinimas yra puiki galimybė apmąstyti dar kartą tai, kas svarbiausia ir prasmingiausia ugdymo programoje šiandien. Mokytojai turi būti pasirengę priimti iššūkius viso projekto įgyvendinimo metu – tiek iš savo kolegų, su kuriais viską kuria, tiek ir iš mokinių, kurie tampa aktyviais savo mokymosi dalyviais. Bet su tinkamu nusiteikimu, mokyklos vadovybės parama ir bendro tikslo turėjimu – įmanoma įveikti visus iššūkius!

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.