MTEPI klausimais konsultuos ŽEF bendruomenės nariai

2017 m. liepos mėn. buvo patvirtinta nauja LR Vyriausybės Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) strateginės tarybos bei jos patariamosios ekspertų darbo grupės sudėtis. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ į strateginę tarybą delegavo ŽEF tarybos pirmininką Mindaugą Glodą.

ŽEF taip pat teikė siūlymus tarybos patariamajai ekspertų grupės sudėčiai, į kurių daugelį buvo atsižvelgta. Tarp jų ŽEF siūlytas akcinės bendrovės „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius bei ŽEF Tarybos nariai: Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Dr. Edgaras Leichteris, Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Dr. Algimantas Markauskas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Ekspertų grupėje dirbs ir kiti „Žinių ekonomikos forumo“ narių atstovai iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Primename, kad MTEPI taryba funkcionuoja kaip Vyriausybės komisija. Joje aptariami su mokslo, technologijų ir inovacijų plėtra susiję klausimai.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos jau duoda rezultatų

Daugiau nei prieš metus ŽEF kartu su  asociacijomis „Infobalt“ ir „Investuotojų forumas“ bei Lietuvos verslo konfederacija išreiškė palaikymą ministerijos inicijuotam įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Džiaugiamės, kad buvo ne tik atsižvelgta į didžiąją dalį mūsų teiktų siūlymų, tačiau priimtas įstatymas jau atnešė realią naudą: dėl palengvėjusių migracijos procedūrų 4 pradedančios bendrovės jau gavo vizas ir kuriasi Lietuvoje. Tai reiškia, kad Lietuvai atsivėrė didesnės galimybės pritraukti talentus iš užsienio, steigti naujus verslus, pritraukti investicijų, siekiant skatinti Lietuvos konkurencingumą.
Su teiktu raštu galima susipažinti čia.

Inovatyviausia mokytoja L. Latvienė: itin svarbu tikėti mokinio sėkme

Loreta Latvienė (asmeninio albumo nuotr.)

Tyrinėjimai ir atradimai, edukacinės išvykos ir pasitikėjimas mokiniais – mokytojos Loretos Latvienės kasdieniniame darbe yra nuolatiniai atributai. Paklausta, kas jai suteikia įkvėpimo ieškoti būdų, kaip organizuoti pamoką kitaip, ji atsako paprastai – pats darbas mokykloje teikia džiugesį: „Džiaugiuosi galimybe dirbti su jaunais žmonėmis, būtinybe nuolatos kelti kvalifikaciją, džiaugtis ne tik aukštais mokinių pasiekimais įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei valstybiniuose brandos egzaminuose, bet ir kiekviena eiline pamoka, kuri niekada nėra nuspėjama, vis kitokia“.

Ją žavi, kad mokytojo darbe turi ir pats nuolat tobulėti, o galimybių dabar tam daug. „Mokytojo darbas yra nepaprastai kūrybingas, reikalaujantis daug dėmesio skirti ne tik dalykinių kompetencijų tobulinimui, bet ir jauno žmogaus pažinimui“, − sako Loreta. Ji po 2-4 kartus per mokslo metus dalyvauja kasmet Lietuvoje vykstančiose konferencijose, pati skaito pranešimus ir veda seminarus mokytojams, yra dalyvavusi ne vienoje tarptautinėje stažuotėje, tačiau teigia, kad tarptautinėje konferencijoje užsienyje iki šių metų dar nebuvo dalyvavusi.

Loreta Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose 2016 buvo pripažinta inovatyviausia socialinių dalykų mokytoja. Vienas iš apdovanojimų prizų − kelionė į bet kurią tarptautinę konferenciją. Loreta pasirinko geografijos konferenciją Atėnuose, kur tarp kitų geografijos mokslininkų ir studentų iš viso pasaulio, buvo vienintelė dalyvė iš Lietuvos. Loreta pasakojo, kad konferencijoje buvo analizuojama miestų planavimo problemos ir ypatumai, erozijos pasekmės, atskirų regionų vandens režimas, naftos gavyba Persų įlankos baseine ir daugelis kitų temų, tad idėjų iš pranešimų praktiniam taikymui pamokose pasisėmė labai daug. Viena jų − nauja vaizdinė medžiaga pamokoms: „Visos išvykos metu labai daug fotografavau, turėsiu naujos medžiagos iliustruojančios miestų smogą, uosto akvatoriją, sinklinas ir antiklinas, abrazinius krantus ir, žinoma, tokias įžymybes kaip Akropolis su garsiuoju Partenonu, Delfų šventykla“, − džiaugiasi geografijos mokytoja iš Kauno jėzuitų gimnazijos ir teigia, kad tokios patirtys neįkainojamos.

Loreta Latvienė (IMA organizatorių nuotr.)

L. Latvienė teigia, kad mokiniams yra svarbu suteikti laisvę rinktis, patiems tyrinėti, taip siekiant atrasti tikrąjį pažinimo džiaugsmą. O tirti geografijos pamokose tikrai yra ką: „Yra labai daug temų, kur kartu su mokiniais tiriame gyvąją ir negyvąją gamtą, gyventojus, jų veiklas, gyvenvietes ir kita. Kai kurie tyrimai būna paprasti, jiems atlikti užtenka nedaug laiko, pavyzdžiui, aiškinantis ar oras turi svorį − su fizikinėmis svarstyklėmis pasveriame tuščią ir pripūstą balioną. Kiti tyrimai užima žymiai daugiau laiko, pavyzdžiui, pabėgėlių integracijos Lietuvoje, ekologiško maisto produktų vartojimo, šiuolaikinių migracijų krypčių ir priežasčių tyrinėjimas ir visa kita.“

Be pamokų įprastoje klasėje Loreta mokiniams vykdo ir daug mokomųjų išvykų: „Jei išvyka muziejuje, su darbuotojais derinu užduotis. Smagu, kai patys mokiniai ieško atsakymų mieste ar gamtoje, mokosi naudotis informaciniais stendais, klausinėja praeivių ir panašiai“, − vardija ekskursijų privalumus. Loreta pamokose naudojasi ir virtualiomis priemonėmis bei pripažįsta, kad technologijų naudojimas iš esmės yra neišvengiamas. Jos ne tik praplečia pamokos galimybes, bet didina ir mokinių suinteresuotumą mokomu dalyku: „Vienas mygtuko paspaudimas nukelia į visiškai kitą pasaulį, kurį dažnam iš mokinių tikrovėje pamatyti neįmanoma. Technologijos leidžia pamatyti ir tarsi paliesti įvairius gamtos reiškinius ir procesus. Viena yra teoriškai žinoti, kad ir apie atogrąžų ciklono susidarymą ir jo pasekmes, ir visai kas kita virtualiai matyti jo formavimąsi, pačiam modeliuoti judėjimą ir panašiai“.

Loreta pateikia savo sukurtą ir naudojamą mokinių motyvacijos formulę, kurios kertiniai elementai yra mokytojo palaikymas ir pagarba mokiniui. Ji ir yra įsitikinusi, kad netalentingų mokinių nėra: „Itin svarbu tikėti mokinio sėkme, leisti jam suprasti, kad neįveikiamų kalnų nėra, kad kiekvienas iš jų tikrai pasieks savo gyvenimo Everestą! Kartu su pagarba atkeliauja pasitikėjimas, su juo – tikėjimas, o su tikėjimu − sėkmė! Ir tik po to naujų technologijų, inovatyvių metodų taikymas“.

Inovatyviausia kalbų mokytoja – technologijos padeda ugdyti ir kalbinius įgūdžius

Iš kairės į dešinę: R. Gudauskas, S. Riškienė, M. Glodas

Atsiranda vis daugiau mokytojų, kurie integruoja technologijas į savo pamokas. „Technologijos padeda sužadinti vaikų smalsumą“, − paaiškina Stasė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoja, 2016 m. pelniusi Inovatyviausio kalbų mokytojo (gimtosios ir užsienio) nominaciją. Ji teigia, jog svarbu sukurti tokią atmosferą, kad vaikai įsitrauktų į ugdymo procesą net to nejausdami ir mano, kad svarbu atrasti tas priemones, kurios neleistų užgesti vaikų smalsumui.

„Mano pamokos beveik niekada nebūna vienodos, jos keičiasi priklausomai nuo aktualijų, technologinių ar pedagoginių naujovių bei nuotaikos. Be abejo, kiekvienoje pamokoje yra uždavinys, medžiagos įtvirtinimas bei į(si)vertinimas, tačiau šios dalys įgyvendinamos bei susiejamos taikant įvairius metodus bei priemones, dažnai ir pasitelkiant pačių mokinių pagalbą bei idėjas“, − teigia S. Riškienė ir pasakoja, kad visuomet stengiasi ugdymo procesą priartinti kuo arčiau mokinių gyvenimo bei aplinkos.

S. Riškienė konferencijoje

„Būtent technologijos yra viena iš priemonių, padedančių sužadinti mokinių smalsumą ir leisti patirti atradimo bei kūrybos džiaugsmą. Technologijos yra mokinių bei mūsų gyvenimo dalis ir jų vaidmuo ateityje tik stiprės, todėl mes jokiu būdu negalime jų ignoruoti. Nenorint mokytis naudotis technologijomis ar investuoti į jas, išgalvojami įvairiausi mitai: neva technologijos žlugdo bendravimą, kenkia mokinių raštingumui ar siekia pakeisti mokytoją. Priešingai − dar niekada bendrauti nebuvo taip lengva, kaip dabar, o jei technologijos tinkamai naudojamos – jos padeda pasiekti ir puikių mokymosi rezultatų.“

S. Riškienė pabrėžia, kad sėkmingo ugdymo proceso receptas yra nuolatinis stebėjimas ir vertinimas, kurie metodai veikia. Pasak jos, tai geriausia daryti kasdien, pasitelkiant į pagalbą pačius mokinius, kurie analizuoja savo pažangą: „Jeigu metodas padeda pasiekti kiekvieną mokinį pamokoje ir įtraukti jį į mokymosi veiklą – jis veikia! Kartu su mokiniais stebime mokymosi rezultatus. Pavyzdžiui, per pirmuosius mokslo metų mėnesius pastebėjome, kad žymiai geriau sekasi mokytis naujų žodžių su programėle „Quizlet“: pakilo mokinių pažymiai, o ypač pagerėjo tarimas, nes visi žodžiai programėlėje yra įgarsinti.“

Staselė pasakoja, kad parinkdama mokymo metodus vadovaujasi ir mokslinių tyrimų išvadomis, taip pat daug žinių ir patirties suteikia įvairios konferencijos. Paskutinė jų – „Švietimo ateitis“ vykusi Florencijoje, kurioje dalyvavo apie 200 dalyvių iš 42 šalių. Ši konferencija  − tai vienas iš Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų prizų. Ji džiaugiasi, kad konferencijos metu gautas žinias išbandys ir praktiškai − pirmiausia platformą qwizmodo.com, skirtą interaktyvioms prezentacijoms ir programėlę „soundOscope“, kurią sukūrė konferencijoje sutiktas kolega iš Šveicarijos. Tačiau švietimo bendruomenės technologijų eksperte vadinama S. Riškienė atkreipia dėmesį, kad ne vien įgytos žinios yra svarbu mokytojams: „Dažnai tik paklausęs lektorių iš kitų šalių ir pažvelgęs iš šalies į save, supranti, kad eini teisingu keliu, kad tai, ką darai, yra svarbu ir būtina šiandienos mokiniui. Aš asmeniškai supratau, kad tai, ką dabar daro projektas „iKlasė” ir dauguma šiuolaikiškai dirbančių Lietuvos mokytojų bei mokyklų ir yra švietimo ateitis, t.y., mes einame teisingu keliu.“

Jau ne vieną konferenciją aplankiusi S. Riškienė teigia pastebinti, kad užsienyje ir Lietuvoje ugdymo būdai skiriasi: „Užsienyje daugiau patyriminio bei projektinio mokymo, mokymosi bendradarbiaujant ar net mokymosi dalyvaujant bendruomenės veikloje (padedant tiems, kuriems reikia pagalbos, rūpinantis soc. atskirtį patiriančiais bendruomenės nariais ir kt.). Mums čia reikia pasistengti. Ypač patiko konferencijoje išgirsta mintis: „Mūsų švietimas per ilgai buvo sudėliotas į dėžutes (klasių, dalykų, vertinimo ir panašiai). Pats metas išlipti iš jų ir pradėti mąstyti plačiau, drąsiau bei kūrybingiau (ang. out of the box)“. Tai ir turėtų būti mūsų kryptis.“

Netikėti sprendimai mokykloje, kurie veikia

Kaip pastebėti tikrąją problemą, kuri mokykloje neleidžia siekti geresnių mokymosi pasiekimų? Kaip sėkmingai ją išspręsti? Grafikos dizaineris, iliustratorius Jonas Liugaila mano, kad kelias į ugdymo sėkmę yra grįstas domėjimusi ką daro mūsų mokiniai ir kasdienės patirties integravimu į ugdymo procesą.

Priėjimo būdai yra labai svarbūs, tačiau nėra lengva atrasti tinkamiausią. Mokytojų bendradarbiavimas yra didelė pagalba jiems patiems, o kartu ir įrankis mažinti fragmentiškumą tarp disciplinų, padedantis vaikams pamatyti pasaulio visumą. Jonas prisimena, kad dėl to programoje „Kūrybinėse partnerystės“ atsirado „Mokytojų klubai”, kurie veikia kaip erdvė bendradarbiavimui ir mokymuisi vieniems iš kitų, atidžiam savo praktikos peržiūrėjimui ir tobulinimui: „Patys mokytojai įvardina bendradarbiavimą kaip vertybę. Juk problemos kartojasi, sprendimo būdą kažkas atrado, kodėl jam juo nepasidalinus su kitu?“

Mokykla yra ta erdvė, kurioje turėtų būti eksperimentuojama, ieškoma netikėtų sprendimų, kasdienė patirtis ir žinios integruojamos į ugdymo procesą. Kuriantis praktikas Jonas pripažįsta, kad vadovautis šiuo požiūriu yra svarbu. Jis teigia, kad ir pats mato panašumų tarp savo kūrybinės veiklos ir darbo mokykloje ir dalinasi patarimu, kuris jam padėjo sudominti moksleivius pamokos turiniu: „Supratau, kad pamokos pradžioje turėtų būti tam tikra intriga, netikėtumas, kuri gali būti susieta su aktualija. Labai svarbu atrasti mokiniams artimus dalykus iš dabartinio gyvenimo. Kodėl mes atribojame mokyklą nuo išorinio pasaulio? Aktualija gali būti pamokos leitmotyvas!“

 

Kvietimas dalyvauti Ūkio ministerijos magistro darbų konkurse

Žinių ekonomikos forumas laimėjo LR Ūkio ministerijos skelbiamą projektą, skirtą atrinkti geriausius magistrinius aukštųjų mokyklų studentų (magistrantų) ir jų mokslinių vadovų, pasirenkančių darbų temas, susietas su šalies ekonomikos augimu ir konkurencingumo didinimu, darbus. 

Darbų temos turi būti susijusios su veiksniais, skatinančiais Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą:

  • gyventojų užimtumo didinimu;
  • investicijomis į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei inovacijas;
  • investicijomis į žmogiškuosius išteklius ir profesinių gebėjimų ugdymą;
  • verslumo skatinimu ir verslo aplinkos gerinimu;
  • eksporto plėtra ir skatinimu;
  • atskirų ekonomikos sektorių (pramonės, energetikos, transporto, turizmo, mažmeninės prekybos ir kt.) konkurencingumo skatinimu;
  • tiesioginių užsienio investicijų skatinimu;
  • kitais veiksniais, skatinančiais ekonomikos augimą ir konkurencingumo didinimą.

Norintys dalyvauti konkurse iki š.m. liepos 28 d. turi:

  • Užpildyti konkurso paraišką (pridedama) ir pristatyti kartu su parengto darbo egzemplioriumi;
  • Vieną parengto darbo egzempliorių siųsti ar pristatyti adresu: Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Saulėtekio al. 15, LT-10221Vilnius;
  • Vieną parengto darbo egzempliorių siųsti el. paštu gintare@zef.lt
  • Teikiant paraišką konkursui nuo darbo gynimo negali būti praėję daugiau nei 12 mėnesių.

 Premijos konkurso nugalėtojams:

I vieta – 1 500 Eur;

II vieta – 1 000 Eur;

III vieta – 500 Eur.

Darbo autoriui skiriama 75 proc., darbo moksliniam vadovui – 25 proc. premijos sumos.

Konkurso eiga: Konkursas vykdomas vadovaujantis LR ūkio ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 4-250 patvirtintais nuostatais. Visus konkursui pateiktus darbus įvertins paskirti ekspertai. Geriausiai įvertintus darbus magistrantai pristatys specialiai sudarytai komisijai iš valstybės, mokslo ir verslo institucijų atstovų.

Dėl papildomos informacijos ar iškilusių klausimų galite kreiptis: Gintarė Petkevičienė, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, tel. +370 6274 0507, el. paštas gintare@zef.lt

Žingsnis link sisteminio pokyčio – mokyklinio skambučio išjungimas

Paulius Tamolė

Paulius Tamolė (autorius D. Matvejev)

Naujai paskelbta EBPO organizacijos ataskaita apie Lietuvos augimą dar kartą signalizuoja seniai žinoma faktą: Lietuva turi susirūpinti tinkamų jaunų žmonių įgūdžių ugdymu, kurie ateityje bus reikalingi ir darbo rinkai. Ekspertai akcentuoja: kūrybingumo ugdymas gali būti raktas į pažangų augimą. Norite būti kūrybingi? Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį.

„Mums atrodo, kad reikia prisipirkti planšetinių kompiuterių, įsirengti daug išmaniųjų klasių ir t.t., ir mes tada būsime kūrybingi. Bet kūrybingumas yra visai ne apie tai! Tai apie žmonių santykius, bendradarbiavimą, nuoseklią praktiką, atkaklumą, smalsumą, vaizduotę…“, − kūrybingumo elementus vardina Paulius. Anot jo, sėkmingas kūrybingumo ugdymas priklauso nuo mokyklos kultūros, bendruomenės, nuo to, kiek mokykloje skatinamos iniciatyvos, kiek turima motyvacijos kurti ir veikti bei, neabejotinai, nuo mokyklos vadybos principų. Pati mokyklos bendruomenė gali kurti palankias sąlygas kūrybingumui ugdyti.

EBPO ekspertai nurodo, kad pokytis negali vykti, kol bendruomenei nėra aiškūs tikslai. Taip pat jei priimant sprendimus nesiremiama duomenimis, jei trūksta atskaitingumo ir vienybės. „Mokykla yra bendruomenė. Tu negali atskirai žiūrėti į mokinius, į mokytojus. Taip yra: vieni ateina mokytis, kiti mokyti, kiti jiems vadovauti. Bet bendras sutarimas, ką mes toje mokykloje veikiame, kokie mūsų iššūkiai, tikslai, turi būti bendrai žinomi“, − teigia Paulius ir sako, kad kūrybiškumui reikia tam tikros erdvės, kur pati bendruomenė sugalvotų, ko jie nori. „Ne tik mokytojai turėtų spręsti kaip moksleiviai turėtų mokytis, bet ir patys moksleiviai puikiai gali tai nuspręsti. Tai ilgas ir sunkus procesas, bet mokykloje mes galim daryti viską!“

Pauliaus nuomone, amžinas švietimo reformavimas neduos rezultatų, jei mes patys nejausime laisvės keisti ir prisiimti atsakomybę. „Atrodo, kad mums tiesiog patogu dirbti tokioje sistemoje ir mes save apgaudinėjame, kad viskas gerai, nors rezultatai mūsų netenkina. Tie patys tyrimai rodo, kad mes atsiliekame, bet kai pradedi ką nors judinti, susiduri su pasipriešinimu. Dabar vyraujantis požiūris, kad geriau blogiau kaip yra dabar, nei bandyti ką nors iš viso keisti. Dėl to, kad situacija gerėtų, visų pirma, reikia keisti požiūrį. Pati mokyklos bendruomenė turi kelti klausimus, kokia ji nori būti, kiek ir kaip kūrybinga.“

Paulius jau šešerius metus dirba su mokyklomis, siekdamas įgalinti pačią bendruomenę kurti ir tapti labiau kūrybinga. Jis teigia, kad mokyklose egzistuoja skirtingo lankstumo sistemos, kurios veikia, bet ne taip, kaip visi norėtų: „Daugumoje mokyklų skamba vis tas pats skambutis, kuris pradeda ir baigia pamoką. Kodėl mes to negalime nuspręsti patys? Visi turi telefonus, laikrodžius ir čia neina kalba apie melodiją. Tai apie tai, kad vaikai išmoktų planuoti savo laiką, kad mokytojai ir mokiniai būtų atsakingi už vieni kitus: kada ateiti į pamoką, kada išeiti, kada pradėti pertrauką. Mes mąstome kaip patobulinti sistemą, tačiau koks yra tas pirmas mažas žingsnis į sisteminį pokytį? Prašau − skambutis galėtų būti puikus pavyzdys.“

Kviečiame į Maker Faire švietimo forumą

Gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vyks renginys, kurio tikslas pristatyti naujas idėjas, galimybes ir paskatinti inovacijas bei pokyčius švietimo sistemoje. Forumo globėjas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginį organizuojame kartu su Techninių erdvių asociacija. Renginio partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Renginio metu vyks atviros erdvės (Open Space angl.) sesija, atviro panelio diskusijos, pranešimai ir kūrybinės dirbtuvės su švietimo ekspertais ir kūrėjais iš skirtingų Europos šalių bei JAV. Kviečiame būti ten, kur kuriamas ateities švietimas!

Su forumo dalyviais iš užsienio galite susipažinti čia: https://goo.gl/bA1BER


Dalyvių skaičius yra ribotas, todėl prašome atsakyti į pateiktus klausimus iki gegužės 22 d.  https://goo.gl/forms/GLqqLIIN9ruiMARj1 Gegužės 23 d. dieną informuosime Jus dėl dalyvavimo bei renginio programos.

Data, laikas ir vieta: 2017 m. gegužės 25 d. 9-16 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Gedimino pr. 11, Vilnius.  Renginys vyks anglų kalba.  

ŽEF vadovas paskirtas švietimo ir mokslo ministrės patarėju

arminas varanauskas

ŽEF direktorius A. Varanauskas

Žinių ekonomikos forumo (ŽEF) direktorius Arminas Varanauskas nuo 2017 m. gegužės 8 d. pradeda eiti Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjo bendrajam ugdymui pareigas.

ŽEF Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas mano, kad tai, visų pirma, teigiamas įvertinimas pačiai organizacijai ir jos pasirinktai krypčiai. „Ministrė ŽEF bendruomenei yra pažįstama. Pati ministrė irgi puikiai žino ŽEF poziciją švietimo klausimais ir mato, kad ji sutampa su Vyriausybės. Tai, kad ji kviečia Arminą tapti jos patarėju rodo, kad mūsų veikla matoma ir prasminga. Atmesti tokį pasiūlymą, tai tas pats, kas nusimesti atsakomybę nuo savęs, kas mums atrodo nepriimtina“, – ŽEF Tarybos nuomonę dėl A. Varanausko ėjimo ir patarėjo, ir direktoriaus pareigas komentavo M. Glodas.

Arminas Varanauskas ir toliau eis direktoriaus pareigas Žinių ekonomikos forume. ŽEF Tarybos posėdyje buvo priimtos bendrojo ugdymo pokyčių krypčių gairės, kurios jau anksčiau yra aptartos su nariais rengiant švietimo srities veiklos planą. Šias pozicijas toliau atstovaus kiti ŽEF administracijos ir ŽEF Tarybos nariai. Su patvirtintomis kryptimis galite susipažinti čia.

 

LR Seime vyko renginys apie mokymosi turinio įtaką mokinių pasiekimams

 Balandžio 26 dieną, trečiadienį, 13:00 LR Seime vyko diskusija šiuo metu itin aktualia tema: „Mokymosi turinio įtaka mokinių pasiekimams: problemos ir galimybės“. Žinių ekonomikos forumo bei Švietimo ir mokslo komiteto organizuojama diskusija buvo skirta nušviesti mokymosi turinio problemas, aptarti jų įtaką bei iš praktikų išgirsti, kaip būtų galima pasiekti kokybinių rezultatų. Tardamas sveikinimo žodį LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. dr. Eugenijus Jovaiša kėlė klausimą, kokius mokinius ir mokytojus mes turėtume rengti. Renginį moderavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Mantas Adomėnas.

Pranešimus skaitė: inovatyviausiu mokyklos vadovu išrinktas R. Baltušis, Panevėžio raj. Velžio gimnazijos direktorius, Lietuvos leidėjų asociacijos atstovė J. Nacevičienė ir ŽEĮ nugalėtojų „Lietuvos energija“ įmonių grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas ir nacionalinių edukacinių iniciatyvų įkūrėja, buvusi Estijos švietimo ir mokslo ministro patarėja ir vyr. ekspertė Triin Noorkõiv (Estija).

Su renginio pranešėjų pristatyta medžiaga galite susipažinti čia:

Dalius Misiūnas: „Kokios mokyklos ugdys ateities lyderius?

Rimtas Baltušis: „Mokyklos vadovo vaidmuo: siekiai ir iššūkiai“

Jurgita Nacevičienė: „Mokyklų aprūpinimo ugdymo priemonėmis kelias: nuo programos iki moksleivių kuprinių“

Triin Noorkõiv (Estija): „Pagrindiniai Estijos švietimo raidos sėkmės veiksniai“