Mikas Vengris: Mokytojo lyderystei skleistis būtina laisvė

Mikas Vengris

Mokytojo lyderystė gali reikštis skirtingomis formomis ir būdais. Prof. dr. Mikas Vengris, UAB Mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ inžinierius−konstruktorius mano, kad nesvarbu ar tai vyksta formalioje, ar neformalioje erdvėje, tačiau mokytojo lyderystė sukuria galimybes tobulėti ir palieka įsimintiną pėdsaką jaunuolio gyvenime.

Anot jo, mokykloje ugdomos kompetencijos apima viską: nuo raidžių rašymo iki matematinės analizės elementų ir sudėtingų tekstų interpretavimo, todėl joje svarbu pasiekti du dalykus. „Pirma, kad žmonių kūrybingumui būtų sąlygos skleistis. Antra, kad žmonės įgytų orientavimosi ir sprendimų priėmimų įgūdžių, leidžiančių jiems sėkmingai veikti įvairiose srityse ir susidoroti su iškilusiomis problemomis (pavyzdžiui, virėjui gaminant patiekalą pristigo vieno ingrediento, bet jis čia pat sumąstė, kokiu kitu jį galima pakeisti ir pietūs sėkmingai įvyko). Tam reikia, kad mokykloje mokiniai spręstų kuo daugiau uždavinių, kuriuose priimtinas daugiau negu vienas sprendimas ar atsakymas“.

Lietuvoje dirba daugiau nei 30 000 bendrojo ugdymo mokytojų ir kiekvienas jų, padeda įgyvendinti šiuos dalykus. Pasak M. Vengrio, jie be pamokų vedimo yra ir pavyzdžiai, į kuriuos (arba prieš kuriuos) mokiniai orientuojasi, kurdami savo asmenybę. Jis nurodo, kad svarbi sąlyga mokytojo lyderystei skleistis yra savarankiškumo suteikimas. „Ypač svarbu, kad mokytojai turėtų pakankamai laisvės rinktis, kaip ir ko jie moko savo mokinius. Mokykla ir mokymas(is) yra žmonių bendravimo procesas. Tam tikri standartai būtini, bet nereikėtų to proceso sureglamentuoti taip detaliai, jog galų gale vietoje mokinio ir mokytojo teliktų du savo algoritmus vykdantys kompiuteriai.“

UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas pasakoja, kad jei nebūtų turėjęs tokių mokytojų, kurie tuo laiku laužė įvairius nusistovėjusius standartus, viskas būtų pakrypę kitaip: „Dabar tai atrodo kaip visiškas kosmosas. Kaip sakė Niutonas – jei aš ir mačiau toliau nei kiti, tai tik todėl, kad stovėjau milžinams ant pečių…“ Jis teigia pastebintis, kad tiek lazerių pramonės įmones, tiek mokyklas tarpusavyje sieja būtent mokymosi aspektas.

 „Kai baigiasi darbo laikas, kai gamybinėse patalpose užgęsta šviesos ir stovėjimo aikštelėje lieka vos vienas kitas automobilis, žmonės, kurie lieka darbe yra tie moksliukai besimokantys naujų dalykų, kuriantys naujus prietaisus ir darantys eksperimentus. Kitaip tariant, tai ta kūrybingoji bendruomenės dalis. Jie dar mokykloje konstruodavo visokius techninius žaisliukus, tą patį daro ir darbe. Tik žaislai daug brangesni, o sukonstruotus daiktus paskui galima parduoti klientams už didelius pinigus“, − teigia jis.

Prof. dr. Mikas Vengris pripažįsta, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jam atrodo, kad mokytojo darbas reikalauja tam tikro herojiškumo, atsidavimo, kūrybos: „Manau, kad reikia tam tikrų pastangų, kad, pavyzdžiui, fizikos mokytojas pasiliktų su mokiniais po pamokų kabinete, kol jie konstruos futbolą žaidžiantį robotą. Kad lietuvių kalbos mokytojas įkurtų mokykloje knygų klubą. Biologijos mokytojas savo asmeniniu laiku suorganizuotų tarp klasių vykstantį protų mūšio turnyrą. Fizinio lavinimo mokytojas iki 8 vakaro pasiliktų sporto salėje, kol vyksta tarpklasinės krepšinio varžybos, ar kol vaikai tiesiog žaidžia krepšinį. Tam reikia pasiryžti būti ne tik mokymo programos vykdytoju…“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ yra „Inovatyviausio fizikos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Lietuvos ekonomikai reikšmingi magistro baigiamieji darbai bus apdovanoti piniginėmis premijomis

15min.lt nuotrauka

Ūkio ministerija ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ išrinko geriausius magistrinių darbų autorius, kuriems paskirtos piniginės premijos už šalies ekonomikos tyrimus ir konkurencingumo įžvalgas. Pirmąją vietą užėmė Kauno technologijos universiteto magistrė Jurgita Butkevičienė, antrąją – Vilniaus universiteto magistras Paulius Imbrasas, trečiąją – Aleksandro Stulginskio universiteto magistrė Monika Šveikienė.

„Šių metų magistro baigiamųjų darbų įžvalgos suteikė galimybę giliau pažvelgti į Lietuvos verslui ir šalies ekonomikai aktualius klausimus. Darbuose analizuojami inovatyvūs žemės ūkio sprendimai, verslumo skatinimas, naujų medžiagų kūrimas, ekonomikos augimo analizė. Vertinimo komisijai teko nelengva užduotis iš pristatytų darbų atrinkti tuos, kurie verčiausi užimti prizines vietas“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Pirmoji vieta ir 1500 eurų piniginė premija atiteko Jurgitai Butkevičienei iš Kauno technologijos universiteto ir jos vadovei prof. dr. Jurgitai Sekliuckienei už magistrinį darbą tema „Antrepreneriškos orientacijos poveikis Lietuvos įmonių eksporto rezultatams“. Darbe ne tik apibendrinamos pagrindinės įmonių nurodytos problemos, kurios stabdo eksporto plėtrą, tačiau formuluojamas detalus siūlymų paketas mokslininkams, verslo įmonių vadovams ir antrepreneriams, politikos formuotojams ir net rizikos kapitalo turėtojams.

Antroji vieta ir 1000 eurų premija paskirta Pauliui Imbrasui iš Vilniaus universiteto ir jo vadovui dr. Karoliui Kazlauskui už darbą tema „Trečios kartos organinių šviestukų su naujais triazino junginiais optimizavimas“. Nagrinėjama tema yra aktuali, kadangi darbe iškeltomis įžvalgomis siekiama spręsti aktualias mokslines problemas, susijusias su menku energiją taupančių technologijų našumu bei jų tolesniu komercializavimu ir taikymu įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Trečioji vieta ir 500 eurų premija atiteko Monikai Šveikienei ir jos vadovei prof. dr. Vladai Vitunskienei už magistrinį darbą „Žaliasis augimas žemės ūkyje“. Žaliasis augimas žemės ūkyje apibrėžiamas kaip ūkininkavimo praktika ir technologijos, kurių dėka išlaikomas ir didinamas žemės ūkio produktyvumas ir pelningumas, efektyvus išteklių vartojimas, tuo pačiu užtikrinant maisto tvarumą ir aprūpinimą, todėl autorės analizė atskleidė, kad būtinas investicijų skatinimas į inovacijas taršos mažinimo technologijoms.

Tarp geriausių baigiamųjų magistro darbų pateko ir Vilniaus universiteto magistro Audriaus Kalesniko darbas „Kartografinių metodų taikymas  kuršių nerijos kopų paviršiaus pokyčių, 2015–2017 metais, įvertinimui“, Vytauto didžiojo universiteto studentės Viktorijos Tauraitės darbas „Užimtų gyventojų laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui palyginamoji analizė ir optimizavimas Lietuvoje“, Mykolo Romerio universiteto studentės Daivos Mencaitės darbas „Individualūs ir išvestiniai akcininkų ieškiniai vadovų civilinės atsakomybės bylose“ bei Kauno technologijos universitetų studentų Linos Paliulytės, Mariaus Kantauto darbas „Smulkių ir vidutinių įmonių integracijos į tarptautines vertės grandines prielaidos: informacijos ir ryšių sektoriaus atvejis“.

Magistro baigiamųjų darbų komisijoje dalyvavo Ūkio ministerijos, Lietuvos inovacijų centro, VšĮ Mokslo ir technologijų parko, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir verslo atstovai.

Darbo moksliniam vadovui išmokama 25 procentai, o darbo autoriui – 75 procentai piniginio prizo sumos.

 

Ateities mokykla: geri rezultatai priklausys nuo vadovo

Kaip įsivaizduojate ateities mokyklą? Kokių ateities mokyklos bruožų jau dabar įžvelgiate Lietuvos mokyklose? Kaip greičiau sukurti ateities mokyklą? Šiuos klausimus uždavėme verslo įmonėms ne vienus metus vadovaujantiems vadovams, kuriems rūpi pokyčiai švietimo srityje.

Svarbiausia – kompetencijos

„Galvodami apie ateities mokyklą galime įsivaizduoti mokytojus robotus, mokinius su virtualios realybės akiniais ar netgi tuščias klases, nes technologijų prieinamumas bus taip pažengęs, kad informaciją bus galima suteikti iš bet kur ir bet kam. Tačiau kalbėdamas apie ateities mokyklą turiu omenyje tokią mokyklą, kuri būtų orientuota į ateitį. Dėmesį turėtume kreipti ne į tai, kokios technologijos bus sukurtos, o kokias kompetencijas ir įgūdžius išugdysime mokiniams, kad jie galėtų būti bet kokios srities kūrėjai“, – teigia Mindaugas Glodas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad apie 65 proc. dabar pradedančių mokytis mokykloje vaikų, dirbs tokių gebėjimų reikalaujančius darbus, į kuriuos šiuo metu dar nėra orientuojamasi. Mokyklos vis dar teikia pirmenybę akademinių įgūdžių lavinimui, susijusiam su tradiciniais mokomaisiais dalykais ir žiniomis. Mažiau dėmesio tenka kompetencijų ugdymui, pavyzdžiui, gebėjimams spręsti problemas, kūrybiškumui, bendradarbiavimui. Paskelbtoje ataskaitoje apie ateities darbus pabrėžiama, kad būtent šių gebėjimų labiausiai reikės tiems, kas gyvens ketvirtosios industrinės revoliucijos laikotarpiu, kuomet bus ištrintos ribos tarp fizinių, skaitmeninių ir biologinių procesų.

Mokytojų entuziazmą lemia vadovų palaikymas

„Kol laukiame esminių pokyčių švietimo sistemoje, mokinių kasdienybė priklauso nuo kiekvieno mokytojo kvalifikacijos ir noro pamokose derinti žinių ir gebėjimų ugdymą. Tai reiškia, kad mokytojai, suprasdami, ko reikės vaikams, susiduria su dideliu krūviu ir sparčiu tempu bei daro daugiau nei reikalaujama egzaminams.  Dėl to mokyklos vadovams kyla iššūkis, kaip motyvuoti mokytojus, kaip jiems suteikti reikalingas priemones ir sąlygas papildomai mokytis, kad pedagogai galėtų keisti tradicinio švietimo nuostatas ir papildomai skirtų laiko ruoštis naujoviškoms ateities pamokoms?“, – teigia Jurgita Nacevičienė, edukacinį turinį kuriančios UAB „Šviesa“ direktorė.

Ji pastebi, kad vadovą, kaip vieną iš pagrindinių švietimo sėkmės veiksnių įvardija ir švietimo ekspertai iš Suomijos, daug metų pirmaujančios pasaulyje pagal mokinių pasiekimus. Įkvepiančių pavyzdžių, prilygstančių Šiaurės šalims, galima rasti ir Lietuvoje. Kaip vieną iš pažangių pavyzdžių J. Nacevičienė įvardija Panevėžio rajono Velžio gimnaziją. Jos direktorių Rimtą Baltušį „Žinių ekonomikos forumas“ pernai apdovanojo kaip „Metų mokyklos vadovą“.

„Pirmą kartą aplankę Velžio gimnaziją netekome žado. Nustebino, kiek daug lemia iš pažiūros paprastos detalės. Pavyzdžiui, mokyklos biblioteka kaip atviras informacijos centras įkurta pačiame vestibiulyje, prie pat įėjimo, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, susiburia per pertraukas, nuolat mato knygų naujienas, gali naudotis kompiuteriais. Net tokia smulkmena kaip mokyklos muziejus – su dideliu langu į koridorių, kad ekspoziciją nuolat matytų pro šalį einantys vaikai. Stiklo durys administracijoje sukuria daugiau atvirumo ir skaidrumo. Bet svarbiausia – suteikta visiška laisvė ir palaikymas mokytojų iniciatyvoms, projektams, idėjoms, kurių čia įgyvendinama labai daug“, – pasakoja J. Nacevičienė.

Ji pabrėžia, kad būtent palanki aplinka ir sudarytos sąlygos mokytojų sumanymams lemia mokyklos pažangą. Gero vadovo užduotis – suburti tam pasirengusius žmones, leisti jiems dirbti ir tobulėti.

„Geriausios idėjos visuomet kyla ne „iš viršaus“, o tiems žmonėms, kurie kasdien dirba su vaikais, juos pažįsta ir dėl jų stengiasi. Vadovas turi sutelkti kompetentingų mokytojų komandą ir leisti jiems atsiskleisti. Tam svarbi ir palankaus bendradarbiavimo kolektyve aplinka, ir pripažinimas už pasiekimus, ir elementarių priemonių suteikimas. Antraip gali surinkti geriausius mokytojus, bet jausdamiesi surištomis rankomis jie nieko negalės padaryti. Mokytojams tenka labai svarbi misija įkvėpti vaikus mokytis, todėl jų pačių kūrybiškumas ir galėjimas jį skleisti yra pagrindinis į ateitį žvelgiančio švietimo variklis“, – teigia J. Nacevičienė.

Nuo ko pradėti kurti ateitį?

M. Glodas sutinka, kad didžiausia našta gula ant vadovo pečių. Tiesa, norėdami išvysti ateities mokyklą ne pavieniuose pavyzdžiuose, bet visoje šalyje, turime to siekti labai kryptingai.

„Siekiant judėti greičiau, turime susitelkti, susitarti dėl pokyčių. Iš verslo pusės galiu pasakyti, pokyčiai nevyksta izoliuotoje terpėje. Organizacija gali pasiekti gerų rezultatų tada, kai vadovas yra organizacijos vedlys: mąsto strategiškai, nuolat ieško galimų partnerysčių, siekia, kad kolektyvas būtų kuo labiau išmaningesnis. Tas pats galioja ir mokykloje, kur mokyklos vadovui ypač svarbu nepasimesti rutininiuose darbuose ar kasdien kylančiose problemose. Bet kokie pokyčiai reikalauja drąsos, ir tai yra suprantama. Tačiau tikrai turime kuo džiaugtis ir dabar – tai daugybę gerų mokyklų valdymo, kūrybiško, inovatyvaus ugdymo pavyzdžių, apie kuriuos reikia kalbėti garsiau, skatinti juos“, – teigia M. Glodas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Jūratė Cvilikienė: kokius lūkesčius keliame ugdymo sistemai ir kaip juos patenkinti?

Technologinė pažanga eliminuoja dalies šiandien egzistuojančių specialybių poreikį. Spartėjanti technologinė plėtra keičia reikalavimus ne tik jaunajai kartai, tačiau ir tiems, kas ją ugdo. Mintis, kad geram mokytojui užtenka specializuotis tik vienoje srityje, nebeteko prasmės. Jam kasdien tenka užsidėti ne vienos profesijos atstovo kepurę, kad galėtų ugdyti mokinį, gebėsiantį įsilieti į ateities darbo rinką.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi, kad lūkesčiai mokytojui kyla nuolat. Būtent iš jo tikimąsi naujovių pritaikymo ugdyme, o tam verta pasitelkti įvairius aplink esančius išteklius.

„Bendradarbiavimas plečia akiratį, skatina kūrybingumą, kuria naujas idėjas ir leidžia gilintis įvairiose srityse. Sujungę jėgas lietuvių ir istorijos, matematikos ir informatikos ar ekonomikos mokytojai drauge su verslo atstovais gali pasiekti kur kas aukštesnių ir efektyvesnių rezultatų, nei dirbdami atskirai. Pavyzdžiui, galima integruoti asmeninių finansų valdymą į matematikos pamoką, kurti įvairius projektus, sujungiant per ekonomikos pamokas gautas žinias su naujo verslo kūrimu, skatinti dirbti komandose, rengti diskusijos tipo pamokas įvairiomis temomis, pasitelkti technologijas ar rengti internetinius seminarus su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio“, − J. Cvilikienė vardija bendradarbiavimo galimybes.

Ji teigia, kad naujovės įtraukia mokinius, parodo, jog mokymasis gali būti įdomus, o kartu motyvuoja ir pačius mokytojus. Tačiau kalbant apie novatoriškumą J. Cvilikienė skatina mąstyti plačiau, nei tik apie naujausias technologijas: „Tai – ir gebėjimas bendrauti, dalintis žiniomis ir idėjomis, mokytojų, mokinių, tėvų tarpusavio draugystė. Šiam santykiui kurti turėtų būti panaudojamos visos prieinamos, ir technologinės, priemonės“.

Nors dabar populiaru kalbėti apie ateityje laukiančius iššūkius bei akcentuojama mokyklos svarba ugdant visapusišką asmenybę, J. Cvilikienė mano, kad į ateitį orientuotą mokyklą jau kuriame: „Jau dabar mažais žingsneliais judame link to – kalbame apie geresnę mokyklą, diskutuojame, kaip to galime pasiekti, taikome naujus sumanymus praktikoje, stengiamės keisti nusistovėjusius stereotipus apie mokytojo, mokinio ir mokyklos darbą. Šie pokyčiai jau yra matomi kai kuriose Lietuvos mokyklose, tikiu, kad tai taps ne atsitiktinumu, o norma.“ Ji teigia, kad anksčiau niekas net nebūtų susimąstęs, kad reikėtų mokyti ne tik tradicinių disciplinų žinių, tačiau ir emocinio, finansinio raštingumo. Pastarasis, J. Cvilikienės nuomone, vis dėlto dar kelia papildomų iššūkių mokytojui.

„Reikia pripažinti, kad ne visi mokiniai mato tinkamus finansų valdymo pavyzdžius šeimose, tad mokyklai ir mokytojams (ir aš kalbu ne tik apie ekonomikos mokytojus) šioje vietoje tenka nemaža atsakomybė. Pinigai ir su jais susiję sprendimai suaugusį žmogų supa visur, tad mokyklą baigęs jaunuolis turėtų gebėti ne tik suskaičiuoti grąžą parduotuvėje ar žinoti, kiek kainuoja naujas telefonas, tačiau ir suvokti, kas yra atsakingas skolinimasis, kokią įtaką mūsų gyvenime turi kredito istorija ar kuo naudingas yra taupymas“.

Ji apibendrina, kad sėkminga mokykla suprantama kaip ta, kurioje norisi būti, kurioje  inovacijos, naujos idėjos, pagalba ir noras dirbti yra skatinami ir palaikomi: „Mokykla, kuri yra atvira bendradarbiavimui ir naujovėms, yra sėkminga, nes ji nesikoncentruoja tik į vertinimą, pažymį. Ji siekia tobulėti, ieško galimybių, kaip sudominti mokinį, kaip motyvuoti mokytoją ir kaip skatinti mokyklos bendruomenės narius prisidėti prie tolimesnės sėkmės kūrimo“.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. AB „Swedbank“ yra „Inovatyviausio socialinių dalykų mokytojo“ (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas) nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Antrą kartą Lietuvoje – Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Netylant diskusijoms dėl bendrojo ugdymo reformų Lietuvoje su pozityvia jėga antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. Šiemet renginio globėju tapo LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjero teigimu, ši pozityvi iniciatyva yra labai reikalinga ir sveikintina: „Mes per dažnai kalbame apie problemas švietime, ir per retai pasidžiaugiame laimėjimais. O jų tikrai turime. Turime mokytojų, kurie dirba taip inovatyviai, kad į jų pamokas norisi grįžti ir baigus mokyklą, ir mokyklų vadovų, į kurių įstaigas norisi vežti ekskursijas. Norėtųsi turėti kiek įmanoma daugiau progų juos sveikinti ir tokie apdovanojimai yra reta, bet labai reikalinga galimybė tai padaryti“, − sakė premjeras S.Skvernelis.

Tai, kad Lietuvoje puikių mokytojų netrūksta rodo ir 2016 m. organizuoti apdovanojimai. Per pusantro mėnesio buvo surinkta 223 mokytojų bei direktorių anketų, iš kurių komisija išrinko kiekvienos nominacijos nugalėtoją. Šiemet kiekvienos nominacijos nugalėtojo vėl laukia kelionė į pasirinkta konferenciją. Toliau tęsiama iniciatyva pasipildė viena pradinio ugdymo mokytojo nominacija, kuri, pasak Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininko, Nextury Ventures generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, kilo iš pačios švietimo bendruomenės poreikio įvertinti mokytojus.

Mindaugas Glodas teigia, kad renkant inovatyviausius mokytojus vėl bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. „Taip pat bus kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą. Šiuolaikinis pedagogas dabar nesuvokiamas ir be XXI a. būtinų kompetencijų – nuolatinio tobulėjimo ir technologijų naudojimo ugdymo procese, tad bus vertinamas ir šis aspektas“, − teigė M. Glodas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 7 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, bus teikiamos ir  3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Jei mokytojas žavisi savo dalyku – tuo užsikrės ir mokiniai

Mokytoja iš Kauno Jėzuitų gimnazijos nesitikėjo, kad realybėje jai pasiseks atsidurti šalia didžiųjų pasaulio teleskopų, bet šią svajonę jai padėjo išpildyti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose laimėta prizinė vieta, kuri garantavo tarptautinę konferenciją Kanaruose.

„Tai buvo vasaros mokykla mokytojams intriguojančiu pavadinimu „Astronomijos nuotykiai Kanarų salose“. Mokymai susidėjo iš konferencijų ir praktinių seminarų, susijusių su astronomija bei STEAM pamokomis bei vizito į Teidės observatoriją, kurioje aplankėme kelis teleskopus ir laboratorijas. Buvo sudarytos sąlygos papildomai aplankyti ir didžiausią pasaulyje Kanarų didįjį teleskopą GTC“. Paklausus Rigondos, kas jai paliko didžiausią įspūdį ji atsako, kad sunku nupasakoti žodžiais: „Tai reikia išgyventi, stovint ant kalno virš debesų. Kanarų didžiojo teleskopo veidrodžio skersmuo yra 10,4 m., o observatorija pastatyta ant užgesusio ugnikalnio keteros, 2400 m aukštyje. Manau, kad gebėsiu tą jausmą perteikti savo mokiniams.“

Buvę mokiniai R. Skorulskienės pamokas apibūdina kaip kupinas eksperimentų bei naujausių technologijų. Pati Rigonda sako, kad jos ugdymo metodai priklauso nuo nagrinėjamos temos, mokinių gebėjimų ir net nuo nuotaikos vyraujančios klasėje: „Visuomet mintyse turiu kelis pamokos scenarijus“, − teigia 2016 m. inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė.

„Naujosios technologijos – mano hobis, − pripažįsta ji, − iš vaikystės atbėgo prisiminimas, kaip mes su klasioke, gyvenančia gretimoje gatvėje, darėmės „mechaninį – mobilų“ telefoną, o tarp papuoštų lėlių buvo skraidantis malūnsparnis ir mašina, kuri ne tik pati važiavo, bet ir apsisukdavo, atsitrenkusi į kliūtį. Laikui bėgant, technologijų vystymasis įgavo pagreitį, o Vilniaus universiteto fizikos fakulteto aplinka tiesiog sudarė puikias sąlygas eiti koja kojon. Kategoriškai nesutinku su pasakymu, kad jaunimas yra technologijų pasaulio čiabuviai, o mes imigrantai – aš jaučiuosi čiabuviu ir mokau jaunąją kartą tinkamai išnaudoti turimas technologijas“.

Paklausus Rigondos, kuo ją sužavėjo fizika ji atsako paprastai − smalsumas ir gaunami fizikiniai atsakymai: „Fizika – tai mokslas apie kasdien mus supantį pasaulį. Fizikos dėsnius žmogus pradeda tyrinėti tik gimęs: greit supranta, kad garsas – geras dalykas, leidžiantis pakviesti mamą, o gravitaciją reikia nugalėti, norint pakelti galvą, o vėliau ir visą kūną ir t.t. Kai susipažįstama su faktais, tuomet mažam žmogučiui natūraliai kyla fizikinis klausimas „kodėl?“. Man atrodo, kad kai vaikas negauna tinkamų atsakymų, jo smalsumas krypsta į kitas sritis. Tad kai septintokai ateina į fiziką, tampa labai sunku tą smalsumą sužadinti. Neveltui, kai kuriose šalyse gamtos mokslus dar darželyje pradeda mokyti specialistai.“

Mokytoja iš Kauno jėzuitų gimnazijos pasakoja, kad šį iššūkį siekia įveikti įvairiais būdais: stengiasi vesti kuo įdomesnes pamokas, organizuoja ekskursijas, paskaitas, skatina vaikus dalyvauti konkursuose ir t.t. Tačiau Rigonda teigia, kad fizika – eksperimentinis mokslas, todėl stengiasi, kad mokiniai darytų kuo daugiau eksperimentų.

„Jaunesniems mokiniams mėgstu taikyti „mokymosi per eksperimentus ir žaidimus“ metodą. Šio metodo esmė – mokiniai daro paprastus eksperimentus, kuriems nereikia specialių prietaisų ar brangių medžiagų, pradinio teorinio pasirengimo. Vaikai kelia klausimus, stebi kas vyksta, daro išvadas. Dažnai jie teisėtai gali jaustis mokslininkais, suformulavusiais fizikos dėsnius, pavyzdžiui, mėtydami kamuoliukus, žaisdami su „saulės zuikučiais“ ir atlikdami elementarius bandymus su veidrodėliu, jie be vargo patys suformuluoja šviesos atspindžio dėsnį.“ Tačiau, kaip ji pati teigia pastebėjusi iš savo praktikos, veiksmingiausias būdas – asmeninis pavyzdys. „Jei mokytojas savo dalyku žavisi – tai ir mes nenorėdami tuo užsikrečiame“, − cituoja mokinių žodžius Rigonda.

„Kartais mokytojo išsakytos mintys suvokiamos po daugelio metų, tačiau teigiamas grįžtamasis ryšys varo mane į priekį“, − teigia inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė. „Tvermės dėsnis galioja ne tik fizikoje: mokytojo darbas yra ne tik be galo sunkus, bet ir žavus. Net nežinau nuo ko pradėti: ar nuo to, kad kiekviena diena, kiekviena pamoka yra nenuspėjama, ar nuo to, kad mokytojo pasakyta frazė ar pavyzdys gali padėti jaunam žmogui padaryti svarbų sprendimą. Tad nepriklausomai nuo požiūrio į mokytojus Lietuvoje aš susikuriu sau situacijas, kur galiu išdidžiai pasakyti „o aš mokytoja“.“

Uždegti ir sudominti mokinius pavyksta ne kiekvienam

Marius Narvilas

Marius Narvilas

„Į savo veiklą žiūriu daugiau kaip į ugdymosi situacijų kūrėją – tarsi pasikapstymus savitoje  technologijų „smėlio dėžėje“. Ieškau idėjų, metodų, kurie būtų saviti visrakčiai įvairioms ugdymo(si) situacijoms. Tačiau renkuosi tai, kas skatina mokinių kūrybingumą, inovatyvių spendimų paiešką“, − teigia Marius Narvilas.

Marius jau devinti metai darbuojasi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, veda elektronikos bei robotikos laboratorijų užsiėmimus, yra technologijų vadovėlių serijos bendraautorius, rengia įvairią metodinę ir mokomąją medžiagą, pristato gerąją patirtį kitiems mokytojams seminaruose. Tačiau kaip jis pats sako, vienas svarbesnių pasiekimų bus − elektronikos mokomųjų rinkinių lietuvių kalba išleidimas. „Man – tai inovatyviausias žingsnis Lietuvos ugdymui“, − teigia Marius.

Tai, kad gruodžio mėnesį Marius pelnė inovatyviausio menų, technologijų mokytojo nominaciją švietimo bendruomenės nestebina, nes jam adresuotų pozityvių atsiliepimų netrūksta. Jis apibūdinimas technologijų mokytojo etalonu, kuris domisi šiandienos ir ateities naujovėmis, kurio veikla neapsiriboja nei mokykline technologijų programa, nei tiesioginiu darbu pamokose. „Šis mokytojas pastebi individualius talentus ir skatina kurti tai, ką mokinys pats nori turėti ir naudoti. Taip atsiranda nešiojamos garso kolonėlės, telefonu valdomi automodeliai, LED šviestuvai ar netgi savaeigės riedlentės“, − apibūdina Marių jo kolegos.

Marius naudoja įvairius ugdymo metodus: mąstymo modeliavimo (ang. Design Thinking) metodą, minčių lietaus, minčių žemėlapio ir t.t. Kaip jis pats teigia, vyraujantis yra projektų metodas, kurį lemia technologijų dalyko praktinis-kūrybinis pobūdis. „Visus metodus vertinu patirtinio ugdymo kontekste. Klausiu, kuris jų labiausiai paliečia mokinio individualiąsias kūrybines galias, skatina atvirumą ir norą bendradarbiauti, konstruoti savo žinias ir įgūdžius.“ Tačiau nelengva užduotis kyla vėliau, bandant suprasti, ar pasirinktas metodas pasiekia numatytų rezultatų. M. Narvilas teigia, kad svarbiausia yra daug kartų bandyti iš naujo ir mokytis iš savo klaidų, stebėti mokinius, jų reakcijas, pasiekimus – taip jis atranda minėtus visrakčius. „Pamokoje viskas gyva ir kaip ant delno. Esu vienas tų mokytojų, kurie eksperimentuoja ir reflektuoja“.

Inicijuoti naujoves ir pristatyti jas mokiniams taip, kad jie susidomėtų, nėra tokia lengva užduotis, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mariui padeda jo neįprastos ir įvairios pamokos: „Kad ir tokia, kurią vadinu − Mokytojo pamoka. Įvairioms klasėms ji kiek skiriasi, bet jų visų leitmotyvas − technologijos ir vaizduotė. Rodau ir aptariu su mokiniais TED laidas, technologijų ir jas kuriančių žmonių pristatymus „Youtube“ kanaluose. Dalį tų naujovių jau turime mokykloje ir galima ne tik skonėtis akimis, bet ir paliesti, išbandyti jas.“ Tai, kad technologijos įkvepia Marius gali pateikti ne vieną pavyzdį. Jis pasakoja, kad po vienos tokios pamokos šeštokams apie 3D rašiklius, keletas merginų užsisakė jų pas Kalėdų senelį. „Po Kalėdų atostogų galėjome juos išbandyti ir klasėje“, − džiaugiasi jis.

Marius neapsiriboja klase. Jį galime išvysti šmėžuojant tiek televizijos ekranuose, tiek radijo eteryje, jis prisideda prie įvairių konkursų, susijusių su technine kūryba organizavimo. „Būti matomam − svarbu. Tai dažnai lemia didelius pokyčius. Kaip vienas iš mokinių tėvų yra pastebėjęs − svarbu išeiti iš savo „garažo“! Taip, labai dažnai turime įvairių pareigų ir veiklų savo klasėje, kabinete, mokykloje − savo „garaže“, kad tiesiog nėra kada pasižiūrėti, kas vyksta aplink… O vyksta!“, − teigia Marius ir priduria, kad daug dėmesio ir paramos susilaukia iš aktyvių mokyklos tėvų, suinteresuotų asmenų. „Pirmiausia todėl, kad jie nori matyti pokyčius mokykloje, technologiniame ugdyme. Jų dėka į mokyklą atkeliavo elektronikos mokomieji rinkiniai, Arduino (aut. past. Arduino − atviro kodo platforma naudojama elektronikos gaminiuose), robotai, trimačiai spausdintuvai ir t.t. Dažnai − tai jų valia ir noras. Taip pat tėvams svarbu ar bus tas, kuris pasinaudos visu tuo gėriu? Jie nori matyti iniciatyvius, „užsidegusius“, kitaip mąstančius mokytojus“.

Norėdami padėti mokiniams − turime nuo jų neatsilikti

Viduryje Ž. Tautvydas

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad naudojimasis skaitmeniniais prietaisais nėra žalingas ir netgi priešingai − skatina kūrybingumą, bendravimo gebėjimus ir žmogaus vystymąsi. Inovatyviausiu matematikos, informacinių technologijų mokytoju išrinktas Žydrūnas Tautvydas pastebi, kad informacinės technologijos iš esmės pakeitė pasaulį: „Informacinės technologijos pakeitė žmonių įpročius, gyvenimas tapo spalvingesnis. Jos padeda ir gelbsti kiekviename žingsnyje bet kokioje veikloje, o daugeliui žmonių tapo patogiu bendravimo ar kitos veiklos instrumentu“. Tačiau Žydrūnas pripažįsta, kad informacinių technologijų era atnešė ir tam tikrų iššūkių.

Ž. Tautvydas pasakoja, kad prieš 10-15 metų technologijos mokyklose buvo kur kas mažiau pasiekiamos nei dabar, nes mokyklose nebuvo mobiliųjų įrenginių, klasėse kompiuteriai buvo lėti, jų trūko. Tada mokiniams kompiuteriai vis dar buvo naujas dalykas, turbūt todėl jie aktyviai domėjosi atsirandančiomis naujomis technologijomis. Žydrūnas sako pastebintis, kad pastaruoju metu  technologijos tampa „ranka pasiekiamos“, priešingai nei buvo anksčiau: „Jos taip paprastai perprantamos, kad nereikia ypatingų pastangų, tačiau reikia drąsos. Kodėl vaikai labai greitai įvaldo naują technologiją? Todėl, kad jie su technologijomis elgiasi drąsiai, nebijo klysti, nebijo sugadinti, eina bandymų, atradimų keliu. Vyresniems žmonėms sunku tai suvokti, tačiau taip yra. Reikia tik drąsos!”

Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje dirbantis mokytojas teigia, kad dabar kartais atrodo, jog mokiniai viskuo persisotinę, tačiau vis tik pabrėžia, kad šiuolaikinių mokinių negalima lyginti su praėjusiomis kartomis: „Jie gimę technologijų klestėjimo metu ir todėl savo veiklos neįsivaizduoja be technologijų. Jiems taip geriau, patogiau, įdomiau, išmaniau. Norint, kad taip būtų ir mokykloje, svarbu į pagalbą ugdymui pasitelkti pačias naujausias technologijas. Aš kalbu ne tik apie kompiuterį ir internetą, bet ir apie išmaniąsias klases su klasės valdymo sistemomis, skaitmenines gamtos mokslų laboratorijas, šiuolaikinį technologijų kabinetą. Kitaip tariant, − sako Ž. Tautvydas, − reikia mokiniams parodyti tai, ko jie dar nematę. Pavyzdžiui, pastaruoju metu juos puikiai pavyko sudominti mikrokompiuteriukais Micro:bit, kurių komplektą mokykla gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto projekto“. Šiais nebrangiai kainuojančiais įrenginiais mokiniai gali nesudėtingai programuoti, realizuoti savo idėjas pritaikant juos įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Pavyzdžiui, paversti Micro:bit‘ą žingsniamačiu, termometru, kauliuku ar dar kuo nors, ką tik sugalvojo vaizduotė ir leidžia žinios.

Tad kaip gi paskatinti mokinius būti aktyviais mokymosi proceso dalyviais, o mokyklą kreipti šiuolaikinių tendencijų linkme? Žydrūnas pateikia pavyzdžių iš savo pamokos: „Kiekvienoje pamokoje stengiuosi būti konsultantu, patarėju. Dauguma pamokos laiko panaudojama savarankiškam mokymuisi, praktinių užduočių atlikimui. Susitarimai pamokoje leidžia palaikyti tvarką, užtikrinti gerą mokinių elgesį. Mokinių aktyvinimui naudojamos įvairiausios IKT priemonės, internetinė mokomoji medžiaga. Aiškinimui, vaizdų bei pavyzdžių perteikimui – kitos interaktyvios priemonės.  Be įprastų metodų, naudoju apverstos klasės (ang. flipped class) metodą: mokiniai pasiruošia namie, o aptariama pamokoje. Taip taupomas laikas pamokoje. Konsultuoju ir distanciniu būdu. Taip bet kuriuo metu mokinys gali paklausti ir sulaukti atsakymo“.

Tai, kad technologijos kelia ne tik iššūkius, bet gali ir padėti mokymo procese suprantama, tačiau Žydrūnas prideda, kad yra dar du labai svarbūs komponentai: mokytojai ir laisvė. „Nuolat tobulėjantys ir nuo mokinių neatsiliekantys mokytojai, gebantys prisitaikyti prie vis besikeičiančių, įnoringesnių mokinių yra labai svarbi švietimo sistemos dalis, gelbstinti sudominti mokinius. Tačiau manau, kad labiausiai mokinius motyvuoja mokytis laisvė. Laisvė daryti atradimus, laisvė klystant, bendraujant, pateikiant savo nuomonę: visa tai, ko neturėjome mes – buvusios sovietinės Lietuvos vaikai – yra pats svarbiausias dalykas, kurį mes galime suteikti“.

Kviečiame dalyvauti festivalyje “Būtent”

Rugsėjo 8-9 dienomisvyks visiems atviras ir nemokamas diskusijų festivalis “BŪTENT”.  Jo tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę. Festivalio organizatoriai: Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Bankas „Swedbank“.

Susipažinkite su daugiau nei 70 renginių programa.  Joje rasite ir Žinių ekonomikos forumo organizuojamą ir moderuojamą diskusiją “Mokykla bendruomenėje”. Ji bus orientuota į tai, kaip svarbu išmokyti vaikus pritaikyti teorinius dalykus praktiškai ir sieti mokymąsi su aplinkoje vykstančiais procesais (politiniais, socialiniais, biologiniais ir t.t.). Bus diskutuojama apie tai, koks svarbus yra vadovo vaidmuo. Taip pat kaip mokyklai tapti atviresnei ir ko ji gali išmokti iš verslo, nevyriausybinio sektoriaus, kuriančių praktikų?

Diskusijos dalyviai: Rimtas Baltušis, Milda Laužikaitė, Dalius Misiūnas, mokytoja Aritonė Plungienė. Moderatorius – A. Varanauskas. Rugsėjo 8 dieną 16h!

MTEPI klausimais konsultuos ŽEF bendruomenės nariai

2017 m. liepos mėn. buvo patvirtinta nauja LR Vyriausybės Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) strateginės tarybos bei jos patariamosios ekspertų darbo grupės sudėtis. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ į strateginę tarybą delegavo ŽEF tarybos pirmininką Mindaugą Glodą.

ŽEF taip pat teikė siūlymus tarybos patariamajai ekspertų grupės sudėčiai, į kurių daugelį buvo atsižvelgta. Tarp jų ŽEF siūlytas akcinės bendrovės „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius bei ŽEF Tarybos nariai: Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Dr. Edgaras Leichteris, Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Dr. Algimantas Markauskas bei AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Ekspertų grupėje dirbs ir kiti „Žinių ekonomikos forumo“ narių atstovai iš Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Mykolo Romerio universiteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro.

Primename, kad MTEPI taryba funkcionuoja kaip Vyriausybės komisija. Joje aptariami su mokslo, technologijų ir inovacijų plėtra susiję klausimai.