Skelbiami 2019 m. inovatyviausi Lietuvos mokytojai

Lapkričio 20 d. Valdovų rūmuose vykusių Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų metu buvo pasveikinti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai. 

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamos, jau ketvirtus metus vykdomos iniciatyvos metu 7 mokytojai ir vienas mokyklos vadovas buvo apdovanoti kaip inovatyviausi pedagogai.

Inovatyviausiu biologijos, chemijos mokytoju tapo Šiaulių raj. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos mokytojas Nerijus Medeišis. Inovatyviausios fizikos mokytojos nominaciją pelnė Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos pedagogė Saulė Paulikienė. Matematikos ir IT srities laureatė – „Sietuvos“ progimnazijos mokytoja Snieguolė Bagočienė.

Inovatyviausio kalbų mokytojo vardas atiteko Kauno Jono Jablonskio gimnazijos pedagogui Ryčiui Jezukevičiui. Pradinio ugdymo kategorijoje inovatyviausia mokytoja tapo Danguolė Savičienė iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos. Socialinių dalykų kategorijoje laimėtoju išrinkta Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja Angelė Pakamorienė. Inovatyviausias menų ir technologijų mokytojas – Donatas Kriukas iš Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos.

Iškilmingoje ceremonijoje metų mokyklos vadovu tapo  Šiaulių Gytarių progimnazijos direktorius Rimtautui Pečeliūnui.

Apdovanotiems mokytojams buvo įteikti diplomai, simbolinės statulėlės, 1000 Eur piniginis prizas ir kelionė į užsienyje vyksiančią tarptautinę konferenciją, iš kurių grįžę dalinsis savo patirtimi su kolegomis. 

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti puslapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt

Sėkmingam gyvenimui svarbu ne tik skaičiai

Prieš metus inovatyviausio socialinių dalykų mokytojo vardą gavusio Algio Bitauto teigimu humanitariniai ir socialiniai mokslai kartais nepelnytai gali būti nustumiami į antrą planą. „Šiandien mes vis dažniau ir daugiau girdime, kad darbdaviams nuolat reikia ir trūksta tiksliųjų mokslų ir gamtos mokslų (matematikos, biologijos, chemijos ir fizikos) atstovų ir specialistų. Jaunuoliai, nuolat tai girdėdami, gali susiformuoti iškreiptą vaizdą, kad būtent tik tikslieji mokslai sukuria pridėtinę vertę didžiosioms verslo korporacijoms, įmonėms bei apskritai valstybei,“ – pastebi A. Bitautas.

Savo veikla mokytojas siekia vaikams parodyti, kad ne viską lemia tik skaičiai, didelę svarbą šiuolaikiniame pasaulyje gyvenančiam žmogui turi emocinis intelektas, kultūra, erudicija. „Labai svarbu ne tik tikslieji mokslai, bet ir kaip žmogus jaučiasi apskritai. Jei jis gerai jaučiasi, yra laimingas, tai natūralu, kad jam seksis bet kurioje gyvenimo srityje,“ – mano A. Bitautas.

Apie socialinių dalykų svarbą jaunam žmogui kalba ir inovatyviausio socialinių dalykų mokytojo nominacijos steigėjo „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Jos teigimu, mokykla, gali tapti erdve, kurioje jaunas žmogus su mokytojo pagalba, gali išbandyti save realiose situacijose: „saugioje aplinkoje planuoti ir išnaudoti biudžetą, dalyvauti darbo pokalbiuose, investuoti į akcijas ir obligacijas, taip mokantis priimti sprendimus ir vertinti rizikas,“ – siūlo J. Cvilikienė.

Tačiau, instituto vadovės teigimu, vienas svarbiausių aspektų yra tai, kad socialiniai dalykai ugdo pasaulio pilietį. „Jie padeda suprasti koks pasaulis yra mažas ir didelis tuo pačiu metu, ir kaip mes visi tarpusavyje glaudžiais susiję. Tai leidžia suvokti, kaip, pavyzdžiui, mūsų sprendimas mokėti mokesčius veikia švietimo sistemą, o pakuočių rūšiavimas – planetą,“ – akcentuoja J. Cvilikienė.

Vertinti informacijos patikimumą – iššūkis, kurį galima pasiruošti įveikti

J. Cvilikienės pabrėžia, kad vaikams reikia ne tik žinių. Įgūdžiai, kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, mokėjimas parodyti savo gebėjimus, dirbti komandoje yra būtini norint prisitaikyti šiandienos darbo rinkoje. Jos teigimu, dar vienas iš šiomis dienomis itin aktualių gebėjimų – tai žinojimas kaip atskirti tikras naujienas nuo melagingų.

Šiems teiginiams pritaria ir A. Bitautas. Mokytojas pabrėžia, kad pedagogas neturi atsilikti nuo nuolatos besikeičiančio pasaulio. „Didelis informacijos srautas, srūvantis iš interneto platybių, verčia perkošti visa, kas pasiekia tave ir tavo mokinius,“ – primena A. Bitautas.

Į tai atsižvelgdamas mokytojas pateikia užduotis, kurios skatina vaikus susipažinti ir vertinti mintis, skelbiamas įvairias istorijos klausimais. „Mokiniams būtina pateikti įvairius, skirtingas nuomones atspindinčius šaltinius, juos kritiškai vertinti,“ – pasakoja A. Bitautas.

Pavyzdžiui, kaip reikėtų vertinti, ar tam tikri sukilėliai bei partizanai buvo ir Holokausto vykdytojai, ir laisvės kovotojai. „Daugiaperspektyvaus vertinimo galimybė atveria mums supratimą, kad dalis laisvės kovotojų galėjo prisidėti prie Holokausto, bet tai nepaneigia teisės juos vadinti laisvės kovotojais, kaip ir neatperka nusikaltimų. Turime mąstyti, kad tas pats asmuo galėjo turėti keletą skirtingų vaidmenų – tai leistų mums suprasti, kad turėtume nei smerkti, nei išteisinti, o siekti tai suvokti kaip skaudžią istoriją,“ – pažymi A. Bitautas.

Juk ir šiandien dažnai pasitelkiant propagandines priemones bandoma parodyti, kad pasaulis yra tik “juodas” ar “baltas”, tokiu būdu siekiant supriešinti visuomenę, didinti poliarizaciją. Tiek istorijos, tiek kitų dalykų pamokos ne tik gali, bet ir turi prisidėti prie to, kad mokiniams būtų ugdomi gebėjimai, būtini sėkmingam gyvenimui bei aktyviam pilietiškumui.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti puslapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt

Skelbiami geriausių trejetukai – kas iš jų taps inovatyviausias mokytojais?

„Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų“ vertinimo komisija 7 apdovanojimų kategorijose atrinko po 3 mokytojus bei mokyklos vadovus kurie keliauja į antrą atrankos etapą. Jo metu su atrinktais nominantais vyks komisijos narių pokalbiai, o išrinkti inovatyviausi mokytojai bus  paskelbti lapkričio 20 d. iškilmingame renginyje, skirtame visiems apdovanojimuose dalyvavusiems mokytojams.

„Lietuvoje daugybė puikių mokytojų ir jiems reikia dažniau dėkoti. Galimybė atidžiai susipažinti su daugiau nei šimto mokytojų veikla įkvepia – šie mokytojai savo mokyklose daro stebuklus ir jų mokiniams labai pasisekė. Džiaugiamės, kad didžioji dalis mokytojų yra aktyvūs ir pasibaigus pamokai – pedagoginė lyderystė bei noras nuolat tobulėti yra vieni iš kriterijų, kuriais remiantis vertiname mokytojų anketas. Visgi, atrankos procesas nėra paprastas, išrinkti vos tris nominantus kiekvienoje kategorijoje be galo sunku, nes dėl tokių nuostabių veiklų norėtųsi apdovanoti kiekvieną,“ – teigia projekto vadovė Gintarė Zinkevičiūtė.

„Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų“ geriausių trejetukai:

Inovatyviausias pradinio ugdymo mokytojas (-a):

  • Kielienė Vaida (Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija);
  • Macijauskienė Aurelija (Klaipėdos licėjus);
  • Savičienė Danguolė (Visagino „Verdenės“ gimnazija).

Inovatyviausias biologijos, chemijos mokytojas (-a):

  • Medeišis Nerijus (Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazija);
  • Savickaitė Virginija (Šiaulių Didždvario gimnazija);
  • Vičiulienė Lina (Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija).

Inovatyviausias matematikos, IT mokytojas (-a):

  • Bagočienė Snieguolė (Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija);
  • Grumadaitė Rimantė (Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija);
  • Stakvilionė Snieguolė (Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija).

Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas (-a):

  • Narušienė Loreta (Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija);
  • Makauskas Karolis (Klaipėdos Simono Dacho progimnazija);
  • Kriukas Donatas (Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija).

Inovatyviausias kalbų mokytojas (-a) (gimtosios ir užsienio):

  • Jezukevičius Rytis (Kauno Jono Jablonskio gimnazija);
  • Koroliovė Sigita (Klaipėdos Litorinos mokykla);
  • Ladygienė Julija (Mokykla Forvardas).

Inovatyviausias fizikos mokytojas (-a):

  • Bukauskytė Austėja (Kaišiadorių raj. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija);
  • Paulikienė Saulė (Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla);
  • Bartkevičienė Irma (Šiaulių Gytarių progimnazija).

Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas (-a) (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas):

  • Jonušas Antanas (Vilniaus Valdorfo mokykla);
  • Norkevičius Mindaugas (Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla);
  • Pakamorienė Angelė (Gargždų „Minijos“ progimnazija).

Metų mokyklos vadovas (-ė):

  • Agintienė Rasa (Juodšilių „Šilo“ gimnazija);
  • Pečeliūnas Rimtautas (Šiaulių Gytarių progimnazija);
  • Talijūnienė Palmira (Kauno šv. Kazimiero progimnazija).

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti puslapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt                                                      

Mokyti taip, kad mokymą pakeistų mokymasis

Mokyti taip, kad mokymą pakeistų mokymasis – praeitais metais inovatyviausios pradinių klasių mokytojos apdovanojimą gavusios Astos Sakalienės tikslas. Anot jos, inovatyvus mokymas gali padėti atrasti mokymosi džiaugsmą, sukurti motyvuojančią aplinką ir atskleisti vaikų gebėjimus bei talentus.

„Svarbu atrasti kiekvienam mokiniui tinkamą mokymosi būdą, tikslingai naudoti išmaniuosius įrenginius, juos derinti su kitais ugdymo metodais, pamokos veiklą organizuoti įdomiai, mokiniams ne tik suteikti žinių, bet ir padėti tapti asmenybėmis,“ – pataria Panevėžio „Vilties“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

Mokiniams svarbu matyti prasmę

Leidyklos „Šviesa“ 2018 m. atliktas tyrimas rodo, kad dabartiniai pradinukai yra drąsūs ir žingeidūs, tačiau jiems labai svarbus artimas ryšys ir pagalba ugdant bendravimo gebėjimus. „Viena vertus jie draugiški, nori bendrauti, kita vertus – dėl technologijų ir pakitusio gyvenimo būdo, jie ir labiau linkę užsidaryti savyje, o mokytojai ir tėvai įvardina, kad pradinio amžiaus vaikai taip pat yra jautrūs, kartais – nerimastingi, jautriai reaguoja į klaidas, nori būti įvertinti, pastebėti“ – teigia „Šviesa“ direktorė Milda Juonė.

Kalbėdama apie šiuolaikinių vaikų ugdymo praktikas, M. Juonė taip pat pabrėžia, kad vienoje klasėje besimokančių vaikų patirtys gali būti labai skirtingos, tad svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko gebėjimus ir tėvų keliamus lūkesčius.

A. Sakalienė savo veikloje siekia pažinti kiekvieną mokinį, suprasti kaip jis mokosi ir taikyti tinkamiausius ugdymo metodus. „Juk kiekvienas mokinys yra unikalus, ugdymosi tikslų siekia skirtingais būdais, turi skirtingų stiprybių ir silpnybių. Kitos tokios pačios asmenybės nėra,“ – pastebi A. Sakalienė.

Anot A. Sakalienės, dabartiniams vaikams labai svarbu jausti mokymosi prasmę ir matyti naudą. „Žinojimas, kam ir kur jam bus reikalinga tai, ką mokosi, itin reikšmingas, todėl atlikdami daugelį užduočių remiamės turimomis žiniomis, gyvenimiška patirtimi, analizuojame konkrečius atvejus,“ – akcentuoja A. Sakalienė.

Sakalienė prideda, kad mokinius įtraukia tokia veikla, kuri jiems aktuali, įdomi, aktyvi, šiuolaikiška, susieta su gyvenimiška aplinka ir praktine veikla. „Vaikams patinka integruotos pamokos ar dienos, kai mokomoji medžiaga užtikrina gilesnį įvairių temų suvokimą ir pritaikomumą, problemų sprendimą. Tuomet jiems aiškėja mokymosi prasmė, jie noriai įsitraukia į kūrybines veiklas,“ – pasakoja Panevėžio „Vilties“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

M. Juonės teigimu, aktualu, kad ugdymas būtų daugiasluoksnis ir tos pačios priemonės ne tik perduotų dalykines žinias, bet ir plėstų akiratį, mokytų spręsti problemas, galvoti kūrybiškai, bendrauti ir dirbti komandoje, būti savarankiškesniais. „Kai šios sąlygos yra, vaikai labiau įsitraukia, lengviau išmoksta naujų dalykų,“ – pažymi M. Juonė.

Metodų įvairovė gilina pažinimą

„Tyrimai rodo, kad aukštus rezultatus ir mokymosi motyvaciją užtikrina mokymosi būdų ir priemonių įvairovė, nes tuomet yra „pataikoma“ į įvairių vaikų ypatumus. Mes palaikome tokį ugdymo procesą, kuriame yra ir aiški, nuosekli dalykinė struktūra, tačiau yra ir nemažai erdvės „sužaidybintoms“ formoms, kreipiamas dėmesys į socialines-emocines kompetencijas, kuriame derinami tradiciniai ir modernūs ugdymo metodai,“ – dalinasi leidyklos „Šviesa“ direktorė.

A. Sakalienė prideda, kad mokyklai svarbu neatsilikti nuo šiuolaikinės visuomenės formavimosi tempų. Informacinių technologijų taikymas sudaro sąlygas diferencijuoti mokymosi turinį, padaryti pamokas patrauklesnes ir padėti mokiniams suprasti esminius dalykus.

„Žinoma, tai darome saikingai, nes šiuolaikinei kartai sunku išlaikyti dėmesį, ilgai susitelkti ties viena veikla, ir tikslingai – žaidžiame interaktyvius mokomuosius, lavinamuosius, strateginius žaidimus, susijusius su mokomuoju dalyku, ugdymo programa. Džiaugiuosi, kad mokiniams patinka ir aktyvios veiklos gamtoje, jų smalsumą žadina tyrinėjimai, atradimai, dėmesį sukausto užduotys netradicinėse erdvėse, kitose mokymosi aplinkose,“ – prideda A. Sakalienė.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Daugiau informacijos apie iniciatyvą tinklalapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt

Mokyklos vadovė: geriausius sprendimus randa patys mokytojai

Įtraukti kiekvieną mokinį į mokymosi procesą, pritaikyti turinį, kad jis atlieptų individualius mokinių poreikius, atspindėti visuomenės, tėvų, kitų suinteresuotųjų šalių interesus – tai tik keli fragmentai, kuriuos mokytojai turi daryti kasdien. O kaip mokytojams susitvarkyti su šiais iššūkiais kiekvieną dieną gali padėti mokyklos vadovas?

Ateitis reikalauja kūrybingų sprendimų

Ingą Vargalienę į mokyklos vadovės pareigas atvedė svajonė apie gerą mokyklą vaikams ir idėjos, kaip tai įgyvendinti. Jos manymu, didžiausias mokyklos sėkmės pagrindas – profesionalūs mokytojai.

Kalbėdama apie pagrindinius šiandienos mokyklos siekius, kaip vieną iš jų 2018 m. inovatyviausios mokyklos vadovės titulą gavusi I. Vargalienė įvardina individualaus požiūrio į kiekvieną mokinį, poreikį. „Reikia kuo labiau mokinių galimybes atitinkančio personalizuoto ugdymo. Mūsų mokyklos bendruomenėje nuolat kalbame apie tai, kaip mokymu pasiekti kiekvieną vaiką. Sunkiausias klausimas – kaip atrasti tą individualų santykį su vaiku 28 mokinių klasėje,“ – dalinasi Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorė.

Anot jos, universalių mokymo priemonių nėra, tačiau „mokytojai yra be galo kūrybingi, dažnai ieško tos priemonės, kuri padėtų įveikti konkretų mokymo(si) iššūkį“.

UAB „Šviesa“ direktorė Milda Juonė dalinasi, kad bendradarbiaujant su mokytojais ir mokyklomis individualų ugdymo turinį kurti yra lengviau. „Labai svarbu, kad mokykloje naudojamos priemonės atspindėtų mokyklos (mokinių, mokytojų) poreikius ir realias galimybes. Iš mokyklų gauname atvirą grįžtamąjį ryšį, žinome jų problemas, suprantame, su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai, kaip mokytis nori ir gali įvairaus amžiaus mokiniai. Kurdami pritaikytas mokymo(si) ir metodines priemones, tikimės padėti mokyklai tapti vaikams patrauklia vieta, kurioje kiekvienas galėtų pažinti save ir augti savo keliu,“ – džiaugiasi M. Juonė.

Palanki aplinka tobulėti ne tik mokiniams

I. Vargalienė teigia, kad sudarius palankias sąlygas veikti, mokytojai patys randa būdus, kaip geriausiai ugdyti mokinius. „Reikia tik atidesnio žvilgsnio pastebėti, paskatinti, palaikyti, padrąsinti ir pedagogai patys suranda geriausius veikimo būdus,“ – akcentuoja mokyklos vadovė.

„Sveikas psichologinis mikroklimatas darbe, aiškūs susitarimai, jų laikymasis, aiškios atsakomybių ribos, išdiskutuota mokyklos vizija ir strateginės veiklos kryptys padeda personalui gerai atlikti savo darbą. O jeigu dar pavyksta mokyklos tikslus suderinti su asmeniniais mokytojo karjeros ar savo darbo vizijos tikslais, dažnai rezultatas pranoksta lūkesčius“ – teigia I. Vargalienė.

Apie besikuriančią palankią terpę mokytojams veikti kalbama ir 2018 m. Tarptautiniame mokymo ir mokymosi tyrime (angl. Teaching and Learning International Survey – TALIS). Jo išvadose teigiama, kad didžioji dalis Lietuvos mokytojų ir mokyklos vadovų, savo kolegas įvardina kaip atvirus pokyčiams, o mokyklą, kaip vietą, kurioje galima užsiimti inovatyvia veikla.

M. Juonė džiaugiasi, kad mokyklos vadovų, kurie sukuria palankią aplinką ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymuisi Lietuvoje yra. „Jau trejetą metų iš eilės kartu su „Žinių ekonomikos forumu“ apdovanojame inovatyviausius mokyklų vadovus ir kaskart džiaugiamės, susipažinę su naujais nominantais – šalyje tikrai turime gražių, įkvepiančių mokyklų vadovų pavyzdžių,“ – dalinasi M. Juonė.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Prie iniciatyvos galite prisidėti tinklalapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt                                                                                    

Biologijos ir chemijos pamokos – erdvė ugdyti problemų sprendimo gebėjimus

Keičiantis iššūkiams, su kuriais pasaulis susiduria kiekvieną dieną, pradeda skirtis ir tai, ką mokėti daryti yra reikšminga – noras domėtis ir gebėjimai, kaip kūrybiškumas bei  kritinis mąstymas tampa pagrindiniais pokyčių varikliais. Kaip inovatyvus mokymas gali padėti ne tik suteikti žinių, bet ir ugdyti ateičiai reikalingas kompetencijas?

Siekti jaunajai kartai įžiebti smalsumą, pasiruošimą nuolatos mokytis, drąsą klausti, bandyti „Thermo Fisher Scientific Baltics“ komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas įvardina kaip vieną reikšmingiausių uždavinių mokyklai. „Svarbu išlaikyti žingeidžių mokinių susidomėjimą mokslu, visomis įmanomomis priemonėmis padėti jiems judėti toliau, gilintis ir pažinti naujus dalykus. Tuo pačiu, įžiebti smalsumo kibirkštį kuo didesniam mokinių skaičiui, juos sudominti ir įtraukti“, – teigia E. Jaseliūnas. 

Tokius iššūkius sau kelia praeitų metų „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ inovatyviausios biologijos ir chemijos mokytojos titulą gavusi Laima Zdanavičienė – „Noriu, kad kuo daugiau vaikų bręstų socialiai atsakingi, kritiškai mąstantys, prisiimantys atsakomybę ir nebijantys klysti“.

Akmenės gimnazijoje biologijos ir chemijos mokanti pedagogė į savo veiklą siekia žiūrėti plačiau. Anot jos, nuolatinis pasiryžimas išlipti iš komforto zonos, ieškoti naujų sprendimų ir nesustoti tobulėti skatina mokinius siekti to paties ir daro mokytojo darbą įdomų. „Mokykla turi turėti mokytoją tyrėją, ieškotoją, naujų idėjų sumanytoją. Jei jo misija baigiasi 45 minučių pamoka, jokio mokslininko neišugdysi“, – teigia inovatyviausia mokytoja.

L. Zdanavičienės pamokose mokiniai patys kelia pamokos uždavinius, diskutuoja ir aptaria temos medžiagą su kitais, atlieka bandymus ir eksperimentus, pagal kurių rezultatus daro išvadas, atsako į pamokos pradžioje iškeltus probleminius klausimus. 

E. Jaseliūnas tiki, kad mokiniams dažniau reikėtų duoti daugiau atsakomybės už savo mokymąsi. Anot jo, tai suteikia ateičiai būtinas kompetencijas: „Mūsų organizacijoje remiamės principu, kad kiekvienas darbuotojus turi būti įgalintas pats fiksuoti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduriama kasdienėje veikloje. Kiekvieną dieną susiduriame su naujais iššūkiais, todėl visiems svarbu žinoti ir mokėti, kaip efektyviausiai surasti problemos priežastis, jas pašalinti ir judėti toliau į priekį.“

Nuolat mokytis ir ieškoti, kaip susidoroti su iššūkiais, anot L. Zdanavičienės, turi ir patys mokytojai. Girdėdama, kad norint atlikti sudėtingus bandymus, kolegos skundžiasi dėl laboratorinės įrangos trūkumo mokykloje ji primena, kad turint gerą idėją ir užtektinai noro galimybių visada yra. Rasti jas galima universitetų biotechnologijų, biomedicinos ar kitų įstaigų laboratorijose – svarbu tik nepamiršti, kad tai kas vyksta mokykloje svarbu ir kitiems.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Prie iniciatyvos galite prisidėti tinklalapyje www.mokytojuapdovanojimai.lt

Inovatyviausias fizikos mokytojas: moksleiviams reikia duoti mokslą „pačiupinėti“

Šiandien visi žinome, kad pasaulyje Lietuvos vardas dažnai minimas dėl mūsų šalyje kuriamų lazerių, tačiau visa tai nebūtų įvykę be žmonių pasiryžusių ieškoti naujų sprendimų. Jaunieji tyrėjai, šiuo metu sėdintys mokyklos suole, taip pat gali nustebinti pasaulį, tačiau ar tradicinio požiūrio į fizikos mokymą tam užtenka?

Praeitais metais inovatyviausių fizikos mokytoju įvardintas Remigijus Pozniakovas teigia, kad vienas svarbiausių aspektų – parodyti, kad dalykai, aptariami pamokose yra arti kiekvieno mūsų: „Tinkamas problemos iškėlimas, pamokos tikslo įvardijimas ir turimų žinių situacijos pristatymas ir pavyzdžiai, įrodantys, kad šis mūsų šiandien nagrinėjamas reiškinys nėra keliais šviesmečiais nutolęs nuo jų, o yra čia, visai šalia“.

Jo teigimu, teorinei medžiagai papildyti, reikalingos ir kritinės užduotys. „Kartais daug daugiau naudos atneša elementarūs bandymai, tyrimai ir laiku tinkamai iškeltas klausimas. Ne itin sunkūs, bet ir nelengvi, verčiantys susimąstyti“ – dalindamasis patirtimi pasakoja R. Pozniakovas.

Specialiosios optikos bei komponentų, reikalingų lazerių ar kitų optinių sistemų gamybai įmonės EKSMA optics direktorius Dainius Tumosa pritaria, kad mokantis fizikos labai svarbu sudaryti sąlygas eksperimentuoti „Reikia tik trupučio kūrybiškumo, kad suprastum, jog fizikos dėsnių kasdienėje gyvenimiškoje veikloje ir buityje yra begalė. Inovatyvus fizikos mokytojas turi parodyti vaikams, kaip teorija siejasi su praktika. Eksperimentas visuomet susijęs su paslaptimi ir atradimo džiaugsmu, todėl mokiniai, net ir susidūrę su sudėtingais dėsniais, jausis labiau užtikrintai. O sudėtingi pavadinimai, formulės ir teorijos turi sekti iš paskos“.

Daugiau savarankiškumo ir laisvės klysti

Pozniakovas, kalbėdamas apie tai, kas daro mokytojo profesiją žavią pabrėžia galimybę į kiekvieną klausimą drąsiai žvelgiant kūrybiškai būti tyrėjų ir pačiam: „Kiekviena pamoka, kiekviena pertrauka, kiekviena situacija tikrai reikalauja vis kitokio požiūrio, kitokio priėjimo”.

Jo nuomone, jei tik yra įmanoma, reikia moksleiviams „duoti mokslą pačiupinėti“, leisti patiems eksperimentuoti, patiems kelti tyrimo hipotezes. Atliekant laboratorinius tiriamuosius darbus neduoti tikslių darbo atlikimo instrukcijų, o leisti jiems patiems ugdyti savo kūrybiškumą.

Kad mokiniai galėtų iš ties pajusti mokslą, R. Pozniakovas siekia, kad kiekviena pamoka būtų susijusi su šių dienų aktualijomis, o įgyjamos žinios – pritaikomos praktikoje. Tam įgyvendinti inovatyviausias fizikos mokytojas pasirenka įvairius įrankius: laboratorines priemones, informacines kompiuterines technologijas ar pačio sukurtą metodinę medžiagą, atsineštus daiktus. Pamokų metu nuolat girdimas darbingas šurmulys, atliekami bandymai, kitos praktinės užduotys. Didelis dėmesys, kaip ir atliekant mokslinį tyrimą, skiriamas aptarti kas pavyko, kas ne, kokie bus tolimesni mokymosi proceso etapai.

Tumosa įžvelgia daug panašumų tarp inovatyvios įmonės veiklos ir kasdienio mokyklos gyvenimo. Jo manymu, jaunasis tyrėjas turi mąstyti globaliai, gebėti sieti kelias mokomąsias disciplinas ir praktiškai taikyti teorines žinias, sklandžiai komunikuoti. Norint tai įgyvendinti mokytojas turi būti patarėjas: „būtina aiškiai įvardinti tikslą, kurio siekiama, bet suteikti laisvės. Pasiekus tikslą – skatinti, nepasisekus – nekaltinti, bet ieškoti nesėkmės priežasčių.“

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Prie iniciatyvos galite prisidėti apdovanojimų tinklalapyje.

Laikas tarti Ačiū inovatyviausiems mokytojams

Lietuvoje yra daug gerų mokytojų, kurių klasėse vyksta ne mažesni stebuklai nei Estijos, Suomijos ar Singapūro mokyklose. „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“ – iniciatyva tarianti „ačiū“ kuriantiems ateitį. Prie to gali prisidėti kiekvienas – paprasčiausiai reikia iniciatyvos tinklapyje nominuoti inovatyviausią mokytoją. 

„Jau ne pirmus metus skaitydama paraiškas nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turime tokius kūrybingus ir entuziastingus mokytojus, apie kuriuos turėtų išgirsti visi. Džiugu, kad vėliau šiuos mokytojus ir vadovus atpažįstu diskusijose, sutinku renginiuose ir net tenka su jais dirbti, o jų iniciatyvos plinta po kitas mokyklas. Šie apdovanojimai paskatina mokytojus ir mokyklų vadovus pasididžiuoti dalykais, kuriuos jie kasdien tyliai daro savo mokyklose. Būtent to Lietuvoje mums ir reikia daugiau“ – teigia Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir sporto klausimais, Unė Kaunaitė. 

„Inovatyvus“ nėra tik naudojantis naujausias technologijas

Ieškodami inovatyviausių mokytojų, siekiame atkreipti dėmesį į jų pedagoginį profesionalumą – kokius ugdymo metodus naudoja savo veikloje, ar dalinasi sėkme su kolegomis šalyje ar net užsienyje? Taip pat, skatiname atsižvelgti į pedagoginę lyderystę – dalyvavimą kitose veiklose, kaip papildomas darbas su moksleiviais, švietimo iniciatyvų įgyvendinimas, ekspertinis darbas rajono, regiono, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu, dalyvavimas projektuose. Galų gale – ar šis mokytojas pasižymi XXI a. būtinomis kompetencijomis – nuolat siekia tobulėti ir ugdyme naudoja technologijas?

Inovatyviausio mokyklos vadovo nominacijai keliami kriterijai yra vadybinis profesionalumas – efektyvus vadovavimas, strategiškumas, partnerysčių kūrimas; lyderystė – dalyvavimas papildomose veiklose (mentorystė, neformalūs užsiėmimai, ekspertinis darbas rajono, regiono, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu) bei mokyklos rezultatai – mokyklos atvirumas, papildomų projektinių galimybių išnaudojimas.

Kaip prisidėti?

Iki spalio 15 d. kviečiame nominuoti bei patiems mokytojams aplikuoti apdovanojimų tinklapyje.

Taip pat, skatiname pasidalinti apie šią iniciatyvą su kitais.

Kas šiais metais taps inovatyviausiais mokytojais paaiškės  lapkričio 20 d. Valdovų rūmuose vyksiančiame iškilmingame apdovanojimų renginyje, kurio metu nugalėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais bei kelione į pasirinktą švietimo konferenciją užsienyje.

Iniciatyvą organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“. Iniciatyvą globoja LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginio rėmėjai: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“, UAB „EDUKA“, AB „Swedbank“. Informaciniai partneriai: apdovanojimų portalas − DELFI, apdovanojimų radijas − „Žinių radijas“, apdovanojimų televizija – LRT televizija, apdovanojimų žurnalas – „IQ“.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus, jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti tinklalapyje: www.mokytojuapdovanojimai.lt   

© Tautvydas Stukas photography

Lietuvos švietimo ateitis: ką daryti, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga?

Švietimas  – daug diskusijų iššaukianti tema. Dažnai ginčijamės, kaip reikia pakeisti visą sistemą, bet ne visada susimąstome, kaip galime prisidėti prie to, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga? Rugsėjo 6-7 dienomis vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent“ dalyvausiantys švietimo ir technologijų ekspertai pastebi, kad tam pakaktų paskatinimo imtis asmeninės iniciatyvos, drąsesnio išmaniųjų technologijų integravimo ir plačiau atvertų durų pokyčiams. 

Geresnės sąlygos mokytojams – daugiau naudos mokiniams

Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis 2016 m. „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ buvo pripažintas Metų mokyklos vadovu. Jis teigia, kad gerus rezultatus mokyklose atneša ne kas kito, kaip tik kryptingas ir kūrybiškas darbas.

„Mano požiūriu, yra du mokyklų ir mokytojų tipai – tie, kurie dirba, ir tie, kurie egzistuoja. Pastarieji dažniausiai ir skundžiasi susidariusia situacija. Tuo tarpu dirbantys visą energiją ir jėgas skiria vaikų visapusiškam ugdymui. Mūsų mokykloje toks įdirbis jau yra ir jis pradeda duoti gerų rezultatų, nepaisant to, kokia yra bendra švietimo sistemos situacija Lietuvoje“,– sako R. Baltušis.

Pedagogas Velžio gimnazijoje dirba jau 13 metų. Per tą laiką mokinių skaičius šioje rajono mokykloje beveik padvigubėjo. Anot mokyklos direktoriaus, toks mokinių augimas įmanomas tik sukūrus tinkamas sąlygas mokytis ir dirbti.

„Pirmiausia, mokykloje kuriame tinkamas darbo sąlygas mokytojams. Tokiu būdu galime pritraukti profesionalių specialistų. Renkamės motyvuotus mokytojus, rūpinamės aktyvia jų projektine veikla, siūlome kvalifikacijos kėlimo kursus ir komandiruotes, konkurencingą atlyginimą. Tuo tarpu vaikams suteikiam užklasinės veiklos galimybes – turime visų įmanomų sričių būrelius, stovyklas, prevencines sistemas, daug tarptautinių projektų. Vaikų akys dega noru mokytis ir pažinti, reikia tik jiems leisti ir skatinti tai daryti“, – teigia R. Baltušis.

Darbo aplinkos pažinimas – jau mokykloje

Pedagogui antrina ir verslo atstovas – „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys. Anot jo, mokytojai turi pradėti keisti švietimo sistemą nuo savęs: „Pedagogai turi inicijuoti švietimo revoliuciją ne tik spausdami švietimo politikos formuotojus dėl pažangių mokymo programų bei oraus atlyginimo, bet ir keisdamiesi iš vidaus patys. Lietuva turi didžiulį turtą – žingeidžius, darbščius ir kūrybiškus jaunus žmones, todėl tinkamai suformuota švietimo ir mokslo sistema turi tapti šalies prioritetu, nes tai atneš didžiulę naudą Lietuvai.“

Paklaustas, kuria linkme turėtų judėti pokyčių siekiantys pedagogai, P. Kuisys atsako: „Mokytojai privalo būti inovatyvūs ir atliepti šių dienų aktualijoms bei iššūkiams. Jie turi rodyti iniciatyvą, tarpusavyje dalintis geriausiomis praktikomis, Lietuvoje pritaikyti užsienio šalių patirtis. Rūpintis ne tik pamokų turiniu, bet ir kūrybiškomis, inovatyviomis, įtraukiančiomis švietimo formomis. Tik toks, ne standartizuotas ugdymas atskleis mokinių gerąsias savybes, kurias bus verta tobulinti“, – sako P. Kuisys.

Pasak bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovo, sėkmingam ugdymui labai svarbu jau mokykliniame amžiuje vaikus supažindinti su tikra darbo aplinka, leisti patirti, kaip iš tikrųjų atrodo darbas įmonėje ir čia mokyklai į pagalbą turėtų ateiti verslas: „Vėlesnėse klasėse privaloma į mokymo procesą įtraukti daugiau praktikos – mokinių supažindinimo tiek su konkrečiomis profesijomis, tiek su reikalingais įgūdžiais – vadybos, laiko planavimo ir kitais. Tai įdomu ir padeda mokiniui lengviau suvokti, kokia veikla jam yra arčiau širdies, todėl vaikai geba tiksliau pasirinkti studijas, konkrečiau ir adekvačiau formuoti ateities lūkesčius. „Bitėje“ noriai priimame telekomunikacijomis ir technologijomis besidominčius mokinių grupes ir matome, kokį didelį įspūdį jiems palieka tokie susitikimai.“

Išsamesnę diskusiją tema „Nuo fantazijos prie realybės: ką daryti, kad kiekviena diena mokykloje būtų prasminga?“ gyvai išgirsti galėsite diskusijų festivalyje „Būtent!”, Birštone. Diskusijoje dalyvaus  „Bitė Lietuva“ vykdomasis direktorius Pranas Kuisys, 2016 m. „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ Metų mokyklos vadovu pripažintas Rimtas Baltušis, 2018 m. Metų chemijos, biologijos mokytoja išrinkta Laima Zdanevičienė ir Lietuvos moksleivių sąjungos atstovas Povilas Virbašius.

Diskusijų festivalis „Būtent“ vyks Birštone rugsėjo 6-7 dienomis.

6 pamokų stebėjimo modeliai: tarptautinė perspektyva

Didžiosios Britanijos Švietimo, vaikų aptarnavimo ir įgūdžių standartų tarnybos (Ofsted) surengtame seminare buvo pristatyti šeši pamokų stebėjimo modeliai, iš kurių trys naudojami Jungtinėse Amerikos Valstijose, du Europos šalyse ir vienas sukurtas naudojimui tarp kelių šalių. Modelių patikimumą ir validumą patvirtina mokslinių tyrimų gausa. Šiame pranešime yra pristatomi minėti modeliai, seminaro dalyvių vertinimai bei įžvalgos, kurios bus panaudotos Ofsted rengiamo stebėjimo metodo tobulinimui.

Pagrindinės pranešimo įžvalgos:

  • Dauguma modelių remiasi literatūra apie mokymo kokybę, todėl pastebimas tam tikrų temų, kaip klasės valdymas, instrukcijos bei mokinio elgesys ir požiūris, sutapimas. Tai parodo diagnostinį validumą tarp modelių.
  • Nei vienas iš modelių nesiekia pamatuoti mokymosi – seminaro dalyviai sutaria, kad pats mokymosi reiškinys negali būti tiesiogiai stebimas, todėl yra orientuojamasi į mokymo kokybę.
  • Koreliacija tarp stebėjimo įvertinimo ir mokinių pasiekimų yra gana maža visuose modeliuose – tai reiškia, jog į stebėjimą svarbu žiūrėti, ne kaip į pagrindinį, o kaip į vieną iš matavimo būdų.
  • Nepaisant didelio dėmesio kiekybiniams matavimams, daugelis modelių vis dar išlieka gana subjektyvūs. Seminaro dalyviai išreiškė nuomonę, jog stebėtojams reikalingi aukštos kokybės mokymai, kaip naudoti stebėjimo metodą. Be standartinių mokymų yra reikalingi ir reguliarūs seminarai informacijai atnaujinti, siekiant išlaikyti aukštą nuoseklumo lygį. Visgi, ekspertai sutinka, kad šie modeliai niekada negali būti 100 %
  • Bendros nuomonės kalbant apie stebėjimų trukmę ir skaičių prieita nebuvo, tai priklauso nuo konteksto ir numatyto stebėjimo tikslo.
  • Skirtinguose kultūriniuose kontekstuose modeliai nebūtinai bus vienodai tinkami.

 

Seminaro metu pristatyti modeliai

Klasės įvertinimo balų sistema (angl. Classroom Assessment Scoring System (CLASS))

Tai stebėjimo įrankis, skirtas pamatuoti mokytojų ir mokinių bendravimo klasėje efektyvumą. Remiantis šiuo modeliu išskiriami keturi pagrindiniai teiginiai:

  • Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas yra būtinas veiksnys vaiko socialiniam ir akademiniam vystumuisi.
  • Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas vyksta ne nuolatos.
  • Siekiant kuo labiau padidinti poveikį mokiniams, kokybės gerinimas turi būti aiškiai orientuotas į mokytojų ir mokinių bendravimą.
  • Mokytojų ir mokinių bendravimą gali pagerinti kruopščiai suplanuota ir įgyvendinama parama profesiniam augimui.

Pagrindinė CLASS modelio sudedamoji dalis yra tai, jog šiame modelyje mokytojo elgesys yra siejamas su mokinių pasiekimais. Tokiu būdu šis modelis apima ne tik mokytojų veiklos stebėjmą ir vertinimą, bet ir bendrą požiūrį į bendravimą tarp mokytojų ir mokinių bei jų mokymąsi. CLASS modelis matuoja tris mokytojų ir mokinių sąveikos sritis: emocinę paramą, klasės darbo organizavimą ir mokymo pagalbą. Kiekviena sritis apima keletą dimensijų, susijusių su tuo, kas stebima (pavyzdžiui: elgesio valdymas, produktyvumas, mokymo formos) ir rodiklius kiekvienai iš jų, kurie veikia kaip elgesio žymekliai (pavyzdžiui, „Aiškių taisyklių ir lūkesčių turėjimas, kurie yra nuolat stiprinami“). Stėbėjimą vykdo sertifikuotas ir apmokytas CLASS stebėtojas, užtikrinantis aukšto lygio išvadas.   

Pagrindų sistema mokymui (angl. Framework for Teaching (FfT))

Tai mokymo komponentų rinkinys, paremtas konstruktyvistiniu požiūriu į mokymą ir mokymąsi. Skirtingai nuo kitų modelių, FfT nėra tik stebėjimo įrankis, tai – mokytojų standartų rinkinys, pagrįstas moksliniais tyrimais, susijusiais su mokinių mokymusi. Taigi, stebėjimas šioje sistemoje yra tik vienas iš būdų įvertinti mokymo standartus – nuomonė apie sistemos turinį turėtų būti renkama įvairiais metodais, pavyzdžiui, remiantis mokytojų ir mokinių klausimynais, o ne vien tiesioginiu pamokų stebėjimu.

Šį modelį sudaro 22 dimensijos ir 76 smulkesni rodikliai, suskirstyti į keturias mokymo atsakomybių sritis:

  • Planavimas ir pasiruošimas
  • Klasės aplinka
  • Instrukcijos
  • Profesinės pareigos

Kiekviena iš dimensijų apibūdina atskirą srities aspektą bei du-penki smulkesni rodikliai apibūdina specifinius dimensijų bruožus. Siekiant apibūdinti kiekvieną dimensiją ir pateikti gaires mokymo tobulinimui buvo sukurti mokymo lygiai. Vertinimo priemonė, sukurta šiam modeliui leidžia stebėtojams įvertinti elgesį pagal keturių balų skalę: netinkamas, pagrindinis, įgudęs ir išskirtinis. Be pagrindinės versijos, taip pat buvo sukurtos į dalyką koncentruotos versijos – matematikos ir raštingumo.

Tarptautinė lyginamoji mokymosi ir mokymo analizė (angl. International Comparative Analysis of Learning and Teaching (ICALT))

ICALT gali būti apibūdinta kaip įvykių stebėjimo priemonė. Šis modelis yra reikšmingai teigiamai susijęs su mokinių įsitraukimu, požiūriu, elgesiu ir pasiekimais. Dalis veiksnių, matuotų pagal šį modelį, iš esmės yra mokytojų ar mokinių atliktos veiklos dažnumas, pavyzdžiui, kiek kartų mokiniai teisingai atsakė į klausimą pamokoje. ICALT apima 32 didelio subjektyvumo rodiklius (siekiant optimizuoti tarpusavio patikimumą) ir 120 mažo subjektyvumo rodiklių, kurie nurodo pastebimą mokymo elgesį.

Šie veiksmai suskirstyti į šešias sritis:

  • Saugus mokymosi klimatas: mokytojo ir klasės santykiai
  • Klasės valdymas: bendra tvarka klasėje
  • Aiškūs nurodymai: pamokų temų ir bendros pamokų struktūros sąsajos su pamokų dalimis
  • Mokymosi metodai: įvairios mokymo strategijos, skatinančios studentus galvoti apie temą
  • Mokymosi strategijos: mokytojų pastangos mokyti mokinius kaip mokytis
  • Diferencijavimas: ar mokytojai yra jautrūs ir lankstūs, bandydami patenkinti individualias mokinių mokymosi poreikius.

Stebėtojai įvertina šiuos teiginius pagal keturių balų skalę (nuo dažniausiai silpnas iki dažniausiai stiprus).Visgi, tai rodo, kad ICALT išlieka palyginti subjektyvus, nepaisant to, kad buvo įtraukti objektyvesni rodikliai, kadangi dalį vertinimo sudaro stebėtojų sprendimas.

Tarptautinė mokytojų stebėjimo ir grįžtamojo ryšio sistema (angl. International System for Teacher Observation and Feedback (ISTOF))

ISTOF – tai bendroji mokytojų stebėjimo sistema, sukurta tarptautiniams mokyklų veiksmingumo tyrimams atlikti. Instrumentas nėra grindžiamas tam tikra mokymo metodika ar filosofija – jame yra aspektų, kurie remiasi įvairiomis perspektyvomis, nuo tiesioginio mokymosi iki metakognityvių metodų ir aktyviojo mokymosi. Ši priemonė buvo naudojama daugelyje šalių ir pasižymi geru patikimumu ir validumu. Remiantis tyrimais buvo išskirta 11vertinimo sričių:

  • Įvertinimas ir vertinimas: kokiu mastu pateikiamas veiksmingas grįžtamasis ryšys (vertinimas) ir kiek įvertinimas dera su tikslais ir uždaviniais
  • Mokymo aiškumas: kiek pamokos yra tikslingos ir struktūrizuotos bei, kiek aukštos kokybės yra mokytojų bendravimas
  • Atmosfera klasėje: kiek mokytojas iškomunikuoja aukštus lūkesčius, bendrauja su visais mokiniais, juos įtraukia ir vertina
  • Klasės valdymas: kiek mokytojas maksimaliai išnaudoja mokymosi laiką ir sprendžia kylančius trikdžius
  • Diferencijavimas ir įtraukimas: kiek visi moksleiviai yra įtraukti į pamokas bei kiek mokytojas atsižvelgia į studentų individualius skirtumus
  • Mokomieji gebėjimai: kiek mokytojas gali užimtu mokinius, parodo gerus klausinėjimo įgūdžius ir naudoja įvairius metodus bei strategijas
  • Vienos pamokos planavimas: tai, kiek mokytojas veiksmingai suplanavo stebimą pamoką
  • Ilgalaikis planavimas: tai, kiek mokytojas gali suplanuoti pamokų seką
  • Mokytojo žinios: dalyko, pedagoginės ir didaktinės
  • Mokytojo profesionalumas ir refleksyvumas: kiek mokytojas gali atsižvelgti į savo darbą ir prisidėti prie mokyklos bendruomenės bei mokytojų profesijos
  • Aktyvių mokymosi metodų skatinimas ir metakognityvinių įgūdžių plėtojimas: kokiu mastu mokytojas plėtoja mokinių metakognityvinius įgūdžius, suteikia galimybes aktyviam mokymuisi ir ugdo kritinio mąstymo įgūdžius.

Kiekvienai sričiai vertinti yra išskirti du rodikliai, kurie yra vertinami pagal penkių taškų Likerto skalę (nuo labai nesutinku iki visiškai sutinku) bei pasirinkimas “netaikoma”, nes ne visi rodikliai gali būti stebimi visose pamokose.

Matematinė mokymo kokybė (angl. Mathematical Quality of Instruction (MQI))

MQI yra skirta konkretaus turinio pamokos stebėjimui. Šis modelis sukurtas siekiant patikimai įvertinti matematikos mokymo kokybę. Tyrimai rodo, kad MQI yra validus modelis: mokytojų vertinimai yra statistiškai reikšmingai susiję su mokinių rezultatais, mokytojų pridėtinės vertės balais ir mokytojų matematikos žiniomis, skirtomis mokymui. Skirtingai nuo kitų seminare pristatytų modelių, modelis remiasi požiūriu, kad klasėje vykstantis matematkos mokymasis yra atskiras nuo įprastų klasės veiksnių – klasės klimato, pedagoginio stiliaus ar bendrų mokymo strategijų. Šiame modelyje yra išskiriamos penkios sritys:

  • Bendros pagrindinės mokinių praktikos (fiksuojami studentų matematinio turinio naudojimo būdai)
  • Darbas su mokiniais ir matematika (nustatoma, ar mokytojai gali išgirsti ir suprasti, ką mokiniai matematiškai sako ir ar tinkamai reaguoja)
  • Matematikos turtingumas (matuoja matematinių faktų ir procedūrų reikšmę bei įsitraukimą į matematines praktikas ir kalbą)
  • Klaidos ir netikslumas (identifikuojamos mokytojo matematinės klaidos ir turinio iškraipymas)
  • Klasės darbas yra susijęs su matematika (užfiksuoja, ar klasių darbas siejasi su matematika ar mokymosi laikas praleistas veikloms, kuriose nėra formuojamos matematinės idėjos).

MQI apibūdina matematinio turinio pobūdį ir kokybę, suteikiamą mokiniams išreikštą mokytojo-mokinio, mokytojo-turinio ir mokinių-turinio sąveikomis. Pavyzdžiui, matematinių paaiškinimų ir praktikos buvimas vertinamas atskirai nuo studentų dalyvavimo matematiniuose paaiškinimuose ir praktikoje.

Bendrieji mokytojų kokybės matmenys (angl. Generic Dimensions of Teacher Quality)

Modelis, dar vadinamas vokiška trijų pagrindinių sričių sistema, kurios pagrindiniai mokymo kokybės aspektai yra: klasės valdymas, mokinių palaikymas ir pažinimo skatinimas.

Skirtingai nuo kitų modelių, kuriais siekiama įvertinti mokymo kokybę, šis modelis nėra normuota priemonė ir neturi standartizuotų temų ar mokymų instrukcijų. Vietoj to jis siejamas su daugybe skirtingų subdimensijų (pvz., trikdžių ir drausmės problemos, mokytojų ir studentų santykiai, sudėtingos užduotys ir klausimai). Skirtingi matavimai naudojami skiriant dėmesį įvairioms perspektyvoms (pvz., stebėtojui, mokinių ir mokytojų perspektyvoms), nors dažniau jie taikomi naudojant aukšto subjektyvumo stebėjimo protokolus. Sistemoje aiškiai apibrėžiamas sudėtingas reiškinys (mokytojų kokybė), dėl kurio buvo sukurta daugybė lanksčių stebėjimo modelių, apibendrintų įvairiuose kontekstuose ir dalykinėse srityse. Viena iš šių pasekmių yra tai, kad modelis nėra priklausomas nuo turinio, todėl jame gali trūkti išsamumo. Visgi, naudinga yra tai, jog modelis yra labiau naudojamas kaip sistema, o ne priemonė, taigi naudotojai gali rinktis skirtingus ir besikeičiančius rodiklius, naudojamus stebėjimui.