Žingsnis link sisteminio pokyčio – mokyklinio skambučio išjungimas

Paulius Tamolė

Paulius Tamolė (autorius D. Matvejev)

Naujai paskelbta EBPO organizacijos ataskaita apie Lietuvos augimą dar kartą signalizuoja seniai žinoma faktą: Lietuva turi susirūpinti tinkamų jaunų žmonių įgūdžių ugdymu, kurie ateityje bus reikalingi ir darbo rinkai. Ekspertai akcentuoja: kūrybingumo ugdymas gali būti raktas į pažangų augimą. Norite būti kūrybingi? Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį.

„Mums atrodo, kad reikia prisipirkti planšetinių kompiuterių, įsirengti daug išmaniųjų klasių ir t.t., ir mes tada būsime kūrybingi. Bet kūrybingumas yra visai ne apie tai! Tai apie žmonių santykius, bendradarbiavimą, nuoseklią praktiką, atkaklumą, smalsumą, vaizduotę…“, − kūrybingumo elementus vardina Paulius. Anot jo, sėkmingas kūrybingumo ugdymas priklauso nuo mokyklos kultūros, bendruomenės, nuo to, kiek mokykloje skatinamos iniciatyvos, kiek turima motyvacijos kurti ir veikti bei, neabejotinai, nuo mokyklos vadybos principų. Pati mokyklos bendruomenė gali kurti palankias sąlygas kūrybingumui ugdyti.

EBPO ekspertai nurodo, kad pokytis negali vykti, kol bendruomenei nėra aiškūs tikslai. Taip pat jei priimant sprendimus nesiremiama duomenimis, jei trūksta atskaitingumo ir vienybės. „Mokykla yra bendruomenė. Tu negali atskirai žiūrėti į mokinius, į mokytojus. Taip yra: vieni ateina mokytis, kiti mokyti, kiti jiems vadovauti. Bet bendras sutarimas, ką mes toje mokykloje veikiame, kokie mūsų iššūkiai, tikslai, turi būti bendrai žinomi“, − teigia Paulius ir sako, kad kūrybiškumui reikia tam tikros erdvės, kur pati bendruomenė sugalvotų, ko jie nori. „Ne tik mokytojai turėtų spręsti kaip moksleiviai turėtų mokytis, bet ir patys moksleiviai puikiai gali tai nuspręsti. Tai ilgas ir sunkus procesas, bet mokykloje mes galim daryti viską!“

Pauliaus nuomone, amžinas švietimo reformavimas neduos rezultatų, jei mes patys nejausime laisvės keisti ir prisiimti atsakomybę. „Atrodo, kad mums tiesiog patogu dirbti tokioje sistemoje ir mes save apgaudinėjame, kad viskas gerai, nors rezultatai mūsų netenkina. Tie patys tyrimai rodo, kad mes atsiliekame, bet kai pradedi ką nors judinti, susiduri su pasipriešinimu. Dabar vyraujantis požiūris, kad geriau blogiau kaip yra dabar, nei bandyti ką nors iš viso keisti. Dėl to, kad situacija gerėtų, visų pirma, reikia keisti požiūrį. Pati mokyklos bendruomenė turi kelti klausimus, kokia ji nori būti, kiek ir kaip kūrybinga.“

Paulius jau šešerius metus dirba su mokyklomis, siekdamas įgalinti pačią bendruomenę kurti ir tapti labiau kūrybinga. Jis teigia, kad mokyklose egzistuoja skirtingo lankstumo sistemos, kurios veikia, bet ne taip, kaip visi norėtų: „Daugumoje mokyklų skamba vis tas pats skambutis, kuris pradeda ir baigia pamoką. Kodėl mes to negalime nuspręsti patys? Visi turi telefonus, laikrodžius ir čia neina kalba apie melodiją. Tai apie tai, kad vaikai išmoktų planuoti savo laiką, kad mokytojai ir mokiniai būtų atsakingi už vieni kitus: kada ateiti į pamoką, kada išeiti, kada pradėti pertrauką. Mes mąstome kaip patobulinti sistemą, tačiau koks yra tas pirmas mažas žingsnis į sisteminį pokytį? Prašau − skambutis galėtų būti puikus pavyzdys.“

Kviečiame į Maker Faire švietimo forumą

Gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vyks renginys, kurio tikslas pristatyti naujas idėjas, galimybes ir paskatinti inovacijas bei pokyčius švietimo sistemoje. Forumo globėjas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginį organizuojame kartu su Techninių erdvių asociacija. Renginio partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Renginio metu vyks atviros erdvės (Open Space angl.) sesija, atviro panelio diskusijos, pranešimai ir kūrybinės dirbtuvės su švietimo ekspertais ir kūrėjais iš skirtingų Europos šalių bei JAV. Kviečiame būti ten, kur kuriamas ateities švietimas!

Su forumo dalyviais iš užsienio galite susipažinti čia: https://goo.gl/bA1BER


Dalyvių skaičius yra ribotas, todėl prašome atsakyti į pateiktus klausimus iki gegužės 22 d.  https://goo.gl/forms/GLqqLIIN9ruiMARj1 Gegužės 23 d. dieną informuosime Jus dėl dalyvavimo bei renginio programos.

Data, laikas ir vieta: 2017 m. gegužės 25 d. 9-16 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Gedimino pr. 11, Vilnius.  Renginys vyks anglų kalba.  

ŽEF vadovas paskirtas švietimo ir mokslo ministrės patarėju

arminas varanauskas

ŽEF direktorius A. Varanauskas

Žinių ekonomikos forumo (ŽEF) direktorius Arminas Varanauskas nuo 2017 m. gegužės 8 d. pradeda eiti Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjo bendrajam ugdymui pareigas.

ŽEF Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas mano, kad tai, visų pirma, teigiamas įvertinimas pačiai organizacijai ir jos pasirinktai krypčiai. „Ministrė ŽEF bendruomenei yra pažįstama. Pati ministrė irgi puikiai žino ŽEF poziciją švietimo klausimais ir mato, kad ji sutampa su Vyriausybės. Tai, kad ji kviečia Arminą tapti jos patarėju rodo, kad mūsų veikla matoma ir prasminga. Atmesti tokį pasiūlymą, tai tas pats, kas nusimesti atsakomybę nuo savęs, kas mums atrodo nepriimtina“, – ŽEF Tarybos nuomonę dėl A. Varanausko ėjimo ir patarėjo, ir direktoriaus pareigas komentavo M. Glodas.

Arminas Varanauskas ir toliau eis direktoriaus pareigas Žinių ekonomikos forume. ŽEF Tarybos posėdyje buvo priimtos bendrojo ugdymo pokyčių krypčių gairės, kurios jau anksčiau yra aptartos su nariais rengiant švietimo srities veiklos planą. Šias pozicijas toliau atstovaus kiti ŽEF administracijos ir ŽEF Tarybos nariai. Su patvirtintomis kryptimis galite susipažinti čia.

 

LR Seime vyko renginys apie mokymosi turinio įtaką mokinių pasiekimams

 Balandžio 26 dieną, trečiadienį, 13:00 LR Seime vyko diskusija šiuo metu itin aktualia tema: „Mokymosi turinio įtaka mokinių pasiekimams: problemos ir galimybės“. Žinių ekonomikos forumo bei Švietimo ir mokslo komiteto organizuojama diskusija buvo skirta nušviesti mokymosi turinio problemas, aptarti jų įtaką bei iš praktikų išgirsti, kaip būtų galima pasiekti kokybinių rezultatų. Tardamas sveikinimo žodį LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. dr. Eugenijus Jovaiša kėlė klausimą, kokius mokinius ir mokytojus mes turėtume rengti. Renginį moderavo LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Mantas Adomėnas.

Pranešimus skaitė: inovatyviausiu mokyklos vadovu išrinktas R. Baltušis, Panevėžio raj. Velžio gimnazijos direktorius, Lietuvos leidėjų asociacijos atstovė J. Nacevičienė ir ŽEĮ nugalėtojų „Lietuvos energija“ įmonių grupės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas ir nacionalinių edukacinių iniciatyvų įkūrėja, buvusi Estijos švietimo ir mokslo ministro patarėja ir vyr. ekspertė Triin Noorkõiv (Estija).

Su renginio pranešėjų pristatyta medžiaga galite susipažinti čia:

Dalius Misiūnas: „Kokios mokyklos ugdys ateities lyderius?

Rimtas Baltušis: „Mokyklos vadovo vaidmuo: siekiai ir iššūkiai“

Jurgita Nacevičienė: „Mokyklų aprūpinimo ugdymo priemonėmis kelias: nuo programos iki moksleivių kuprinių“

Triin Noorkõiv (Estija): „Pagrindiniai Estijos švietimo raidos sėkmės veiksniai“

Estų švietimo sėkmė – kryptingos politikos įgyvendinimas

arminas varanauskas

ŽEF direktorius A. Varanauskas

Kovo pradžioje ŽEF direktorius A. Varanauskas dalyvavo tarptautinėje švietimo konferencijoje Estijoje „Leading change in a changing world“. Konferencijoje buvo analizuotos lyderystės mokykloje, kultūrinės įvairovės skatinimo temos, bendradarbiavimo galimybės ir gerosios praktikos pavyzdžiai. Vėliau vyko vizitai į kelias Estijos mokyklas.

A. Varanauskas teigė, kad Estijos ir Lietuvos švietimo politikoje galima būtų rasti daugiau panašumų nei skirtumų. Bet vienas skirtumas esminis, kuris ir garantavo nuoseklų Estijos penkiolikmečių rezultatų augimą – sutartų planų įgyvendinimas. „Taline pamatėme ir sužinojome kaip ir kuo jie gyvena, kokia kryptimi stengiasi judėti. Žiūrint į abiejų valstybių švietimo dokumentus ir sutarimus, sukurtus įvairius instrumentus sunku patikėti, kad tarp Lietuvos ir Estijos yra toks didelis skirtumas. Drąsiai galima teigti, kad kai kuriose vietose mes esame net pažangesni, bet didžiausia problema, kad mes pasiekiame kokį susitarimą ir dedame jį į stalčių. Įgyvendiname kokį pažangų projektą švietime ir vietoj to, kad jį išplėstume ir įgyvendintume sistemiškai – vėl dedame į stalčių. Šiandien turime gerokai didesnes pajėgas mesti į įgyvendinimą ir realių susitarimų įprasminimą kiekvienoje mokykloje ir kiekvieno vaiko kasdienybėje“, – mintimis dalinosi ŽEF direktorius.

Konferencijos medžiagą ir vaizdo įrašus galite rasti čia.

 

Mokyklų direktoriams mentoriaus žymūs verslo vadovai

Projektas „Verslo mentorystė mokykloms“, tai asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vykdoma mentorystės programa mokyklų direktoriams. Inicijuojant pokyčius mokykloje ar siekiant proveržio pravartu turėti galimybę pasitarti su didelę vadybinę patirtį turinčiais žmonėmis. Būtent verslo atstovai – mentoriai, dirbdami kartu su mokyklų direktoriais jiems padės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pasidalins savo sukaupta patirtimi.

„Švietime, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo komandos lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − mano UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas. Jis jau yra Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės Rūtos Krasauskienės mentorius. Rūta džiaugiasi, kad įgyta patirtis ir žinios jau atnešė rezultatų. „Susipažinome su LEAN valdymo sistemos praktiniu taikymu, o tai leido išsigryninti svarbiausius dalykus, kuriuos turėtume ir galėtume taikyti savo praktikoje. Kartais smulkmenos sujaukia darbotvarkę – dabar man aišku, kad svarbu netgi tai, kas guli ant tavo darbo stalo. Be jokios abejonės ši patirtis – tai iššūkis mums visiems, bet kartu ir galimybė tobulėti ir mokytis“, − teigia ji.

Kęstutis Jasiūnas

Kęstutis Jasiūnas

Projektui įgaunant pagreitį prie mentorių komandos prisijungė dar du puikiai žinomi verslo vadovai − vienos iš didžiausių Lietuvoje lazerių kūrimo ir gamybos įmonių UAB „EKSPLA“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas ir vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse UAB „Lietuvos energija“, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

K. Jasiūnas prie šio projekto nusprendė prisidėti, nes mano, kad Lietuvos gerovę gali sukurti tik iniciatyviai ir inovatyviai mąstantys žmonės. „Tai savybės, kurios formuojasi mokyklos suole. Deja, šiandien ne visų klasių ar mokyklų aplinka prisideda prie šių savybių puoselėjimo. Ir dažniausiai tam reikia labai nedaug − tik patarti, pamokyti ar parodyti gerus pavyzdžius“, − teigia jis.

Dalius Misiūnas

Dalius Misiūnas

Prie projekto prisidėjęs D. Misiūnas taip pat mano, kad mokykla yra asmenybės formavimosi pagrindas, kuriam reikia skirti atitinkamą dėmesį. „Lietuvos ateičiai šiuo metu pati svarbiausia sritis yra švietimas. Būtent mokykla turi labai didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Todėl būtina, jog lyderystė ir inovacijos prasidėtų dar mokykloje“, − mano D. Misiūnas.

Mentorystės projekto privalumas yra lankstumas, kuris remiasi abipusiu sutarimu tarp mentoriaus ir mokyklos direktoriaus. Jie kartu rengs konkrečių darbų planą, aptars planuojamas veiklas, susitars dėl konkretaus mentorystės formato bei tolimesnių veiklų. Tai pagalba direktoriui identifikuoti problemines sritis ar pritaikyti verslo vadovų taikomas praktikas savo mokykloje. Dalyvauti šiame projekte kviečiami mokyklų direktoriai, norintys konsultuotis su aukščiausio lygio vadovais.

Kviečiame į konferenciją „Demokratija šiuolaikinėje mokykloje. Misija įmanoma?“

Konferencija vyks 03-22 (trečiadienį), 14.00 – 17.00 val. M. Mažvydo bibliotekoje, Konferencijų salėje (Gedimino pr. 5)

Konferencijos metu skirtingos Vilniaus miesto mokyklos dalinsis savo patirtimi pritaikant demokratinius procesus savo mokyklose. Mokyklų bendruomenių atstovai pristatys ką yra atradusios, sukūrusios, kas mokyklą daro tvaresnę, stipresnę, išskirtinesnę.

Registracija: https://goo.gl/forms/7SQftNhXNxY3u8wF3 iki 2017-03-21

Su konferencijos detalia programa kviečiame susipažinti čia.

Jei norime pirmauti − turime tapti atviresni

Talentų mobilumas, kylantys iššūkiai ir potenciali to nauda – intelektualų, žymiausių verslininkų, politikos lyderių gvildentos temos Pasaulio ekonomikos forumo kasmetiniame susitikime. Tema, kuri aktuali ne tik pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Opia problema laikoma po ekonominės krizės išaugę emigracijos mąstai − skaičiuojama, kad iš Lietuvos emigravo apie pusė milijono įvairaus išsilavinimo ir kvalifikacijos gyventojų.

Didžiosios pasaulio valstybės ir bendrovės (ir ne tik jos), savo įmonės augimui pasitelkia talentus, kuria jų viliojimo strategijas. Kodėl talentų medžioklė tokia svarbi ir kaip prisitraukti geriausiuose pasaulio universitetuose baigusius studijas ar tarptautinėse įmonėse pasisėmusius patirties asmenis, kurie galėtų ne tik pasiūlyti įvairių iniciatyvų ar prie jų prisidėti, bet ir jas sėkmingai įgyvendinti? Apie tai mintimis dalinasi AB „Amilina“ bendrasavininkas ir Valdybos pirmininkas Dr. Danas Tvarijonavičius bei įmonės UAB „Ruptela“ Personalo vadovė Neringa Smailienė.

Dr. D. Tvarijonavičius

„Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje šiuo metu populiarėja ekonominio nacionalizmo, protekcionizmo, antiglobalizacinės idėjos. Jų šaltinis – sulėtėjęs pasaulio (ypač EBPO šalių) ekonomikos augimas bei didelė turtinė žmonių nelygybė. Nors šios problemos realios ir tikrai egzistuoja, tačiau protekcionistų siūlomi vaistai jų tikrai nepajėgūs išspręsti − jie tik pablogintų padėtį bei padidintų įtampą tarp tautų bei nacijų viduje. Nors įvairūs pranašai užkimdami aiškina, kad prekyba, ekonominis augimas niekur neveda ir nedaro žmonių laimingesniais, kad „trickle down“ modelis pasmerktas ir nebeveikia − tačiau tik tokiu būdu paskutiniuosius 3000 metų vystėsi žmonija. Negalvojame, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius kažkas esminio pasikeitė. Tiesiog ekstensyvus ekonomikos augimas šiuo metu pasiekiamas vis sunkiau. Intensyviam augimui − reikia talentų“, − dėsto mintis dr. D. Tvarijonavičius.

Jis priduria, kad patys talentai savaime pridėtinės vertės nekuria: „pridėtinę vertę kuria juos įdarbinančios organizacijos, jeigu žino ką nori sukurti, kaip nori sukurti, turi tam pakankamą kapitalą bei kitus resursus ir jeigu įdarbina tą gebančius padaryti specialistus.“ Vis dėlto, žmogiškieji ištekliai būtini, norint pritraukti užsienio investicijas, kurti inovatyvius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, kurie sukeltų aukštųjų technologijų perversmą. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai talentingi žmonės kuria savo verslus, steigia organizacijas, tačiau dažnai tai labiau išimtis, nei taisyklė. AB „Amilina“ bendrasavininkas spėja, kad tai dėl to, jog mokslininkai dažnai neturi verslumo gyslelės. „Akademiniai gabumai bei verslumas nebūtinai yra tiesiogiai susiję dalykai − dažniau kaip tik atvirkščiai“, − teigia jis.

Visada smagu išgirsti apie lietuviškos kilmės įmones, asmenis, kurie pasaulyje nuskambėjo dėl įspūdingų pasiekimų. Toks Lietuvos vardo garsinimas teigiamai veikia mūsų šalies įvaizdį, tačiau kaip nutiesti tiltus pasaulyje išsibarsčiusiems talentams, kad ten įgytos žinios galėtų būti panaudotos inovacijų generavimui ir Lietuvoje?

Neringa Smailienė

UAB „Ruptela“ Personalo vadovė teigia, kad siekiant parodyti išvažiavusiems talentams, jog Lietuvoje taip pat yra gerų karjeros galimybių, pirmiausia, reikia neprarasti su jais ryšio. „Reikia ieškoti būdų ir kurti programas, kuriomis būtų galima efektyviai informuoti talentus užsienyje apie patrauklias organizacijas ir darbo vietas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, ypač Vilniuje, tokių kompanijų atsirado gana daug ir konkuruoti patrauklumu su užsienio organizacijomis tikrai galime. Aktyvesnės organizacijos ir personalo paieškų įmonės vis aktyviau naudoja socialinius tinklus bei pasitelkia į pagalbą užsienyje veikiančias Lietuvių bendruomenes.“

Dr. D. Tvarijonavičius papildo, kad pasaulis jau pasikeitęs: „Mobilumo ribos nėra; darbo rinka šiandien − visa Europa ir visas pasaulis. Tačiau individualus skirtingų žmonių (ir skirtingų tautybių žmonių) mobilumas skiriasi. Ekonominio emigranto kelias niekada nebūna vien rožėmis klotas ir šių žmonių dalia labai nelengva, nesvarbu kokios tautybės jie bebūtų. Ne visiems žmonėms toks kelias tinka.“

„Norėdamos prisijaukinti talentus iš užsienio, kompanijos turi tapti atviresnės, lankstesnės ir rimtai įvertinti kitokias įdarbinimo galimybes“, − teigia N. Smailienė. „Daug kur dabar vyrauja mąstymas, kad darbuotojas turi būti įdarbinamas tik per darbo sutartį, o tai talentingiems specialistams dažnai netinka. Tokie specialistai nenori prisirišti prie vienos vietos, prie vieno iššūkio – jie linkę įveikti vieną iššūkį ir imtis kito. Vienas iš būdų prisijaukinti būtent tokius specialistus yra samdyti juos, kaip konsultantus su intencija ateityje įdarbinti ar dirbti per nuotolį.“

N. Smailienė mano, kad taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti talentų socialinei integracijai. „Pirma tai reikėtų juos supažindinti su tuo, kuo šiandien Lietuvoje gyvename ir ką kuriame, nes dažnai emigravę specialistai turi susidarę gana neigiamą vaizdą, kuris jau greičiausiai neatitinka realybės, nes per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje įvykę daug teigiamų pokyčių. Tik mums reikia išmokti apie juos atviriau ir drąsiau komunikuoti bei pasidžiaugti.“

Proveržis reikalauja įdirbio

Sparti technologijų kaita ir konkurencija siekiant išskirtinių rezultatų skatina ieškoti tokių žmonių, kurie ne tik gebės naudotis jau sukurtomis aukšto lygio technologijomis, bet ir projektuoti ateities poreikius tenkinančius sprendimus. Verslo atstovas ir dviejų didžiųjų universitetų rektoriai sutaria – proveržiui pasiekti reikia tinkamų kompetencijų, nemažo įdirbio ir bendradarbiavimo.

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius pradeda, kad kelias link proveržio yra nuoseklus ir ilgas procesas, tobulinant ir atrandant, nenuleidžiant rankų ir išnaudojant visas įmanomas galimybes. „Pavyzdžiui lazerių, biotechnologijos srityje Lietuvoje dirbama jau 50 metų. Naujai šakai tuščioje, niekieno dar neartoje dirvoje atsirasti labai sunku – kartais praeina ir 10 metų nuo tyrimų pradžios iki produkto patekimo į rinką.“

„Inovacijos, naujos technologijos gimsta terpėje, kurioje nuolat gilinamos ir atnaujinamos žinios, visokeriopai skatinamas kūrybingumas, kritinis mąstymas, egzistuoja idėjinė laisvė, plėtojamas tarpdiscipliniškumas, − verslo įmonės vadovo pateiktą šiuolaikiniam darbuotojui būtinų kompetencijų sąrašą papildo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas , − lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti ir reaguoti – dar viena savybė, būtina itin dinamiškoje, sparčiai kintančioje technologijų srityje.“

P. Balkevičius priduria, kad geri savo srities žinovai gali ir patys susikurti darbo vietą, o verslas gali plėstis, kai yra specialistų pasiūla. „Tačiau greta tikrai gerų, kūrybingų technokratų reikia ir kvalifikuotų vadybininkų-marketingistų, nes išradėjas gali sukurti, bet neparduoti.“ Bet kokiu atveju, proveržiui pasiekti reikia įvairaus profilio aukštos kvalifikacijos specialistų, o jiems, visų pirma, tokios aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. „Jei nėra patrauklaus darbo vietų − jie išvažiuos. O jei vietų bus, tai specialistų gali ir atvažiuoti. Kitaip sakant, turime pasiūlyti galimybes, kur jie dirbdami jaustų pasitenkinimą,  kurtų didelę pridėtinę vertę ir už tą vertę gautų atitinkamą atlygį.“

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad aktyvų vaidmenį galėtų prisiimti valstybė, kuri turėtų pakeisti požiūrį į universitetines studijas, mokslinius tyrimus bei talentų pritraukimą ir traktuoti šiuos dalykus kaip duodančius didžiausią investicinę grąžą. „Tuo pačiu derėtų išgryninti universitetų, studijų, mokslo, talentų sąvokas, kad investicijos nebūtų švaistomos imitaciniams ir antraeiliams dalykams. Jei būtų investuojama į talentų pritraukimą, universitetai tam galėtų stipriai pasitarnauti – jie galėtų kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, organizuoti podoktorantūros studijas, toliau gerinti technologijų perdavimą verslui ir viešajam sektoriui.“

Prof. A. Žukauskas mano, kad universitetų ir verslo partnerystė taip pat vaidina svarbią rolę: „Verslo ir mokslo partnerystė, tokia kaip ji suprantama civilizuotame pasaulyje, visomis savo formomis prisideda prie intelektinio potencialo stiprinimo ir tuo pačiu prie talentų pritraukimo. Vilniaus universiteto ir verslo bendradarbiavimas šioje srityje yra vaisingiausias su tomis verslo įmonėmis, kurios jau kuria arba ketina kurti aukštą pridėtinę vertę.“

KTU rektorius prof. Petras Baršaukas

P. Balkevičius pritaria, kad universitetų rolė čia svarbi, tačiau reikėtų pradėti ugdyti talentus jau nuo mažumės, būtinai integruojant į tai ir STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) veiklas. Tam pritaria ir KTU rektorius prof. P. Baršauskas pridurdamas, kad proveržį aukštųjų technologijų srityje pasiekti galime tik kompleksiškai kurdami ir palaikydami visą ekosistemą, kurioje kompetencijų ugdymas – tik viena iš kelių svarbių dedamųjų.

„Norimą rezultatą pasiekti leisiančios prielaidos – supratimas ir pastangos, kad pažanga grindžiamoje inovacijų ir žinių visuomenėje inžineriniai, technologiniai mokslai taptų prioritetine sritimi, pirmoji pažintis su jais įvyktų dar vaikų darželyje, o į kūrybiškumo, inovatyvaus mąstymo ugdymą būtų orientuota ne tik aukštojo mokslo, bet visa švietimo sistema“, − teigia prof. P. Baršauskas.

Šiemet vyko jau 13 „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai, kur buvo apdovanotos pažangiausios ir inovatyviausios šalies įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Forume apie etatinį pedagogų apmokėjimą: „naujasis modelis turi būti lankstus“

Etatinis apmokėjimasVakar į asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) ir Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotą forumą (konsultaciją) dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio susirinko daugiau nei 150 dalyvių iš daugiau nei 30 skirtingų savivaldybių. Nors renginyje buvo pritariama, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis gali būti geresnis nei dabartinis, visgi diskusijos dalyviai iškėlė daug aktualių klausimų ir nuogąstavimų dėl naujosios tvarkos.

Pasak renginio organizatoriaus ŽEF direktoriaus Armino Varanausko, šio renginio tikslas buvo įtraukti platesnę švietimo bendruomenę į diskusijas apie pedagogų darbo apmokėjimo modelį, kad jis atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius ir prisidėtų prie patrauklių darbo sąlygų kūrimo.

„Dalyvių skaičius ir geografinė aprėptis rodo, kad toks forumas buvo reikalingas. Nepaisant to, jog liko dar daug neatsakytų klausimų, pagrindiniai principai, kuriuos akcentavo absoliuti dauguma pasisakiusių išryškėjo. Vienas svarbiausių – naujos tvarkos lankstumas, didesnio savarankiškumo mokyklų bendruomenėms suteikimas bei pasitikėjimas jomis“, – teigė A. Varanauskas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sveikindama į forumą atvykusius dalyvius pabrėžė, kad toks renginys, rengiant šį modelį, yra svarbi proceso dalis:

„Yra įvairių patirčių, kurias šiandien išgirsime, yra atvirų klausimų, kurie nėra paprasti ir dar neatsakyti, todėl labai svarbu, kad ir dabar, ir vėlesniuose etapuose į diskusijas būtų įtraukta kaip įmanoma didesnė švietimo bendruomenės dalis“.

Ji vylėsi, kad diskusijoje išgirsti pasiūlymai ir nuogąstavimai padės geriau suprasti švietimo bendruomenės lūkesčius ir parengti poreikius atitinkantį modelį.

Forume pranešimus skaitė Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos direktorė Valė Urbelienė ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič. Pranešėjai sutarė, jog vienas iš svarbiausių dalykų, kuris užtikrina sėkmingą modelio veikimą – lankstumas ir galimybė jį prisitaikyti pagal savo bendruomenės poreikius bei taisykles. Kalbėdami apie sėkmingo modelio veikimo priežastis jie akcentavo skaidrumo, mokyklos vadovo atvirumo bei nuolatinių susitarimų pačios mokyklos bendruomenės gretose poreikį.

Konsultacijoje taip pat aptarti kiti klausimai: kokio dydžio turėtų būti palikta „kintamoji“ mokytojų atlyginimo dalis bei kokie kriterijai jį apspręstų, ar turėtų būti nustatomas minimalus leistinas etato dydis, už ką turėtų būti mokami priedai pedagogams bei koks atlyginimo koeficientas galėtų būti jiems taikomas už skirtingas veiklas.

Pranešimus galite rasti čia:

Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos direktorės Valės Urbelienės pranešimas

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės Vilmos Bačkiūtės pranešimas

Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus Adam Blaškevič pranešimas

Su apibendrintas konsultacijos rezultatais kviečiame susipažinti čia.