fbpx


Laikas lengviems sprendimams švietime praėjęs: asmeninė sėkmės istorija

Pritrauk jaunų žmonių mokytojauti – padaryta; integruok dalykus – padaryta; daugiau realų pasaulį primenančio ugdymo – padaryta; daugiau praktinių eksperimentų – padaryta.. Toks sąrašas galėtų tęstis amžinai ir mes vis dar diskutuotume ar mūsų švietimo sistemoje nieko netrūksta. Pavyzdžiui, gamtoje nėra vieno magiško dalyko, kuris gali viską sustatyti į vietas – visų derinys yra tai, kas svarbiausia. Nepaisant to, svarbu nepamiršti mažesnės ekosistemos, kuriam mes šiuo metu priklausome (kai esame po vandeniu, turime nepamiršti kaip pakeisti kvėpavimą ir gebėti plaukti). Tas pats galioja ir mokykloms.

Ar mokyklos apsibrėžia jų mažas ekosistemas? Ar jos save mato „dideliame paveiksle“? Ar jos nusistato kryptį, ar prisiderina prie bendro plano? Aš esu sėkmingai įgyvendinęs daugybę ugdymo projektų ir lygiai tiek pat padaręs klaidų su tais projektais. Iš pradžių nesupratau, kodėl vieną kartą pasisekė, o kitą – ne. Bet įgavus patirties pradėjau matyti, kad nepaisant to, jog ugdymo projektas lieka nepakitęs – keičiasi mokiniai ir kontekstas. Ir tam pakanka vienerių metų. Taigi, tais kartais, kai man nepasisekdavo, to priežastimi būdavo, kad man nepavykdavo perprasti mažesnės ekosistemos (klasės) ir matyti jos „dideliame paveiksle“.

Kokie galėtų būti sprendimai? Ir ar aš sprendžiu teisingą problemą?

Esu pakeliui į mokyklą, kur mokau chemijos, fizikos ir matematikos. Svarstau kodėl mokiniai dabar norėtų mokytis šių dalykų, kai už lango toks gražus pavasariškas oras. Man reikėtų apsitarti su savo kolegomis, bet jie yra tokie nuostabūs ir užsiėmę, kad jaučiuosi nejaukiai prašydamas jų laiko savo diskusijoms. Tai daro mano darbą sudėtingu, bet aš turiu kažką daryti, tad palinkstu prie ugdymo programos ir pasirenku įdomų laboratorinį eksperimentą – kad mokiniai atsimintų, jog mums buvo smagu. Aš pamirštu tuos anksčiau keltus klausimus, kokia yra mano maža ekosistema, koks yra mano vaidmuo joje ir kaip ji susijusi su „dideliu paveikslu“?

Aš viliuosi, jog ne man vienam kyla tokios mintys. Po daugelio apmąstymų aš susikūriau algoritmą, kaip gerus ugdymo projektus paversti realybe:

  • Koks yra mano vaidmuo mažoje ekosistemoje? Ar šis vaidmuo gali būti prasmingas ilgame laikotarpyje? Jei ne – turiu kažką pakeisti, jei taip – galiu judėti toliau.
  • Ar aš suteikiau mokiniams tinkamus instrumentus, kad jie galėtų man teikti grįžtamąjį ryšį, kad jie galėtų apie tai kalbėti taip, kaip jiems labiausiai priimtina?
  • Ar aš esu pasirengęs pakeisti savo elgseną, nes pasaulis aplink mane irgi pasikeitė? Išmokti dirbti su naujomis technologijomis, kad galėčiau rodyti tinkamą pavyzdį?
  • Ar aš galiu pasiremti kitų mūsų bendruomenėje esančių žmonių stiprybėmis, kad jie prisidėtų prie mūsų mažos ekosistemos vystymosi?
  • Ar esu pasiruošęs klysti ir visos kelionės metu nepamiršti žiūrėti į veidrodį?

Tikiu, jog žmonės turi rasti savo kelią ne sunkiuoju būdu – pritapkite ar išnykite – bet leidžiant jiems patiems atrasti tinkamiausią sau vaidmenį ekosistemoje ir asmeninę sąsaja su „dideliu paveikslu“.

Kad pradėti būtų lengviau, džiaugiuosi galėdamas pasidalinti keliais praktiniais instrumentais, kurie leistų mažais žingsneliais prisijaukinti didesnius pokyčius. Šie dokumentai buvo parengti įgyvendinant Erasmus+ projektą sySTEAM:

  • Technologijų ir jų naudojimo ugdyme analizė;
  • Gairės technologijų naudojimui mokykloje;
  • STEAM parengties lygių sistema;
  • STEAM diegimo plano gaires;
  • Gairės mokyklos bendradarbiavimui su verslu ar nevyriausybiniu sektoriumi;
  • Gairės dalykų integracijai.

Svarbiausia – sisteminis požiūris į pokyčius ir jų įgyvendinimą. Turėjau idėją pastatyti sumažintą Saulės sistemą mokyklos koridoriuje. Darant tai pirmą kartą – mokiniams labai patiko, bet kai pabandėme pakartoti – jiems tai nebebuvo įdomu. Tuomet aš supratau, kad į šį procesą turėčiau įtraukti daugiau skirtingų dalykų mokytojų. Visam šiam procesui suvaldyti aš naudojau projekto metu parengtus instrumentus. Tai padarius pavyko pasiekti žymiai geresnius rezultatus nei pirmą kartą įgyvendinant šį sumanymą vienam.

Aš kiek plačiau pristatysiu savo projektą.

Problema, kurią sprendžiau

Ugdymo programoje Saulės sistema atrodė kiek sausoka. Taip, apie tai yra gausybė informacijos ir galima naudoti daug vaizdų, bet vis vien visai tai teorija. Mokiniams tiesiog paskaityti apie tai, pažiūrėti vaizdo įrašą atrodė pernelyg standartiška ir mažai naudinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą – kaip galiu padaryti, kad ši tema taptų aktuali mano mokiniams? Tai ir buvo problema, kurią bandžiau spręsti.

Tolimesni žingsniai

Pirmiausia, aš suorganizavau susitikimą į kurį pakviečiau visus šiai klasei dėstančius mokytojus. Pasiūliau tiesiog 15 minučių pasimėtyti idėjomis. Ne kažką konkretaus kurti, bet tiesiog padaryti „minčių lietų“. Didžioji dalis mokytojų rado tam laiko ir po šio susitikimo mes jau turėjome bendrą projekto tikslą – klasė parengs sumažintą Saulės sistemos modelį ir mokiniai pristatys individualiai planetas su kuriomis jie dirbo asmeniškai.

Aš buvau laimingas, kad ir kitiems mokytojams ši idėja pasirodė įdomi, nors dalis jų neslėpė nerimo dėl papildomo laiko, kurio reikės šiam projektui įgyvendinti. Nusprendžiau, kad kitame susitikime spręsime šią problemą.

Iš pastarojo susitikimo supratau, kad norėdami būti produktyvesniais turime susitikimus organizuoti mažesnėmis grupėmis, tad taip ir padariau. Susitikau atskirai su mažomis grupelėmis mokytojų po kelis kartus. Buvome griežtai sutarę, susitikimui neskirti daugiau nei 30 minučių. Jų metu kristalizavome kokias mokinių kompetencijas padės ugdyti mūsų pasirinktas projektas.

Galutinis rezultatas buvo geresnis nei galėjau tikėtis. Mane praturtino kitų dalykų mokytojų įžvalgos ir aš galiausiai buvau nustebęs, kiek daug pastangų mokiniams reikės įdėti, kad jie sugebėtų įgyvendinti šį projektą. Mokiniai turi gebėti skaičiuoti išties labai didelius skaičius, gebėti naudotis skalėmis, matuoti dydžius, ieškoti informacijos (istorinės, mitologinės, mokslinės), užsiimti dizainu, naudoti technologijas. Kad tai nebūtų pabaiga, nusprendėme mokiniams iškelti kūrybinio ir kritinio mąstymo reikalaujantį iššūkį – jiems reikėjo rasti sprendimus, kurie leistų žmonėms gyventi skirtingose planetose.

Taigi mokiniams tai leido integruoti žinias iš įvairių skirtingų dalykų, atskleisti savo stipriąsias puses tokiame dideliame projekte, o mokytojai užuot turėję daug atskirų atsiskaitymų, galėjo įvertinti viską drauge.

Sėkmė

Taaaip! Mums pavyko padaryti viską taip, kad projekto įgyvendinimui nereikėtų papildomo laiko, dėl ko baiminosi dalis mokytojų. Toks didelis integruotas projektas leido sutaupyti mokytojams laiko ruošiantis pamokoms bei vertinant mokinius.

Galiausiai, visa Saulės sistema buvo fiziškai įrengta mūsų mokyklos koridoriuje, o ją rengę mokiniai darė pristatymus likusiai mokyklos bendruomenei.

Padėkoję mokiniams už puikų darbą ir juos įvertinę, mes neatidėliodami sėdome aptarti viso projekto eigos. Nuotaikos buvo puikios, diskusija konstruktyvi ir neilgai trukus mes pasirengėme projekto tobulinimo planą, kurį panaudosime kitąmet.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Tarpdisciplininis globalizacijos darbas Virolai mokykloje Barselonoje: Barselona, sumanesnis miestas

Dalyvavimas sySTEAM projekte Virolai mokyklai suteikė galimybę įgyvendinti daugelį dalykų apimantį, integruoto ugdymo projektą. Problemomis grįsto ugdymo ir bendradarbiavimo mišinys leido studentams sukurti prasmingą mokymosi aplinką.

Barselona siekia tapti atskaitos tašku pasauliui, kuomet kalbama apie sumanesnius miestus. Prie to stipriai prisideda vietos valdžios institucijos, kurioms padeda bendruomenės bei privačios įmonės teikdamos įvairius pasiūlymus. Kasdien bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų skaičius, dirbančių su miesto darnumu, auga.

Būtent dėl šios priežasties mes ir nusprendėme pasiūlyti savo mokiniams tarpdisciplininį projektą, kurio tikslas juos įgalinti prisidėti prie miesto gerinimo. Dirbdami grupėse, turėdami skirtingus vaidmenis ir tirdami realaus gyvenimo aspektus jie pozityviai prisidėjo prie miesto vystymosi.

Šiame projekte buvo apimti gamtos mokslų, technologijų, istorijos, geografijos ir kalbų dalykai. Mokiniai mokėsi apie Barselonos miesto vystymąsi (nuo Romos periodo iki nūdienos), tyrinėjo eismo ir užterštumo įtaką miestui, kūrė „žalesnius“ viešojo transporto sprendimus, teikė pasiūlymus dėl „žaliųjų“ zonų plėtojimo mieste ir programuodami Arduino ieškojo technologinių sprendimų šioms problemoms. Visos šios veiklos stipriai prisidėjo prie įvairių kompetencijų ugdymo: kūrybiško ir kritinio mąstymo, skaitmeninių kompetencijų, tyrimų, bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimų.

Įgyvendinant projektą mokiniai taip pat buvo supažindinti su Tvaraus vystymosi tikslais ir darbotvarke, o galutinis rezultatas – pastatytas miniatiūrinis Barselonos modelis su įdiegtais siūlomais mokinių sprendimais – miesto valdžios prašymu buvo pristatytas Sumanaus miesto konferencijoje.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

 

NVO švietimo tinklas pateikė siūlymus dėl bendrojo ugdymo programų atnaujinimo

Tinkle esančios organizacijos išreiškė principinį pritarimą dėl ugdymo turinio atnaujinimo reikalingumo, bet kartu pateikė ir papildomus siūlymus kaip galima būtų tobulinti parengtas Ugdymo turinio atnaujinimo gaires. Siūlymuose akcentuojama pilietiškumo ugdymo svarba, daugiau galimybių praktiniam ugdymui, neformaliojo švietimo plėtra ir dėrmė su formaliojo švietimo posisteme. Taip pat pritariama kaupiamojo balo idėjai ir siūloma į kaupiamąjį balą įtraukti ir neformaliu bei savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Su visais Tinklo siūlymais galite susipažinti čia.

Nacionalinis švietimo NVO tinklas susibure siekiant efektyvesnes ir kokybiškesnes švietimo politikos Lietuvoje bei glaudesnio nepriklausomu švietimo veikeju ir instituciju bendradarbiavimo ja igyvendinant. Šiuo metu asociacija vienija 15 švietimo srityje veikianciu organizaciju: Lietuvos suaugusiuju švietimo asociacija, Nacionaline treciojo amžiaus universitetu (TAU) asociacija, Viešoji istaiga Europos namai, viešoji istaiga Pilietiniu iniciatyvu centras, viešoji istaiga Pilietines visuomenes institutas, LCC tarptautinis universitetas, Socialiniu mokslu kolegija, asociacija „Žiniu ekonomikos forumas“, vaiku darželis „Nendre“, visuomenine organizacija Baltosios pirštines, viešoji istaiga Pasaulio pilieciu akademija, asociacija Lietuvos moksleiviu sajunga, viešoji istaiga Demokratine mokykla, Viešoji istaiga Lauko darželis. Tinklo veikla koordinuoja viešoji istaiga Europos namai.

Lietuvos mokyklose įgyvendintas projektas „Ugdymo kokybės gerinimas diegiant inovacijas švietime“

Neseniai užbaigtas asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vykdytas projektas, kurio metu atrinktų fasilitatorių komanda įvairiose Lietuvos mokyklose vedė užsiėmimus tema “Ugdymo kokybės gerinimas, diegiant inovacijas švietime”. Užsiėmimų metu mokytojai buvo kviečiami diskutuoti apie inovacijas švietime, dalintis savo pavyzdžiais bei įsitraukti į naujų inovacijų kūrimą. Iš viso buvo aplankytos šešiolika įvairių Šalčininkų, Kauno, Trakų bei Panevėžio mokyklos, kuriose buvo susitikta su daugiau nei 280 mokytojų!

Užsiėmimai buvo vykdomi remiantis projekto metu sukurta metodika, paremta dalyvaujamojo dizaino principais, kurie leido dalyviams aktyviai įsitraukti į užsiėmimą, patiems dalintis savo patirtimi bei sužinoti, kokie ugdymo metodai yra paplitę kitose Lietuvos mokyklose, taip skleidžiant gerąją patirtį tarp skirtingų mokyklų mokytojų.

Taip pat greitu metu turėtų startuoti e. platforma, kurioje bus galima rasti inovacijų pavyzdžius iš įvairių Lietuvos mokyklų bei dalintis savo patirtimi diegiant inovacijas ugdyme.

Džiaugiamės ir dėkojame aktyviai į projektą įsitraukusiomis mokyklomis, kurios noriai dalinosi savo patirtimi ir linkime sėkmės įgyvendinant užsiėmimų metu sukurtas inovacijas! 

Projekte dalyvavusios mokyklos:

Šalčininkų raj. Jašiūnų pagrindinė mokykla
Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla
Aukštadvario gimnazija
Panevėžio r. Paliūniškio pagrindinė mokykla
Velžio gimnazija
Kauno Tado Ivanausko progimnazija
Domeikavos gimnazija
Šalčininkų r. Poškonių pagrindinę mokyklą
Šalčininkų r. Baltosios Vokės Šilo gimnazija
Panevėžio r. Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla
Turgelių Aistuvos gimnazija
Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla
Lentvario pradinė mokykla
Trakų gimnazija
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija
Santarvės gimnaziją

Projektui pasibaigus fasilitatorių komanda ir toliau lankysis mokyklose, tad susidomėjusias mokyklas kviečiame rašyti el. paštu gintare.zi@zef.lt. 

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai!

Penktadienio vakarą apdovanoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai. Renginys Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotas jau trečius metus.

Apdovanojimuose, kuriuos globoja Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, inovatyviausiais buvo išrinkti 7 sričių mokytojai: pradinių klasių, kalbų, matematikos ir informatikos, biologijos ir chemijos, fizikos, menų ir technologijų, socialinių dalykų. Komisija, rinkdama nugalėtojus, įvertino beveik 200 nominacijų.

Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja tapo Akmenės gimnazijos pedagogė Laima Zdanavičienė. Inovatyviausio fizikos mokytojo nominaciją pelnė Šiaulių Lieporių gimnazijos mokytojas Remigijus Pozniakovas. Matematikos ir IT srities laureatė – Klaipėdos Vitės progimnazijos mokytoja Jurgita Kupšytė-Karbauskė.

Inovatyviausios gimtosios ir užsienio kalbų mokytojos vardas atiteko Panevėžio rajono Velžio gimnazijos pedagogei Vaida Šiaučiūnei. Pradinio ugdymo kategorijoje inovatyviausia mokytoja tapo Asta Sakalienė iš Panevėžio „Vilties“ progimnazijos, socialinių dalykų kategorijoje laimėtoju išrinktas Vilniaus Taikos progimnazijos mokytojas Algis Bitautas. Inovatyviausias menų ir technologijų mokytojas – Albertas Juškauskas iš Kauno jėzuitų gimnazijos.

Iškilmingoje ceremonijoje taip pat išrinkti Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje tiekėjas ir Metų mokyklos vadovas. Pirmuoju tapo Viešoji įstaiga „Robotikos akademija“, tuo metu metų mokyklos vadovės titulas atiteko Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorei Ingai Vargalienei.

Kiekvienoje srityje inovatyviausiais tapę mokytojai laimėjo galimybę nuvykti į bet kurią norimą tarptautinę konferenciją švietimo tema užsienyje. Grįžę iš jos jie bus raginami dalintis patirtimi su kitais kolegomis ir plėsti inovatyviausių mokytojų gretas.

 

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus, jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti tinklalapyje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Vaikui užauginti reikia viso kaimo pastangų: vienas klausimas ir penki žingsniai gerinant mokyklos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą

Visapusio asmens ir esminių kompetencijų ugdyme mokyklos nėra paliktos vienos. Įvairios organizacijos yra pasirengusios prie to prisidėti. Mokyklos, būdamos atsakingos už mokinių ugdymą gali išnaudoti tą norą ir vystyti partnerystes, kurios turėtų reikšmingą įtaką mokinių mokymuisi.

Nesvarbu, kokią patirtį mokykla turi bendradarbiavime su socialiniais partneriais šiuo metu – visuomet yra ko galima pasisemti. Karts nuo karto yra naudinga įvertinti egzistuojančias partnerystes ir nusimatyti naujas. Šiame straipsnyje rasite kelias mintis, galinčias padėti tokiame procese.

(Per)mąstyti „kodėl“

Tikros, nuoširdžios ir bendros priežastys bendradarbiavimui yra jo sėkmės garantas. Aiškiai įvardinkite, ko norite pasiekti ir kas svarbu mokyklos partneriui.

Štai kelios temos mokykloms, kurios gali padėti pagrįsti bendradarbiavimo prasmę, vertinant mokinių ir mokytojų poreikius:

  • Mokiniams yra naudinga susitikti su žmonėmis dirbančiais skirtinguose sektoriuose – įkvėpimui, motyvacijai, karjeros planavimui ir leidžiant geriau suprasti kaip veikia pasaulis;
  • Mokytojų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas gali padėti akademinius konceptus susieti su realiu gyvenimu;
  • Galima efektyviai išnaudoti galimybes, žinias, gebėjimus, ryšius ir kitus išteklius esančius bendruomenėje – mokinių ir mokytojų labui;
  • Tai padeda išlaikyti mokyklos ryšį su likusia visuomene – lengviau suprasti lūkesčius bei besikeičiantį mokyklos vaidmenį.

Pagrindę, kodėl bendradarbiavimas svarbus mokyklai, pabandykite suprasti, kodėl tai reikalinga partneriui. Panaudokite tą supratimą, galvojant apie bendradarbiavimo alternatyvas.

Dažniausiai pasitaikančios socialinių partnerių bendradarbiavimo su mokyklomis priežastis:

  • Galėjimas prisidėti prie visuomenės vystymosi, investicija į švietimą;
  • Rūpestis organizacijos reputacija, įvaizdžio formavimas, siekis tapti patrauklesniu darbdaviu;
  • Galimybė motyvuoti darbuotojus naujomis užduotimis ir iššūkiais, komandinio darbo stiprinimas;
  • Galimybė gerinti bendravimo, pristatymo, mentorystės ar kitus darbuotojų gebėjimus.

Apgalvokite, kaip galite padėti savo partneriui pasiekti jo turimus tikslus, leisdami padėti mokyklai. Ieškokite bendrų ar viena kita papildančių temų, abejoms organizacijoms naudingų sprendimų, sinergijos. Atsakymus į „kodėl bendradarbiaujame“ privalo turėti abi organizacijos. Kai turite atsakymą „kodėl“ – galite pereiti prie 5 žingsnių.

Pirmas žingsnis. Identifikuokite potencialius partnerius

Kokio tipo partnerių ieškote? Ko tikitės iš partnerio? Kokios organizacijos yra įdomiausios mokiniams? Kokiose organizacijose dirba mokinių tėvai? Svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje yra daug įvairių švietime dirbančių nevyriausybinių organizacijų ar konkrečių iniciatyvų skirtų vaikams ir jaunimui, kurios gali būti aktualios šioje partnerystėje.

Antras žingsnis. Užmegzkite kontaktą

Susisiekite su partneriais – parašykite, paskambinkite ar aplankykite potencialius partnerius. Jei nuspręsite pradėti nuo elektroninio laiško, tai paplitusi praktika po kelių dienų paskambinti ir pasiteirauti ar gavėją pasiekė laiškas. Gyvi susitikimai, be abejo, yra geriausias būdas stiprinti asmeninį ryšį bei pasinerti į gilesnio lygmens aptarimus. Būtent kontakto užmezgimo stadijoje vertėtų partneriui pristatyti savuosius bendradarbiavimo „kodėl“.

Trečias žingsnis. Susitarkite dėl bendradarbiavimo turinio

Visos partneriaujančios organizacijos turėtų paskirti atsakingus už partnerystę asmenis. Į partnerystės aptarimą kuo anksčiau įtraukiate savo komandos narius, kurie turės prisidėti prie numatomų veiklų, tam, kad būtų užtektinai laiko veiklų savininkiškumui išsivystyti. Kartu planuojant veiklas bus pasiektas didesnis visų pusių įsipareigojimas parengtam planui. Tai taip pat minimalizuos nesukalbėjimų riziką įgyvendinant veiklas.

Išsikelkite tikslus (kaip žinosite, kad pasisekė?) ir parenkite veiksmų planą. Ir ypatingai svarbu! Susitarkite kaip dirbsite kartu, kaip vertinsite pažangą ir užtikrinsite tarpusavio komunikaciją.

Ketvirtas žingsnis. Palaikykite sveikus santykius

Palaikykite nuolatinį ir proaktyvų ryšį su savo partneriais. Užtikrinkite, kad veiklos vyksta pagal planą ir atitinka išsikeltus tikslus bei poreikius. Jei reikia daryti pokyčius, aptarkite tai su partneriu ir priimkite reikalingus sprendimus. Savalaikė komunikacija yra labai svarbi. Svarbu nepamiršti parodyti dėkingumą partneriui už jo indėlį.

Penktas žingsnis. Aptarkite ir atnaujinkite partnerystę

Iš anksto nusimatykite, kada įvertinsite partnerystės sėkmes ir naudą. Toks vertinimas gali būti vykdomas partnerystės pabaigoje, o jei projektas ilgesnis – gali būti sutariami ir tarpiniai vertinimai. Nepamirškite, kad tokio vertinimo viena iš dalių – sėkmingos partnerystės šventimas. Padarykite partnerystės rezultatus matomus ir mokyklai, ir partneriams.

Daugiau informacijos ir naudingų patarimų galite rasti: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Socialiniai ir emociniai mokinių įgūdžiai sėkmei ir gerovei. Konceptualus pagrindas EBPO socialinių emocinių įgūdžių tyrimui

Atkreipdami dėmesį į vis didėjančią socialinių ir emocinių įgūdžių svarbą Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko tarptautinį tyrimą, kurio metu ištyrė 10 ir 15 metų mokinius įvairiuose šalyse ir miestuose visame pasaulyje. Tyrėjai koncentravosi į Didžiojo penketo modelyje (angl. Big five model) aprašytus bruožus bei bruožus, esančius už modelio ribų. Buvo tiriamas šių bruožų santykis su įvairiais individualios ir socialinės gerovės rodikliais – švietimu (mokymusi), įsidarbinimu ir pajamomis, sveikata bei asmenine individo gerove.

Pateikiame svarbiausias tyrimo išvadas apie vaikų socialinių ir emocinių bruožų vystymąsi ir jų svarbą kultūriniame kontekste.

  • Visi penki plačiai įvardinti socialiniai ir emociniai įgūdžiai (ekstraversija, sutarumas, sąmoningumas, neuroticizmas, atvirumas patirčiai) yra vertingi numatant individo rezultatus mokantis, dirbant bei asmeniniame gyvenime.
  • Sąmoningumas ir emocinis stabilumas (priešingas neuroticizmo polius) išsiskiria tuo, jog šios dvi dimensijos nuosekliai prognozuoja daugelį tirtų rezultatų. Sąmomingumas daugiau siejasi su švietimu bei su darbu susijusiais kriterijais, o emocinis stabilumas – su gyvenimo kokybe (psichine ir fizine sveikata, subjektyvia asmens gerove).
  • Apžvelgus kitas dimensijas, matoma, jog kalbant apie dėmesį, lyderystę, geresnius įsidarbinimo rezultatus yra svarbi ekstraversija. Aukštus ekstravertiškumo įverčius turintys individai greičiau susikuria socialinės paramos tinklus, kurie yra svarbūs psichinei sveikatai.
  • Atvirumas patirčiai numato mokymosi pasiekimus, kurie turi teigiamą poveikį visam gyvenimui ir padeda individams geriau susidoroti su pokyčiais. Taip pat, atvirumo patirčiai aspektai yra glaudžiai susiję su tarpkultūrinėmis kompetencijomis.
  • Sutarumas siejasi su geresne santykių kokybe, labiau išreištu prosocialiu elgesiu ir mažesnėmis elgesio prolemomis.
  • Taip pat buvo tyrinėtos įvairių įgūdžių kombinacijos, kaip kritinis mąstymas, metakognicija, savarankiškumas, kurios, buvo nustatyta, taip pat turi didelę reikšmę įvairiems gyvenimo įvykiams bei pasiekimams.
  • Socialinės ir emocinės individo savybės yra lanksčios ir kinta dėl biologinės brandos, aplinkos veiksnių, asmeninių pastangų bei svarbių gyvenimo įvykių. Emocinės ir socialinės savybės daugiausiai kinta vaikystėje ir su amžiumi tampa stabilios.
  • Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog remiantis atliktais tyrimais, planuotos ir sisteminės intervencijos skirtos minėtų savybių gerinimui gali būti sėkmingos.
  • Kalbant apie individualias savybes svarbu suprasti ryšius tarp jų – skirtingose situacijose reikalingos skirtingos socialinės ar emocinės savybės ar, dažniau įvairių savybių kombinacijos. Taip pat autoriai daro išvadą, jog geresni kognityviniai sugebėjimai negali kompensuoti neadekvačių socialinių ar emocinių individo savybių. Todėl yra kirtiškai svarbu išplėsti tradicinį požiūrį ir paskatinti holistiškai žiūrėti teikiant paramą vaikų ir suaugusiųjų emocinių ir socialinių savybių vystymuisi.
  • Socialinių ir emocinių savybių tyrimas (angl. SSES) yra vienas ambicingiausių tarptautinių projektų, kurio metu siekiama parengti išsamią socialinių ir emocinių įgūdžių matavimo metodikų rinkinį, skirtą stiprinti vaiko vystymosi ir gerovės gerinimo politiką.
  • Šiame tyrime įtrauktos savybės yra lengvai formuojamos, pamatuojamos mokyklinio amžiaus grupėje ir aktualios skirtingoms kultūroms ir socialiniams kontekstams.
  • Tyrimo metu buvo tiriami 10 ir 15 metų vaikai, kas leido ne tik nustayti šių savybių pasireiškimo vidurkius tarp tyrimo dalyvių, bet ir palyginti gautus rezultatus tarp skirtingų vystymos tarpsnių.
  • Tyrimo metu taip pat buvo surinkta informacija apie vaikų šeimos, mokyklos ir bendruomenės aplinką, apklausiant tiek vaikų tėvus, tiek mokytojus ir mokyklos direktorius. Tai leidžia susidaryti nuomonę apie šioms savybėms pasireiškti reikalingą aplinką ir faktorius, kurie yra svarbus vystant šias savybes. Surinkti duomenys apie dalyvius taip pat leis įvardinti potencialius trukdžius, kurie užkerta kelią socioemocinių savybių vystymuisi.

Bendrai šis tyrimas prisideda prie platesnio vaikų tobulėjimo proceso suvokimo, kas leis paskatinti socialinių ir emocinių savybių puoslėjimą nuo pat vaikystės tokiu būdu gerinant vaiko gerovę ir užtikrinant geresnę ateitį.

8 priežastys, kodėl inovacijos ugdyme nepavyksta

Visas pasaulis ieško būdų, kaip pagerinti mokinių pasiekimus, bet tik nedaugeliui tai pavyksta. Visiems tinkančio sprendimo, matyt, nerasime, bet tikrai galime identifikuoti visuomet egzistuojančius dalykus, kurie trukdo pasiekti geresnių rezultatų. Šie veiksniai nėra išimtinai tik švietimui, jie pasireiškia ir kitose srityse. Numatydami ir spręsdami nesėkmės priežastis galime stipriai pagerinti mūsų galimybes. Štai mūsų aštuonetas.

  1. Netinkamas mokyklos pasirengimo pokyčiui įvertinimas

Švietimas yra daugialypis, jame dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių ir pokyčiams reikia laiko. Ypatingai svarbu įvertinti ir suprasti kiek mokykla yra pasirengusi įgyvendinti pokyčius. Ir tai tikrai nėra sprendimas, kurį geriausia priimti remiantis vieno žmogaus subjektyviu įsivaizdavimu.

Jums reikia susikurti ar pasiimti kažkokius kriterijus, kurie leistų objektyviau įsivertinti savo galimybes. Tokie kriterijai turėtų apimti žmogiškuosius išteklius, lėšas, reikalingą laiką, turimą infrastruktūrą, patirtį ir pan. Atliekant tokį vertinimą pravartu įtraukti įvairių suinteresuotųjų šalių – mokinių, mokytojų, administracijos, tėvų ar vietos bendruomenės – atstovus.

Atlikus įsivertinimą galima keliauti į kitą etapą – planavimą, kur turima informacija padės išsikelti ne per ambicingus, bet ir ne per paprastus tikslus.

  1. Menkas vadovybės įsitraukimas

Mokyklose, kaip ir kitose organizacijose, sėkmė labai stipriai priklauso nuo vadovybės pasirinktos strategijos. EBPO PISA rezultatai rodo, kad direktoriaus prioritetas mokymosi pasiekimams kiekvienoje klasėje, lyderystė ir kūrybiškai diegiamos naujos ugdymo praktikos lemia gerėjančius mokinių pasiekimus.

Reitingų viršūnėse esančioje Suomijoje taip pat didelis dėmesys yra skiriamas direktorių įsitraukimui į mokymosi rezultatų gerinimą. „Nėra abejonių, kad organizacija gali pasiekti geresnių rezultatų, kai prie to aktyviai prisideda ir vadovybė: galvoja strategiškai, nuolat ieško bendradarbiavimo galimybių, padeda komandai tobulėti. Tas pats galioja ir mokyklose, kur lyderiams yra dar sunkiau ir svarbiau neužsisuki rutininėse veiklose“, – teigia „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas.

  1. Plano neturėjimas

Neturint strategijos įgyvendinimas yra betikslis, o be įgyvendinimo strategija yra beprasmė. Mokyklos vadovai linkę nuvertinti aiškaus plano, kuriame nurodyt atsakingi asmenys, reikalingi resursai, terminai ir rodikliai, svarbą. Sunku rasti tinkamus žodžius, kurie padėtų nusakyti, kaip tai svarbu. Ši higieninė problema yra bene dažniausia priežastis, kodėl ugdymo inovacijų diegimas mokykloje virsta košmaru. Ir jos tikrai nesunku išvengti!

  1. Sprendimai „iš viršaus į apačią“ dažnesni nei „kuriame drauge“

Geriausios idėjos ateina ne „iš viršaus“, bet iš tų, kurie kasdien dirba su mokiniais: jie juos gerai pažįsta ir visada stengiasi dėl jų. Direktoriaus pareiga yra suburti gerą pedagogų komandą ir leisti jiems atsiskleisti, prisiimti atsakomybę ir patiems priimti sprendimus. Jei ne – galite turėti pačius šauniausius individus mokykloje, bet surištomis rankomis net ir jie nesugebės pagerinti situacijos.

  1. Labai menka arba jokios paramos mokytojams

„Žmonės lemia pokyčius, todėl mes investuojame į juos. Mes auginame savo žmones, remiame jų mokymąsi ir tai leidžia mums būti pranašesniems“, – teigia „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas.

Inovatyvūs pokyčiai griauna nusistovėjusias tvarkas ir bando pakeisti senus įpročius. Tokiose situacijose reikalingas naujas kompetencijų rinkinys, tad gebėjimas rasti tinkamą būdą tam paskatinti gali tapti lemiamu veiksniu įgyvendinant pokytį. Jei dar nesate įtikinti, atsiminkite tokią istoriją: kalbasi du žmonės, vienas sako kitam: „Mes negausime naudos iš šios inovacijos, jei neinvestuosime į tai, kad mūsų žmonės išmoktų ja sėkmingai naudotis!“. Antrasis klausia: „O kas, jei mes investuosime į savo žmones, bet tuomet jie nuspręs išeiti iš įmonės?“, pirmasis atsako: „O kas, jeigu mes į juos neinvestuosime, bet jie nuspręs pasilikti?“

  1. Sistema neskatina naujos elgsenos

Svarbu mokyklos bendruomenėje visiems sutarti dėl esminio siekiamo tikslo, bet ne ką mažiau svarbu įgyvendinti šiuos sutarimus.

Mes kalbame apie skirtingų dalykų integraciją, bet mūsų ugdymo planas tam nepritaikytas. Mes kalbame apie bendradarbiavimą, bet niekada neskiriame laiko, kad tai išmoktume daryti efektyviai. Mes kalbame apie bendrųjų kompetencijų ugdymą, bet nuolat vertiname tik žinias.

„Gauni tai, ką vertini“ veikia labiau nei atrodo, tad turite sugebėti teisingai sudėlioti paskatas ir vertinti tokią elgseną, kuri padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

  1. Per daug dėmesio „naujovėms“

Tai, kas nauja, ne visuomet geriausia. Per didelis dėmesys „naujumui“ gali nukreipti dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų svarbu – mokymosi proceso ir mokinių patirčių gerinimo. Svarbu nepamiršti, kad inovacija, visų svarbiausia, yra ne apie „nauja“, bet apie „verte“. Perkelkite savo dėmesį nuo to, kas nauja, prie to, kas kuria didžiausią pridėtinę vertę.

  1. Požiūris, kad sėkmė turi ateiti tuoj pat

Mes dažnai girdime sėkmės istorijas, kurios nutinka netikėtai, lyg žaibas iš giedro dangaus. Mes matome daug žmonių, kurie po vienos inovatyvios idėjos ar sprendimo tampa tarptautinėmis žvaigždėmis, naujaisiais „nėra nieko neįmanomo“ pranašais, milijonieriais. Bet tai tik dalis istorijos. Dažnai mes praleidžiame, o ir žiniasklaida apie tai kalba neužtektinai, kiek daug sunkaus darbo buvo įdėta, kiek kartų nepavyko, kol pagaliau, tas vienintelis sprendimas buvo sukurtas.

Nėra greito kelio į sėkmę. O jei ir būtų, tai vis vien jis būtų sausakimšas. Diegti inovacijas reiškia įsileisti mokymosi ir nuolatinio tobulinimo kultūrą kiekvienam bendruomenės nariui ir kiekvienam diegiamam sprendimui.

 

Atsakymus ir sprendimus į šiuos 8 iššūkius turite rasti patys, bet visuomet smagu gauti pagalbos (ypač, kai ji nemokama)! Mes turime kaip tik tai, ko reikia kelionės pradžiai. Užsukite ir sužinokite daugiau: http://steamedu.eu/.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Kaip technologijos keičia mokymąsi mokyklose?

Programavimas, robotika, virtualios laboratorijos, edukaciniai vaizdo žaidimai, 3D spausdinimas, fotonika, nanotechnologijos – šios naujai atsirandančios technologijos jau pasiekė mokyklas ir siūlo ugdymo procesui naujas galimybes. Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnerinėmis iš Lietuvos, Estijos ir Ispanijos įgyvendina projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“ (angl. sySTEAM – systematic approach for implementation of STEAM education in schools), kurio metu buvo parengtas tyrimas, apžvelgiantis, kaip skirtingos naujos technologijos gerina STEAM (angl. science, technology, engineering, art, math) technologijų taikymą mokyklose.

Vienas iš projekto rezultatų – jau šiuo metu praktiškai rinkoje egzistuojančių ir naujai atsirandančių technologijų analizė, vertinant jų panaudojimo ugdyme potencialą. Visos atrinktos technologijos pasižymi tuo, jog leidžia įgyvendinti mokymosi modelį, pagrįstą tarpdisciplininiais projektais bei problemų sprendimu.

Analizė skirstoma į 8 dalis, kurių kiekviena galėtų tapti bendrojo ugdymo sistemos dalimi: biotechnologijos, optika ir fotonika, vaizdo žaidimai, skirtingų programavimo kalbų naudojimas, robotika, virtualios laboratorijos, vaizdo žaidimai, 3D spausdinimas ir nebrangūs eksperimentai. Autoriai toliau kelia klausimą, kokia yra dabartinė šių technologijų panaudojimo situacija?

Kompiuterių kalbų programavimo įgūdžių vystymasis mokyklose, dėl nepakankamų investicijų į asmeninius kompiuterius, atsiradusius dėl nuosmukio Europoje 1990-aisiais, užsitęsė ilgą laiką. Tik 2004–2008 m. Europos ekonomikos augimo laikotarpiu, kompiuterių programavimas sugrįžo į ankstyvuosius ugdymo etapus. Mažesnės techninės įrangos išlaidos ir geras grafinis našumas išpopuliarino „Scratch“ (sukurtą 2015 m. ir iš dalies įkvėptą „Logo“), kaip standartinę vizualinio programavimo kalbą, pagrįstą manipuliuojant interaktyviais blokais, o ne rašant kodų eilutes. Šioje paradigmoje atsirado kitų kalbų, pagerinusių dalį funkcijų, kurios dar nebuvo visiškai ištobulinatos „Scratch“ programavimo kalboje. Šiuo metu programavimas yra įtrauktas į akademinę programą kaip kompiuterinių įgūdžių ir naujų technologijų dalis visuose švietimo etapuose daugumoje ES valstybių narių, ir tai laikoma pagrindiniu gebėjimu rengiant būsimus piliečius. Lietuvos mokyklose IT raštingumo ir informatinio mąstymo ugdymas taip pat yra aktyviai stiprinamas ir planuojama, kad nuo 2020 m. informacinių technologijų mokysis jau visi šalies pradinių klasių mokiniai, o vyresnių klasių mokiniams informatikos mokymas turės būti atsinaujintas iš esmės.

Programavimo darbai pradinėje ir vidurinėje mokykloje padeda vaikams gilinti tarpdisciplininius įgūdžius, skatinančius kritinį ir loginį mąstymą, problemų sprendimą, strategijų įgyvendinimą,  algoritmų analizę ir vertinimą, komandinį darbą ir, iš esmės, kūrybinį požiūrį į tikrovę.

Klasikinės robotikos programos leidžia dirbti su aspektais, kuriems išspręsti neužtenka tik grynai teorinio požiūrio. Formalių sąvokų perkėlimas į realybę yra pagrindinis iššūkis mokiniams, nes tai verčia susidurti su netiksliais duomenimis, kintančiais stimulais ir netobulais elementais. Yra ir daugiau teigiamų robotų naudojimo klasėje aspektų, pavyzdžiui, studentų motyvacijos mokantis didinimas, nes jie gali suvokti praktinį ir eksperimentinį požiūrį kaip žaidimą.

Virtualios laboratorijos (pvz., „Go-Lab“ projektas, „ChemCollective“, „3D Labs“, „Labster“, „VISIR“) suteikia puikią galimybę dirbti su įvairiais ugdymo turinio aspektais bei lavinti kompleksinius įgūdžius. Daugeliu atvejų, šiose sistemose naudojami ištekliai leidžia žmonėms praktiškai vizualizuoti procesus, kuriuos būtų sunku perduoti kitais būdais. Virtualios laboratorijos leidžia atlikti eksperimentus, kurių negalima atlikti mokyklų laboratorijose dėl pavojaus ar išlaidų (pvz., branduolinių ar genomo tyrimų). Kad virtuali arba nuotolinė laboratorija būtų veiksminga ugdymo kontekste, ji turi būti aktuali mokiniams. Šių dienų tendencijos yra sužaidybinimo strategijų ir virtualios realybės taikymas, kurių tikslas yra transformuoti nejudrias veiklas prieš kompiuterio ekraną į patrauklią patirtį.

STEM pagrindu veikiantys vaizdo žaidimai (viktorinų žaidimai ir mobiliosios programėlės) gali suaktyvinti svarbius socialinius mechanizmus, tokius kaip problemų sprendimas, empatija ir komandinis darbas. Tai siejasi su mokymosi veikiant (angl. learning by doing) idėjomis, tačiau sąveika su mokytoju šiuo atveju, taip pat vis dar yra reikalinga.

Mokslo populiarinimas, kokį mes žinome šiandien, prasidėjo 1980 m. žiniasklaidoje, pvz., pradėjus leisti „Cosmos“ ir kt. Šis pavyzdys paprastai yra laikomas pirmuoju nebrangiu švietimo šaltiniu, kurio tikslas – sukurti ir išplėtoti STEM mokslinius eksperimentus, kurie gali būti įtraukti į mokyklų mokymo programas, pagrįstas perdirbtomis arba pakartotinai panaudotomis medžiagomis, pvz., tuščiais plastikiniais buteliais arba panaudotais šiaudeliais. Šis naujas požiūris leidžia mokytojams kurti turinį iš įvairių dalykų, pvz., fizika, chemija, biologija. Tai skatina pamokų dinamiškumą ir patrauklumą bei didina mokinių motyvaciją.

3D spausdinimas, optika ir nanotechnologijos yra naujai  mokyklose atrandamos technologijos ir nors jų pritaikymas ugdymui yra dar tik ankstyvoje fazėje, jie vienareikšmiškai turi didelį potencialą STEAM mokyme.

Visą technologijų analizę galite rasti projekto svetainėje adresu: www.steamedu.eu.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Kaip keitėsi inovacijų padėtis Lietuvoje?

Kęstutis Jasiūnas

Kęstutis Jasiūnas

2005 m. per apdovanojimų ceremoniją gavęs statulėlę, kuri išlaikė savo dizainą iki šių dienų, dr. Kęstutis Jasiūnas, UAB „EKSPLA“ vadovas sakė: „1992 m. buvo galima rinktis – eiti į gatvę, išvažiuoti į užsienį, ar eiti daryti verslo iš to ką moki“. Taigi, 1992 m. oficialiai gimė UAB EKSPLA, kurianti ir gaminanti lazerius, sudėtingus lazerinius kompleksus ir jų dalis. Mokslo komercializavimo keliu pasuko ir grupė biotechnologų, kurie įkūrė įmonę UAB „Fermentas“, dabar žinoma kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ji 2004 m. buvo viena pirmųjų įmonių, kuri gavo Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimą. Dabar tai Lietuvoje ir pasaulyje žinomos įmonės.

Iššūkiai, kurie privedė prie sėkmės

Prof. habil. dr. Eugenijus Arvydas Janulaitis buvo vienas iš tų, kuris dėjo pagrindus pirmosioms Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmonėms. Jis sako, kad tai tapo įmanoma dėl to, kad prasidėjus „perestroikai“ buvo panaikinti apribojimai vesti derybas su užsienio klientais, vykti į susitikimus su jais bei potencialiais produktų platintojais, teikti produktus, nustatyti jiems kainas be tarpininkų ir prižiūrėtojų iš Maskvos. Tačiau prisimena, kad iššūkių būta daug.

„Atėjome į jau pasidalintą konkurentų pasaulinę rinką. Praktiškai neturėjome nors kiek reikšmingesnės patirties sėkmingam verslo vystymui, būtinų „minkštųjų“ kompetencijų (rinkodara, kainodara, reklama, intelektinės nuosavybės apsauga, derybos ir kt.). Tačiau mokėjome kurti ir gaminti itin aukštos kokybės inovatyvius produktus. Taip pat tarptautinėje erdvėje „Fermentas“ jau buvo žinomas dėka tyrimų rezultatų publikavimo užsienio žurnaluose (o atsidarius sienom ir dalyvavimo mokslinėse konferencijose), bei  savo produktų tiekimo būsimiems konkurentams užsienyje. Prie žinomumo prisidėjo ir užsienio žurnalistų straipsniai apie Fermento pasiekimus Lietuvai tapus nepriklausoma  Science žurnale (su skambiu pavadinimu “Lithuanian biochemist builds ezyme empire”), laikraščiuose. Sujungus šiuos palankius įėjimui į rinką faktorius su nuolatiniu siekiu kurti inovatyvius produktus bei kaupti minkštąsias kompetencijas pavyko palaipsniui išvystyti sėkmingą verslą, tiekiantį savo produktus į daugiau kaip 70 pasaulio šalių. O kai kuriose produktų grupėse net įgauti vieno iš rinkos lyderių statusą“, − teigia prof. habil. dr. E. A. Janulaitis.

Mokslininkui antrina lazerinės įmonės EKSPLA vadovas dr. Kęstutis Jasiūnas, kuris teigia, kad iššūkiai  buvo visi kokie tik galėjo būti: „Pirmas iššūkis, kad nežinojome kas yra rinka, kas yra marketingas, kas yra pardavimų koncepcija, ėjome ten, kur mumis netiki niekas. Niekas netikėjo, kad tie buvę „posovietai“ gali kažką gero sukurti. Eksporto irgi nelabai buvo. Sovietų Sąjungos laikais mes pardavėme vieną lazerį ir tik dėl to, kad Sovietų sąjunga užsidėtų pliusiuką, kad skatinamas eksportas. Vėliau pavyko išeiti į Japoniją rinką, nors ten nelabai žinojo kas yra Lietuva.“ Kęstutis pripažįsta, kad rizikos buvo tiek investuotojui, tiek jiems, tačiau ji pasiteisino.

„Antras iššūkis buvo viduje, Lietuvos kontekste. Klestėjo tie, kurie veža metalą, kitus produktus, ar Gariūnuose kažką parduoda. Ir buvo tokių kaip mes – kurie norėjo kažką kurti iš žinių. Mokslas nebuvo ant bangos. Nemažai šviesių protų susigundė greitai gaunamu pelnu, bet reikia pripažinti, kad vėliau kai jie pamatė, kad mokslą galima komercializuoti, jie jau buvo praradę reikiamus įgūdžius, kompetencijas“, − teigia dr. K. Jasiūnas.

Prof. habil. dr. Eugenijus Arvydas Janulaitis

Trūko ir informacijos, ir valstybės paramos

Abu pašnekovai sutaria, kad iššūkius būtų buvę įveikti lengviau, jei kas nors būtų padėjęs įgyti „minkštųjų“ kompetencijų, nes verslo vystymo pradžioje Lietuvoje nebuvo į ką kreiptis, trūko informacijos, kaip tai daryti. Konsultantai buvo tik užsienyje, o jie buvo arba brangūs, arba buvo sudėtinga juos pasirinkti, kadangi kompetencijų irgi nebuvo. Prof. habil. dr. E. A. Janulaitis teigia, kad vėliau pradėtos ugdyti darbuotojų kompetencijos: „Šiek tiek prakutę pradėjome ugdyti savo darbuotuojų minėtas kompetencijas finansuodami jų mokymąsi, įgydami rinkos apžvalgas (kartais itin brangias) ir t.t. Šioje vietoje paminėtina, kad su laiku bendrovė pribrendo ir sėkmingai įdiegė tokias inovacijas, kaip ISO standartai (pirmieji Lietuvoje), LEAN sistema ir daug kitų vadybinių, organizacinių inovacijų“.

ESKPLA vadovas prisimena, kad trūko ir valstybės paramos: „Valstybė buvo pasimetusi, dar tik kuriama, tad sisteminių veiksmų nebuvo. Pirmas dalykas, ką mes turėjom tokią kaip pagalbą, tai turbūt 1996 m., kai mums suteikė kreditą įrangai ir mes nusipirkom brangų silografą. Tada bankas suteikė kreditą, o valstybė kompensavo palūkanas. Dabar šių priemonių yra gausu, ir valstybė, manyčiau, daro pakankamai daug. Prioritetai keliami ten kur reikia, ne visose priemonėse optimaliai, bet iš principo viskas yra“, − teigia jis ir priduria, kad dabar reiktų daugiau iniciatyvos iš pačio verslo. Jis mano, kad reiktų pasiryžimo imtis daugiau rizikos, nes tai neatsiejama inovacijų kūrimo ir diegimo dalis. „Jeigu dalykai yra iki galo išbandyti, vadinasi, tai nebėra inovacija“, − sako jis.

Inovacijų padėtis šalyje nuo nepriklausomybės atkūrimo pakitusi

Bėgant metams požiūris į inovacijas keitėsi. Prof. habil. dr. E. A. Janulaitis teigia, kad ankstyvuoju nepriklausomybės laikotarpiu inovacijos buvo suprantamos gana vienpusiškai − kaip naujų produktų ir  procesų  kūrimas bei tobulinimas. Dabar, jo nuomone, tai suvokiama žymiai plačiau ir apima organizacines, vadybines ir kitas inovacijas, be kurių šiuolaikinis verslas sunkiai įsivaizduojamas. Taip pat priduria, kad žodžiais verslas visais laikais buvo raginamas būti inovatyviu. „Su laiku panaudojant ES  fondų lėšas radosi ir priemonės (tarp jų ir skirtos startuolių ekosistemos kūrimui), skatinančios ir remiančios  inovacijų kūrimą. Ar visada jos nukreipiamos racionaliausiu ir rezultatyviausiu keliu – diskutuotina“, − teigia jis.

Dr. K. Jasiūnas sutinka, kad požiūris į inovacijas bėgant laikui keitėsi: „Prisimenu maždaug apie 2000 m. vieno tokio ministro pasakymą „Kas čia jūsų tas High tech‘as… Kaip vienas baldų cechelis. Kiek čia jūsų yra, o triukšmo keliate daugiau nei tas cechelis…“  Buvo toks požiūris, o dabar jau aišku valdžios institucijose šnekant apie inovacijas esi priimamas teigiamai, palankiai“. Tiesa jis prideda, kad iš valstybės pareigūnų negatyvių atsiliepimų nėra, tačiau kartais iš tradicinės pramonės atstovų jų dar galima išgirsti. „Jie purkštauja, kad tos aukštųjų technologijų įmonės suvalgo daugiau paramos nei duoda naudos Lietuvai. O suvalgo daugiau, nes labiau atitinka kriterijus ir joms yra lengviau ją gauti.“

Vis dėlto dr. K. Jasiūnas pastebi, kad tam tikras ratas, kuris priima inovacijas, yra išsiplėtęs ir tos įmonės daro vis daugiau, ir daugiau: „Ratas įmonių, ar IT, ar lazeriai, ar robotika, ar biotechnologijų srityje, yra išsiplėtęs. Lyginant su anksčiau, ženkliai daugiau atsirado kompanijų, kurios neša didesnį indėlį į BVP ir jų veikloje žymiai daugiau atsiranda tų inovatyvių sprendimų. Bet to maža. Kaip pastūmėti tas pramonės gamybos įmones, kurių mažas cechelis kaip visas aukštųjų technologijų verslas Lietuvos, kad jos daugiau dėmesio atkreiptų į inovacijas, daugiau investuotų į technologijas, kurtų technologijas…? Šito dar trūksta“.

Kas stabdo inovacijų plėtrą Lietuvoje

K. Jasiūnas mano, kad Vilnių ir Kauną drąsiai įvardintų kaip inovacijoms palankia aplinka, tačiau kitiems miestams trūksta to. „Aišku gali būti, kad pas juos nėra to stūmimo, ir neatsiranda, kas norėtų ten kurtis. Kita vertus, jei ten norėtų kurtis verslas, nerastų žmonių, nes nėra palankios aplinkos. Ne žemės ar infrastruktūra svarbiausia, o žmonės. Nebūtina, kad kiekvienam regione būtų po inovatyvią įmonę, manau, užtenka kelių centrų didžiuosiuose miestuose, kad Lietuvą galima būtų vadinti inovacijoms palankia šalimi“. E. Janulaitis mano, kad dar gausu problemų, kurios trukdo Lietuvoje skleistis inovacijoms.

„Labiausiai biurokratiniame lygmenyje trūksta suvokimo apie viešojo sektoriaus (visų pirma, universitetų) funkcijas sukuriant prielaidas inovacijų atsiradimui ir vystymui. Universitetų funkcijos (skirtingai nei yra propaguojama) nėra skirti pagrindines jėgas verslo „aptarnavimui“, o vykdyti aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, kas yra būtina  prielaida inovacijoms atsirasti bei aukšto lygio specialistų ruošimui. Prieita iki to, kad ŠMM mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo priemonės panaudojant ES skiriamas lėšas savo esme pradeda mažai skirtis nuo ŪM analogiškų priemonių . Galų gale viskas baigiasi tuo, kad lėšos atimamos iš ŠMM ir atiduodamos ŪM. Taip strateginėje perspektyvoje kasama duobė inovacijų vystymui Lietuvoje“, – teigia E. Janulaitis.

Jis priduria, kad biurokratiniame lygmenyje formuojant priemones remti  inovacijas versle trūksta suvokimo, kad skirtingose verslo sektoriuose kuriant produktus išeisiančius į rinką esama savų ypatumų ir  reikalavimų jų savybėms. Skiriasi ir laikas per kurį galima pasiekti tikslą. Anot jo, viešieji pirkimai kartais gaišina tyrėjų laiką, stabdo darbus ir neprisideda prie inovacijų vystymo. Apie pastarąją problemą kalbama daug metų, bet pasiekti kai kurie palengvinimai problemos iš esmės nesprendžia.

Kita vertus prof. habil. dr. E. A. Janulaitis priduria, kad nepaisant to, jog Lietuvoje reikia pokyčių, vyksta ir daug teigiamų dalykų: „Kai matai sėkmingus startuolius ir jų steigėjų entuziazmą, susipažįsti  su įvairaus profilio  gamybinių  įmonių veikla peršasi išvada, kad Lietuva yra inovatyvi šalis“.

Proveržiui pasiekti, svarbu sukurti kokybinį persilaužimą visose švietimo grandyse

K. Jasiūnas mano, kad per nepriklausomybės laikotarpį pasiekėme daug. Tuo galima įsitikinti nuvažiavus į svečias šalis, kurios vystosi lėčiau. Visgi Lietuva lygiuojasi į pažangiausias valstybes, tokias kaip Skandinavijos šalys, į kurias pažvelgus suvoki, kiek daug reikia dar eiti į priekį. V. Janulaitis sutinka, kad sustoti negalime ir priduria, kad svarbu vaidmenį vaidina švietimas: „Reikia siekti didelę pridėtinę vertę kuriančio verslo indėlio į BVP prieaugio. Visų pirma, remtis tais sektoriais, kurie jau įrodė savo gyvybingumą bei vysto veiklą pasaulyje pripažintose prioritetinėse mokslo ir verslo kryptyse. Juos prioritetiškai remti, remiant universitetuose vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas, kas užtikrintų tiek reikalingų specialistų rengimą, tiek naujų žinių ir idėjų kaupimą“, − sako V. Janulaitis.

Jis mano, kad proveržiui pasiekti, svarbu sukurti kokybinį persilaužimą visose švietimo grandyse: „Tai milžiniškas uždavinys, kurio sprendimas reikalauja gilaus suvokimo apie Lietuvos ateities (ne vien inovacijų) priklausomybę nuo padėties toje sistemoje, kompetencijų ir pasiryžimo permainom įgyvendinti. Visais lygmenimis – pradedant valdžia, baigiant (o gal pradedant) mokyklomis ir universitetais. Kol kas prošvaisčių nematyti. Taigi, ir ateitis miglota. Nebus taip, kad nieko nebus, bet nesusitvarkius su švietimo sistema nebus ir pagrindo ženklesniems proveržiams ateityje“.