Kitokia konferencija apie kitokią mokyklą „Inovatyviausi mokytojai kuriantys ateitį“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) įgyvendindama pagal Europos Komisijos programą ERASMUS+ finansuojamą projektą sySTEAM (angl. systematic approach for implementation of STEAM education in schools) gegužės 22 d. organizavo konferenciją „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“. Renginio metu susirinkusius dalyvius buvo siekiama ne tik supažindinti su naujovėmis, bet ir juos pačius aktyviau įtraukti į dialogą.

Antra konferencijos dalis buvo skirta neformalioms diskusijoms, kurių metu dalyviai galėjo lektoriams užduoti jiems kilusius klausimus, pasidalinti savo patirtimis, paklausti patarimo ar pasiūlyti bendradarbiavimo idėjų.

Konferencijos pradžioje diskusijos dalyvius sveikino Vilniaus universiteto (VU) studijų reikalų prorektorius Valdas Jaskūnas, kviesdamas inovatyviausius mokytojus aktyviai prisijungti prie pedagogų rengimo centro kūrimo VU.

Pirmasis konferencijos pranešimas buvo apie ateitį, jos atnešamas galimybes ir iššūkius, kurių sprendimui būtina ir mokyklos nuolatinė kaita. Pranešimą skaitęs ŽEF direktorius Arminas Varanauskas pasakojo ir apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia, ir, kokių gebėjimų svarba dar labiau augs ateityje.

Būtent ateities atnešami pokyčiai ir inspiravo sySTEAM projekto įgyvendinimą. Asociacijos vadovas susirinkusiems pristatė projekto metu sukurtus rezultatus – aktualių technologijų bei jų panaudojimo ugdyme analizę, STEAM parengties lygių sistemą bei mokyklos įsivertinimo įrankį, plano gaires bei šabloną, o taip pat rekomendacijas dalykų integracijai, technologijų naudojimui mokykloje bei mokyklos bendradarbiavimui su NVO, verslo ar kitomis organizacijomis. Šiuo metu yra baigiami versti visi projekto rezultatai į lietuvių kalbą ir jie bus prieinami visiems norintiems puslapyje www.steamedu.eu. Pranešimo skaidrės.

ERASMUS+ finansuojamas projektas nuo pat paraiškos rašymo buvo paremtas mokyklų savarankiškumo principu, nebandant turėti pretenzijų į absoliučiai teisingus atsakymus. Veikiau projekto partneriai visus rezultatus kūrė kaip pagalbos mokykloms įrankius, kuriuos skirtingos mokyklos gali naudoti skirtingai, prisiderindamos prie savo poreikių.

Toks požiūris dominavo ir organizuojant šią konferenciją. Inovatyviausių mokyklų vadovų ir mokytojų pranešimams nebuvo keliamos tematinės užduotys. Buvo pasirinktas pusiau atviros erdvės formatas, kuomet patys pranešėjai galėjo pasirinkti jiems patiems, kaip savo srities profesionalams, svarbiausias atrodančias temas.

2018 m. Metų mokyklos vadove išrinkta, Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorė Inga Vargalienė kalbėjo apie asmeninę lyderystę mokymui(si) ir dalinosi savo sėkmės istorijomis. Pranešimo skaidrės.

2017 m. Metų mokyklos vadovas Vaidotas Kalinas, šiuo metu einantis Ukmergės rajono švietimo skyriaus vedėjo pareigas, pasakojo apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę. Pranešimo skaidrės.

Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė, 2016 m. tapusi TOP3 Metų mokyklos vadove dalinosi savo mokykloje naudojamų refleksijų patirtimi ir nauda. Pranešimo skaidrės.

Panevėžio Vilties progimnazijos pradinių klasių mokytoja Asta Sakalienė, išrinkta 2018 m. Inovatyviausia pradinių klasių mokytoja pasakojo, kaip susidoroja su ateities atnešamais iššūkiais ir jau nuo pirmųjų klasių tam ruošia savo mokinius. Pranešimo skaidės.

2018 m. Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja pripažinta Laima Zdanavičienė iš Akmenės gimnazijos visus konferencijos dalyvius pripildė pozityvios energijos ir kvietė kolegas išeiti iš „žaliosios zonos“ ir nenustoti tobulėti. Pranešimo skaidrės.

Klaipėdos Vitės progimnazijoje dirbanti, 2018 m. Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja tapusi Jurgita Kupšytė-Karbauskė pasakojo, kaip sugeba visus vaikus sudominti matematika, mokydama jos „kitu kampu“. Pranešimo skaidrės.

Marius Narvilas, 2016 m. Inovatyviausių menų, technologijų mokytoju pripažintas Vilniaus jėzuitų mokyklos mokytojas su kolegomis dalinosi asmeniniais patyrimais ir patarimais, kaip susitvarkyti su mokytojams keliamais lūkesčiais bei neperdegti. Pranešimo skaidrės.

Rytis Jezukevičius, 2018 m. patekęs tarp TOP3 Inovatyviausių kalbų mokytojų pasidalino savo mintimis apie mokytojų prestižą, žiniasklaidos vaidmenį bei pačių mokytojų galimybes jį keisti. Pranešimo skaidrės.

Inovatyviausia 2016 m. fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė iš Kauno Jėzuitų gimnazijos pasakojo, kaip neskausmingai pereiti nuo žaidimo prie mokslinio tyrimo. Pranešimo skaidrės.

Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos mokytojas Algis Bitautas, 2018 m. Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas dalinosi savo mintimis apie mokyklines istorijos dalykos programas bei kaip galima mokytis (ne)nuobodžią istoriją. Pranešimo skaidrės.

Visą konferencijos vaizdo įrašą galite rasti paspaudę čia.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“.

7 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš pradedant dalykų integraciją

Mus supantis pasaulis yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas, tad mums reikia pasiimti savo mokinius į tokias mokymosi keliones, kurios padėtų ugdyti būtinas nuostatas ir gebėjimus reikalingus sėkmingam gyvenimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalykų integracijai ir judėjimui link visa apimančio mokymo ir mokymosi. Integruotas mokymo ir mokymosi procesas leidžia peržengti dalykų ribas ir pabrėžti juos vienijančius konceptus.

Daugelis mokyklų tam tikru lygmeniu jau dabar integruoja dalykus. Tiems, kurie nori plėsti tokią praktiką arba pradėti, jei dar jos neturi, pravartu pradėti nuo atsakymo paieškų į šiuos klausimus.

  1. Kodėl Jūsų mokyklai svarbu pradėti integruoti dalykus? Dalykų integracija, kaip ir bet kuris kitas pokytis, turėtų prasidėti nuo klausimo „kodėl?“ Jei „kodėl“ turės aiškų atsakymą, kiti žmonės bus labiau linkę pritarti Jūsų idėjoms, prisidėti prie jų plėtojimo ir įgyvendinimo. „Kodėl yra atskaitos taškas nuo kurio Jums reikia pradėti veikti ir komunikuoti“, – teigia Simon Sinek.

 

  1. Kas bus atsakingas už šio projekto įgyvendinimą? Tam, kad įdiegti naujus mokymo ir mokymosi būdus, mokytojai turi gauti reikalingą paramą viso proceso metu. Jūsų pagalba ir reikalingo laiko bei resursų paskyrimas komandai yra būtinas, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir gerų rezultatų.

 

  1. Kokios patirties ir žinių Jūsų mokytojai jau turi? Kokios yra Jūsų komandos stipriosios ir silpnosios pusės? Svarbu pažinti komandą su kuria dirbate ir užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę atskleisti savo stipriąsias puses. Integruotas ugdymas reikalauja kitokių gebėjimų ir nuostatų nei mokytojams gali būti įprasta. Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai yra būtini, siekiant kad procesas būtų efektyvus.

 

  1. Kokie didžiausi iššūkiai, kurie visą šį laiką Jus stabdė? Prieš pradedant integruoti dalykus yra prasminga aptarti su kokiais iššūkiais tikėtina susidursite procese ir kaip juos ketinate spręsti? Kliūtys gali būti labai skirtingos – laikas, aplinka, gebėjimų trūkumas, turinys, mokymosi įrankiai, mokytojų ar tėvų pasipriešinimas, nežinomybės baimė, nepavykusi komunikacija, nepagrįstas sudėtingumas ir t.t.

 

  1. Ar mokymo procesas gali būti lankstus, kai to reikia? Svarbu, kad mokytojai turėtų galimybę perdėlioti tvarkaraštį ar sukeisti vietomis temas. Arba eiti mokytis į lauką, organizuoti ugdymo procesą už klasės ribų. Siekiant paskatinti mokytojų bendradarbiavimą pravartu jiems numatyti bendrą laiką, skirtą darbui drauge.

 

  1. Kokią medžiagą būtų prasminga paskaityti prieš pradedant integruoti dalykus? Nacionalinę ugdymo programą, strateginius valstybės, miesto ar mokyklos dokumentus, mokslinius straipsnius? Skaitytų dokumentų aptarimas yra puikus būdas pradėti diskusiją.

 

  1. Ko galite imtis, kad užtikrintume gerą komandos veikimą? Dalykų integracija reikalauja daug komandinių pastangų ir bendradarbiavimo. Integruojant dalykus gali atsirasti daug nesklandumų, jei nesate sutarę, kaip vyksta bendradarbiavimas. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet yra ypatingai svarbu susitarti kaip bus užtikrinama komunikacija ir kokie yra kiekvieno dalyvio lūkesčiai, prieš kylant problemoms.

Daugiau informacijos ir patarimų galite rasti svetainėje: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Oficialiai kreipėsi į kandidatus į prezidentus: prašo nacionaliniu lygiu sutarti dėl ilgalaikės švietimo strategijos

Atsižvelgdami į tai, kad kiekvienų rinkimų metu visuomenės laukia naujų sprendimų, kaip reikėtų reformuoti švietimo sistemą, tačiau strateginių pokyčių trūksta, šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas oficialiai kreipėsi į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus, prašydami įsipareigoti pasiekti nacionalinį susitarimą bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui.

Siekiama, kad šiuo sprendimu būtų susitarta dėl esminių švietimo sistemos tikslų, jos strategijos artimiausiems metams bei užtikrinimo, kad to susitarimo būtų laikomasi nepriklausomai nuo rinkimų laimėtojo.

Švietimo kokybę išskiria investuotojai

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad kokybiškas švietimas yra sėkmingos valstybės ateitis ir jis turi būti gerinamas tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio mokymo atžvilgiu. Jų vertinimu, siekiant gerinti šalies moksleivių ugdymą ir jų pasiekimus, būtinas ilgalaikis nacionalinis susitarimas, kuris nubrėžtų ilgo laikotarpio bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimo gaires bei iškeltų šių sistemų tobulinimo tikslus.

„Investuotojų apklausos nuosekliai išskiria švietimo kokybę kaip pagrindinį iššūkį Lietuvoje, todėl būsimo Lietuvos Prezidento (-ės) lyderystė suvienijant politines jėgas, užsibrėžiant esminę kryptį ir esminius principus švietime yra būtina. Atėjo laikas žiūrėti toli į ateitį ir nesivaikyti trumpalaikių naudų“, – teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuva garsėja kaip aukštos kvalifikacijos informacinių ir fintech technologijų specialistų šalis, tačiau tokių specialistų daugėja veikiau dėl pavienių organizacijų pastangų ir pačių žmonių noro mokytis, o ne dėl bendrų valstybės numatytų gairių.

Todėl vienas iš svarbiausių švietimo strategijos tikslų – svarbiausių kompetencijų ateities darbuotojui nustatymas bei jų ugdymas visuose mokymosi lygiuose. Tik taip Lietuva gali įsitvirtinti pasaulyje kaip aukštos pridėtinės vertės šalis.

Vienos kadencijos neužtenka

Organizacijų atstovai pabrėžia, jog nacionalinis susitarimas būtinas dėl tęstinumo užtikrinimo. Vienos kadencijos laikotarpiu dideli pokyčiai neįgyvendinami – be to, reikalingas ir tolimesnis nuoseklus sistemos palaikymas.

„Esame tikri, jog nacionalinis susitarimas švietime užtikrintų efektyvesnį bendrojo ugdymo vystymą, kuris šiandien patiria itin sunkius išbandymus, o kokybiškų sprendimų įgyvendinimui gali prireikti ir dešimtmečio. Todėl įgyvendinant tokius sprendimus yra būtinas stabilus ir tvirtas palaikymas visoje šalyje“, – teigia Žinių ekonomikos forumo tarybos narys Irmantas Švažas.

Organizacijos kreipdamosi į kandidatus mano, kad naujojo šalies vadovo lyderystė yra būtina sąlyga, galinti suvienyti ekspertų, praktikų ir politinių partijų jėgas, inicijuoti diskusiją dėl tokio susitarimo turinio bei tikslų, įtvirtinti susitarimą, kurį palaikytų ir pasirašytų visos pagrindinės šalies politinės partijos.

Toks susitarimas galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, jog, susitelkus partijoms, galima pasiekti tokių strateginių pokyčių, kaip praėjusių metų rudenį pasirašytas susitarimas iki 2030 m. Lietuvos kariuomenei skirti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbūs visi ugdymo etapai

Lietuvoje dažnai kalbama apie bendrąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą, bet ne visuomet užtektinai dėmesio yra skiriama profesiniam mokymui bei neformaliajam švietimui, kurie yra itin svarbūs nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės ar žmogaus amžiaus.

„Mūsų valstybės ateitis priklauso nuo to, ar šalies švietimo sistema bus pasiruošusi XXI a. iššūkiams. Kai šalyje lėtėja darbo našumo augimas ir mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, žūtbūt reikalinga kompleksinė ir sisteminga reforma, kurioje dalyvautų ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas, suinteresuotas, kad ugdymo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus, ugdyti kūrybingus žmones, padedančius ne tik prisitaikyti, bet įgalinančius kurti ir didinti šalies konkurencingumą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pasak jo, viso to nepasieksime, jei nebus priimti ilgalaikiai, nuo politinių ciklų nepriklausomi sprendimai. Turėtume daug didesnį dėmesį skirti profesinio mokymo sistemai ir jos tobulinimui, kuriai politinio dėmesio vis pritrūksta. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas ragina kandidatus į Respublikos Prezidentus pasiekti susitarimą dėl švietimo sistemos tikslų ir jos ilgalaikės strategijos, kuria galėtų remtis ne tik šiemet, bet ir kituose rinkimuose Lietuvos piliečių pasitikėjimą gavę žmonės.

Kreipimosi tekstą galite rasti čia.

Susitikime konferencijoje Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį!

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kviečia Lietuvos mokytojus, mokyklų vadovus ir savivaldybių atstovus kartu praleisti dieną mokantis vieniems iš kitų švietimo konferencijoje „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“.

Konferencija vyks 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Renginio metu diskutuosime apie ateitį, savo netradiciniais pavyzdžiais dalinsis įvairių disciplinų mokytojai, nominuoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose: pradinio ugdymo; biologijos, chemijos; fizikos; matematikos, IT; kalbų; menų ir technologijų; socialinių dalykų bei mokyklų vadovai. Po pranešimų visi dalyviai bus laukiami neformalioje diskusijoje su pranešėjais, kurios metu kviesime ne tik išgirsti, bet ir pasidalinti savo patirtimi.

„Šiandien daugelis sukame galvas, kaip supažindinti vaikus su realaus pasaulio iššūkiais, diegti jiems mąstymo būdus, kurie padėtų greitai prisitaikyti sparčiai kintančioje aplinkoje, leistų kurti inovacijas. Esame taip panirę į šios „panacėjos“ paieškas, kad kartais pamirštame, jog paprasčiausias ir efektyviausias dalykas, kuris gali padėti – mokymasis vieniems iš kitų. Būtent į tokias patirties dalybas ir orientuota ši pirmoji, tikimės tradicija tapsianti, Inovatyviausių mokytojų konferencija“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ vadovas Arminas Varanauskas.

Ne laukime, o kurkime ateitį – kviečiame registruotis į konferenciją ir tapti šio pokyčio dalimi!

Registruotis galite iki gegužės 20 d., registraciją rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Konferencijoje galėsite išgirsti pranešimus šiomis temomis:

1. „Senos geros naujos idėjos“
Asta Sakalienė | Inovatyviausia pradinio ugdymo mokytoja
Panevėžio „Vilties“ progimnazija

2. „Asmenybės ūgtis: išeikime iš žaliosios zonos, mieli kolegos“
Laima Zdanavičienė | Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja
Akmenės gimnazija

3. „Matematika kitu kampu“
Jurgita Kupšytė-Karbauskė | Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja
Klaipėdos Vitės progimnazija

4. „Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau!?“
Marius Narvilas | Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas
Vilniaus jėzuitų gimnazija

5. „Šiuolaikinio pedagogo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje“
Rytis Jezukevičius | Inovatyviausias kalbų mokytojas
Kauno Jono Jablonskio gimnazija

6. „Nuo žaidimo iki mokslinio tyrimo“
Rigonda Skorulskienė | Inovatyviausia fizikos mokytoja
Kauno jėzuitų gimnazija

7. „Kaip mokytis (ne)nuobodžią istoriją, arba mokyklinių programų klausimu“
Algis Bitautas | Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas
Vilniaus Taikos progimnazija

8. „Asmeninė lyderystė mokymui(si). Sėkmės istorijos“
Inga Vargalienė | Metų mokyklos vadovė
Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija

9. „Apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę: Ukmergės rajono patirtys“
Kalinas Vaidotas | Metų mokyklos vadovas
Ukmergės švietimo skyriaus vedėjas

10. „Mokytojas – reflektuojantis lyderis“
Kaunickienė Natalija | Metų mokyklos vadovė
Salduvės progimnazija

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“

Vilniaus Žemynos gimnazija darnumo virusą skleidžia globaliai

Vilniaus Žemynos gimnazija aktyviai dalyvauja organizacijų, dirbančių gamtosaugos ir darnios aplinkos srityse. VŽG yra asocijuota UNESCO mokykla, Baltijos jūros projekto narė ir t.t. Dalyvavimas sySTEAM projekte leido permąstyti turimas praktikas bei sukurti naujas iniciatyvas, kurios buvo pristatytos tarptautinėje Aplinkosauginio vystymo konferencijoje, kurią organizavo pati mokykla.

Konferencijoje dalyvavo mokiniai iš 10 skirtingų šalių. Jie turėjo galimybę pristatyti savo patirtį, dirbant su darnaus vystymosi iššūkiais savo mokyklose ir šalyse. sySTEAM projekto partneriai iš Barselonos – Virolai mokyklos – taip pat atsiuntė savo iniciatyvos prezentaciją į šią konferenciją. Renginyje dalyvavo ir grupė iš Japonijos, Osakos Semboku mokyklos.

Akivaizdu, kad biologinės įvairovės nykimo, taršos ir klimato kaitos iššūkiai tampa vis labiau matomi bei neatidėliotini. Siekiant užtikrinti esminius ir ilgalaikius pokyčius mes turime dar daugiau dėmesio skirti šioms temoms, apie jas kalbėti ir su mokiniais, ir su likusia visuomenės dalimi. Įgyvendinant projektą mokiniai dalyvavo aplinkosauginių problemų sprendime, naudodami išmanias technologijas kūrė modernias ir saugias aplinkas, o po to savo kūrinius bei sprendimus pristatė tarptautinėje konferencijoje bei kituose renginiuose.

Iniciatyva buvo smarkiai remiama VŽG direktorės Rūtos Krasauskienės, kuri suteikė galimybę su projekto rezultatais dirbusiems mokiniams išvykti į užsienyje – Vokietijoje, Danijoje ir Japonijoje – vykusius renginius. Stiprus vadovybės įsitraukimas buvo vienas iš iniciatyvos sėkmės kriterijų, nes įgyvendinant tokio masto projektą kilo daug nenumatytų iššūkių, kuriuos sėkmingai mokiniams ir mokytojams padėjo išspręsti mokyklos administracija.

Smagiausia, kad dalyvavimas šiame projekte buvo naudingas ne tik gimnazijos mokiniams, bet ir visiems mokytojams. Tokio didelio projekto įgyvendinimas yra puiki galimybė apmąstyti dar kartą tai, kas svarbiausia ir prasmingiausia ugdymo programoje šiandien. Mokytojai turi būti pasirengę priimti iššūkius viso projekto įgyvendinimo metu – tiek iš savo kolegų, su kuriais viską kuria, tiek ir iš mokinių, kurie tampa aktyviais savo mokymosi dalyviais. Bet su tinkamu nusiteikimu, mokyklos vadovybės parama ir bendro tikslo turėjimu – įmanoma įveikti visus iššūkius!

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Laikas lengviems sprendimams švietime praėjęs: asmeninė sėkmės istorija

Pritrauk jaunų žmonių mokytojauti – padaryta; integruok dalykus – padaryta; daugiau realų pasaulį primenančio ugdymo – padaryta; daugiau praktinių eksperimentų – padaryta.. Toks sąrašas galėtų tęstis amžinai ir mes vis dar diskutuotume ar mūsų švietimo sistemoje nieko netrūksta. Pavyzdžiui, gamtoje nėra vieno magiško dalyko, kuris gali viską sustatyti į vietas – visų derinys yra tai, kas svarbiausia. Nepaisant to, svarbu nepamiršti mažesnės ekosistemos, kuriam mes šiuo metu priklausome (kai esame po vandeniu, turime nepamiršti kaip pakeisti kvėpavimą ir gebėti plaukti). Tas pats galioja ir mokykloms.

Ar mokyklos apsibrėžia jų mažas ekosistemas? Ar jos save mato „dideliame paveiksle“? Ar jos nusistato kryptį, ar prisiderina prie bendro plano? Aš esu sėkmingai įgyvendinęs daugybę ugdymo projektų ir lygiai tiek pat padaręs klaidų su tais projektais. Iš pradžių nesupratau, kodėl vieną kartą pasisekė, o kitą – ne. Bet įgavus patirties pradėjau matyti, kad nepaisant to, jog ugdymo projektas lieka nepakitęs – keičiasi mokiniai ir kontekstas. Ir tam pakanka vienerių metų. Taigi, tais kartais, kai man nepasisekdavo, to priežastimi būdavo, kad man nepavykdavo perprasti mažesnės ekosistemos (klasės) ir matyti jos „dideliame paveiksle“.

Kokie galėtų būti sprendimai? Ir ar aš sprendžiu teisingą problemą?

Esu pakeliui į mokyklą, kur mokau chemijos, fizikos ir matematikos. Svarstau kodėl mokiniai dabar norėtų mokytis šių dalykų, kai už lango toks gražus pavasariškas oras. Man reikėtų apsitarti su savo kolegomis, bet jie yra tokie nuostabūs ir užsiėmę, kad jaučiuosi nejaukiai prašydamas jų laiko savo diskusijoms. Tai daro mano darbą sudėtingu, bet aš turiu kažką daryti, tad palinkstu prie ugdymo programos ir pasirenku įdomų laboratorinį eksperimentą – kad mokiniai atsimintų, jog mums buvo smagu. Aš pamirštu tuos anksčiau keltus klausimus, kokia yra mano maža ekosistema, koks yra mano vaidmuo joje ir kaip ji susijusi su „dideliu paveikslu“?

Aš viliuosi, jog ne man vienam kyla tokios mintys. Po daugelio apmąstymų aš susikūriau algoritmą, kaip gerus ugdymo projektus paversti realybe:

  • Koks yra mano vaidmuo mažoje ekosistemoje? Ar šis vaidmuo gali būti prasmingas ilgame laikotarpyje? Jei ne – turiu kažką pakeisti, jei taip – galiu judėti toliau.
  • Ar aš suteikiau mokiniams tinkamus instrumentus, kad jie galėtų man teikti grįžtamąjį ryšį, kad jie galėtų apie tai kalbėti taip, kaip jiems labiausiai priimtina?
  • Ar aš esu pasirengęs pakeisti savo elgseną, nes pasaulis aplink mane irgi pasikeitė? Išmokti dirbti su naujomis technologijomis, kad galėčiau rodyti tinkamą pavyzdį?
  • Ar aš galiu pasiremti kitų mūsų bendruomenėje esančių žmonių stiprybėmis, kad jie prisidėtų prie mūsų mažos ekosistemos vystymosi?
  • Ar esu pasiruošęs klysti ir visos kelionės metu nepamiršti žiūrėti į veidrodį?

Tikiu, jog žmonės turi rasti savo kelią ne sunkiuoju būdu – pritapkite ar išnykite – bet leidžiant jiems patiems atrasti tinkamiausią sau vaidmenį ekosistemoje ir asmeninę sąsaja su „dideliu paveikslu“.

Kad pradėti būtų lengviau, džiaugiuosi galėdamas pasidalinti keliais praktiniais instrumentais, kurie leistų mažais žingsneliais prisijaukinti didesnius pokyčius. Šie dokumentai buvo parengti įgyvendinant Erasmus+ projektą sySTEAM:

  • Technologijų ir jų naudojimo ugdyme analizė;
  • Gairės technologijų naudojimui mokykloje;
  • STEAM parengties lygių sistema;
  • STEAM diegimo plano gaires;
  • Gairės mokyklos bendradarbiavimui su verslu ar nevyriausybiniu sektoriumi;
  • Gairės dalykų integracijai.

Svarbiausia – sisteminis požiūris į pokyčius ir jų įgyvendinimą. Turėjau idėją pastatyti sumažintą Saulės sistemą mokyklos koridoriuje. Darant tai pirmą kartą – mokiniams labai patiko, bet kai pabandėme pakartoti – jiems tai nebebuvo įdomu. Tuomet aš supratau, kad į šį procesą turėčiau įtraukti daugiau skirtingų dalykų mokytojų. Visam šiam procesui suvaldyti aš naudojau projekto metu parengtus instrumentus. Tai padarius pavyko pasiekti žymiai geresnius rezultatus nei pirmą kartą įgyvendinant šį sumanymą vienam.

Aš kiek plačiau pristatysiu savo projektą.

Problema, kurią sprendžiau

Ugdymo programoje Saulės sistema atrodė kiek sausoka. Taip, apie tai yra gausybė informacijos ir galima naudoti daug vaizdų, bet vis vien visai tai teorija. Mokiniams tiesiog paskaityti apie tai, pažiūrėti vaizdo įrašą atrodė pernelyg standartiška ir mažai naudinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą – kaip galiu padaryti, kad ši tema taptų aktuali mano mokiniams? Tai ir buvo problema, kurią bandžiau spręsti.

Tolimesni žingsniai

Pirmiausia, aš suorganizavau susitikimą į kurį pakviečiau visus šiai klasei dėstančius mokytojus. Pasiūliau tiesiog 15 minučių pasimėtyti idėjomis. Ne kažką konkretaus kurti, bet tiesiog padaryti „minčių lietų“. Didžioji dalis mokytojų rado tam laiko ir po šio susitikimo mes jau turėjome bendrą projekto tikslą – klasė parengs sumažintą Saulės sistemos modelį ir mokiniai pristatys individualiai planetas su kuriomis jie dirbo asmeniškai.

Aš buvau laimingas, kad ir kitiems mokytojams ši idėja pasirodė įdomi, nors dalis jų neslėpė nerimo dėl papildomo laiko, kurio reikės šiam projektui įgyvendinti. Nusprendžiau, kad kitame susitikime spręsime šią problemą.

Iš pastarojo susitikimo supratau, kad norėdami būti produktyvesniais turime susitikimus organizuoti mažesnėmis grupėmis, tad taip ir padariau. Susitikau atskirai su mažomis grupelėmis mokytojų po kelis kartus. Buvome griežtai sutarę, susitikimui neskirti daugiau nei 30 minučių. Jų metu kristalizavome kokias mokinių kompetencijas padės ugdyti mūsų pasirinktas projektas.

Galutinis rezultatas buvo geresnis nei galėjau tikėtis. Mane praturtino kitų dalykų mokytojų įžvalgos ir aš galiausiai buvau nustebęs, kiek daug pastangų mokiniams reikės įdėti, kad jie sugebėtų įgyvendinti šį projektą. Mokiniai turi gebėti skaičiuoti išties labai didelius skaičius, gebėti naudotis skalėmis, matuoti dydžius, ieškoti informacijos (istorinės, mitologinės, mokslinės), užsiimti dizainu, naudoti technologijas. Kad tai nebūtų pabaiga, nusprendėme mokiniams iškelti kūrybinio ir kritinio mąstymo reikalaujantį iššūkį – jiems reikėjo rasti sprendimus, kurie leistų žmonėms gyventi skirtingose planetose.

Taigi mokiniams tai leido integruoti žinias iš įvairių skirtingų dalykų, atskleisti savo stipriąsias puses tokiame dideliame projekte, o mokytojai užuot turėję daug atskirų atsiskaitymų, galėjo įvertinti viską drauge.

Sėkmė

Taaaip! Mums pavyko padaryti viską taip, kad projekto įgyvendinimui nereikėtų papildomo laiko, dėl ko baiminosi dalis mokytojų. Toks didelis integruotas projektas leido sutaupyti mokytojams laiko ruošiantis pamokoms bei vertinant mokinius.

Galiausiai, visa Saulės sistema buvo fiziškai įrengta mūsų mokyklos koridoriuje, o ją rengę mokiniai darė pristatymus likusiai mokyklos bendruomenei.

Padėkoję mokiniams už puikų darbą ir juos įvertinę, mes neatidėliodami sėdome aptarti viso projekto eigos. Nuotaikos buvo puikios, diskusija konstruktyvi ir neilgai trukus mes pasirengėme projekto tobulinimo planą, kurį panaudosime kitąmet.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Tarpdisciplininis globalizacijos darbas Virolai mokykloje Barselonoje: Barselona, sumanesnis miestas

Dalyvavimas sySTEAM projekte Virolai mokyklai suteikė galimybę įgyvendinti daugelį dalykų apimantį, integruoto ugdymo projektą. Problemomis grįsto ugdymo ir bendradarbiavimo mišinys leido studentams sukurti prasmingą mokymosi aplinką.

Barselona siekia tapti atskaitos tašku pasauliui, kuomet kalbama apie sumanesnius miestus. Prie to stipriai prisideda vietos valdžios institucijos, kurioms padeda bendruomenės bei privačios įmonės teikdamos įvairius pasiūlymus. Kasdien bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų skaičius, dirbančių su miesto darnumu, auga.

Būtent dėl šios priežasties mes ir nusprendėme pasiūlyti savo mokiniams tarpdisciplininį projektą, kurio tikslas juos įgalinti prisidėti prie miesto gerinimo. Dirbdami grupėse, turėdami skirtingus vaidmenis ir tirdami realaus gyvenimo aspektus jie pozityviai prisidėjo prie miesto vystymosi.

Šiame projekte buvo apimti gamtos mokslų, technologijų, istorijos, geografijos ir kalbų dalykai. Mokiniai mokėsi apie Barselonos miesto vystymąsi (nuo Romos periodo iki nūdienos), tyrinėjo eismo ir užterštumo įtaką miestui, kūrė „žalesnius“ viešojo transporto sprendimus, teikė pasiūlymus dėl „žaliųjų“ zonų plėtojimo mieste ir programuodami Arduino ieškojo technologinių sprendimų šioms problemoms. Visos šios veiklos stipriai prisidėjo prie įvairių kompetencijų ugdymo: kūrybiško ir kritinio mąstymo, skaitmeninių kompetencijų, tyrimų, bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimų.

Įgyvendinant projektą mokiniai taip pat buvo supažindinti su Tvaraus vystymosi tikslais ir darbotvarke, o galutinis rezultatas – pastatytas miniatiūrinis Barselonos modelis su įdiegtais siūlomais mokinių sprendimais – miesto valdžios prašymu buvo pristatytas Sumanaus miesto konferencijoje.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

 

NVO švietimo tinklas pateikė siūlymus dėl bendrojo ugdymo programų atnaujinimo

Tinkle esančios organizacijos išreiškė principinį pritarimą dėl ugdymo turinio atnaujinimo reikalingumo, bet kartu pateikė ir papildomus siūlymus kaip galima būtų tobulinti parengtas Ugdymo turinio atnaujinimo gaires. Siūlymuose akcentuojama pilietiškumo ugdymo svarba, daugiau galimybių praktiniam ugdymui, neformaliojo švietimo plėtra ir dėrmė su formaliojo švietimo posisteme. Taip pat pritariama kaupiamojo balo idėjai ir siūloma į kaupiamąjį balą įtraukti ir neformaliu bei savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Su visais Tinklo siūlymais galite susipažinti čia.

Nacionalinis švietimo NVO tinklas susibure siekiant efektyvesnes ir kokybiškesnes švietimo politikos Lietuvoje bei glaudesnio nepriklausomu švietimo veikeju ir instituciju bendradarbiavimo ja igyvendinant. Šiuo metu asociacija vienija 15 švietimo srityje veikianciu organizaciju: Lietuvos suaugusiuju švietimo asociacija, Nacionaline treciojo amžiaus universitetu (TAU) asociacija, Viešoji istaiga Europos namai, viešoji istaiga Pilietiniu iniciatyvu centras, viešoji istaiga Pilietines visuomenes institutas, LCC tarptautinis universitetas, Socialiniu mokslu kolegija, asociacija „Žiniu ekonomikos forumas“, vaiku darželis „Nendre“, visuomenine organizacija Baltosios pirštines, viešoji istaiga Pasaulio pilieciu akademija, asociacija Lietuvos moksleiviu sajunga, viešoji istaiga Demokratine mokykla, Viešoji istaiga Lauko darželis. Tinklo veikla koordinuoja viešoji istaiga Europos namai.

Lietuvos mokyklose įgyvendintas projektas „Ugdymo kokybės gerinimas diegiant inovacijas švietime“

Neseniai užbaigtas asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vykdytas projektas, kurio metu atrinktų fasilitatorių komanda įvairiose Lietuvos mokyklose vedė užsiėmimus tema “Ugdymo kokybės gerinimas, diegiant inovacijas švietime”. Užsiėmimų metu mokytojai buvo kviečiami diskutuoti apie inovacijas švietime, dalintis savo pavyzdžiais bei įsitraukti į naujų inovacijų kūrimą. Iš viso buvo aplankytos šešiolika įvairių Šalčininkų, Kauno, Trakų bei Panevėžio mokyklos, kuriose buvo susitikta su daugiau nei 280 mokytojų!

Užsiėmimai buvo vykdomi remiantis projekto metu sukurta metodika, paremta dalyvaujamojo dizaino principais, kurie leido dalyviams aktyviai įsitraukti į užsiėmimą, patiems dalintis savo patirtimi bei sužinoti, kokie ugdymo metodai yra paplitę kitose Lietuvos mokyklose, taip skleidžiant gerąją patirtį tarp skirtingų mokyklų mokytojų.

Taip pat greitu metu turėtų startuoti e. platforma, kurioje bus galima rasti inovacijų pavyzdžius iš įvairių Lietuvos mokyklų bei dalintis savo patirtimi diegiant inovacijas ugdyme.

Džiaugiamės ir dėkojame aktyviai į projektą įsitraukusiomis mokyklomis, kurios noriai dalinosi savo patirtimi ir linkime sėkmės įgyvendinant užsiėmimų metu sukurtas inovacijas! 

Projekte dalyvavusios mokyklos:

Šalčininkų raj. Jašiūnų pagrindinė mokykla
Garliavos A. Mitkaus pagrindinė mokykla
Aukštadvario gimnazija
Panevėžio r. Paliūniškio pagrindinė mokykla
Velžio gimnazija
Kauno Tado Ivanausko progimnazija
Domeikavos gimnazija
Šalčininkų r. Poškonių pagrindinę mokyklą
Šalčininkų r. Baltosios Vokės Šilo gimnazija
Panevėžio r. Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla
Turgelių Aistuvos gimnazija
Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinė mokykla
Lentvario pradinė mokykla
Trakų gimnazija
Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija
Santarvės gimnaziją

Projektui pasibaigus fasilitatorių komanda ir toliau lankysis mokyklose, tad susidomėjusias mokyklas kviečiame rašyti el. paštu gintare.zi@zef.lt. 

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai!

Penktadienio vakarą apdovanoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai. Renginys Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotas jau trečius metus.

Apdovanojimuose, kuriuos globoja Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, inovatyviausiais buvo išrinkti 7 sričių mokytojai: pradinių klasių, kalbų, matematikos ir informatikos, biologijos ir chemijos, fizikos, menų ir technologijų, socialinių dalykų. Komisija, rinkdama nugalėtojus, įvertino beveik 200 nominacijų.

Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja tapo Akmenės gimnazijos pedagogė Laima Zdanavičienė. Inovatyviausio fizikos mokytojo nominaciją pelnė Šiaulių Lieporių gimnazijos mokytojas Remigijus Pozniakovas. Matematikos ir IT srities laureatė – Klaipėdos Vitės progimnazijos mokytoja Jurgita Kupšytė-Karbauskė.

Inovatyviausios gimtosios ir užsienio kalbų mokytojos vardas atiteko Panevėžio rajono Velžio gimnazijos pedagogei Vaida Šiaučiūnei. Pradinio ugdymo kategorijoje inovatyviausia mokytoja tapo Asta Sakalienė iš Panevėžio „Vilties“ progimnazijos, socialinių dalykų kategorijoje laimėtoju išrinktas Vilniaus Taikos progimnazijos mokytojas Algis Bitautas. Inovatyviausias menų ir technologijų mokytojas – Albertas Juškauskas iš Kauno jėzuitų gimnazijos.

Iškilmingoje ceremonijoje taip pat išrinkti Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje tiekėjas ir Metų mokyklos vadovas. Pirmuoju tapo Viešoji įstaiga „Robotikos akademija“, tuo metu metų mokyklos vadovės titulas atiteko Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorei Ingai Vargalienei.

Kiekvienoje srityje inovatyviausiais tapę mokytojai laimėjo galimybę nuvykti į bet kurią norimą tarptautinę konferenciją švietimo tema užsienyje. Grįžę iš jos jie bus raginami dalintis patirtimi su kitais kolegomis ir plėsti inovatyviausių mokytojų gretas.

 

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus, jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti tinklalapyje: www.mokytojuapdovanojimai.lt