fbpx


Kūrybingumo ugdymo tyrimas – savaime klasėje gera atmosfera neatsiranda

Penktos ir devintos klasės mokiniams didžiausias iššūkis yra gebėjimas išmokti „būti“ ir „gyventi“: atrasti klasėje savo vaidmenį, santykį su kitu, drįsti pasisakyti pamokoje. Tai atskleidė lapkričio 7 d. pristatytas tyrimas „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“.

Su pilna tyrimo ataskaita galite susipažinti čia. 

Šių klasių moksleiviai neatsitiktinai buvo pasirinkti kaip tyrimo objektas – tiek penktų, tiek devintų klasių mokiniai dažniausiai keičia mokymosi aplinką: klasę ir netgi mokyklą. Vienas iš tokius pokyčius patyrusių moksleivių savo būseną po beveik pusmečio naujoje klasėje apibūdino taip (pastaba – kalba netaisyta): „Maždaug visi iš vienos jie mokyklos kaip ir turėjo draugą, o aš tai vienas su kuo bendrauju, kai visi užsiėmę, kaip ir turi su kuo bendrauti. O aš pasimetęs, <…> prie ko prieiti aš pasimetęs gal prie mergaičių, gal prie berniukų, toks nejaukiai jaučiausi.” Atėjus į naują klasę vaikams sunku ne tik surasti, su kuo kalbėtis, bet netgi suprasti, kaip elgtis, kad pritaptum, iš tavęs nesijuoktų: „Aš netgi neradau kaip stovėti, kaip neatrodyti keistai…”, − sako kitas mokinys.

Asociacijų „Kūrybinės jungtys“ ir „Žinių ekonomikos forumas“ atliktas tyrimas parodė, kad šiandien dalyje mokyklų mokinių integracijai skiriamas nepakankamas dėmesys – apsiribojama tuo, kad moksleiviai pasako savo vardą ir iš kokios mokyklos yra atėję. Deja, to negana, kad jie susipažintų ir susikurtų geras mikroklimatas klasėje. Anot tyrimų autorių, taip pat neteisinga manyti, kad geras santykis, tarpusavio pasitikėjimas atsiranda savaime, be tikslingų pastangų. „Tai nevyksta savaime. Tai sudėtingi procesai, į kuriuos būtina investuoti, nes tai yra pagrindas gerai mokymosi atmosferai ir, kaip rodo tyrimas, net patyčių prevencijai“, – teigia  tyrimo autorė Sandra Zaidova.

Projekto metu į mokyklas buvo kviečiami savo srities profesionalai, kurie kasdienėje savo veikloje problemų sprendimui naudoja kūrybingumą. Tyrime šie žmonės buvo vadinami „kūrėjais“. Įžengę į sudėtingus klasių santykius, jie per trumpą laiką pasiekė teigiamų rezultatų: po projekto patys moksleiviai įvardino, kad anksčiau buvusios baimės dingo. „Moksleiviai visiškai kitaip pradėjo reaguoti, jei jų klasiokai pradeda juoktis − dabar jie drauge su klasiokais gali juoktis. Moksleiviai pažino vienas kitą ir jų baimė, kad iš jų bus pasityčiota, sumažėjo arba visai jos neliko“, − teigia tyrėja.

Dirbdami su mokinių santykiais ir klasės atmosfera, kūrėjai sukūrė mokymuisi palankesnę aplinką. Viena moksleivė apibūdina įvykusį pokyti: „Aš labai bijodavau prie lentos stovėti, nežinau kodėl, man tiesiog būdavo kažkas tokio „tik neiti tik neiti“. O dabar jau nebijai, nes žinai, kad niekas nesijuoks, arba juoksis bet nepiktybiniai.“ Kitaip tariant, išmokimas „būti“ klasėje yra pamatas tolimesnei galimybei mokytis.

Naudodami sociometrinį metodą, tyrėjai vaizdavo mokinių tarpusavio santykius klasėje prieš ir po intervencijos. Kūrėjų darbo metu moksleiviai klasėje atrado žmones, su kuriais nori labiausiai bendrauti, leisti savo laiką, prašyti jų pagalbos, beveik visais atvejais sustiprėjo mokinių tarpusavio ryšiai.

Tyrimas atskleidė ir tai, kad svarbu į moksleivius žiūrėti kaip į lygiaverčius partnerius, jie nori išmokti spręsti problemas, tačiau ne visada sulaukia pagalbos. Mokytojų akimis moksleiviai buvo matomi kaip tie, kuriuos reikia prižiūrėti, globoti, jie yra įvardijami kaip vaikiški, tad ir jų problemos priimamos kaip vaikiškos. Tuo tarpu kūrėjai mokinių santykių problemas vertino rimtai, kalbėjo su jais kaip lygiais, ir už tai mokinių buvo vertinami.

„Tyrimas atskleidė, kad vienintelis pokytis neįvyko ten, kur problema liko neišspręsta – tai yra vaikai nesulaukė tikėtosios pagalbos. Patys mokiniai įvardijo konkrečią problemą, bandė ją spręsti ir nurodė, kad jiems to nepavyko padaryti, nes jie dar nežino, kaip tai daryti. Išvada paprasta − suaugusieji turi gebėti įgalinti moksleivį spręsti problemas, suteikti jiems atitinkamus įrankius, o ne pasyviai stebėti“, − teigia tyrimą pristačiusi Sandra Zaidova.

Pasak S. Zaidovos, projekto metu kūrėjas į mokyklą atneša kūrybišką požiūrį į problemų sprendimą ir skatina elgtis kitaip, tyrinėdamas, ieškodamas duomenų, improvizuodamas, nebijodamas klysti, nesitaikydamas su vyraujančiomis normomis, kvestionuodamas tradicines elgesio praktikas. S. Zaidova teigia, kad kūrėjas tarsi veidrodis: „Jie atspindi elgesį, situacijas ir, svarbiausia, skatina refleksiją – kiekvienoje užduotyje. Tai žmogus, kuris tarsi ateina į mokyklą iš kito pasaulio. Tai padeda, nes dažnai daug veiksmo daroma iš inercijos, neapgalvojant.“

Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto tikslas – parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant kūrėjus ir panaudojant jų pedagoginį potencialą, tampa mokymo(si) prioritetu ir padeda spręsti esminius šiandienos ugdymo iššūkius bei parengti rekomendacijas dėl sisteminio kūrėjų įtraukimo į mokymą(si) ugdymo įstaigose.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai – kas taps Metų publikos mokytoju?

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2017 – tai antrus metus iš eilės vykstanti iniciatyva „iš apačios“. Iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir tarti „ačiū“ jiems už darbą.

Šiais metais iniciatyvos organizatoriai gavo daugiau nei 200 nominavimo paraiškų, kurios pasiskirstė į 9 skirtingas nominacijų kategorijas. Inovatyviausio mokytojo vardo siekė mokytojai iš daugiau nei 150 skirtingų mokyklų iš visos Lietuvos.

Bendradarbiaujant su portalu 15min bus skirtas papildomas prizas publikos internetinio balsavimo metu išrinktam mokytojui. Savo balsą galima atiduoti už vieną iš 19 mokytojų, kurie kiekvienoje iš septynių kategorijų ekspertų komisijos buvo atrinkti į geriausiųjų trejetukus. Daugiausiai balsų sulaukęs mokytojas pelnys Metų publikos mokytojo vardą.

Renkant inovatyviausius mokytojus buvo kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat komisija kreipė dėmesį į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Už inovatyviausią ir labiausiai publikos palaikymo nusipelniusį mokytoją skatiname balsuoti iki lapkričio 21 d. 11 val. Oficiali apdovanojimų ceremonija, kurios metu paaiškės konkurso nugalėtojai, vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

BALSUOTI GALITE ČIA

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Vyks tyrimo pristatymas apie ugdymo problemų sprendimą mokyklose

Lapkričio 7 d. 15 val. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks 2017 m. atlikto tyrimo „Kūrėjų vaidmuo sprendžiant ugdymo problemas mokyklose“ pristatymas. Tyrimo tikslas – parodyti, kaip kūrybingumo ugdymas, įtraukiant kūrėjus pagal „Kūrybinių partnerysčių“ modelį ir panaudojant jų pedagoginį potencialą, tampa mokymo(si) prioritetu ir padeda spręsti esminius šiandienos ugdymo iššūkius. Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovės Mildos Laužikaitės teigimu, kiekviena konkreti programa mokykloje kuriama remiantis situacijos analize ir unikaliu programos dalyvių (moksleivių, mokytojų, kūrėjų) indėliu. Toks procesas užtikrina, kad mokyklai netaikomas iš anksto paruoštas sprendimas. Tyrime dalyvavusi tikslinė grupė penktos ir devintos klasės mokiniai, jų mokytojai ir darbui partnerystėje su mokykla specialiai parengti įvarių kūrybinių profesijų praktikai.

Vienas iš tyrime išaiškėjusių iššūkių yra mokinių integracija mokykloje. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad „Kūrybinių partnerysčių“ modelio taikymas keičia tarpusavio ryšius: tarp mokinių, mokytojų ir administracijos (tiek tarp šių grupių, tiek grupių viduje), todėl gali būti naudojamas kaip efektyvi priemonė, siekiant tinkamai integruoti naujus mokinius mokykloje.

Renginio metu taip pat bus pristatytos ir kitos tyrimo įžvalgos, kurios gali būti aktualios patyčių problemos mokyklose sprendimui, mokinių skatinimui išsakyti savo bei išgirsti kitų nuomones bei jausmus, žinoma, kūrybingumo, kaip mąstymo gebėjimo, ugdymui.

Po pagrindinių tyrimo įžvalgų pristatymo vyks tyrimo aptarimas – dalyviai bus kviečiami dalintis savo pastebėjimais ir įžvalgomis, diskutuoti, formuoti tolimesnes rekomendacijas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, įgyvendina asociacijos Kūrybinės jungtys ir „Žinių ekonomikos forumas.

Kodėl pradinių klasių mokytojas yra lemtingas žmogus vaiko gyvenime?

Apie tai, kad pradinių klasių mokytojas vaidina labai svarbų vaidmenį kiekvieno vaiko gyvenime kalba ir psichologai, ir švietimo specialistai. Neatsitiktinai dėl inovatyviausio Lietuvos pradinių klasių mokytojo vardo šiemet varžosi daugiausia kandidatų – tai tapo populiariausia nominacija Žinių ekonomikos forumo rengiamuose apdovanojimuose. Apie aukštus pradinių klasių pedagogams keliamus reikalavimus ir jiems tenkančią atsakomybę plačiau kalba Žinių ekonomikos forumo Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų iniciatyvos koordinatorė Gintarė Petkevičienė, vaikų psichologė Asta Blandė ir „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė.

„Pradinio ugdymo svarba ir reikšmė grindžiama įvairiais tyrimais, rodančiais, kad kokybiškas pradinis ugdymas mažina socialinę nelygybę, kloja pagrindą svarbiausių gebėjimų formavimuisi ir stiprinimui, didina tikimybę, jog vėliau akademiniai pasiekimai bus aukštesni. Praeitais metais pirmą kartą organizuojant Inovatyviausių mokytojų konkursą gavome daug užklausų dėl pradinio ugdymo mokytojo apdovanojimo – buvo daug norinčių nominuoti inovatyvius pradinio ugdymo pedagogus, bet tam skirtos nominacijos neturėjome. Suvokdami pradinio ugdymo svarbą šiemet atsižvelgėme į kilusį poreikį ir į konkursą įtraukėme šią papildomą nominaciją“, – teigia. G. Petkevičienė.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, pradinukų mokytojo vaidmuo yra labai svarbus jaunojo moksleivio raidai. Dėl to pradinių klasių pedagogų misija skiriasi nuo vyresnių vaikų mokytojų dalykininkų.

„Pradinių klasių mokytojas – tarsi mokyklos vizitinė kortelė, pagal kurią vaikas susikuria nuomonę apie mokyklą, kurioje praleis nemažą dalį laiko. Nuo to, kaip mokytojas pasitinka, ar suteikia reikiamos pagalbos, ar ne, kaip motyvuoja ir moko, padeda susidraugauti ir matyti ne tik savo, bet ir kitų poreikius, labai priklausys vaiko požiūris į tolesnį ryšį su mokykla ir joje dirbančiais pedagogais. O juk viskas prasideda nuo minčių“, – kalba psichologė A. Blandė, konsultuojanti šeimas ir mokyklas.

A. Blandė sutinka, kad pradinių klasių mokytojas yra ypatingas, o kai kuriais atvejais net ir lemtingas žmogus vaiko gyvenimui. Nuo jo gebėjimo pažinti, įsigilinti, suprasti ir gebėti motyvuoti vaiką priklausys, ar jis priims mokymąsi ir bendravimą kaip ypač svarbius dalykus gyvenime ir sieks keistis bei tobulėti.

EBPO švietimo ataskaitos duomenimis, beveik 50 proc. pradinių ir žemesnių vidurinių klasių mokytojų Lietuvoje yra 50-ies metų ir vyresni, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis yra 34 procentai. Tačiau Lietuvos švietimo ekspertai tvirtina, kad nepaisant vyresnio amžiaus, tarp Lietuvos mokytojų yra nemažai tokių, kuriems nestinga inovatyvumo ir noro mokytis.

„Pradinių klasių mokytojai yra patys aktyviausi ir labiausiai naujovėmis besidomintys pedagogai, o šios jų pastangos nuolat domėtis ir mokytis yra itin vertingos vaikams. Būtent pradinėse klasėse vaikai įgyja svarbiausius pagrindus jų ateičiai – tai yra gebėjimas mokytis, kūrybingumas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, todėl niekas nežino, ką veiks dabartiniai pradinukai pabaigę mokyklą, kokios bus jų profesijos ir iššūkiai. Todėl vaikams gyvenime labiausiai pravers šie dar pradinėse klasėse įgyti pagrindai ir svarbiausias iš jų – gebėjimas nuolat mokytis visą gyvenimą“, – teigia „Šviesos“ direktorė J. Nacevičienė, penktadienį apsilankiusi pradinių klasių mokytojams skirtoje konferencijoje „Naujoji karta: atradimų pamokos nuo 1 klasės“.

Ekspertai sutinka, kad paskatinti kuo daugiau mokytojų žvelgti į savo darbą inovatyviai, drąsiai, nebijoti mokytis ir išbandyti naujoves gali geroji jų kolegų patirtis ir patarimai. Kitas veiksnys – būtinybė sudaryti mokytojams sąlygas naudotis naujausiomis ugdymo priemonėmis, derinti įvairius metodus ir įgyvendinti sumanymus.

„Dirbti su šiandienos vaikais yra labai įdomu, tačiau ne visi mokytojai tai pozityviai priima ir to siekia. Tam, kad vaikai norėtų kartu su mokytoju tyrinėti, eksperimentuoti ir  atrasti, reikia pačiam būti smalsiam, kūrybingam ir energingam, ieškoti naujovių, įvairių netikėtų priėjimų, skirtingos aplinkos ir būtinai bendradarbiauti su mokinių tėvais. Mokytojams tenka gana daug užduočių, tačiau džiaugiuosi, kad mokyklose sutinkame ne vieną įkvepiantį pavyzdį. Jie – nuolat apsupti mokinių, o kartu nuveikti darbai stebina visą mokyklos bendruomenę“, – teigia A. Blandė.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai bus paskelbti Vilniuje, lapkričio 21 dieną. Nugalėtojus renkanti komisija vadovaujasi keliais pagrindiniais kriterijais: pedagoginis profesionalumas, lyderystė, technologijų taikymas ugdyme ir nuolatinis tobulėjimas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Realaus pasaulio klausimai reikalauja įvairių disciplinų derinimo

Neseniai Lietuvoje viešėjo vokiečių profesorius K. M. Schwab, kuris kalbėjo apie ketvirtosios industrinės revoliucijos keliamus iššūkius. Ketvirtoji industrinė revoliucija iš esmės keičia gamybos procesus, verslo modelius, o kartu ir reikalavimus švietimui.

AB „Vakarų laivų gamyklos“ generalinis direktorius, ŽEF Tarybos narys Arnoldas Šileika pastebi, kad nebereikia kelti klausimo, kaip ugdyti ketvirtajai pramonės revoliucijai pasiruošusį asmenį: „Į klausimą, kaip sustiprinti vaikų raštingumą, jų tiriamuosius ir problemų sprendimo gebėjimus, kurie tampa vis svarbesni bet kuriame darbe, galima sugalvoti įvairių atsakymų, tačiau pasigavome holistinę STEAM (ang. science, technology, engineering, arts, maths) bangą. Dabar tai nėra nei stebuklas, nei naujiena – tai racionalus atsakas reaguoti į eksponentiškai vykstančius pokyčius darbo rinkoje. Su tuo susiduria visos pažengusios šalys“.

Ugdymo plėtotės centro metodininkė Aušra Gutauskaitė pastebi, kad Lietuvoje susidomėjimas STEAM mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis išlieka mažas, todėl tam būtinas kokybiškas STEAM ugdymas. „Dėmesys  tyrinėjimo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo, kūrybingumo gebėjimų ugdymui, pakeis mokinių galimybes baigus mokyklą.“ Ji teigia, kad jau dabar Lietuvos mokyklose derinamos įvairios priemonės: keičiamas ugdymo procesas, įrengiamos laboratorijos, plėtojami bendradarbiavimo saitai tarp STEAM mokyklų.

A. Šileika pabrėžia, kad praktinis dalykų išbandymas bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis praturtina formalųjį ugdymo turinį ir padeda prisitaikyti prie kylančių iššūkių: „Praktinis dalykų tyrinėjimas iš esmės savaime yra tarpdisciplininis. Kai išeiname į gatvę, kiemą, parduotuvę esame priversti spręsti įvairius iššūkius, kuriems reikia skirtingų gebėjimų ir žinių. Kiekviena vieta turi savo gamtos ir kultūros istoriją, todėl ją analizuoti galima remiantis skirtingomis disciplinomis. Gali būti lankomasi svarbiose istorinėse, kultūrinėse vietose, galima tiesiog analizuoti aplinką ar gamtą. Kodėl neturėtume įleisti vaikų į įstaigas, kuriose jie turės galimybę dirbti ateityje? Užduoti žmonėms klausimus, kurie yra tos srities profesionalai? Tai lavina ir jų suvokimą apie tai, kokių žinių bei gebėjimų reikia įgyti“, − dėsto mintis A. Šileika.

Jis prideda, kad daugelio praktinių problemų nebegalima išspręsti vien tik biologijos, fizikos ar kurios nors kitos srities žiniomis: „Iššūkiai yra daugialypiai, o sprendimui rasti reikalingas mąstymas turi būti toks pat dinamiškas kaip ir mus supantis pasaulis. Nesvarbu ar tai klausimas, kaip iškelti laivą iš dugno, ar kova su klimato kaita – realaus pasaulio klausimai reikalauja įvairių žinių ir gebėjimų, taigi neturėtume apgaudinėti mokinių, ugdydami juos pagal atskirų dalykų programas. Įvairių temų integralus mokymasis padeda kurti visapusišką supratimą apie tai, kaip pasaulis veikia iš tikrųjų“.

Mokyklos reaguodamos į kylančius iššūkius imasi įvairių iniciatyvų: organizuoja ir dalyvauja įvairiuose konkursuose, ekskursijose, festivaliuose ir kituose renginiuose. Ugdymo plėtotės centro metodininkė Ona Vaščenkienė džiaugiasi, kad galima rasti nemažai pavyzdžių, kai pats mokytojas yra aktyvus ir kuria integruotą, į aktyvią tiriamąją veiklą orientuotą, įtraukiantį ugdymo turinį, kuriam nereikalingi dideli ištekliai: „Entuziastingai ir išradingai dirbančių mokytojų sąrašas yra gana ilgas. Visi jie suteikia galimybę tyrinėti, spręsti problemas, ieškoti atsakymų, argumentuoti, diskutuoti, užduoti klausimus.“ Ji pastebi, kad tokie mokytojai ne tik kuria inovatyvias pamokas, bet ir organizuoja vasaros stovyklas, savaitgalio užsiėmimus, ekspedicijas. Taip mokiniai patiria pažinimo džiaugsmą ir ruošiami susidoroti su iššūkiais, kurie jų laukia ateityje.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. AB „Vakarų laivų gamykla“ yra „Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Kviečiame dalyvauti konsultacijoje apie dvejopą smegenų tyrimų panaudojimą

Ši konsultacija yra dalis ES finansuojamo mokslinių tyrimų projekto „Žmogaus smegenų projektas“, apimančio smegenų mokslo, kompiuterijos ir medicinos sritis. Kaip ES finansuojamas projektas, „Žmogaus smegenų projektas“ yra įsipareigojęs vykdyti tik nekarinius mokslinius tyrimus. Tačiau tokie tyrimai gali sulaukti karinio susidomėjimo dėl politinių, saugumo, žvalgybos tikslų.

Šių konsultacijų tikslas − ištyrinėti Europos piliečių vertybes, nuogąstavimus ir požiūrius į smegenų tyrimų naudojimą, nesvarbu, ar tai būtų politiniai, saugumo, žvalgybos ar kariniai tikslai. Tad šioje apklausoje apie tai turėsite unikalią galimybę išsakyti savo nuomonę.

Apklausos pildymas užtruks nuo 7 iki 10 minučių. Užpildę apklausą galite laimėti du bilietus į pasirinktą filmą. Apie tai daugiau informacijos rasite apklausos pabaigoje. Atsakymai yra  anoniminiai.

Norėdami dalyvauti apklausoje, spauskite šią nuorodą:

https://dbt.engagesuite.org/lt/actions/2/tab/2/events/2

Dalyvauti apklausoje galima iki lapkričio 3 d.

Daugiau apie projektą galite rasti čia: https://www.humanbrainproject.eu/en/

Mokykla turi įgalinti mokytoją, o mokytojas − mokinį

„Ar versle, ar mokykloje sėkmės receptas tas pats – turime nuolat apmąstyti savo darbą ir analizuoti, ar negalime pasiekti dar geresnių rezultatų. Aukščiausi pasiekimai ten, kur vyksta nuolatinis žmonių tobulėjimas“, − teigia ŽEF Tarybos narys, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas kalbėdamas apie tai, kas lemia bet kokios organizacijos sėkmę.

„Ne kas kitas, o žmonės lemia pokyčius, tad reikia į juos investuoti. Pavyzdžiui, mes savo darbuotojus užsiauginame, įvairiais būdais prisidedame prie jų mokymo, o tai mums padeda būti pranašesniems.“ Vis dėlto UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius mano, kad nuolatinis tobulėjimas nevyks be vidinės motyvacijos varomų darbuotojų. Jo manymu, noras ir užsidegimas kartais gali netgi kompensuoti formalių žinių ar kompetencijų trūkumą: „Manau, kad mokytojai yra svarbiausia grandis švietimo sistemoje, todėl turime sudaryti sąlygas mokytojo profesijos siekti motyvuotiems ir tikrai norintiems mokyti žmonėms.“

2016 m. Inovatyviausio biologijos, chemijos nominacijos laimėtoja Janė Liutkienė pritaria verslo atstovo mintims ir teigia, kad dažna problema mokykloje tampa pasimetimas tarp įvairių reikalavimų, ataskaitų, dėl to nebelieka vietos refleksijai, leidžiančiai pastebėti reikšmingas detales. Jos manymu, tobulėjimui aplinką kuria ir visų mokytojų gebėjimas pastebėti kiekvieną mokinį pamokoje.   

„Mokykloje esame greta nuolatinio augimo, judėjimo, kaitos, gyvos emocijos. Šiame chaose mokytojas turi pateikti medžiagą suprantamai, kiek įmanoma glausčiau ir patraukliau. Labai svarbu, mokytojo turimos dalyko, kurso, temos vizijos. Tada, kai jis puikiai žino, ką akcentuoti, kalbės trumpai. Pati stengiuosi mažiau kalbėti, parinkti tokius metodus, kad mokiniai mokytųsi savarankiškai. Siekiu, kad kiek įmanoma giliau mokiniai suvoktų dalyko logiką, vidinius ryšius. Niekada nedirbau su klase, mokiau ir mokau konkrečius mokinius. Svarbu matyti vaikų akis ir skaityti jose perteikiamą informaciją“, − apibendrina chemijos mokytoja ekspertė.

Janė pastebi, kad bendradarbiavimas tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių mokykloje, yra būtinas, nes tai veda mokymosi pažangos link. Draugo pagalbą Janė laiko vienu iš patikimiausių ugdymo metodų mokymosi mokytis kompetencijai ugdytis:

„Pamokoje, neformalioje veikloje, jei tik įmanoma, mokytoju prašau būti pažengusius mokinius. Metodas turi dvigubą naudą, nes tobulėja abu komandoje besimokantys mokiniai. Iš karto matyti, kuris jaunasis chemikas gali tapti pedagogu. Dirbdami šiuo metodu mokiniai patys sau iškelia daug dalykinių klausimų ir sugeba dažniausiai patys rasti atsakymus į juos, kritiškai pažvelgia į problemą“. Ji priduria, kad bendradarbiavimas be mokymosi mokytis, socialinių ir komunikacijos kompetencijų ugdo ir kritinį mąstymą bei mokinių raštingumą: „Manau, žmogaus raštingumas – tai ne gebėjimas parašyti tekstą be klaidų,  raštingumas – gebėjimas ir noras skaityti, analizuoti, kritiškai vertinti, diskutuoti.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra „Inovatyviausio biologijos, chemijos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Mikas Vengris: Mokytojo lyderystei skleistis būtina laisvė

Mikas Vengris

Mokytojo lyderystė gali reikštis skirtingomis formomis ir būdais. Prof. dr. Mikas Vengris, UAB Mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ inžinierius−konstruktorius mano, kad nesvarbu ar tai vyksta formalioje, ar neformalioje erdvėje, tačiau mokytojo lyderystė sukuria galimybes tobulėti ir palieka įsimintiną pėdsaką jaunuolio gyvenime.

Anot jo, mokykloje ugdomos kompetencijos apima viską: nuo raidžių rašymo iki matematinės analizės elementų ir sudėtingų tekstų interpretavimo, todėl joje svarbu pasiekti du dalykus. „Pirma, kad žmonių kūrybingumui būtų sąlygos skleistis. Antra, kad žmonės įgytų orientavimosi ir sprendimų priėmimų įgūdžių, leidžiančių jiems sėkmingai veikti įvairiose srityse ir susidoroti su iškilusiomis problemomis (pavyzdžiui, virėjui gaminant patiekalą pristigo vieno ingrediento, bet jis čia pat sumąstė, kokiu kitu jį galima pakeisti ir pietūs sėkmingai įvyko). Tam reikia, kad mokykloje mokiniai spręstų kuo daugiau uždavinių, kuriuose priimtinas daugiau negu vienas sprendimas ar atsakymas“.

Lietuvoje dirba daugiau nei 30 000 bendrojo ugdymo mokytojų ir kiekvienas jų, padeda įgyvendinti šiuos dalykus. Pasak M. Vengrio, jie be pamokų vedimo yra ir pavyzdžiai, į kuriuos (arba prieš kuriuos) mokiniai orientuojasi, kurdami savo asmenybę. Jis nurodo, kad svarbi sąlyga mokytojo lyderystei skleistis yra savarankiškumo suteikimas. „Ypač svarbu, kad mokytojai turėtų pakankamai laisvės rinktis, kaip ir ko jie moko savo mokinius. Mokykla ir mokymas(is) yra žmonių bendravimo procesas. Tam tikri standartai būtini, bet nereikėtų to proceso sureglamentuoti taip detaliai, jog galų gale vietoje mokinio ir mokytojo teliktų du savo algoritmus vykdantys kompiuteriai.“

UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas pasakoja, kad jei nebūtų turėjęs tokių mokytojų, kurie tuo laiku laužė įvairius nusistovėjusius standartus, viskas būtų pakrypę kitaip: „Dabar tai atrodo kaip visiškas kosmosas. Kaip sakė Niutonas – jei aš ir mačiau toliau nei kiti, tai tik todėl, kad stovėjau milžinams ant pečių…“ Jis teigia pastebintis, kad tiek lazerių pramonės įmones, tiek mokyklas tarpusavyje sieja būtent mokymosi aspektas.

 „Kai baigiasi darbo laikas, kai gamybinėse patalpose užgęsta šviesos ir stovėjimo aikštelėje lieka vos vienas kitas automobilis, žmonės, kurie lieka darbe yra tie moksliukai besimokantys naujų dalykų, kuriantys naujus prietaisus ir darantys eksperimentus. Kitaip tariant, tai ta kūrybingoji bendruomenės dalis. Jie dar mokykloje konstruodavo visokius techninius žaisliukus, tą patį daro ir darbe. Tik žaislai daug brangesni, o sukonstruotus daiktus paskui galima parduoti klientams už didelius pinigus“, − teigia jis.

Prof. dr. Mikas Vengris pripažįsta, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jam atrodo, kad mokytojo darbas reikalauja tam tikro herojiškumo, atsidavimo, kūrybos: „Manau, kad reikia tam tikrų pastangų, kad, pavyzdžiui, fizikos mokytojas pasiliktų su mokiniais po pamokų kabinete, kol jie konstruos futbolą žaidžiantį robotą. Kad lietuvių kalbos mokytojas įkurtų mokykloje knygų klubą. Biologijos mokytojas savo asmeniniu laiku suorganizuotų tarp klasių vykstantį protų mūšio turnyrą. Fizinio lavinimo mokytojas iki 8 vakaro pasiliktų sporto salėje, kol vyksta tarpklasinės krepšinio varžybos, ar kol vaikai tiesiog žaidžia krepšinį. Tam reikia pasiryžti būti ne tik mokymo programos vykdytoju…“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ yra „Inovatyviausio fizikos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Lietuvos ekonomikai reikšmingi magistro baigiamieji darbai bus apdovanoti piniginėmis premijomis

15min.lt nuotrauka

Ūkio ministerija ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ išrinko geriausius magistrinių darbų autorius, kuriems paskirtos piniginės premijos už šalies ekonomikos tyrimus ir konkurencingumo įžvalgas. Pirmąją vietą užėmė Kauno technologijos universiteto magistrė Jurgita Butkevičienė, antrąją – Vilniaus universiteto magistras Paulius Imbrasas, trečiąją – Aleksandro Stulginskio universiteto magistrė Monika Šveikienė.

„Šių metų magistro baigiamųjų darbų įžvalgos suteikė galimybę giliau pažvelgti į Lietuvos verslui ir šalies ekonomikai aktualius klausimus. Darbuose analizuojami inovatyvūs žemės ūkio sprendimai, verslumo skatinimas, naujų medžiagų kūrimas, ekonomikos augimo analizė. Vertinimo komisijai teko nelengva užduotis iš pristatytų darbų atrinkti tuos, kurie verčiausi užimti prizines vietas“, – teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Pirmoji vieta ir 1500 eurų piniginė premija atiteko Jurgitai Butkevičienei iš Kauno technologijos universiteto ir jos vadovei prof. dr. Jurgitai Sekliuckienei už magistrinį darbą tema „Antrepreneriškos orientacijos poveikis Lietuvos įmonių eksporto rezultatams“. Darbe ne tik apibendrinamos pagrindinės įmonių nurodytos problemos, kurios stabdo eksporto plėtrą, tačiau formuluojamas detalus siūlymų paketas mokslininkams, verslo įmonių vadovams ir antrepreneriams, politikos formuotojams ir net rizikos kapitalo turėtojams.

Antroji vieta ir 1000 eurų premija paskirta Pauliui Imbrasui iš Vilniaus universiteto ir jo vadovui dr. Karoliui Kazlauskui už darbą tema „Trečios kartos organinių šviestukų su naujais triazino junginiais optimizavimas“. Nagrinėjama tema yra aktuali, kadangi darbe iškeltomis įžvalgomis siekiama spręsti aktualias mokslines problemas, susijusias su menku energiją taupančių technologijų našumu bei jų tolesniu komercializavimu ir taikymu įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Trečioji vieta ir 500 eurų premija atiteko Monikai Šveikienei ir jos vadovei prof. dr. Vladai Vitunskienei už magistrinį darbą „Žaliasis augimas žemės ūkyje“. Žaliasis augimas žemės ūkyje apibrėžiamas kaip ūkininkavimo praktika ir technologijos, kurių dėka išlaikomas ir didinamas žemės ūkio produktyvumas ir pelningumas, efektyvus išteklių vartojimas, tuo pačiu užtikrinant maisto tvarumą ir aprūpinimą, todėl autorės analizė atskleidė, kad būtinas investicijų skatinimas į inovacijas taršos mažinimo technologijoms.

Tarp geriausių baigiamųjų magistro darbų pateko ir Vilniaus universiteto magistro Audriaus Kalesniko darbas „Kartografinių metodų taikymas  kuršių nerijos kopų paviršiaus pokyčių, 2015–2017 metais, įvertinimui“, Vytauto didžiojo universiteto studentės Viktorijos Tauraitės darbas „Užimtų gyventojų laiko paskirstymo darbui ir asmeniniam gyvenimui palyginamoji analizė ir optimizavimas Lietuvoje“, Mykolo Romerio universiteto studentės Daivos Mencaitės darbas „Individualūs ir išvestiniai akcininkų ieškiniai vadovų civilinės atsakomybės bylose“ bei Kauno technologijos universitetų studentų Linos Paliulytės, Mariaus Kantauto darbas „Smulkių ir vidutinių įmonių integracijos į tarptautines vertės grandines prielaidos: informacijos ir ryšių sektoriaus atvejis“.

Magistro baigiamųjų darbų komisijoje dalyvavo Ūkio ministerijos, Lietuvos inovacijų centro, VšĮ Mokslo ir technologijų parko, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir verslo atstovai.

Darbo moksliniam vadovui išmokama 25 procentai, o darbo autoriui – 75 procentai piniginio prizo sumos.

 

Ateities mokykla: geri rezultatai priklausys nuo vadovo

Kaip įsivaizduojate ateities mokyklą? Kokių ateities mokyklos bruožų jau dabar įžvelgiate Lietuvos mokyklose? Kaip greičiau sukurti ateities mokyklą? Šiuos klausimus uždavėme verslo įmonėms ne vienus metus vadovaujantiems vadovams, kuriems rūpi pokyčiai švietimo srityje.

Svarbiausia – kompetencijos

„Galvodami apie ateities mokyklą galime įsivaizduoti mokytojus robotus, mokinius su virtualios realybės akiniais ar netgi tuščias klases, nes technologijų prieinamumas bus taip pažengęs, kad informaciją bus galima suteikti iš bet kur ir bet kam. Tačiau kalbėdamas apie ateities mokyklą turiu omenyje tokią mokyklą, kuri būtų orientuota į ateitį. Dėmesį turėtume kreipti ne į tai, kokios technologijos bus sukurtos, o kokias kompetencijas ir įgūdžius išugdysime mokiniams, kad jie galėtų būti bet kokios srities kūrėjai“, – teigia Mindaugas Glodas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad apie 65 proc. dabar pradedančių mokytis mokykloje vaikų, dirbs tokių gebėjimų reikalaujančius darbus, į kuriuos šiuo metu dar nėra orientuojamasi. Mokyklos vis dar teikia pirmenybę akademinių įgūdžių lavinimui, susijusiam su tradiciniais mokomaisiais dalykais ir žiniomis. Mažiau dėmesio tenka kompetencijų ugdymui, pavyzdžiui, gebėjimams spręsti problemas, kūrybiškumui, bendradarbiavimui. Paskelbtoje ataskaitoje apie ateities darbus pabrėžiama, kad būtent šių gebėjimų labiausiai reikės tiems, kas gyvens ketvirtosios industrinės revoliucijos laikotarpiu, kuomet bus ištrintos ribos tarp fizinių, skaitmeninių ir biologinių procesų.

Mokytojų entuziazmą lemia vadovų palaikymas

„Kol laukiame esminių pokyčių švietimo sistemoje, mokinių kasdienybė priklauso nuo kiekvieno mokytojo kvalifikacijos ir noro pamokose derinti žinių ir gebėjimų ugdymą. Tai reiškia, kad mokytojai, suprasdami, ko reikės vaikams, susiduria su dideliu krūviu ir sparčiu tempu bei daro daugiau nei reikalaujama egzaminams.  Dėl to mokyklos vadovams kyla iššūkis, kaip motyvuoti mokytojus, kaip jiems suteikti reikalingas priemones ir sąlygas papildomai mokytis, kad pedagogai galėtų keisti tradicinio švietimo nuostatas ir papildomai skirtų laiko ruoštis naujoviškoms ateities pamokoms?“, – teigia Jurgita Nacevičienė, edukacinį turinį kuriančios UAB „Šviesa“ direktorė.

Ji pastebi, kad vadovą, kaip vieną iš pagrindinių švietimo sėkmės veiksnių įvardija ir švietimo ekspertai iš Suomijos, daug metų pirmaujančios pasaulyje pagal mokinių pasiekimus. Įkvepiančių pavyzdžių, prilygstančių Šiaurės šalims, galima rasti ir Lietuvoje. Kaip vieną iš pažangių pavyzdžių J. Nacevičienė įvardija Panevėžio rajono Velžio gimnaziją. Jos direktorių Rimtą Baltušį „Žinių ekonomikos forumas“ pernai apdovanojo kaip „Metų mokyklos vadovą“.

„Pirmą kartą aplankę Velžio gimnaziją netekome žado. Nustebino, kiek daug lemia iš pažiūros paprastos detalės. Pavyzdžiui, mokyklos biblioteka kaip atviras informacijos centras įkurta pačiame vestibiulyje, prie pat įėjimo, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, susiburia per pertraukas, nuolat mato knygų naujienas, gali naudotis kompiuteriais. Net tokia smulkmena kaip mokyklos muziejus – su dideliu langu į koridorių, kad ekspoziciją nuolat matytų pro šalį einantys vaikai. Stiklo durys administracijoje sukuria daugiau atvirumo ir skaidrumo. Bet svarbiausia – suteikta visiška laisvė ir palaikymas mokytojų iniciatyvoms, projektams, idėjoms, kurių čia įgyvendinama labai daug“, – pasakoja J. Nacevičienė.

Ji pabrėžia, kad būtent palanki aplinka ir sudarytos sąlygos mokytojų sumanymams lemia mokyklos pažangą. Gero vadovo užduotis – suburti tam pasirengusius žmones, leisti jiems dirbti ir tobulėti.

„Geriausios idėjos visuomet kyla ne „iš viršaus“, o tiems žmonėms, kurie kasdien dirba su vaikais, juos pažįsta ir dėl jų stengiasi. Vadovas turi sutelkti kompetentingų mokytojų komandą ir leisti jiems atsiskleisti. Tam svarbi ir palankaus bendradarbiavimo kolektyve aplinka, ir pripažinimas už pasiekimus, ir elementarių priemonių suteikimas. Antraip gali surinkti geriausius mokytojus, bet jausdamiesi surištomis rankomis jie nieko negalės padaryti. Mokytojams tenka labai svarbi misija įkvėpti vaikus mokytis, todėl jų pačių kūrybiškumas ir galėjimas jį skleisti yra pagrindinis į ateitį žvelgiančio švietimo variklis“, – teigia J. Nacevičienė.

Nuo ko pradėti kurti ateitį?

M. Glodas sutinka, kad didžiausia našta gula ant vadovo pečių. Tiesa, norėdami išvysti ateities mokyklą ne pavieniuose pavyzdžiuose, bet visoje šalyje, turime to siekti labai kryptingai.

„Siekiant judėti greičiau, turime susitelkti, susitarti dėl pokyčių. Iš verslo pusės galiu pasakyti, pokyčiai nevyksta izoliuotoje terpėje. Organizacija gali pasiekti gerų rezultatų tada, kai vadovas yra organizacijos vedlys: mąsto strategiškai, nuolat ieško galimų partnerysčių, siekia, kad kolektyvas būtų kuo labiau išmaningesnis. Tas pats galioja ir mokykloje, kur mokyklos vadovui ypač svarbu nepasimesti rutininiuose darbuose ar kasdien kylančiose problemose. Bet kokie pokyčiai reikalauja drąsos, ir tai yra suprantama. Tačiau tikrai turime kuo džiaugtis ir dabar – tai daugybę gerų mokyklų valdymo, kūrybiško, inovatyvaus ugdymo pavyzdžių, apie kuriuos reikia kalbėti garsiau, skatinti juos“, – teigia M. Glodas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.