Ekspertų nuomonė

A-Varanauskas-konf

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo.
A-Varanauskas

Tobuliname švietimą? Pradžioje susitvarkykime stalą

Norite dirbti produktyviau? Pirmas žingsnis – susitvarkykite savo darbo vietą. Taip byloja ne tik populiarių patarimų knygelės, bet ir rimti vadybos ekspertai. Sakysit, o tai prie ko čia tas švietimas? Mano galva, švietime turime būtent šią „higieninę“ problemą – dar nesusitvarkėme savo darbo stalo, o jau bandome pradėti rimtai dirbti.
helloquence-5fNmWej4tAA-unsplash

Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. II dalis

Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir plėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga.
kyle-glenn-nXt5HtLmlgE-unsplash

Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. I dalis

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.
kestutis-setkus

Tinkamas metas susitarti, ką vadiname MTEP: misija (ne)įmanoma

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta esminiai pokyčiai, susiję su inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) politikos peržiūra – pradedamas prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos - sumanios specializacijos – strategijos kryptingas įgyvendinimas, parengtas ir svarstomas daug diskusijų visuomenėje sukėlęs naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą, kurios rezultatai gali lemti naujų reformų įgyvendinimą ir pan.
Milda Lauzikaite

Savarankiškos asmenybės ugdymas: ką gali mokyklos?

Kai mokiniai atlieka kūrybines užduotis, jie įsitraukia emociškai ir pradeda aktyviai mąstyti, nes reikia ieškoti ir atsirinkti informaciją, priimti daugybę sprendimų, formuluoti savo nepriklausomas žinutes, ieškoti joms išraiškos būdų.
milda-lauzikaite

Mokykla – ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi erdvė

Efektyvus kvalifikacijos kėlimas gali būti visai paprastas, įtraukiantis ir kasdienis procesas, kai pati mokykla tampa ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi ir tobulėjimo vieta. Mokymasis darbo vietoje, sprendžiant realias ugdymo problemas, mokantis kolegialiai ir konsultuojant išorės profesionalams – visų šių mokymosi būdų sinergija padeda mokytojams augti ir tobulėti.
A-Varanauskas-konf

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo.
A-Varanauskas

Tobuliname švietimą? Pradžioje susitvarkykime stalą

Norite dirbti produktyviau? Pirmas žingsnis – susitvarkykite savo darbo vietą. Taip byloja ne tik populiarių patarimų knygelės, bet ir rimti vadybos ekspertai. Sakysit, o tai prie ko čia tas švietimas? Mano galva, švietime turime būtent šią „higieninę“ problemą – dar nesusitvarkėme savo darbo stalo, o jau bandome pradėti rimtai dirbti.
helloquence-5fNmWej4tAA-unsplash

Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. II dalis

Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir plėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga.
kyle-glenn-nXt5HtLmlgE-unsplash

Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. I dalis

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.
kestutis-setkus

Tinkamas metas susitarti, ką vadiname MTEP: misija (ne)įmanoma

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta esminiai pokyčiai, susiję su inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) politikos peržiūra – pradedamas prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos - sumanios specializacijos – strategijos kryptingas įgyvendinimas, parengtas ir svarstomas daug diskusijų visuomenėje sukėlęs naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka Lietuvos inovacijų politikos peržiūrą, kurios rezultatai gali lemti naujų reformų įgyvendinimą ir pan.
Milda Lauzikaite

Savarankiškos asmenybės ugdymas: ką gali mokyklos?

Kai mokiniai atlieka kūrybines užduotis, jie įsitraukia emociškai ir pradeda aktyviai mąstyti, nes reikia ieškoti ir atsirinkti informaciją, priimti daugybę sprendimų, formuluoti savo nepriklausomas žinutes, ieškoti joms išraiškos būdų.
milda-lauzikaite

Mokykla – ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi erdvė

Efektyvus kvalifikacijos kėlimas gali būti visai paprastas, įtraukiantis ir kasdienis procesas, kai pati mokykla tampa ne tik mokinių, bet ir mokytojų mokymosi ir tobulėjimo vieta. Mokymasis darbo vietoje, sprendžiant realias ugdymo problemas, mokantis kolegialiai ir konsultuojant išorės profesionalams – visų šių mokymosi būdų sinergija padeda mokytojams augti ir tobulėti.