Ekspertų nuomonė

Kaip ugdyti mąstančią ir kuriančią asmenybę?

Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas.

Pažangios verslo idėjos mokyklų valdymui

Šiandien jau yra pavyzdžių, kuomet į mokyklą bandoma žiūrėti kaip į organizaciją, kurioje gali galioti dauguma principų ir veikti procesų, kurie gyvuoja verslo pasaulyje. Tam, kad tai veiktų, svarbu tinkamai parengti ir įgalinti vadovus bei mokytojus, daugiau taikyti įtraukimo, „dvipusio eismo“ principus vietoje nurodinėjimo „iš viršaus į apačią“ filosofijos.

Šiuolaikinė mokykla – savarankiška, kūrybiška ir bendruomeniška

Ateities mokykla, kokią mes įsivaizduojame: savarankiška, tačiau atvira ir bendruomeniška, kūrybiška, besimokanti ir besidalinanti žiniomis, patirtimi, sėkmės pavyzdžiais. Šiuolaikinės mokyklos pagrindas yra vadovai lyderiai, motyvuoti ir profesionalūs mokytojai, kūrybiški ir personalizuoti mokymo(si) metodai, bendradarbiavimas su bendruomene.

Inovacijoms Lietuvoje reikia daug kantrybės

Lietuvai šiuo metu reikia kuo daugiau jaunų, inovatyvių įmonių, kuo daugiau inovatyvių darbo vietų ir naujų, kartais beprotiškų, idėjų – vien tam, kad kuo daugiau protingų ir verslių žmonių liktų Lietuvoje, kad augtų bendras idėjų kiekis ir kūrybingumas, būtų ugdomas mokslo praktiškumas ir verslumas. Jei mes sugebėsime sukurti mokslui ir inovacijoms palankią aplinką, būsime tolerantiški rizikai ir nesėkmei, pripažinsime ilgalaikių tikslų svarbą ir džiaugsimės visais įmonių pasiekimais, turėsime daugiau galimybių tapti tikrai inovatyvia šalimi.

Jauno verslo proveržį užtikrins profesionali, motyvuota ir rezultatyvi komanda

Išskirčiau dvi pagrindines gebėjimų kryptis – tai sugebėjimas išvesti organizaciją į dideles rinkas ir mokėjimas transformuoti kompaniją tuomet, kai to reikia. Gimę, užaugę, mokęsi ir pradėję dirbti mažoje rinkoje, neturime suvokimo, kaip sukurti aukštą pridėtinę vertę pasauliniu mastu, kur veikia ne tik rinkos dėsniai, tačiau ir kultūriniai, kalbos, verslo supratimo ir kiti niuansai.

Ateities lyderių ugdymui būtina efektyvi verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė

Šiandien neužtenka parengti tik siauros specializacijos ir mąstysenos profesionalą. Verslui, kuris nori išlikti konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, gyvybiškai svarbios plataus profilio asmenybės. Svarbu pažymėti, kad jau dabar, o ateityje dar labiau, reikės tarpdiscipliniškai, nestandartiškai mąstančio žmogaus. Tad universitetams tenka sunki užduotis – ugdyti nekonvencinio požiūrio, plataus profilio, kūrybiškai ir originaliai mąstančias asmenybes.

Verslo lyderius būtina ugdyti dar mokykloje

Labai svarbu suprasti, kad gyvename pasaulyje, kuriame modelis – dar mokykloje apsisprendžiu dėl profesijos, studijuoju, gaunu atitinkamą darbą, kopiu karjeros laiptais – neturi jokių garantijų. Profesijų ribos nyksta, tampa labai svarbu derinti konkrečios srities išmanymą su bendraisiais gebėjimais – gebėjimu vystyti idėjas, jas komunikuoti ir įgyvendinti, rasti bendraminčių ir partnerių, dirbti su kitais, veikti atsakingai.

Daugiau dėmesio Lietuvoje reikia skirti toms sritims, kurių tarptautiniai reitingai „nematuoja“

Bet, mano nuomone, svarbiausia, pasidžiaugus gerais reitingo rezultatais ir visomis reformomis, kurios minimos ataskaitoje, neužmigti ant laurų ir skirti didesnį dėmesį toms sritims, kurių tarptautiniai reitingai tiksliai nematuoja. Kalbu apie tokius opius klausimus kaip kvalifikuotos darbo jėgos pakankamumas, adekvati mokestinė našta pirmaisiais verslo metais, intelektinės nuosavybės bei mokslo finansavimo reguliavimas, skatinantis startuolių ir pumpurinių įmonių (spin-off) kūrimąsi, mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir bendrą Lietuvos įmonių modernėjimą.

Išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą

Šiandieniniame pasaulyje labiausiai vertinamas unikalus kūrybinis mąstymas, gebėjimas analizuoti pateiktą informaciją ir ją perdirbti savaip, o ne tiesiog atsiminti. Darbdaviai ieško darbuotojų, kurie geba galvoti ir kurti kitaip, nes rinka persotinta to, kas jau žinoma ir įprasta, – būtina kurti naujus, unikalius produktus ir paslaugas. Atsiduriame užburtame rate – ugdome vaikus, kurie įpranta viską mokytis atmintinai, kurių nuomonė nėra vertinama ir svarbi. Į mokykloje užduodamus klausimus jis turi atsakyti ir užduotis atlikti teisingai.

Ribodami verslo sektoriuje dirbančių mokslininkų galimybes, pasiliksime inovacijų reitingo uodegoje

2014 m. kovo 13 dieną Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai mokslinėms išvykoms. Anot LMT, paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai, o verslo sektoriuje dirbantiems mokslininkams bei tyrėjams tokia galimybė nėra suteikiama. Tokia tvarka yra ydinga, nes ignoruojant verslo sektoriuje dirbančius mokslininkus ir tyrėjus, Lietuva riboja savo potencialą tapti konkurencingesne mokslo ir technologinės plėtros sektoriuje ir siekti Inovacijų sąjungos tikslų.

Kaip ugdyti mąstančią ir kuriančią asmenybę?

Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas.

Pažangios verslo idėjos mokyklų valdymui

Šiandien jau yra pavyzdžių, kuomet į mokyklą bandoma žiūrėti kaip į organizaciją, kurioje gali galioti dauguma principų ir veikti procesų, kurie gyvuoja verslo pasaulyje. Tam, kad tai veiktų, svarbu tinkamai parengti ir įgalinti vadovus bei mokytojus, daugiau taikyti įtraukimo, „dvipusio eismo“ principus vietoje nurodinėjimo „iš viršaus į apačią“ filosofijos.

Šiuolaikinė mokykla – savarankiška, kūrybiška ir bendruomeniška

Ateities mokykla, kokią mes įsivaizduojame: savarankiška, tačiau atvira ir bendruomeniška, kūrybiška, besimokanti ir besidalinanti žiniomis, patirtimi, sėkmės pavyzdžiais. Šiuolaikinės mokyklos pagrindas yra vadovai lyderiai, motyvuoti ir profesionalūs mokytojai, kūrybiški ir personalizuoti mokymo(si) metodai, bendradarbiavimas su bendruomene.

Inovacijoms Lietuvoje reikia daug kantrybės

Lietuvai šiuo metu reikia kuo daugiau jaunų, inovatyvių įmonių, kuo daugiau inovatyvių darbo vietų ir naujų, kartais beprotiškų, idėjų – vien tam, kad kuo daugiau protingų ir verslių žmonių liktų Lietuvoje, kad augtų bendras idėjų kiekis ir kūrybingumas, būtų ugdomas mokslo praktiškumas ir verslumas. Jei mes sugebėsime sukurti mokslui ir inovacijoms palankią aplinką, būsime tolerantiški rizikai ir nesėkmei, pripažinsime ilgalaikių tikslų svarbą ir džiaugsimės visais įmonių pasiekimais, turėsime daugiau galimybių tapti tikrai inovatyvia šalimi.

Jauno verslo proveržį užtikrins profesionali, motyvuota ir rezultatyvi komanda

Išskirčiau dvi pagrindines gebėjimų kryptis – tai sugebėjimas išvesti organizaciją į dideles rinkas ir mokėjimas transformuoti kompaniją tuomet, kai to reikia. Gimę, užaugę, mokęsi ir pradėję dirbti mažoje rinkoje, neturime suvokimo, kaip sukurti aukštą pridėtinę vertę pasauliniu mastu, kur veikia ne tik rinkos dėsniai, tačiau ir kultūriniai, kalbos, verslo supratimo ir kiti niuansai.

Ateities lyderių ugdymui būtina efektyvi verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė

Šiandien neužtenka parengti tik siauros specializacijos ir mąstysenos profesionalą. Verslui, kuris nori išlikti konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, gyvybiškai svarbios plataus profilio asmenybės. Svarbu pažymėti, kad jau dabar, o ateityje dar labiau, reikės tarpdiscipliniškai, nestandartiškai mąstančio žmogaus. Tad universitetams tenka sunki užduotis – ugdyti nekonvencinio požiūrio, plataus profilio, kūrybiškai ir originaliai mąstančias asmenybes.

Verslo lyderius būtina ugdyti dar mokykloje

Labai svarbu suprasti, kad gyvename pasaulyje, kuriame modelis – dar mokykloje apsisprendžiu dėl profesijos, studijuoju, gaunu atitinkamą darbą, kopiu karjeros laiptais – neturi jokių garantijų. Profesijų ribos nyksta, tampa labai svarbu derinti konkrečios srities išmanymą su bendraisiais gebėjimais – gebėjimu vystyti idėjas, jas komunikuoti ir įgyvendinti, rasti bendraminčių ir partnerių, dirbti su kitais, veikti atsakingai.

Daugiau dėmesio Lietuvoje reikia skirti toms sritims, kurių tarptautiniai reitingai „nematuoja“

Bet, mano nuomone, svarbiausia, pasidžiaugus gerais reitingo rezultatais ir visomis reformomis, kurios minimos ataskaitoje, neužmigti ant laurų ir skirti didesnį dėmesį toms sritims, kurių tarptautiniai reitingai tiksliai nematuoja. Kalbu apie tokius opius klausimus kaip kvalifikuotos darbo jėgos pakankamumas, adekvati mokestinė našta pirmaisiais verslo metais, intelektinės nuosavybės bei mokslo finansavimo reguliavimas, skatinantis startuolių ir pumpurinių įmonių (spin-off) kūrimąsi, mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir bendrą Lietuvos įmonių modernėjimą.

Išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą

Šiandieniniame pasaulyje labiausiai vertinamas unikalus kūrybinis mąstymas, gebėjimas analizuoti pateiktą informaciją ir ją perdirbti savaip, o ne tiesiog atsiminti. Darbdaviai ieško darbuotojų, kurie geba galvoti ir kurti kitaip, nes rinka persotinta to, kas jau žinoma ir įprasta, – būtina kurti naujus, unikalius produktus ir paslaugas. Atsiduriame užburtame rate – ugdome vaikus, kurie įpranta viską mokytis atmintinai, kurių nuomonė nėra vertinama ir svarbi. Į mokykloje užduodamus klausimus jis turi atsakyti ir užduotis atlikti teisingai.

Ribodami verslo sektoriuje dirbančių mokslininkų galimybes, pasiliksime inovacijų reitingo uodegoje

2014 m. kovo 13 dieną Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai mokslinėms išvykoms. Anot LMT, paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai, o verslo sektoriuje dirbantiems mokslininkams bei tyrėjams tokia galimybė nėra suteikiama. Tokia tvarka yra ydinga, nes ignoruojant verslo sektoriuje dirbančius mokslininkus ir tyrėjus, Lietuva riboja savo potencialą tapti konkurencingesne mokslo ir technologinės plėtros sektoriuje ir siekti Inovacijų sąjungos tikslų.