Ateities lyderių ugdymui būtina efektyvi verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė

Petras Baršauskas

Prof. Petras Baršauskas

Daugelis verslumo tyrimų rezultatų rodo, kad Lietuvoje verslumo lygis yra vienas didžiausių Europoje, o Lietuva įvardijama kaip jaunų verslininkų šalis. Jau kelerius metus aktyviai veikiančios verslumo ugdymo iniciatyvos sulaukia didelio norinčių kurti savo verslą susidomėjimo ir jau galime džiaugtis gerais rezultatais – kasmet įsteigiama vis daugiau naujų įmonių, kurių didelė dalis veiklą grindžia aukštosiomis technologijomis. Tačiau bene svarbiausias klausimas – kiek naujai įsteigtų įmonių gebės prisitaikyti prie nuolatinių iššūkių, turės potencialo sparčiai augti, konkuruoti ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu bei ateityje taps sėkmingomis verslo lyderėmis.

Jauno inovacinio verslo sėkmės pagrindas yra motyvuota komanda, gebanti vieningai siekti užsibrėžtų tikslų, kūrybiška, atvira naujoms idėjoms, suvokianti naujovių svarbą ir jaučianti nuolatinio tobulėjimo poreikį. Gebėjimas tinkamai integruoti ir sutelkti žmogiškuosius išteklius yra viena esminių jaunų įmonių konkurencinio pranašumo ir sėkmės sąlygų. Tačiau dažnai spartaus augimo laikotarpiu jaunos įmonės susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumo problema. Ir vienas svarbiausių uždavinių, ugdant ateities verslui reikalingus specialistus ir lyderius, gebančius kurti aukštą pridėtinę vertę, išmanančius globalios rinkos tendencijas ir siekiančius pasaulinio konkurencingumo, tenka šalies aukštosioms mokykloms. Apie aukštųjų mokyklų vaidmenį ir indėlį ugdant verslo lyderius, mokymosi visą gyvenimą svarbą pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, Valstybės pažangos tarybos ir Žinių ekonomikos forumo tarybos narys prof. Petras Baršauskas.

Verslui reikalingi tarpdiscipliniško ir nestandartinio mąstymo profesionalai

Šiuolaikiniame technologijų ir inovacijų pasaulyje verslas ir universitetai susiduria su globalizacijos ir didelių pokyčių iššūkiais, kuriuos būtina nuolat stebėti, atpažinti, sugebėti atrasti naujas galimybes ir tinkamai jas panaudoti. „Šiandien neužtenka parengti tik siauros specializacijos ir mąstysenos profesionalą. Verslui, kuris nori išlikti konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, gyvybiškai svarbios plataus profilio asmenybės. Svarbu pažymėti, kad jau dabar, o ateityje dar labiau, reikės tarpdiscipliniškai, nestandartiškai mąstančio žmogaus. Tad universitetams tenka sunki užduotis – ugdyti nekonvencinio požiūrio, plataus profilio, kūrybiškai, originaliai ir versliai mąstančias asmenybes, kurios gebėtų dirbti komandoje, nuolat reaguoti į pokyčius, pritaikyti ir atnaujinti savo gebėjimus, nes tik tokie specialistai sugebės konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje“, – teigia Petras Baršauskas.

Proveržį paskatins verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė

Ugdant šiandieniniam ir ateities verslui reikalingų kompetencijų specialistus, ypatingai svarbi tampa efektyvi verslo ir aukštųjų mokyklų partnerystė. KTU rektorius akcentuoja, kad svarbu iš esmės keisti studijų programas, pritaikyti jas kintančios rinkos sąlygoms ir padaryti nepriklausomas nuo fakultetų bei katedrų. „KTU sudarė Studijų programų komitetus, į kuriuos įtraukė ne tik akademikus, bet ir verslo atstovus, kurie darbo rinkos pokyčius jaučia tiesiogiai ir tikriausiai geriausiai žino, kokių kompetencijų trūksta šiandien ir ko reikės rytoj. Kiekviename Studijų programų komitete dalyvauja 2-3 verslo atstovai, 3 studentai, 3 ekspertai iš atitinkamų studijų krypčių. Šiems komitetams keliama pagrindinė užduotis – peržiūrint ir tobulinant studijų programas, užtikrinti studijų kokybę ir pritaikyti programų turinį ne tik akademiniams standartams, bet ir rinkos poreikiams, užtikrinti tarpsritiškumo ir tarpkryptiškumo įgyvendinimą. Būtent toks modelis gali padėti padaryti lūžį ir pasiekti proveržį“, – teigia Petras Baršauskas.

Verslo dalyvavimas universiteto gyvenime yra būtinas

Verslas akcentuoja problemą, kad aukštosiose mokyklose rengiami specialistai dažnai neranda darbo, įsidarbina ne pagal specialybę arba jiems trūksta tinkamų įgūdžių bei kompetencijų. KTU rektorius atkreipia dėmesį, kad pirmieji žingsniai jau žengti – vienas iš jų yra betarpiškas verslo atstovų įtraukimas į studijų programų formavimą ir įsiklausymas į poreikius. Tačiau jis pabrėžia, kad nereikia suabsoliutinti verslo poreikių, bet reikia į juos atsižvelgti. „Tenka dažnai bendrauti su verslininkais ir diskutuojant apie verslo vaidmenį universitete visuomet pažymiu tris pagrindines sritis, kuriose verslo atstovų dalyvavimas yra būtinas, t.y. keičiant studijų programas, priimant studentus atlikti praktikas ir kaip dėstytojams – praktikams vedant paskaitas universitete. Turiu pridurti, kad dauguma įmonių rodo interesą dalyvauti visose trijose srityse. Manau, kad taip yra todėl, kad iki šiol universitetai nebuvo tokie dinamiški, dažnai buvo gana uždari, todėl buvo prasidėjusi tam tikra stagnacija Lietuvoje. Tačiau šiandien jaučiamas judėjimas: verslas rodo daugiau aktyvumo, o universitetai tampa daug atviresni“, – pokyčius vardija Petras Baršauskas.

Dar viena naujovė ir žingsnis į priekį orientuojantis į globalios rinkos poreikius ir ateities profesijas – tai jungtinės universitetų programos. Jau pristatyta pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje bei viena iš nedaugelio Pabaltijo šalyse Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto jungtinė studijų programa „Sveikatos informatika“, kuri ruoš e. sveikatos technologijų ir biomedicininės informatikos specialistus. Aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, jungtinių studijų programų kūrimas – vienas iš būdų sutelkti turimą potencialą, kurti konkurencingas programas, kurios pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentus, kurie vėliau įsilietų į šalies darbo rinką ir taptų sėkmingų verslų dalimi.

Taip pat pokyčius paskatinti gali Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro parengtas Specialistų kvalifikacijos žemėlapis, kuris gali tapti patikimu šaltiniu tiek darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus siekiančioms ruošti aukštosioms mokykloms, tiek kvalifikuotų darbuotojų ieškantiems verslams, tiek ir mokykloms, skatinančioms moksleivius atsakingai rinktis ateities profesiją.

Pokyčius lems vieningai siekiami tikslai

Kalbėdamas apie esminius aukštojo mokslo pokyčius ugdant šiandieniniam ir ateities jaunam inovaciniam verslui reikalingus specialistus bei lyderius, KTU rektorius pabrėžia, kad verslas, mokslas ir valdžia turi sugebėti matyti plačiau nei vidiniai interesai ir kryptingai siekti esminio sistemos pokyčio, t.y. sistema turi būti orientuota į kokybinius rodiklius. Dabartinė finansavimo sistema yra akivaizdžiai nukreipta į kiekybę, bet ne kokybę, todėl norint efektyvių pokyčių, skatinančių valstybės, verslo, aukštojo mokslo pažangą, visos grupės turi dirbti vieningai, vienam tikslui. Kalbant apie tokius pokyčius ir sistemos optimizavimą, efektyvinimą gali būti reikalingi net ir Konstitucijos pokyčiai, kurie įmanomi tik dirbant kartu.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket