fbpx


Aukštųjų technologijų ateitis – greitas, sumanus ir profesionalus verslas

Untitled Monika Petraitė, 2013 m. vasario 1 d. 

Vertinant Lietuvos ūkio struktūros palankumą aukštųjų technologijų plėtrai, turime labiau analizuoti ne tiek atskirus sektorius, kiek jų pajėgumus įsisavinti aukštųjų technologijų sprendimus, pasirengimą konkuruoti inovatyviais ir kūrybiškais būdais bei pereiti nuo technologijų „adaptavimo“ prie technologijų „modifikavimo“ ir, ypatingai, technologijų „kūrimo“ strategijų konkrečioms ūkio ir socialinėms problemoms spręsti. 

Aukštosios technologijos tradicinėje pramonėje 

Kai kurios ūkio šakos tradiciškai priskiriamos žemųjų ar aukštųjų technologijų sritims, tačiau globalios gamybos, aukštųjų technologijų, mokslo ir tyrimų paslaugų specializacijos kontekste toks skirstymas netenka prasmės. Šiandien aiškiai suprasta, kad net tradicinėse srityse turime nuolat ieškoti naujų, moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra grindžiamų sprendimų. 

Maisto kokybė ir saugumas, atsinaujinančių energijos šaltinių paieška, išteklius tausojančios gamybos, vartojimo ir gyvenimo sistemos, nauji iššūkiai sveikatai ir saugumui integruoja inovacinės veiklos ir aukštųjų technologijų poreikius visose ūkio srityse, apimant Lietuvos tradicines šakas (maisto pramonė, tekstilė, energetika) ir naujas besivystančias sritis aukštųjų technologijų sektoriuose (pramoninės ir medicininės biotechnologijos, bioelektronikos ir mechatronikos, lazerių ir šviesos technologijos, ir kt.). 

Aukštųjų technologijų plėtra pasauliniu mastu pasiekė virsmo tašką, kai jos tampa jau ne elitinių sektorių, bet visos ūkio struktūros pagrindu visose be išimties šakose, o jų sklaidos greitis priklauso nuo taikomųjų sprendimų plėtros, ūkinės veiklos organizavimo, verslo modelių kaitos, leidžiančios maksimaliai išnaudoti aukštųjų technologijų teikiamas galimybes. Todėl turime apie aukštąsias technologijas ir jų plėtrą mąstyti ne iš sektorinių, bet inovacinių gebėjimų, kurie tampa kritiniu veiksniu vystant bet kurio ūkio sektoriaus konkurencingumą, pozicijų. 

Stiprūs kompetencijų centrai ir verslumo dvasia

Lietuvos ir kitų šalių aukštųjų technologijų sektoriai skiriasi verslo sistemomis. Kai kurios Rytų ir Centro Europos šalys, tokios kaip Estija ir iš dalies Vengrija, itin sparčiai integravosi į tarptautines technologijų ir verslo sistemas ankstyvų tiesioginių užsienio investicijų dėka, taip perimdamos ne tik technologinį, bet ir verslo know how, o svarbiausia, įgydamos tiesioginę prieigą prie naujųjų technologijų rinkų. Todėl pereinamasis laikotarpis nuo uždaros link atviros tarptautinės ekonomikos buvo spartesnis ir sklandesnis, bet tie patys žingsniai, nors ir sutrumpindami tarptautinės integracijos atkarpą, iš dalies apribojo inovacinės veiklos „ieškojimų“ lauką ir suformavo gana aiškią ūkio specializaciją. 

Lietuvos kelias – tai greičiau savarankiško ieškojimo kelias, kur aukštųjų technologijų sektorinį profilį suformavo ne tiesioginės užsienio investicijos ir kartu su jomis perkeltas know how bei padiktuotos vystymo kryptys, bet atskirų sričių mokslo tyrimų tobulumas ir verslumo dvasia. 

Šiandien vystydami aukštąsias technologijas, atsiremiame į stiprius, nacionalinius ir tarptautiniu mastu pripažintus kompetencijų centrus, kurių pagrindu vystosi nauja verslo struktūra, formuojasi nauji tarptautine tinklaveika grindžiami verslo modeliai. 

Lietuvoje dominuoja antrepreneriškos, greitos ir įžvalgios vidutinės įmonės, veikiančios nepriklausomai nuo multinacionalinių korporacijų tinklų. Tokiai mažai šaliai tai didelis privalumas, nes verslas turi gerokai daugiau laisvės produktyviam kūrybiškumui ir daro reikšmingą įtaką inovacinės kultūros formavimuisi nacionaliniu mastu. 

Partnerystės ir dialogo stiprinimas

Aukštųjų technologijų kompetencija nesiformuoja tik versle, ar tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriuje, atviros prieigos centruose ar pan. – tai partnerystės ir dialogo rezultatas. Todėl Lietuva, siekdama tapti aukštųjų technologijų šalimi, pirmiausia turėtų išmokti partnerystės ir dialogo kultūros, kuria išsiskiria Šiaurės Europos ir kitų regionų aukštųjų technologijų centrai. 

Inovatyvus vietinis verslas gali padiktuoti naujas vystymo kryptis, sukurti sėkmingus technologijų komercializacijos modelius, sujungti technologinės plėtros ir rinkos vystymo uždavinius. Kita vertus, be kokybiškų MTEP ir technologijų perdavimo veiklų, verslo pastangos bus bergždžios, nes stokos pagrindinio intelektinio indėlio – inovatyvių ir būtinai specifinių mokslo ir technologinių sprendimų auštos pridėtinės vertės inovacijoms kurti. 

Didžiausia jaunų IT ir telekomunikacijų įmonių ekosistema

Jaunos įmonės kuriasi visose aukštųjų technologijų srityse: biotechnologijų, lazerių ir šviesos technologijų, IT, telekomunikacijų ir kt. Tai pasauliniu mastu didžiausius technologinius ir inovacinius proveržius formuojančios kryptys. 

Konkrečios vietovės atžvilgiu, jaunų įmonių kūrimąsi lemia jau egzistuojančių inovatyvių įmonių gausa, kompetencijos koncentracija konkrečiose technologinio proveržio srityse, verslo sistemos dinamika su aiškiai išreikšta technologine specializacija.

Lietuvoje šiandien stipriausiai susiformavusi inovacinė ekosistema yra IT ir telekomunikacijų sektoriuje, kur infrastruktūros, rinkos ir inovatyvios įmonės dinamiškai sąveikauja, formuojasi daugybė naujų nišinių rinkų, kurių plėtra reikalauja santykinai mažiau sąnaudų, nes IT, skirtingai nuo biotechnologijų ar lazerių, jau yra tapusi bazine technologija ir jos skvarbos mastas kokybiškai keičia visas gyvenimo ir ūkio sritis. 

Kita vertus, akivaizdu, kad naujų technologinio augimo bangų tikimasi iš bio- ir šviesos technologijų, santykinai siauriau išplėtotų sričių, kur gausūs mokslo atradimai ir nauji sprendimai formuoja inovacinės veiklos pagrindus. Pastarųjų sklaidą, tikėtina, stebėsime artimiausiame dešimtmetyje, kai bus suderinti ne tik technologiniai, bet ir instituciniai standartai. 

„Pasislėpusių nugalėtojų“ inovacinė strategija 

Lietuva pasaulinį pripažinimą jau pasiekė daugelyje sričių – biotechnologijų, lazerių, telekomunikacijų, IT ir kt., tačiau jis reiškiasi specializuotose technologinėse nišose ir rinkose. Masinis pripažinimas gali būti pasiektas tik per multinacionalinių kompanijų veiklas, tačiau mažai tikėtina, kad tokios artimiausiu metu susiformuos Lietuvoje dėl daugelio sisteminių veiksnių. 

Tačiau tai nėra būtinybė, nes mūsų kelias – greita, sumani, antrepreneriška specializacija, vykdant ir tobulinant unikalius MTEP, siekiant verslo profesionalumo ir įgyvendinant „pasislėpusių nugalėtojų“ inovacinę strategiją, kuri padeda užtikrinti verslo sėkmę globaliose nišinėse rinkose.

Prof. Monika Petraitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė

 

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket