Daugiau dėmesio Lietuvoje reikia skirti toms sritims, kurių tarptautiniai reitingai „nematuoja“

Bet, mano nuomone, svarbiausia, pasidžiaugus gerais reitingo rezultatais ir visomis reformomis, kurios minimos ataskaitoje, neužmigti ant laurų ir skirti didesnį dėmesį toms sritims, kurių šie reitingai tiksliai nematuoja.

Haroldas Brožaitis

Prieš kelias savaites pasirodė „Doing Business 2015“ ataskaita, kuri sukėlė daug diskusijų Lietuvos padangėje. Valdžia skubėjo girtis naujais pasiekimais, o kiti kritikavo, jog Lietuva šiemet reitinge smuktelėjo net keliomis pozicijomis. Tai visgi, ar turėtume džiaugtis, ar nerimauti dėl šiųmetinių rezultatų klausėme ŽEF Tarybos pirmininko, Viešosios politikos ir vadybos instituto direktoriaus Haroldo Brožaičio.

Pradėkime nuo pradžių. Šiemet buvo šiek tiek pakoreguota „Doing Business“ reitingo metodologija – ar tai galėjo turėti lemiamos įtakos Lietuvos vietai?

Šis reitingas vertina tam tikrą ribotą skaičių veiksnių, kurie aktualūs pradedant ar plėtojant smulkų verslą tradicinėse srityse (po pakeitimo metodologijoje – net labiau ne gamybos, o prekybos ar bendresnėje paslaugų srityje). Siekiant palyginamumo, pasirenkami tokie rodikliai, kuriuos galima daugmaž objektyviai įvertinti; pavyzdžiui, vertinama kaip paprasta ar sudėtinga sumokėti mokesčius administracine prasme, o ne tai, kiek stabdanti, skatinanti ar adekvati yra mokesčių našta smulkiam ar pradedančiajam verslui, ar yra kokios lengvatos ir kiek jos efektyvios.

Atnaujinta metodologija yra kiek tikslesnė – dabartinis reitingas matuoja, kaip toli esi nutolęs nuo geriausiųjų toje srityje. Atitinkamai svarstant reitingo rezultatus derėtų susitelkti ne tik į tai, kurioje vietoje esame, bet kiek toli ar arti konkrečioje srityje esame nuo geriausiųjų. Apibendrinant galima pasakyti, kad vietų skirtumas tarp Lietuvos bei Latvijos ir Estijos tikrai yra neesminis ir situacija yra gana gera, nors visuomet norisi ir reikia siekti būti arčiau lyderių.

Kokie šio reitingo privalumai ir trūkumai?

Daug kur žiūrima, kas nustatyta teisės aktuose (kiek procedūrų, per kiek laiko jos turi būti atliktos), o ne kaip tai tiksliai veikia praktikoje, pavyzdžiui per kiek laiko realiai pavyksta gauti statybos leidimą (beje, šioje srityje Lietuvai pavyko pasiekti pažangą reitinge, nes daug ką Lietuvoje jau galima atlikti online, o reitingo metodikoje sakoma, kad procedūros, kurios gali būti atliktos internetu, atitinka ½ dienos trukmę („procedures that can be fully completed online are recorded as ½ day“) – tik štai bendraujant su architektais tenka girdėti, kad tas online būdas per „Infostatybą“ (Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema) bent jau pirmaisiais informacinės sistemos gyvavimo metais trunka žymiai ilgiau nei anksčiau). Vėlgi, tai ne kritika reitingui, tai normalus tokių kažką palyginti siekiančių reitingų apribojimas. Būtent palyginamumas, o ne tikslus situacijos nušvietimas, yra tokių reitingų privalumas.

Jau minėjau, kad reitingas dažnai vertina administracinius, teisinius dalykus, tad būtent tai ir parodo – leidžia mums pasilyginti su kitomis valstybėmis. Visgi daugelio aktualių dalykų jis neaprėpia, pavyzdžiui, startuoliams ar smulkioms aukštųjų technologijų srityje dirbančioms įmonėms kylančių papildomų problemų ir jiems reikalingos specifinės aplinkos.

Ką reikėtų daryti, kad situacija gerėtų?

Na, tobulinti Lietuvoje reikia daug ką, o iš to, ką mini reitingas, tai jis pats parodo aktualiausias sritis: (smulkiųjų) akcininkų apsauga, o ypač bankroto ir nemokumo situacijų sprendimas. Nors šių metų reitinge nėra įtrauktas darbo rinkos reguliavimo rodiklis, apie jį yra kalbama ir galime aiškiai matyti, jog lyginant su kitomis šalimis mes turime gana nelankstų šios srities reguliavimą.

Bet, mano nuomone, svarbiausia, pasidžiaugus gerais reitingo rezultatais ir visomis reformomis, kurios minimos ataskaitoje, neužmigti ant laurų ir skirti didesnį dėmesį toms sritims, kurių šie reitingai tiksliai nematuoja. Kalbu apie tokius opius klausimus kaip kvalifikuotos darbo jėgos pakankamumas, adekvati mokestinė našta pirmaisiais verslo metais, intelektinės nuosavybės bei mokslo finansavimo reguliavimas, skatinantis startuolių ir pumpurinių įmonių (spin-off) kūrimąsi, mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir bendrą Lietuvos įmonių modernėjimą.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket