Kaip ugdyti mąstančią ir kuriančią asmenybę?

Mildos_nuotraukaKiekvienai asmenybei mokykla yra kelio pradžia studijoms ir karjerai. Tačiau ne visiems šis startas atneša laukiamų rezultatų, kasmet nemažai mokslus baigusių studentų sunkiai įsilieja į darbo rinką. Lietuvos verslininkai ir aukštųjų mokyklų atstovai dažniausiai įvardija, kad jaunuoliams trūksta gebėjimų savarankiškai priimti sprendimus, analitiškai ir kūrybiškai mąstyti, dirbti komandoje.

Apie šiandien reikalingus ir ateityje būtinus gebėjimus kalba ne tik Lietuvos verslas ir mokslas, bet ir kitų šalių įtakingų institucijų atstovai. Harvardo universiteto mokslininkas Tony Wagner išskiria septynis sėkmingos asmenybės įgūdžius, itin svarbius dvidešimt pirmajame amžiuje: kritinis mąstymas ir problemų sprendimas, tinklinis bendradarbiavimas ir lyderystė, operatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti, iniciatyvumas ir entreprenerystė, efektyvi komunikacija žodžiu ir raštu, informacijos atrinkimas ir analizavimas, smalsumas ir vaizduotė. Verslas akcentuoja, kad šias savybes ir gebėjimus būtina ugdyti dar mokykloje, kad į aukštąsias mokyklas ir darbo rinką ateitų drąsios, mąstančios ir kuriančios asmenybės.

Manote, kad šias idėjas įgyvendinti Lietuvoje yra neįmanoma, kad tam reikia labai daug laiko ir pinigų? Mes jau šiandien galime pasidžiaugti tyrinėjančiomis, kuriančiomis ir siekiančiomis pokyčių mokyklomis, kurios padeda moksleiviams sukaupti reikiamų žinių bagažą ir paruošia realiam bei produktyviam gyvenimui. „Kūrybiškose mokyklose rūpinamasi ne vien tik aukštais mokinių pažymiais ar ruošimu standartizuotiems testams, ugdymo patikrinimams, bet ir nebijoma eksperimentuoti, skatinamas smalsumas, domėjimasis mokslu, ugdoma vaizduotė, išbandomos naujos idėjos ir atrandamas pažinimo džiaugsmas. Šiose mokyklose mokiniai įtraukiami į aktyvų mokymosi procesą, žinias pritaiko tyrinėdami realius dalykus ir pasaulinius reiškinius, o pamokos peržengia vienos klasės, vieno kabineto, vienos temos ribas. Taip pat kinta ir tradiciniai mokytojų ir mokinių vaidmenys, mokytojas tampa moderatoriumi, rodančiu mokiniams, kuria kryptimi reikia eiti, o mokiniai aktyviai mokosi patys keldami klausimus ir ieškodami atsakymų“, – sako Milda Laužikaitė, „Žinių ekonomikos forumo“ Tarybos narė ir „Kūrybinių partnerysčių“ projekto vadovė.

Įkvepianti kvepalų istorija

Vienoje iš kuriančių ir tyrinėjančių mokyklų, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijoje, pastebėta, kad chemija yra ne itin mėgstama moksleivių ir jie mokosi jos ne dėl noro pažinti, bet dėl pažymio. Ši problema išspręsta kūrybiškai įtraukiant tiek mokytojus, tiek pačius moksleivius, integruojant ne tik chemijos, bet ir kitų dalykų – informacinių technologijų, anglų ir lietuvių kalbos, informatikos – žinias, nepamirštant ryšio su realiu gyvenimu. Mokytojai kartu su moksleiviais, padedami kūrybos agentų ir praktikų, išsikėlė realų tikslą – pagaminti natūralius kvepalus.

Eksperimento metu lanksčiai žiūrėta į mokinių poreikius ir paskirtos užduotis, kurias jie patys norėtų atlikti. Vieni mokiniai kūrė kvepalus, o kiti, kurie mažiau domėjosi chemija, rūpinosi sukurto produkto viešinimo kampanija – anglų kalbos pamokose tyrė angliškas reklamas, lietuvių kalbos pamokose rašė tekstus, informatikos pamokose maketavo reklamas ir kūrė internetinį puslapį, tuo pačiu pagilindami ir chemijos žinias, nes be jų negalėtų tinkamai pristatyti produkto. Moksleiviai taip pat surengė sukurtų  natūralių kvepalų ir namų aromatų „Po lietaus“ prezentaciją bei parengė mokslinį – tiriamąjį darbą mokslo konferencijai.

Tokia laboratorija leido moksleiviams ne tik pagilinti įvairių dalykų žinias, bet ir įgyti reprezentavimo, komandinio darbo įgūdžių, atsakomybės, savarankiškumo, pažadino jų smalsumą ir įsitraukimą. Po šio eksperimento pagerėjo mokinių mokymosi rezultatai, padidėjo pirmūnų skaičius, išaugo susidomėjimas chemija, daugiau mokinių nei planavo vienuoliktoje klasėje pasirinko mokytis chemiją.

Pamokos „be sienų“

Kuriančiose ir tyrinėjančiose mokyklose, mokinių smalsumas ir noras mokytis stiprinamas ne tik patiems leidžiant tyrinėti realius reiškinius, bet ir parodant, kokios svarbios yra kiekvieno dalyko žinios, kaip jos tarpusavyje yra susijusios ir  gali būti pritaikytos skirtingose srityse. Daugelyje mokyklų jau stengiamasi integruoti skirtingus mokomuosius dalykus ir vesti integruotas pamokas. Viena tokių mokyklų yra Kelmės r. Elvyravos pagrindinė mokykla, kurioje skirtingų dalykų mokytojai aptaria pamokose kylančias problemas, ieško sprendimų, kaip mokiniams nesuprantamus dalykus kūrybiškai paaiškinti pasitelkiant kitų dalykų žinias.

Pavyzdžiui, matematikos pamokoje mokiniams nesuprantant geometrinių kūnų ypatumų ar neatpažįstant jų aplinkoje, kūno kultūros pamokose kuriamos įvairios geometrinės figūros sustojant trikampiais, kvadratais ir kt. Pastebėjus, kad dešimtokams sunkiai sekasi analizuoti istorinius šaltinius, o per lietuvių kalbos pamoką jie geba kurti tekstus, rasti raktinius žodžius, formuluoti pagrindines mintis, integruotos pamokos metu parodoma, kaip jie turimus gebėjimus gali panaudoti nagrinėdami istorinius dokumentus. O informatikos pamokoje mokiniams susidūrus su programavimo kompiuterinėmis programomis sunkumais, kūno kultūros pamokose jie atlieka orientacinius pratimus tokiu pačiu principu kaip programuojant.

„Tokios pamokos padeda mokytojams atsižvelgti į mokinių mokymosi poreikius ir padėti efektyviai mokytis, nes tie dalykai, kurie mokiniams sunkiai sekasi ar kurių jie nesupranta, įdomiai ir paprastai paaiškinami įvairiais aspektais, parodant, kad vienoje pamokoje išmoktos žinios ir įgūdžiai gali padėti pažinti ir suprasti kitose pamokose analizuojamus dalykus. Toks būdas gali padėti atsiskleisti ir žemesnių gabumų vaikams, kurie mažiau domisi ar įsitraukia tik dėl to, kad negali suprasti kai kurių dalykų. Tai didina moksleivių motyvaciją ir norą mokytis, padeda suvokti, kokios svarbios yra kiekvieno dalyko žinios, kur jos gali būti panaudotos praktiškai. Taip pat pamokų integracija sėkmingai gali būti pritaikyta įgyvendinant visoms Lietuvos mokykloms aktualią STEAM iniciatyvą, kuria siekiama skatinti moksleivių domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos, technologijų, inžinerijos ir menų mokslais“, – sako Milda.

Atrodo gana paprasti dalykai, kaip suteikimas galimybių patiems moksleiviams išbandyti, pamatyti, kaip formulės, žinios atgyja medžiagose, reakcijose, parodant įvairiose pamokose išmoktų žinių sąsajas, pateikiant informaciją įvairiais ir mokiniams suprantamais būdais, gali paskatinti juos mokytis ir ugdyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje būtinus gebėjimus. Aktyvaus ir įtraukiančio mokymo sėkmė didžia dalimi priklauso nuo mokytojų pasirengimo, noro ir entuziazmo mokyti kitaip. Ir nebūtina kurti papildomų tvarkų ar reglamentų, bet svarbu skatinti tokias iniciatyvas mokyklose ir mokytis iš jau turimų pavyzdžių.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket