Pažangios verslo idėjos mokyklų valdymui

Valdyti mokyklą ir netgi klasę yra sudėtinga. Ne mažiau sudėtinga nei valdyti verslą. Įsivaizduokite, jeigu mokyklų bendruomenė kartu su verslininkais bendradarbiaudami ir sujungdami vienų kompetencijas ugdyti žmogų, kitų – išgryninti ir efektyvinti procesus, sugalvotų inovatyvių idėjų ir sukurtų ateities mokyklą, kurioje būtų ugdomi  lyderiai ir talentai.

Šiai idėjai pradžią davė įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ susitikę Vilniaus mokyklų vadovai ir verslo atstovai. Pažintis su viena inovatyviausių šalies įmonių suteikė puikią galimybę mokyklų vadovams iš arti susipažinti su pažangiausiais verslo valdymo sprendimais bei kartu su verslu aptarti esmines problemas ir būtinus pokyčius. Patirtimi, kaip inovatyvios verslo idėjos gali būti įgyvendintos mokyklose straipsnių cikle dalinsis mokyklų vadovai ir verslo atstovai.

Visos bendruomenės įtraukimas ir įgalinimas

Solveiga_GrudieneSolveiga Grudienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkė, Švietimo lyderystės konsultantė, sako, kad šiandien jau yra pavyzdžių, kuomet į mokyklą bandoma žiūrėti kaip į organizaciją, kurioje gali galioti dauguma principų ir veikti procesų, kurie gyvuoja verslo pasaulyje: nuo ūkinių iki vadybinių klausimų sprendimo, organizacinės struktūros ir kt. Tam, kad tai veiktų, svarbu tinkamai parengti ir įgalinti vadovus bei mokytojus, suteikti jiems pagalbą, daugiau taikyti įtraukimo, „dvipusio eismo“ principus vietoje nurodinėjimo „iš viršaus į apačią“ filosofijos.

Sėkmingos ir efektyviai valdomos mokyklos pagrindas yra atvira, įsitraukusi ir įgalinta bendruomenė, kai nariai atitinkamu lygmeniu dalyvauja visos organizacijos gyvenime – nuo strateginių gairių kūrimo iki operatyvinių veiksmų įgyvenimo, kai žino savo vaidmenį, supranta ir jaučia, kas vyksta, prisideda prie pokyčių. Mokyklos bendruomenė turi aiškiai suvokti, kas jai pačiai yra svarbu, ir įsipareigoti nuosekliai ties tuo dirbti. Tam, kad būtų sukurta inovatyvioje įmonėje matyta sistema, visi kryptingai dirbo dvejus metus – galvojo, ieškojo, svarstė, keitė, tobulino. O kai susikūrė – įsipareigojo tai naudoti ir naudoja, o ne užmeta, kaip dažnai būna tiek verslo, tiek švietimo organizacijose. Nuolatinio ieškojimo ir tobulėjimo nuostata tarsi turėtų būti artima ugdymo įstaigoms, deja, dar daugumoje ugdymo įstaigų vyrauja gynybiška ir status quo išlaikymo bei pagynimo nuostata.

Visi geri dalykai gali duoti naudos, jeigu su jais tinkamai elgiamasi, bei gali būti žalingi, jeigu jie taikomi netinkamai. Verslo valdymo sistemų principai gali būti labai lengvai subiurokratinti ir tapti dar vienu popierizmo ir beprasmių veiksmų kartojimo įrankiu. Protingas pasirinktų reikiamų elementų pritaikymas palengvintų bendrą funkcionavimą, padėtų operatyviau pašalinti trukdžius, ne tik įvardinti problemas ar ieškoti kaltų, bet atlikti visus reikalingus žingsnius link sprendimų, o visi organizacijos nariai aiškiai suvoktų savo tikslus ir vaidmenis. Ypatingą dėmesį reikia skirti tinkamam vadovų paruošimui, kad jie aiškiai suprastų sistemos prasmę ir esmę, „prisimatuotų“ ją sau, įsivardintų, kodėl jiems to reikia, o ne tiesiog nusikopijuotų ir prisigamintų stendų. Kalbant apie konkrečius pasiūlymus – Lean sistemos pavyzdžiu būtų galima tobulinti susirinkimus: aiškiai atskirti jų pobūdį, pavyzdžiui, informaciniai, problemų sprendimo, kūrybinių idėjų svarstymo, daryti konkrečius ir trumpus, skiriant dėmesį problemų suvokimui, sprendimui ir išsprendimui, o ne tik pasidalijimui jomis.

Technologinė pažanga švietimo pokyčiams

Rolands_Ozolins_fotoRolands Ozolins, Microsoft Švietimo sektoriaus Baltijos šalyse vadovas, pasakoja, kad technologijos atnešė milžinišką produktyvumo augimą ir gerovę per pastaruosius 100 metų, tačiau tik dabar mes rimtai žiūrime į švietimo transformaciją naudojant technologijas. Tik pagalvokite – pagrindinė švietimo technologija – knygos – greitai bus 600 metų senumo. Švietime yra daug reikšmingų pokyčių, kuriuos skatina technologinė pažanga, pavyzdžiui, mes galime pritaikyti mokymą prie kiekvieno individualaus vaiko ir padėti jam padaryti bei pasiekti daugiau. Klasės valdymo sistemos leidžia mokytojui stebėti mokinių rezultatus realiu laiku: padėti vaikams, kurie susiduria su sunkumais atliekant užduotis, ir paskatinti mokinius, skiriant sudėtingesnes užduotis. Rezultatas – visi mokiniai jaučiasi labiau įsitraukę, labiau motyvuoti, o mokymosi rezultatų kokybė pastebimai gerėja. Ir tai nėra ateitis, šios technologijos yra prieinamos jau šiandien.

Rolands tiki, kad mokyklos tobulėja teisinga kryptimi, o  technologijos gali padėti joms vystytis greičiau. „Pastebėjome, kad mokyklos ir savivaldybės skuba investuoti į naujas technologijas, tačiau nemato bendro vaizdo, kai reikalinga ne tik tinkama IT infrastruktūra, bet visapusiška pagalba mokytojams ugdant jų gebėjimus mokyti naujomis technologijomis. Technologijos yra įrankis ir kai galvojame apie investicijas į jas, pirmiausia turime galvoti apie žmones, kurie naudosis jomis“, – sako Rolands.

Kalbėdamas apie konkrečias idėjas, Rolands atkreipia dėmesį, kad daugelis mokyklų nežino, kad akademiniai klientai gali naudotis naujausiomis debesų kompiuterijos technologijomis nemokamai. Taip pat mokytojai dažnai naudoja savo asmeninį elektroninį paštą bendravimui su mokiniais, tėvais ir administracija. Profesionaliau naudoti organizacinius elektroninius paštus, tuomet komunikacija yra reprezentatyvesnė. Prieš kelerius metus parengti mokyklos organizacinį paštą būtų buvusi didelė investicija, tačiau šiandien tai galima padaryti nemokamai.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket