Šiuolaikinė mokykla – savarankiška, kūrybiška ir bendruomeniška

Jovita_StarkuteŠiandieninėje sparčių ir nuolatinių pokyčių dinamikoje, mokyklos turi suteikti ne tik žinių, bet ir ugdyti gebančias mokytis, iniciatyvias, atviras, kūrybiškas asmenybes. Todėl šiuolaikinės mokyklos pagrindas yra vadovai lyderiai, motyvuoti ir profesionalūs mokytojai, kūrybiški ir personalizuoti mokymo(si) metodai, bendradarbiavimas su bendruomene. Apie šiuolaikinę sėkmingą mokyklą ir jos tikslus pasakoja naujo šį rudenį duris atversiančio „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė.

Naujos mokyklos stiprybė – pažangūs mokymo(si) būdai ir personalizuotas mokymas

„Šiaurės licėjaus“ išskirtinumas –  pažangiausios mokymo(si) sistemos, integruotas visos dienos ugdymas, patirtinis ir teminis mokymasis, individualizuotas dėmesys kiekvienam vaikui. Mokykloje integruojami formalus, neformalus ir savaiminis mokymas(is). Pavyzdžiui, diena „Šiaurės licėjuje“ bus pradedama mokantis atvirose erdvėse, asmeniškai konsultuojantis su mokytojais. Vėliau bus dirbama nedidelėse klasėse, kur vaikams padės du mokytojai.  Antrojoje – neformalioje – ugdymo dalyje kiekvieną dieną mokiniai turės kūrybines laboratorijas – dailės, muzikos, anglų kalbos, šokio ir robotikos, kurios bus sujungtos su pirmąja dalimi, t.y. mokiniai toliau plėtos dienos, savaitės temas. Trečioje – informalioje – dienos dalyje bus vykdoma projektinė veikla, vyks veiklos loginio ir kritinio mąstymo ugdymui, skaitymui, judriesiems žaidimais, sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui bei kūrybiškumo lavinimui. Penktadieniais pamokų nebelieka, vyksta tiriamoji kūrybinė veikla, kur mokiniai visos savaitės išmoktus dalykus užtvirtina praktiškai, per patirtį, kad suvoktų, kodėl mokosi vienų ar kitų dalykų, kur įgytos žinios ir įgūdžiai yra pritaikomi. Tai padės skatinti mokinių mokymosi motyvaciją.

Šią rugsėjo 1-ąją licėjaus duris praveria ikimokyklinukai ir pirmokėliai, tačiau augsime iki dvylikametės mokyklos, todėl savąją kartą auginsime nuo priešmokyklinės klasės. Vyresnėse klasėse skirsime didelį dėmesį šiaurės kalboms mokyti, nes mokėti tik anglų kalbą neužtenka ir galvojant apie darbo rinką ir ateities karjerą šiaurės kalbų mokėjimas yra vienas sėkmės garantų.

Šiuolaikinės mokyklos sėkmę lemia bendradarbiavimo ir pasitikėjimo kultūra

Žiūrėdami plačiąją prasme ir galvodami apie dvylikametę mokyklą bei koks mūsų mokinys bus po 12 metų, puikiai suvokiame, kad mokykla turi motyvuoti, padėti mokiniams atrasti mokymosi prasmę ir džiaugsmą. Ugdydami naujos kartos atstovą – kūrybišką, kritiškai mąstantį, gebantį bendrauti ir bendradarbiauti – turime kurti atvirą, besimokančią ir besidalinančią žiniomis, patirtimi bendruomenę. Svarbus sistemiškas ir nuoširdus tėvų, mokytojų bei mokinių bendravimas. „Šiaurės licėjaus“ bendruomenę sudarys tvirtais ryšiais pagrįstas bendravimas tarp motyvuotų ir į sėkmę orientuotų mokinių, jų pasiekimais besirūpinančių tėvų ir nuolat atgalinį ryšį pateikiančių mokytojų.

Mokykla stipri, sėkminga ir gera tiek, kiek stiprūs, sėkmingi ir geri joje dirbantys žmonės. Šiuolaikinei mokyklai bei išsikeltiems ugdymo tikslams įgyvendinti būtina aukšta pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra, grindžiama profesionalumu ir lyderyste, taip pat kūrybiški, entuziastingi, mylintys vaikus, mėgstantys naujoves, norintys mokytis ir mokyti, gebantys atrasti vaikuose slypinčius talentus ir išugdyti aukščiausius jų gebėjimus bei pasiekimus, turintys pašaukimą bei vertybinę skalę mokytojai.

„Šiaurės licėjus“ yra mūsų ateities mokykla, kokią mes ir įsivaizduojame: savarankiška, tačiau atvira ir bendruomeniška, kūrybiška, besimokanti ir besidalinanti žiniomis, patirtimi, sėkmės pavyzdžiais. Kiekvienas mokyklos narys yra stiprus savo srities profesionalas, atliekantis savo vaidmenį bei prisidedantis prie mokyklos augimo.

Taigi geros mokyklos sėkmę lemia daug dalykų ir nei vienas iš jų atskirai: mokyklos bendruomenės nariai, jų bendradarbiavimas, ugdymo(si) procesas, aplinkos įvairovė, požiūris į vaiką kaip asmenybę bei jos ugdymas, mokyklos kultūra, vadyba bei lyderystė.

Mokyklos tikslas – ugdyti stiprias ir kuriančias asmenybes

stipri_asmenybeAnksčiau buvo galvojama, kad kuo vaikai turės tvirtesnį ir visapusiškesnį žinių pamatą, tuo labiau tikėtina, kad jiems pavyks sukurti stiprų identitetą, tapti tolerantiškiems įvairiausioms nuomonėms, daryti gerus darbus, dirbti savo šalyje, mąstyti globaliai bei kurti geresnį pasaulį. Žinių svoris yra labai svarbus, tačiau mokyklos turi galvoti apie asmenybės auginimą ir ugdymą ateities perspektyvoms. Remdamiesi sėkmingiausia Europoje Šiaurės šalių mokymo sistema, sieksime auginti kūrybiškus ir mąstančius ateities lyderius, stiprias asmenybes. Mūsų nuomone, stipri asmenybė – tai turinti tvirtą vertybinį pagrindą, pažįstanti save, atradusi savo kelią, gebanti susidoroti su iššūkiais, besimokanti visą gyvenimą bei šalies kūrėja.

Siekiant išugdyti tokią stiprią asmenybę mokykloje turi vykti ne tik mokymasis, bet ir gyvenimas, suliejant tam skirtas erdves ir patirtis. Mokymasis turi būti prasmingas, įdomus, keliantis mokiniams iššūkius, gilus, o pasirinkti mokymosi metodai – patirtiniai, interaktyvūs, provokuojantys, motyvuojantys ir skatinantys smalsumą, žingeidumą, lavinantys lyderystės, kūrybiškumo, kritinio, loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Mokytojai dovanoja pažinimo ir atradimų džiaugsmą

Mokykloje visi bendruomenės nariai ir jų vaidmenys yra svarbūs. Mokytojas yra vienas iš svarbiausių ašių, aplink kurią sukasi visas ugdymo procesas. Todėl jei mokytojas neatlieka savo vaidmens, mokiniai irgi praranda mokymosi džiaugsmą, mokymasis tampa neįdomus. Todėl svarbu kurti tokią mokyklos kultūrą, kurioje būtų vertinamas kiekvienas darbuotojas, suteikiamos sąlygos tobulėti, augti bei realizuoti visapusiškai save mokykloje. Mokytojas turi ne tik duoti, bet ir gauti – iš mokinių bei iš kitų mokyklos bendruomenės narių. Tik dirbant tokioje stipriai susiformavusioje mokyklos kultūros aplinkoje mokytojai gali atiduoti save mokiniams, eiti su jais, dovanoti visapusišką pažinimo ir atradimų džiaugsmą bei padėti jiems patirti sėkmę.

Mokytojas yra ta profesija, kurią renkantis pirmiausia reikia pašaukimo. Ne kiekvienas gali būti mokytoju. Ne kiekvienas pedagogo specialybę įgijęs ir kito darbo nesusiradęs žmogus gali ateiti į mokyklą. Tačiau mokytojų tinkamumo šiam darbui problemos platesnės, įtraukiančios kitas ugdymo institucijas, ruošiančias mokytojus, visuomeninės – nes tam būtinas švietimo institucijų palaikymas, kad mokytojo darbas būtų patrauklesnis, kad mokytojo studijoms būtų griežčiau atrenkami asmenys.

Mokykla – startas studijoms ir darbui

Ugdant ateities lyderius ir talentus už tai atsakinga pati mokykla ir  joje dirbantys žmonės, mokyklos ir mokinių matymas platesniame kontekste, neapsiribojimas tarp mokyklos sienų. Mokykla yra tik startas studijoms, darbo rinkai bei būsimai mokinio karjerai, todėl mokykla turi glaudžiai bendradarbiauti su verslu, valdžios institucijomis, būti atvira idėjoms, siūlymams ir pokyčių inicijavimui.

Manau, kad verslas yra pakankamai atviras ir suinteresuotas bendradarbiavimu su mokyklomis. Kiekviena mokykla gali įtraukti verslo atstovus į ugdymo proceso organizavimą, todėl mokyklos, suprantančios verslo įsitraukimo naudą, tai daro individualiai, kurdamos savo bendradarbiavimo modelį. Kam to reikia? Mokinys baigdamas mokyklą ir rinkdamasis būsimas studijas, mano nuomone, privalo pabendrauti su pasirinktos profesijos specialistais, pabūti įmonėje ir pajusti, ar pasirinkta profesija – tai jo kelias. Tokias praktikas galima įtraukti į ugdymo programas kaip privalomas.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket