Slėniai – arba mažos valstybės keliai ir klystkeliai bandant susivokti prioritetuose

Edgaras Leichteris 300x300 - roundedEdgaras Leichteris, 2014 m. vasario 17 d.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimo centrų (toliau – slėnių) samprata yra tiek užpainiota ir tiek apaugusi politikų vizijomis, biurokratų reglamentavimu, universitetų interesais ir verslo bei žurnalistų skepticizmu, kad net ir aš dabar nesiimčiau sudėlioti visko į lentynėles, nors dalyvavau praktiškai visose slėnių kūrimo stadijose: iš pradžių dar visai abstrakčiai slėnių idėjai tik gimstant asociacijoje “Žinių ekonomikos forumas”, vėlesniame vizijų gryninimo ir vertinimo procese ir šiuo metu vykstančiame projektų įgyvendinimo ir stebėsenos procese. Vis dėlto, norisi pasidalinti nuomone, kuri gali būti priešinga Lietuvoje įsivyravusiam slėnių supratimui, tačiau gal ji paaiškins, kodėl kartais nesusikalbame su užsienio ekspertais, kodėl mums sekasi ar nesiseka vystyti šias iniciatyvas ir kur slypi slėnių efektyvumo didinimo potencialas.

"Slėnių" koncepcija pasaulyje.

Klasikinis slėnio pavyzdys yra Silicio slėnis JAV. Šio slėnio pavadinimas, mąstas ir sėkmės istorijos įkvėpė daugelį šalių bandymams atkartoti sėkmę, kurti savo slėnius, Mokslo ir technologijų parkus (MTP), technologinius inkubatorius ar tiesiog technologinių startuolių (startups) kepyklėles. Tačiau mokslinėje literatūroje Silicio slėnis yra priskiriamas MTP kategorijai. Kai tik kas nors nori paminėti MTP atsiradimą, pirmas pavyzdys yra JAV Silicio slėnis, kuriame vienas iš sekmės faktorių yra Stanfordo universiteto įtaka ir jo generuojami talentai. Tačiau yra ir kitų, dar svarbesnių sėkmės faktorių: riziką toleruojanti pasitikėjimo kultūra, prieiga prie rizikos kapitalo ir "seed capital" fondų, aktyvi verslo bendruomenė, valstybės užsakymai ir t.t. Taigi, susitarkime, kad slėnis klasikinėje išraiškoje yra Mokslo ir technologijų parkas. Neužsižaiskime su sąvokomis, nesistenkime bet kuria kaina po kiekvienu pavadinimu surasti jį atitinkantį turinį, o vadovaukimės principu, kurį net Lietuvos mokesčių inspekcija jau išmoko – jeigu turinys ir forma nesutampa, reikia žiūrėti į turinį.

"Slėnių" koncepcija Lietuvoje.

Lietuviškas supratimas apie slėnius susiformavo 2006-2007 m. kaip atsakas į tris problemas:

a) Buvo aišku, kad maža šalis negali vienodai gerai išvystyti visų technologijų, todėl kilo poreikis turėti aiškius investavimo prioritetus į technlogines sritis iš 2007-2013 m. struktūrinių fondų, integruojant skirtingus ES fondus ESF "minkštoms priemonėms" ir ERDF "kietąjai" infrastruktūrai".

b) Maži parkai dėl dalininkų nesuinteresuotumo, fragmentiško valstybės finansavimo ar regioninės valdžios finansavimo nebuvimo veikė neefektyviai, todėl šaliai kilo poreikis juos pertvarkyti.

c) Verslo ir mokslo bendradarbiavimo trūkumas: verslas skeptiškas ir menkai pasitiki Lietuvos mokslininkais, o nuo tinkamo verslo-mokslo bendradarbiavimo priklauso inovacijos, eksporto sėkmė, pelnas ir mokami mokesčiai valstybei.

“Žinių ekonomikos forumas”, išnagrinėjęs šią problematiką, 2006-2007 m. Lietuvos respublikos Finansų, Ūkio, Švietimo ir mokslo ministerijoms pateikė įgyvendinimo planą:

1) Tuo metu galiojančias Ilgalaikę valstybės raidos strategiją, Ilgalaikę ūkio raidos strategiją ir kai kurias jau vystomas programas detalizuoti, konkretizuoti ir integruoti per Nacionalines kompleksines programas. Pagrindinis šių programų tikslas – nustatyti prioritetus, padėti apjungti lėšas iš skirtingos paskirties fondų, žmones, institucijas ir skirtingus instrumentus šių prioritetų įgyvendinimui.

2) Išdrįsti pasakyti, kad Lietuva, su savo nedideliais resursais gali išlaikyti tik 2 valstybinius mokslo universitetus – vieną Vilniuje (jungiant VU ir VGTU) ir vieną Kaune (KTU bazėje). Į šiuos mokslo universitetus integruoti nedidelius valstybinius mokslo institutus, apjungti jų mokslininkų ir universiteto veiklą bei optimizuoti bendrą universiteto biurokratinę struktūrą, kad ji būtų palanki mokslininkų veiklai. Šalia universitetų reikėtų suburti daugiau verslo ir mokslo bendradarbiavimo instrumentų, pritraukiančių verslą, skatinančių partnerystę bei padedančių spręsti MTP koncentracijos problemą ir pozicionuoti Lietuvos potencialą tarptautiniu mastu. Taip pat reikėtų šalia universitetų įkurti “Atviros prieigos centrus”, kurie spręstų universitetų infrastruktūros uždarumo problemą ir suteiktų galimybę geriau išnaudoti reikiamą įrangą.

3)  Stiprinti esamus Mokslo ir technologijų parkų, inkubatorių, inovacijų centrų ir jų administracijos gebėjimus teikiant inovacijų paramos paslaugas verslui, skatinant bendrą inovacijų kultūros sklaidą, bendrą verslumą ir sprendžiant kitus aktualius uždavinius. Panaudoti  kompetetingus žmones kuriant ryšius su rizikos kapitalo fondais, verslo angelais, verslo akseleratoriais ir technologinių startuolių (angl. startups) bendruomenėmis.

ŽEF rekomendacijoms buvo pritarta. Premjeras G. Kirkilas asmeniškai ėmė globoti slėnių iniciatyvą, turėdamas tuometinio opozicijos lyderio ir būsimo Premjero A. Kubiliaus palaikymą. Skambus terminas "Nacionalinė komplesinė programa" puikiai žiūrėjosi bendrame ES lėšų programavimo kontekste, nes žodis "Nacionalinė" gali leisti ir mokslo – verslo bendradarbiavimo projektams gauti valstybinės svarbos statusą (kurį kaip tik panašiu metu gavo Vilniaus Gariūnų turgavietė), o žodyje "kompleksinė" visada galima paslėpti daugybę įdomių dalykų (netgi laivą)! Universitetai, į visas šias strategines pertvarkas žiūrėjo įtariai, tačiau greitai persiorientavo – pasižiūrėjo ūkiškai: jeigu yra pinigų, tai reikia tiesiog juos paimti. Daugelį metų išgyvenę "bado dietą", praktiškai su nulinėmis investicijomis į mokslo infrastruktūrą, jie pabandė atsigriebti.

Slėnių vizijų kūrimo procesą užbaigėme "pirkinių sąrašais", o slėnių vizijas vertinančius Lietuvos mokslo akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertus pavertėme viešųjų pirkimų ir techninių specifikacijų specialistais. Kaip kažkada Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aušroje pasakė vienas aukštas ES pareigūnas: "Jiems negalima duoti nepriklausomybės, nes tiek metų išgyvenę nelaisvėje, jie nežinos ką su ta laisve daryti".

Visuotiniam dėmesiui pasisukus į pinigingus slėnių, pagrindinė idėja išsikreipė – instrumentas (slėnis) tapo svarbesnis už strategiją (Nacionalinė kompleksinė programa). Pridėję bandymus šiuos dalykus susieti įvedant dar vieną lygmenį (jungtinių tyrimų programas) turime rezultatą: Nacionalinės kompleksinės, slėniai, parkai, jungtinių tyrimų programos, mokslo prioritetai, Ilgalaikė valstybės raidos strategija, ūkio raidos įžvalga, atviros prieigos centrai, technologiniai inkubatoriai, klasteriai, startup'ai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros įkūrimas, Verslios Lietuvos ir Investuok Lietuvoje reformos – sukūrėme sudėtingą Nacionalinę inovacijų sistemą, kurioje eiliniam verslininkui ar mokslininkui praktiškai jokių šansų susigaudyti. 1,3 miIijardo – tokia yra apytikslė lietuviško "iš apačios į viršų" proceso kaina siekiant paskatinti verslo – mokslo bendradarbiavimą.

Ar mano nuomone, nepaisant visų identifikuotų problemų ir kliūčių, vertėjo tai daryti? Vienareikšmiškai TAIP. Kartais reikia išgyventi sunkų gryninimosi periodą, kad išmokti dirbti. Kaip pasakė 2011 m. Lietuvoje viešėjęs ilgametis „Warwick” Mokslo ir technologijų parko Didžioje Britanijoje vadovas David Rowe: "Neįsivaizduojate, kokį teigiamą rezultatą gali duoti verslo ir mokslo bendradarbiavimo pinigai, jeigu tik jie investuojami į šią sritį nuosekliai ir ilgą laiką".

Pagrindiniai pasiekimai

1) Nepaisant visų valstybės eksperimentų, strategijų ir prioritetų chaoso, tikrasis Lietuvos potencialas gryninasi ir įgauna formą. Matome pamažu kylančias pažangių mokslininkų grupes, girdime vis daugiau sėkmės istorijų.
2) Nepaisant, kad slėnių kūrimo eigoje nepavyko išlaikyti verslo intereso slėnių vystyme ir sukurti realios bendradarbiavimo platformos, sugebėjome gerokai sustiprinti mokslo ir technologijų pasiūlos dalį. Naujos infrastruktūros išlaikymo kaštai verčia universitetus ieškoti tampresnių sąsajų su verslu, domėtis atviros prieigos centrų perspektyva, atidarinėti arba stiprinti technologijų perdavimo centrus, aktyviau dirbti su tarpininkais: mokslo ir technologijų parkais, inovacijų centrais, asocijuotomis verslo struktūromis.
3) Investicijos į inovacijų paramos paslaugų teikimą padėjo išugdyti "viešuosius konsultantus", kurie padeda ieškoti verslo ir mokslo bendradarabiavimo sąsajų toje stadijoje, kai nė viena pusė dar nenori mokėti privatiems konsultantams.
4) Dauguma prioritetų nustatymo pratimų: strategijų, programų, koncepcijų, nepaisant pakilimų ir nuosmukių jas rengiant ir įgyvendinant, padėjo atlikti pradinę Lietuvos ūkio sektorių ir Lietuvos mokslo potencialo analizę, kuri toliau palaipsniui plėtojama.
5) Jau apie 7 metus Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos yra gana nuoseklios, nuoseklumą išlaikant trijų skirtingų Vyriausybių kontekste. Keičiasi iniciatyvų pavadinimai, detalės, instrumentai, tačiau turinys įgauna ddesnę reikšmę už formą, o kvalifikacija ima viršų prieš politinį nemokšiškumą.
6) Įvykdyta mokslo institucijų ir jų turimos infrastruktūros koncentravimo reforma (su visais jos pliusais ir minusais), leido geriau identifikuoti stipriuosius centrus ir leis jų pagrindu ateityje formuoti rimtą Lietuvos įvaizdį.
7) Nupirkta įranga slėniuose susilaukia dėmėsio ne tik iš ten dirbančių mokslininkų, verslininkų, kuriems įdomu, kokią naudą galima gauti iš tų milžiniškų investicijų, bet ir iš studentų, kurie ateina į verslumo skatinimo renginius norėdami sužinoti, kaip panaudoti turimą pažangią įrangą ir sukurti verslus. Išsivystė puikus potencialas atsipumpuruojančioms įmonėms (spin-off companies), liko tik išspręsti licencijavimo, reglamentavimo ir įrangos naudojimo klausimus.

Pilną E. Leichterio straipsnį ir daugiau panašios tematikos ekspertų nuomonių rasite Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro leidinyje „AGENDA”.


Žinių ekonomikos forumas kviečia diskutuoti:

Sutinkate arba prieštaraujate išsakytai nuomonei? Turite ką papildyti ar replikuoti? Kviečiame išsakyti savo nuomonę bei siūlyti naujas, aktualias temas el. paštu: redakcija@zef.lt. Susisieksime su Jumis arba patalpinsime Jūsų ekspertinius komentarus ŽEF puslapyje. Siekiame kokybiškų ir argumentuotų diskusijų!

 

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket