Struktūriniai fondai švietimui 2014-2020: šuolis į kokybę ar bedugnę?

Arminas Varanauskas 300x300 - roundedArminas Varanauskas, 2013 m. lapkričio 29 d.

Lietuvos aukštajame moksle vis dar trūksta rimto proveržio. Neefektyvus, nesistemingas ir strategiškai nepagrįstas lėšų skirstymas nedavė tokių rezultatų, kokių norėta. Naujas etapas – nauji lūkesčiai. Tad užuot filosofavus verta sutelkti dėmesį į realius, įgyvendinamus pasiūlymus. Išskiriu tris bazines problemas: pirmoji – nepakankamas tarptautinis konkurencingumas, antroji – praktinių įgūdžių stoka ir trečioji – neefektyvus mokymasis. Šių problemų sprendimas nėra paprastas ir greitas, dažnai reikalaujantis ne tik teisinių, bet ir kultūrinių pokyčių, tad tikslingas ir apmąstytas struktūrinių fondų lėšų skirstymas gali tapti lemiamu faktoriumi.

Sprendžiant pirmąją problemą reikėtų skirti daugiausiai dėmesio studento, jo vadovų ir praktikos įstaigos suinteresuotumo didinimu – numatyti praktikos krepšelius įmonėms, kurie galėtų būti panaudoti studentų vadovų skatinimui/praktikos vietai reikalingų priemonių suteikimui. Taip pat šalia praktinių įgūdžių, daliai studentų būtina padėti plėtoti ir mokslinius įgūdžius – prie to galėtų prisidėti mokslinės praktikos krepšelis mokslo įstaigoms, kuris būtų skiriamas studentui ir jo vadovui, skatinant užsiimti mokslo tiriamąja veikla. Pagaliau įteisinus savanoriškas praktikas, reikia skirti deramą dėmesį jų atlikimo viešajame sektoriuje skatinimui.

Tarptautinis konkurencingumas ir vadybinių įgūdžių stoka yra tiek individualios kiekvienos aukštosios mokyklos, tiek ir valstybės problemos. Pagrindinis principas – bendradarbiavimo su reitingų TOP100 esančiais universitetais skatinimas – rengiant jungtines studijų programas (ypač II ir III pakopos), tikslinės stipendijos doktorantūrai tuose universitetuose, su įsipareigojimu po jos sugrįžti į Lietuvą bei parama trumpalaikėms stažuotėms universitetų administraciniam personalui. Siekiant įtraukti maksimalų skaičių žmonių į internacionalizavimosi procesą reikėtų skirti čekius tarptautinėms mokslinėms konferencijoms bei sukurti Baltic ERASMUS, trumpalaikių mainų dėstytojams ir studentams, programą.

Sprendžiant neefektyvaus mokymosi problemą verta kurti bendradarbystės, sveikatinimo erdves universitetuose, plėsti mokymosi, psichologinės, karjeros pagalbos sistemas. Pereinant prie į studentus orientuoto mokymosi paradigmos būtina užtikrinti, jog jiems būtų pasiekiama visa reikalinga medžiaga, tad vertėtų skirti finansavimą atviros prieigos vadovėlių bazinėmis temomis parengimui (pvz., mikro- ar makroekonomika), taip pat plėsti tarpbibliotekinių paslaugų tinklą Baltijos jūros regione. Be to, Europos Komisijos suburta Aukšto lygio ekspertų grupė pabrėžia, jog prioritetinis studijų sistemos darbas – pedagoginių dėstytojų įgūdžių sertifikavimo sistemos parengimas. Darbų pirkimui pažaboti reikėtų sukurti nacionalinę elektroninę plagiato atpažinimo sistemą. Kalbant apie suaugusiųjų mokymąsi negalima užmiršti neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemos sukūrimo, o siekiant lavinti visuomenę vertėtų skirti finansavimą bazinių interaktyvių nemokamų kursų parengimui (teisės, ekonomikos, filosofijos pradmenys ir pan.).

Pasiūlymų pateikti galima ir daugiau (tikslesnių ir abstraktesnių), bet klausimas lieka atviras – ar sugebėsime artėjantį ES struktūrinių lėšų finansavimo periodą išnaudoti šuoliui kokybės link?

Visą medžiagą iš konferencijos „Atmerk akis – laikas veikti: švietimas“ galite rasti čia: http://www.zef.lt/naujienos/atmerk-akis-laikas-veikti-svietimas.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket