Švietimo pokyčiams būtini motyvuoti pedagogai

Jurgita_Petrauskiene_Mosta_nuotrauka

Jurgita Petrauskienė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorė

Norintys tapti pedagogais Lietuvoje turi iš ko rinktis – aukštųjų mokyklų pasiūla šioje srityje didelė. Tačiau pedagoginės studijos tarp stojančiųjų nėra populiarios. Daugiausiai Lietuvoje rengiama būsimų kūno kultūros mokytojų bei ikimokyklinio ugdymo pedagogų, tačiau turime labai mažai norinčių tapti matematikos, informatikos, chemijos, fizikos mokytojais.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje dažnai tų pačių specializacijų pedagogai rengiami keliose aukštosiose mokyklose, mažomis grupelėmis. Tai verčia susimąstyti, ar tikrai švietimo sistema veikia taip efektyviai, kaip galėtų? Remiantis preliminariais duomenimis, pabaigę studijas pedagogikos krypties absolventai dažnai dirba ne mokytojais, o kitokį darbą, neretai – nereikalaujantį aukštojo išsilavinimo. Vienas iš galimų būdų išspręsti šią problemą galėtų būti kai kurių specializacijų mokytojų rengimas universitetuose, kurie turi stiprias šių sričių studijų programas.

Dar vienas svarbus aspektas, kad studijos gali būti kokybiškos tik tada, kai į aukštąsias mokyklas įstoja motyvuoti, tinkamai pasirengę studentai. Tai – tik vienas iš studijų kokybės veiksnių, bet jis būtinas. Kalbant apie būsimuosius pedagogus, jų motyvacijai skiriama itin daug dėmesio ir siekiama ją įvertinti prieš priimant stojantįjį į aukštąją mokyklą.

Nuo 2010 m. stojantieji į švietimo ir ugdymo krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir norintieji gauti valstybės finansavimą, privalo laikyti motyvacinį testą. Ši priemonė taikoma siekiant įvertinti bei atrinkti motyvuotus studentus ir patikrinti, ar stojantieji yra tinkami būsimam pedagoginiam darbui.

Tų, kurie stoja į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, motyvacija smarkiai skiriasi – tai rodo LAMA BPO duomenys. Siekiantys studijuoti švietimo ir ugdymo krypčių grupės programose valstybės finansuojamose vietose buvo itin motyvuoti – 65 proc.  motyvacijos testą laikiusių stojančiųjų surinko 2 balus. Palyginimui, 59 proc. iš įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas nelaikė motyvacinio testo, o tarp laikiusiųjų 41 proc. surinko 2 balus.

Didžioji dalis stojančiųjų į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas tikrai žino norintys pasirinkti būtent šias studijas – 2015 m. bendrojo priėmimo metu 85 proc. įstojusiųjų į šias programas nurodė jas pirmu arba antru prioritetu.

Stebėdami kelerių paskutinių metų tendencijas matome, kad įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas mažėja. Palyginimui, 2011 m. į valstybės nefinansuojamas vietas buvo priimti 941 studentai, 2015 m. – 488, valstybės finansuojamas vietas ir vietas su studijų stipendija  2011 m. – 1073, 2015 m. – 478. Be to, LAMA BPO 2015 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, 31 studentas buvo pasirašęs tikslinio finansavimo sutartis. Tiesa, šiais metais lyginant su praėjusiais įstojusiųjų į valstybės nefinansuojamas studijų vietas skaičius nežymiai padidėjo (priimta 64 daugiau). 2015 m. bendrojo priėmimo metu 49 proc. įstojusių pasirašė studijų sutartis valstybės nefinansuojamose vietose.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket