Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. II dalis

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.

tarptautiskumas_koliazas Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir plėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga. Nepaisant to, kad kartais išgirstame tokių sėkmės istorijų, bet jos yra veikiau išimtys nei taisyklės.

Apie tai, kodėl verta žengti į tarptautines rinkas ir ką reikia apie jas žinoti, apie darbą tarptautinėse komandose ir ko šiuo metu trūksta, kad šis procesas vyktų sklandžiai kalbiname UAB „Elinta“ vadovą, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narį Vytautą Jokužį, UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorių Justiną Katkų, UAB „Vinted“ direktorių Justą Janauską bei Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėją prof. Moniką Petraitę.

Lietuviški verslai gali atsidurti tarptautinių vertės grandinių viršūnėse

„Tarptautinė prekybos integracija yra vienas iš šiuolaikinės ekonomikos „sveikatos“ rodiklių, parodantis kaip sėkmingai šalis integruojasi į tarptautinės vertės kūrimo grandines, todėl šiandien turbūt jau nebeverta kalbėti apie globalizaciją ir tarptautiškumą, bet verta klausti, ar pakankamai sofistikuotą ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią poziciją užima Lietuvos verslas globaliuose vertės kūrimo ir technologijų tinkluose“, – teigia Monika Petraitė.

Justas Janauskas

UAB „Vinted“ direktorius Justas Janauskas

Visi kalbinti ekspertai sutaria, jog lietuviški verslai turi potencialo tapti rimtais, matomais ir gerbiamais tarptautinės rinkos žaidėjais. „Manau, geriausia yra iš karto pradė ti galvoti apie savo verslą kaip tarptautinį. Tai reiškia, kad verslo vizijoje, strategijoje, tiksluose, komandos struktūroje bei veiklos planuose visuomet turi išlikti tarptautiškumo elementas. Plėstis į naujas rinkas, mano manymu, yra daugiau ne taktinis, ir net ne strateginis žingsnis – kaip minėjau, tai prasideda kur kas anksčiau, įmonės vadovo vizijoje, kai jis mato savo verslą veikiantį keliose rinkose ar net visame pasaulyje“, – UAB „Vinted“ vadovas dalinasi savo įmonės patirtimi.

Tam pritaria ir KTU mokslininkė M. Petraitė, sakydama, jog daugelis tarptautinių verslo modelių globalioje žinių ekonomikoje nebeveikia, tad geriausias pasirinkimas yra „gimti globaliu“, tai reiškia globalaus verslo modelio dizainą kuriant ar permąstant verslo plėtros strategiją. „Globalaus verslo modelio dizainas remiasi globalių žinių, rinkų, technologijų, institucinių paskatų kuriamų resursų integracija vertės kūrimo procesuose, siekiant įveikti nacionalinės ar lokalios rinkos apribojimus, bei maksimizuoti unikalių žinių ir gebėjimų generuojamą verslo grąžą“, – patikslina ji.

Mokslininkė Lietuvoje pastebi net keletą globalaus verslo dizaino tipų žinioms ir MTEP imliuose sektoriuose: „pirmąjį tipą sąlyginai pavadinčiau globaliais žinių tinklų eksploatatoriais, kurie globalios tinklaveikos strategiją taiko tiek kurdami unikalius žinių produktus, tiek juos komercializuodami globaliose, dažnai nišinėse, rinkose. Antrasis tipas pasižymi itin unikaliais vidiniais MTEP ištekliais ir sunkiai replikuojamomis, patentuotomis žiniomis, kurias siekia eksploatuoti globaliuose technologijų tinkluose, ir pasaulinėse rinkose. Trečiasis tipas remiasi ne tiek MTEP, kiek rinkos žinių kūrimu globaliuose tinkluose bei išskirtinių diferencijuotų produktų kūrimu remiantis globalios rinkos problematikos žinojimu, ir jau vėliau komercializacijos tarptautinėse rinkose. Ir ketvirtasis, besiformuojantis tipas remiasi globalia bendrakūra tiek kuriant, tiek komercializuojant produktus.“

„Nišiniai produktai gali atsirasti tam tikrose rinkose, o plataus vartojimo produktams vienintelis kelias yra per didžiąsias tarptautines įmones, kurios jau turi didelius savo pardavimų tinklus. Pačiam išvystyti pasaulinį pardavimų tinklą yra labai sudėtinga, tai yra labai ilgas kelias ir kol tu jį išvystysi, tai gali pačio produkto „galiojimo“ laikas baigtis. Tai yra visai neblogas kelias, mes dažnai perkame ir net nežinome, kad ant to produkto yra tik tos įmonės, per kurią parduodi, vardas. Dar geresnis kelias – jei tu kartu su gigantu sukuri tą įrangą, prietaisą ar technologiją ir tuomet kartu pardavinėji“, – teigia UAB „Elinta“ vadovas.

JustinasKatkus

UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorius Justinas Katkus

Bandant nuspręsti į kurią užsienio šalį verta plėsti savo verslą reikia apsvarstyti daug skirtingų aspektų. UAB „Blue Ocean Robotics“ nuo pat veiklos pradžios yra tarptautinės rinkos žaidėjas. Vadovo teigimu, šiuo metu apie 95% darbų vyksta su klientais, kurie yra ne Lietuvoje, o pati įmonė turi savo dukterines kompanijas skirtingose šalyse. „Mūsų kompanijos ar grupės DNR yra toks, kad mes esame šiuo metu ir Europoje, ir JAV, ir Kinijoje. Mūsų rinkų atsirinkimas yra dvipusis: kadangi mes gaminame ir kuriame naujas robotines technologijas, tai visų pirma, priklauso nuo produkto. Produktas pats iš savęs yra artimesnis kažkuriai rinkai. Antra, daliai produktų mes turime pradines rinkas, vadinamas „namų rinkas“, pasirinktas dėl įvairių ekonominių, istorinių ir pan. priežasčių. Šiose rinkose mes pradedame plėtoti ir pardavinėti tuos produktus, nes mūsų dukterinės įmonės jau turi išvystytus partnerių ir pardavimų tinklus. Taigi sprendimas dėl rinkos prasideda nuo to, ką tu kuri, tuomet nuo tavo turimo partnerių ar pardavimo tinklo. Taip pat labai naudinga išsirinkti vieną „namų rinką“, prioritetine tvarka ne Lietuvą, kurioje įvedinėsite tam tikrus naujus produktus“, – pasakoja J. Katkus.

Tokia veikla turi būti gerai apgalvota, nes tai didina šansus sėkmingai įsitvirtinti naujoje rinkoje, bet kiekvienas verslas yra skirtingas ir dėl to turi ieškoti sau tinkamiausio sprendimo. „Vinted rinkas renkamės pagal labai aiškius kriterijus, kurie yra būtini mūsų verslui ir lemia jo sėkmę – tai rinkos dydis, mokėjimų ir siuntinių infrastruktūra, kalba, žmonių mentalitetas, bendras vidaus produktas vienam žmogui ir t.t. Tačiau šis kriterijų sąrašas yra skirtingas kiekvienam verslui ir niekam nesiūlau lygiuotis i mūsiškį – verčiau stenkitės atrasti savąjį“, – teigia jis.

KTU-359a

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėja prof. Monika Petraitė

„Apibendrinant, suvoktas tarptautiškumas, savo esminių kompetencijų žinojimas, bei sumanios verslo organizavimo formos ir strategijos pasirinkimas siekiant išnaudoti globalių žinių, technologijų ir vartojimo tinklų galimybes yra esmė“, – mano M. Petraitė.

Trūksta bendradarbiavimo

Justinas Katkus kalbėdamas apie verslus, kurie kuria inovatyvius produktus teigia, kad, jo nuomone, tokių įmonių Lietuvoje daugėja. Jis mano, kad viena iš priežasčių, kodėl jų nėra daug – menkas noras bendradarbiauti ir įsileisti tarptautinius partnerius. „Viena iš problemų, kodėl jų galbūt nėra tiek daug, kiek galėtų būti, tai visų pirma reikėtų suprasti, kad vieniems padaryti tai yra labai sudėtinga ir reikia įsileisti tarptautinius partnerius. Mes niekuomet nebūtume tapę tokia įmone, kokia esame dabar, jei visi partneriai būtų lietuviai. Ironiškiausia, matyt, tai, kad iš visų 5 partnerių tik aš vienas esu lietuvis, visi likę yra danai. Tai natūraliai duoda visai kitokį kompanijos DNR. Jei savininkai yra iš skirtingų šalių, tai visai kitokia dinamika įmonėje, visai kitaip galvoji, visai kitaip priiminėji sprendimus. Pagal DNR tu esi nebe nacionalinė kompanija, nes tu esi nei čia, nei ten, tu esi keliose vietose. Tai diktuoja visai kitokį gyvenimo būdą“, – patirtimi iš UAB „Blue Ocean Robotics“ dalinasi Justas.

Jokužis

UAB „Elinta“ vadovas, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys Vytautas Jokužis

Vytautas Jokužis, kalbėdamas apie tai, ko trūksta, kad lietuviškiems verslams labiau sektųsi tarptautiniu lygiu pasigenda ir valstybės prisidėjimo. „Juntamas valstybės pasitikėjimo verslu trūkumas. Tikrai yra įmonių, kurios to pasitikėjimo nusipelnė. Skirstant paramą reikėtų labiau žiūrėti į esmę ir kam realiai ta parama bus panaudota – ar tai nėra vienadienės įmonės ir ar tai yra įmonės, kurios turi dar tik idėją, ar tos, kurios jau turi produktą ir jiems realiai trūksta paramos su tuo produktu išeiti į kitas rinkas. Taip pat trūksta pačios Lietuvos reklamos, Lietuvos kaip technologinės valstybės reklamos. Nusivylimas aplanko, kai pasižiūri į Lietuvos stendą kokioje tarptautinėje parodoje, tai šokame, dainuojame, nacionalinius rūbus siuvame, o tikrai neparodome, kad technologijas vystome. Nacionaliniai dalykai yra labai gerai, bet tai nėra skirta pasaulinei rinkai“, – pastebi ŽEF Tarybos narys.

KTU mokslininkė antrina ir priduria, jog: „į naują veiklos kompleksiškumo lygį turi pereiti visa nacionalinė inovacijų sistema, įskaitant verslą, universitetus, inovacijų politikos ir mokestinių paskatų iniciatyvas.“ UAB „Vinted“ direktoriaus nuomone, labai svarbu yra ir geras, tinkamas pavyzdys, bet jų Lietuvoje šiandien neturime daug. „Manau, jog labiausiai lietuviškiems verslams trūksta ekosistemos, kurioje būtų daugiau sėkmingų tarptautinių verslų. Verslų kūrėjai dalinasi savo patirtimi ir būtent tos sėkmingos patirties šiuo metu labiausiai trūksta“, – teigia J. Janauskas.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket