Tarptautiškumas – tai ne galimybė, o būtinybė. I dalis

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Globalizacijos laikais tampa vis sunkiau kalbėti apie įmones kaip išimtinai nacionalinius subjektus, atskiriant juos nuo tarptautinių rinkų.

Vis dažniau pasigirsta kalbų, jog vienintelis kelias įmonei augti ir tarptautiskumas_koliazasplėstis, tai žengti į kitas rinkas, prisijungti prie tarptautinių vertės grandinių. Tvarumą ir konkurencingumą gali atnešti atsiradimas tokių vertės grandinių viršūnėse, kur lietuviški verslai pasaulyje varžytųsi savo žiniomis, o ne pigia darbo jėga. Nepaisant to, kad kartais išgirstame tokių sėkmės istorijų, bet jos yra veikiau išimtys nei taisyklės.

Apie tai, kodėl verta žengti į tarptautines rinkas ir ką reikia apie jas žinoti, apie darbą tarptautinėse komandose ir ko šiuo metu trūksta, kad šis procesas vyktų sklandžiai kalbiname UAB „Elinta“ vadovą, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narį Vytautą Jokužį, UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorių Justiną Katkų, UAB „Vinted“ direktorių Justą Janauską bei Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėją prof. Moniką Petraitę.

Nori augti – ženk į didesnes rinkas

Kalbinti pašnekovai mano, kad įmonės, gaminančios produktus neturi kitos išeities, kaip tik žengti į tarptautines rinkas. Lietuva nėra tokia didelė ekonomika, kad galima būtų tikėtis įmonėms turėti didelius pardavimus. Tai dar aktualiau toms įmonėms, kurios gamina nišinius produktus. „Nišinių produktų Lietuvoje gali reikėti vos kelių, tai čia joks verslas nesigaus. Bet štai tarptautiniu lygiu gali būti ir daugiau poreikio. Matematika paprasta: padalinkim 7 milijardus iš 3 milijonų ir štai kiek rinkų gausime“, – teigia Vytautas Jokužis.

Justas Janauskas

UAB „Vinted“ direktorius Justas Janauskas

UAB „Vinted“ vadovas mano, kad visų pirma, ėjimas į tarptautines rinkas prasideda nuo suvokimo, jog gyvename ne Lietuvoje, o Europos Sąjungoje. „Natūralus pripažinimas, kad mūsų namų rinka yra daug didesnė nei buvo prieš įstojant į ES. Tai leidžia jaustis pilnaverčiais europiečiais ir tuomet vystydamas verslą tiesiog natūraliai galvoji apie jį platesniame nei vienos šalies ar miesto kontekste“, – patirtimi dalinasi J. Janauskas. Pašnekovas neabejoja tokio mąstymo modelio visapusiška nauda, lietuvius tai daro europietiškesniais, o verslui tai atveria duris į 500 milijonų gyventojų turinčią rinką. „Didesnė rinka reiškia didesnius iššūkius ir daugiau galimybių kiekvienam“, – prideda jis.

Justinas Katkus, UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorius pritarė, kad didelės rinkos suteikia daugiau galimybių, nes, jo nuomone, tarp pačių rinkų nėra esminių skirtumų ir visur galioja panašūs principai. Kontaktų paieškos, pardavimai ir kitos veiklos užima tiek pat laiko ir reikalauja tiek pat pastangų būnant bet kurioje valstybėje, skirtumas tik tas, kad dirbti didesnėje rinkoje labiau „apsimoka“, nes kiekvienos veiklos išlošis dažniausiai yra didesnis. „Statistiškai žiūrint, ta problema, kurią sprendžiate didesnėje šalyje bus labiau išsiplėtojusi nei čia“, – teigia Justinas.

Šiuolaikinės informacinės technologijos palengvina darbą tarptautiniu lygiu – tai galioja ne tik informacijos sklaidai, bet ir įvairių produktų kūrimui, eksperimentavimui ir net sąlyginai mažos įmonės turi daugiau galimybių dabar nei anksčiau. „Jeigu anksčiau maža įmonė, nedidelis būrelis žmonių turėjo mažesnes galimybes, neturėjo nei skaičiavimo centro, nei kompiuterių, tai dabar kiekvienas ant savo stalo turi itin galingą skaičiavimo centrą su kuriuo galima atlikti didžiulius darbus, kuriant naujus prietaisus. Technologijos pasikeitė ir įgalino mus, net mažas įmones, sukurti naujus ir patrauklius produktus“, – pabrėžia V. Jokužis.

Svarbu mokėti greitai mokytis
Monika Petraitė

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Strateginio valdymo katedros vedėja prof. Monika Petraitė

Sėkmingas konkuravimas užsienio rinkose tiesiogiai susietas su įmonės siūlomu produktu. Verslas, kuris nori plėstis tarptautiniu mastu privalo siūlyti produktą, kuris sprendžia ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių problemas. Kitaip sakant, įmonė turi kurti ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui.

„Greta klasikinių strateginių gebėjimų, kaip specializacija, produktyvumas ir išskirtinumas, dar tenka atsakyti į trimatį nuolat kintantį klausimą – kur, kada ir kaip konkuruoti. Atsakymas kiekvienu ekosistemos raidos momentu yra kitas. Todėl verslo dinaminiai gebėjimai greitai persiorientuoti, verslo įžvalgos sistemos, atviri inovacijų valdymo procesai bei organizacijos parengtis atvirai tarptautinei bendrakūrai tampa svarbiausiais sėkmingos veiklos parametrais“, – atkreipia dėmesį Monika Petraitė.

Jei produktas yra aktualus ir geras – įžengti į rinką bus paprasčiau. Bet geras produktas dar negarantuoja sėkmės. Justas iš „Vinted“ teigia, kad į Didžiąją Britaniją jie bandė patekti 3 kartus nesėkmingai ir tik 4-ąjį kartą tai pavyko padaryti. „Labai svarbu yra mokėti pralaimėti ir laiku iš rinkos išeiti, išmokti iš klaidų, ir bandyti eiti dar kartą“, – turėtomis pamokomis dalinasi jis bei pratęsia: „aš laikausi principo, kad einant į naujas rinkas yra daugybė dalykų, kurie iš anksto negali būti žinomi. Todėl siekiame išlaikyti balansą tarp buvimo drąsiais, agresyviais ir buvimo atsargiais ir nuosekliais. Į naujas rinkas visuomet einame su labai aiškia įėjimo strategija ir su aiškiais produkto ar paslaugos vystymosi etapais toje rinkoje. Iš anksto apsibrėžiame, ką reiškia kiekvieno etapo sėkmė ar nesėkmė“.

Vytautas Jokužis

UAB „Elinta“ vadovas, Žinių ekonomikos forumo Tarybos narys Vytautas Jokužis

ŽEF Tarybos narys V. Jokužis mano, kad vienas iš egzistuojančių sunkumų, kuris stabdo tarptautinę plėtrą – maža lietuvių savivertė. „Žmonės nelabai tiki, kad tas produktas, kurį jie sukūrė gali būti paklausus tarptautiniu mastu. Trūksta tikėjimo ir pasitikėjimo savimi. Dažnas jaučiasi taip: na ką čia mes Lietuva, mes maži, mes nieko negalim. Gal čia iš senų laikų yra kilęs toks nepasitikėjimas, kad mes kažko negalim, bet iš tikrųjų tai mes galim lygiai tiek pat kiek ir kiti“, – teigia Vytautas.

Jo nuomone svarbu prieš žengiant į naują rinką išsiaiškinti tos rinkos niuansus – įpročius, mentalitetą, teisinę bazę ir suteikiamas sąlygas verslui vystyti. „Kas mums atrodo „taip“, kitoms šalims gali atrodyti „ne“ ir atvirkščiai“, – priduria pašnekovas pasakodamas apie tai, kaip Estijoje atsirado elektromobilių krovimo stotelės ir kokia situacija šiuo metu yra Lietuvoje.

Justas pritaria, jog egzistuoja šiek tiek specifikos, bet mano, kad tai netrukdo sėkmingai dirbti, o kaip tik darbą padaro dar įdomesnį ir įvairiapusiškesnį. Jo nuomone, svarbiausia yra supratimas, kad visko galima greitai išmokti bei pasiryžimas tai padaryti. „Man žodis „sunku“ yra žodžio „nesuprantu“ sinonimas. Turint tokį mąstymo modelį, sunkių dalykų išvis nebūna, o nesuprantamus dalykus galima greitai suprasti. Svarbu mokėti greitai mokytis. Kai pradėdavome vystyti verslą užsienyje, buvo daug nesuprantamų dalykų, pradedant įstatymine baze, bankų veikla, žmonių įdarbinimu ir baigiant vartotojų elgsenos šablonais. Bet visa tai daro verslą ir gyvenimą tik įdomesnį, tiesiog reikia skirti šiek tiek daugiau laiko išsiaiškinti tam, ko nesupranti, ir tiek. O mokytis galima įvairiais būdais – galima patiems, galima pasikviesti pagalbos, galima žinias tiesiog nusipirkti“, – teigia jis.

Tarptautinės komandos – ateitis

Visame pasaulyje yra daug įmonių, kurios veikia tarptautiniu mastu, nors turi komandas tik savo šalyje, ir tai nebūtinai yra JAV, pavyzdžiui „Prezi“ iš Budapešto, „BlaBlaCar“ iš Paryžiaus, „SoundCloud“ iš Berlyno, „WorldOfTanks“ iš Minsko ir t.t. Justinas Katkus mano, kad lietuviškos komandos gali konkuruoti ir tarptautiniu lygmeniu, jei komandos nariai turi sukaupę daug tarptautinės patirties. Jo nuomone, tarptautinių partnerių turėjimas smarkiai palengvina užduotį.

Justinas Katkus

UAB „Blue Ocean Robotics“ direktorius Justinas Katkus

Kuriant tarptautinę komandą reikia nepamiršti, kad jos turi ir privalumų, ir trūkumų. „Privalumai – multinacionalinis DNR, skirtingų rinkų patirtis, požiūriai, mentalitetai ir kiti skirtumai kartais yra labai didžiulis pranašumas. Trūkumai: pats pagrindinis, tai fizinis buvimas, nes negali visuomet būti vietoje, o tai kartais labai reikalinga sprendžiant kai kurias problemas. Dar vienas kartais pasirodantis trūkumas – nusistovėjęs gyvenimo būdas ir darbo tempas. Skandinavijoje žmonės yra įpratę iš darbo išeiti 4 val. dienos, o pas mus, kaip aš juokauju, tokiu metu yra pats darbų įkarštis. Tai prie tokių dalykų reikia priprasti, nes tas pats galioja ne tik dirbant komandoje, bet ir ieškant partnerių, klientų“, – patirtimi dalinasi Justinas.

UAB „Vinted“ vadovas teigia, kad tam tikro pobūdžio – IT inžinieriai, analitikai, grafikos dizaineriai, produkto vystymo žmonės – Lietuvos specialistų sugebėjimai ir patirtis leidžia jiems konkuruoti su kitais pasauliniu mastu. Visgi, yra sričių, kuriose specialistų Lietuvoje išvis nėra arba yra vos keli, pavyzdžiui tokių, kurie yra sėkmingai sukūrę ir įgyvendinę tarptautinę į vartotojus orientuotos prekyvietės rinkodaros strategiją, trūksta. Bet ne tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių „Vinted“ siekia burti tarptautines komandas. „Žmonės, ateinantys iš skirtingų kultūrų, tiek geografine, tiek socialine, tiek darbine prasme yra labai sveika ir naudinga praktika įmonei. Tai plečia visų akiratį, augina kompetenciją ir darbą padaro labai įdomiu. Žinoma, pirmą kartą pradedant dirbti su tarptautine komanda, būtina įvertinti tuos mažus kultūrinius, socialinis ir darbinius skirtumus. Jie iš tikrųjų yra daug didesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl labai svarbu nusiteikti teigiamai ir tai vertinti, nes įvairovė atveria tik dar daugiau galimybių“, – teigia J. Janauskas.

Kalbėdamas apie tarptautinių žmonių į komandą pritraukimą Justas teigia, kad fundamentalūs žmonių siekiai nesiskiria priklausomai nuo gyvenamosios vietos – žmonės nori augti ir daryti įtaką pasauliniu mastu, nori realizuoti savo svajones ir dirbti sveikoje atmosferoje su protingais kolegomis. Būtent šiuos dalykus jo įmonė ir stengiasi pasiūlyti visiems potencialiems darbuotojams. „Turime kelias strategijas. Viena – pas save įdarbiname geriausius iš geriausių rinkoje esančių specialistų. Antra – renkamės žmones, kurie nori nuolatos tobulėti ir labai daug investuojame į esamos komandos auginimą ir mokymą. Nuolatinis įgūdžių tobulinimas yra viena svarbiausių „Vinted“ vertybių. Visada stengiamės mokytis iš tų, kurie yra sėkmingiausi savo srityse, atsivežame mokytojus iš JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų šalių. Taip pat glaudžiai bendraujame su kitomis sėkmingomis įmonėmis tiek Europoje, tiek JAV. Trečias – samdome daug didesnę ir įvairesnę patirtį turinčius specialistus, pavyzdžiui, neseniai prie mūsų prisijungė žmogus, kuris užėmė aukštas pareigas tokiose įmonėse, kaip „Facebook“ ir „Google“, taip pat prie komandos prisijungė ir labai patyrusi marketingo specialistė, kuri kūrė „Shazam“ prekės ženklą nuo momento, kai įmonė turėjo dar tik pačią technologiją“, – pasakoja jis.

Tuo tarpu „Blue Ocean Robotics“ vadovas teigia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose grupės įmonėse, dominuoja „nacionalinės“ komandos, bet tai netrukdo siekti tarptautiškumo ir kitais būdais. „Mes stengiamės tarpusavyje maišytis – mes išvažiuojam svetur, pas mus atvažiuoja kiti, tada DNR tampa kitoks. Bet šiaip mūsų talentai čia ir išaugo, Lietuvoje – kvėpavo lietuvišku oru, valgė lietuviškus cepelinus“, – savo komanda džiaugėsi J. Katkus.

Monika Petraitė žvelgia dar toliau ir teigia, kad: „tarptautinės inovacijų ir pardavimų komandos – šiandien jau neišvengiama dabartis įmonėms veikiančioms tarptautinėse rinkose. Ateitis turbūt labiau būtų nusakoma kaip globalios virtualios inovacijų komandos, kaip spiečiai susiburiančios konkretiems klausimams spręsti, ir vėl taip pat suyrančios, bei nuolat veikiančios tarptautinės, nors ir smulkios ar vidutinės įmonės, inovacijų lyderiai, koordinuojantys tokių komandų darbą bei perkėlimą į rezultatus.“

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , , ,