Verslo lyderius būtina ugdyti dar mokykloje

Sėkmingai veikiantys verslai yra šalies gerovės, pažangos, ekonominio augimo ir konkurencingumo garantas. Daugelis šalių verslumo ugdymui ir naujų įmonių kūrimui skiria didžiulį dėmesį, akcentuojama švietimo ir mokymo svarba rengiant naujus verslininkus, teigiama, kad verslumo pagrindus būtina ugdyti jau nuo penktos klasės, kad mokyklas baigę jaunuoliai turėtų žinių apie verslo steigimą.

Vis dažniau Lietuvos mokyklose įgyvendinamos kūrybišką moksleivių mąstymą ugdančios iniciatyvos, vis daugiau verslo atstovų aktyviai dalyvauja projektuose, skatinančiuose moksleivius sąmoningai ir atsakingai rinktis ateities specialybes, supažindina jaunuolius su profesijų galimybėmis ir verslo aplinka („Kam to reikia“, „Mobili bioklasė“ ir kt.). Tačiau vis dar nemaža dalis mokyklas baigiančių moksleivių dažnai nežino, kokias studijas rinktis, jų nuomonę apie profesijas formuoja visuomenėje nusistovėję stereotipai, susiduriama su požiūriu, kai į aukštąsias mokyklas stojama ne siekiant kokybiško išsilavinimo, bet dėl diplomo.

Įžvalgomis apie mokyklų įtaką ir vaidmenį skatinant sąmoningą profesijų pasirinkimą, įvairiapusiško moksleivių požiūrio į verslumą formavimą bei ateities verslui reikalingų gebėjimų specialistų ir lyderių ugdymą dalinasi žinoma Lietuvos edukologė, „Vaikystės sodo“ įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė ir unikalios pokyčius mokykloje inicijuojančios kūrybiško mokymo programos „Kūrybinės partnerystės“ vadovė Milda Laužikaitė.

Būtina keisti stereotipinį mąstymą ir padėti jaunuoliams atrasti savo talentus

Pagrindinės Lietuvoje susiformavusias tendencijos, trukdančios jaunimui kryptingai rinktis profesijas ir ateityje tapti aukštą pridėtinę vertę kuriančiais specialistais, Austėjos Landsbergienės nuomone, yra žūtbūtinis siekis įstoti į universitetą, gauti kuo daugiau dešimtukų ir neigiamai vertinama pertrauka po mokyklos baigimo ir studijų pradžios aukštojoje mokykloje.

„Puikiai žinome, kad aplinka visomis išgalėmis spaudžia jauną žmogų stoti į universitetą. Galima pagalvoti, kad universitetinis išsilavinimas garantuos darbą ir aukštas pajamas. Nieko panašaus! Taip pat būtina keisti neigiamą požiūrį į tuos jaunuolius, kurie tęsia studijas ne iš karto po mokyklos baigimo. Dvyliktoje klasėje, kai teko mokytis Švedijoje, mane stebino, kokia maža dalis bendraklasių buvo apsisprendę iškart po mokyklos studijuoti: dauguma svajojo važiuoti padirbėti į tas valstybes, kurių kalbų mokėsi, įgyti patirties ar pakeliauti. Dalis bendraklasių išvyko į Didžiąją Britaniją, JAV, Australiją ir dirbo pačius įvairiausius kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Ir tai buvo jaunuoliai, kurių pažymių vidurkis viršijo 9 balus. Tiesiog jie nebuvo apsisprendę, ko nori gyvenime, ir tikėjosi tą atrasti keliaudami, dirbdami, turėdami laiko pagalvoti. Beje, šiandien jie visi baigę tuos mokslus (nebūtinai universitetinius!), kuriuos galų gale norėjo baigti. Manyčiau, kad reikia su jaunuoliais apie tai kalbėti, kuo anksčiau išlaisvinti juos iš stereotipinio mąstymo ir suteikti galimybių atrasti tai, kas jiems patinka, ką jie norėtų ir galėtų ateityje daryti panaudojant turimus gebėjimus ir talentus“, – teigia edukologė.

Milda_fotoMilda Laužikaitė akcentuoja, kad labai svarbu suprasti, kad gyvename pasaulyje, kuriame modelis – dar mokykloje apsisprendžiu dėl profesijos, studijuoju, gaunu atitinkamą darbą, kopiu karjeros laiptais – neturi jokių garantijų. „Profesijų ribos nyksta, tampa labai svarbu derinti konkrečios srities išmanymą su bendraisiais gebėjimais – gebėjimu vystyti idėjas, jas komunikuoti ir įgyvendinti, rasti bendraminčių ir partnerių, dirbti su kitais, veikti atsakingai, atsižvelgiant į kintančius socialinius, kultūrinius, ekologinius, politinius kontekstus. Visi tie gebėjimai siejami su asmens kūrybingumu. Jei kūrybingumas neugdomas, nepadės nei garsių mokyklų vardai, nei diplomai. Kiek teko pastebėti, daug jaunų žmonių į aklavietę įstumia susiformavusios socialinės normos, perduodamos tėvų ir kitų gera linkinčių: po mokyklos turi studijuoti, geriausia – vieną iš madingų profesijų. Tačiau šioje normoje trūksta labai svarbaus dalyko – savęs paieškos, tapimo savimi, savo unikalių gebėjimų, savo saviraiškos srities atradimo ir pasitikėjimo toje srityje veikti. Būtent į šią sritį turėtų rimtai susitelkti mokyklų bendruomenė (įskaitant tėvus) – į klausimus, kas aš esu, kokios mano vertybės, kas man įdomu ir svarbu“, – apie atsakingo ir sąmoningo ateities profesijos pasirinkimo svarbą sako projekto „Kūrybinės partnerystės“ vadovė.

Kūrybiški mokymo(si) būdai padeda atsiskleisti moksleivių gebėjimams

Šiandieniniame pasaulyje tradiciniai mokymo(si) metodai nebeužtikrina efektyvių rezultatų, nemotyvuoja ir neįtraukia moksleivių, todėl svarbu mokymosi procesą praplėsti naujais nestandartiniais metodais, kurie ugdytų mokytojų ir mokinių kūrybiškumą, skatintų pažinti save ir aplinkinį pasaulį, ugdytų konkurencingas ir gebančias našiai dirbti asmenybes. Mildos nuomone, mokyklos gali padėti jaunam žmogui susivokti, sukurti savęs ieškojimo ir  pažinimo erdvę būtent naudodamos netradicinius kūrybiškus ugdymo metodus. Svarbu pasiūlyti kuo daugiau praktinės veiklos, kurios metu moksleiviai spręstų realaus pasaulio problemas ir iššūkius, mokytųsi ieškoti ir naudoti įvairiausią informaciją, dirbtų kartu, prisiimtų atsakomybę, įgyvendintų ambicingas idėjas nuo užuomazgos iki galo, išbandytų įvairius vaidmenis ir veiklos sritis.

„Kūrybinių partnerysčių“ projekto metu didžiausią įspūdį, ypač vyresnių klasių moksleiviams, palieka tai, kai jiems suteikiama didelė atsakomybė ir kai veikla yra tikra, kai jie turi veikti pagal profesionalaus darbo taisykles ir standartus. Pavyzdžiui, vienoje Klaipėdos mokykloje gimnazistai turėjo parengti ir įgyvendinti marketingo kampaniją tikroms futbolo rungtynėms. Dvi klasės tapo tikromis reklamos agentūromis. Tokios mokymosi situacijos įtraukia, motyvuoja, o konkrečių darbo rezultatų pamatymas, sėkmės patirtis augina pasitikėjimą. Mokytojai pastebi, kad įsijautus į naujus vaidmenis pasikeičia vaikų elgesys, jie bendrauja kaip profesionalai“, – pasakoja Milda Laužikaitė.

XXI amžiaus mokykla turi ugdyti verslumą ir lyderystę

Austeja_fotoDažnai girdime klausimą, ar sėkmingas verslininkas yra išugdomas, ar tai yra įgimtos savybės ir talentas. Austėja sako, kad jei turėtų moksliškai pagrįstą atsakymą į šį klausimą, ji būtų pagrindinė kalbėtoja visose konferencijose. Ji sutinka, kad yra mokslininkų, kurie galvą guldo, kad verslumas yra įgimtas, ir yra mokslininkų, kurie įsitikinę, kad verslumą galima išugdyti. „Aš asmeniškai manau, kad verslumas – tinkamų paveldėtų savybių ir aplinkos, kurioje gali skleistis verslumas, dermė. Jei aplinka neskatina verslumo, gali būti, kad žmogus niekada neatsiskleis, kad ir kokį puikų įgimtų savybių rinkinį turėtų. Ar atvirkščiai: aplinka gali būti itin skatinanti verslumą, tačiau jei žmogaus tai nemotyvuoja ir netraukia, gali būti, kad žmogus nesieks verslauti“, – sako dr. A. Landsbergienė.

Austėja tiki, kad XXI amžiaus mokykla turi ugdyti ir verslumą, ir lyderystę. „Mes dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad lyderystę reikia ugdyti, jei norime, kad žmogus būtų vadovu. Visiškai nebūtinai. Mokykloje galime ugdyti jauno žmogaus gebėjimą prisitaikyti prie kaitos, drąsą imtis rizikos, toleranciją nežinomybei. Be jokios abejonės, mokykloje galima ugdyti ir optimizmą, pasitikėjimą savo jėgomis bei gebėjimą priimti sprendimus. Būtent šios savybės ir įgūdžiai pravers kiekvienam žmogui – visai nesvarbu, kokia jo profesija bus ateityje ir kokias pareigas organizacijoje jis užims“, – pasakoja edukologė.

Milda atkreipia dėmesį, kad pirmiausia su mokyklų bendruomenėmis reikia labai daug kalbėtis apie pačią verslumo sampratą. Pavyzdžiui, kaip rodo atlikto tyrimo duomenys, mokytojų ir mokinių nuomonė dėl lyderystės skiriasi: mokytojai mano, kad skatina mokinius būti lyderiais, o mokiniai mano priešingai. Mildos nuomone, reikėtų daugiau kalbėti apie antreprenerystę – gebėjimą inicijuoti, kurti aktualias, inovatyvias idėjas, ieškoti sinergijų su kitomis idėjomis ir veikėjais aplinkoje, kurti alternatyvius verslo modelius. Svarbu populiarinti atsakingo, tvaraus verslo idėjas, sureikšminti kūrybiškumo, atsakomybės, bendradarbiavimo, profesionalumo, lyderystės aspektus su verslumu siejamose mokomosiose veiklose. Ir nuolat tyrinėti, kokie gebėjimai svarbūs XXI amžiaus verslui ir kaip mokyklų siūlomos programos padeda juos ugdyti. Kitu atveju, nepriklausomai nuo mokyklose įgyvendinamų verslumo projektų kiekio, reikalingų gebėjimų neugdysime.

Svarbus verslo dalyvavimas skatinant kryptingą ir atsakingą profesijos pasirinkimą

Sparti ir dinamiška aplinkos kaita reikalauja nuolatinių pokyčių ir iš mokyklų.  Austėja atkreipia dėmesį, kad mokyklos yra šiek tiek atitrūkusios nuo realaus pasaulio, todėl svarbu tą realų pasaulį priartinti. Ji itin palankiai vertina mokyklose įgyvendinamas verslumo ir ekonomikos principų supratimo, kūrybiškumo ugdymo programas, kurios skatina atvirai mąstyti, nebijoti naujovių, pokyčių ir juos vertinti kaip atsiveriančias galimybes, padeda lavinti bendruosius gebėjimus, kurių reikės sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ir tokios programos turėtų būti sėkmingai įgyvendinamos jau nuo penktos klasės.

„Labai svarbu, kad mokyklos nuolat bendradarbiautų su verslo, mokslo atstovais, kad moksleiviai susipažintų su įvairiausiais žmonėmis. Vertinant konkrečias iniciatyvas, svarbus kokybės klausimas, pavyzdžiui, jei į mokyklą ateina jauna verslininkė ir papasakoja savo sėkmės istoriją – tai labai gerai, tik turime pripažinti, kad tokio susitikimo poveikis – pažintinis, galbūt kai kuriems moksleiviams tai bus įkvėpimas ar paskatinimas domėtis. Tačiau tai nebus verslumo gebėjimų ugdymas“, – sako Milda. Jos nuomone, bendradarbiavimas būtų veiksmingas, jei verslo profesionalų atėjimas į mokyklą būtų nuoseklaus, praktine veikla pagrįsto mokymosi proceso mokykloje sudėtinė dalis. Pavyzdžiui, gal moksleiviai galėtų pristatyti potencialiems investuotojams ar rėmėjams savo verslo planą, ar konsultuotis su IT specialistais dėl savo vystomo projekto technologinių sprendimų. Sistemingam bendradarbiavimui reikia mokyklos gebėjimo įgyvendinti kokybiškus praktinius mokymosi projektus ir prasmingai  įtraukti išorinius partnerius. Iš kitos pusės, tie išoriniai partneriai turi būti prieinami, čia sėkmingas pavyzdys – projekto „Kam to reikia“ sukurta ir vystoma duomenų bazė internete“.

Dr. Austėja Landsbergienė džiaugiasi, kad Lietuvoje vis daugiau žiūrima į asmenybės ugdymą ir į atsakingą profesijos pasirinkimą ne kaip į kažką, kas ir taip savaime atsitiks, bet kaip ir kryptingą, pastangų bei suaugusiųjų mentorystės reikalaujančią veiklą. „Tokios iniciatyvos, visų pirma, lems tai, kad bus mažiau iššvaistoma mokesčių mokėtojų pinigų, nes moksleiviai stos ne todėl, kad būtinai reikia stoti, o todėl, kad sąmoningai rinksis vieną ar kitą profesiją. Galiausiai žmonės taps pilietiškesni, nebijantys prisiimti atsakomybės už savo sprendimus. Laikui bėgant, vienos iniciatyvos išnyks, atsiras naujos, įsitvirtins tos, kurios atlaikys laiko išbandymą, o tada natūraliai atsiras ir sistema. Dabar mes išgyvename iniciatyvų vaikystę ir paauglystę, tad natūralu, kad trūksta  ir sistemos, ir aiškumo, ir krypties“, – sako edukologė.

Pokyčius lems naujas požiūris ir gebėjimas vieningai siekti bendro tikslo

Kalbėdama apie būtinus pokyčius, Milda siūlo konkrečius sprendimus: mokykloms ir aukštosioms mokykloms trūksta adekvačios pedagogikos, kuri neapsiriboja žinių perteikimu, bet moko mąstyti ir kurti, įgalina prasmingai, atsakingai ir kokybiškai veikti. Nors ši problema pripažįstama, tačiau pokyčiai – nauji požiūriai, mokymosi kultūra, tyrinėjimu, patirtimi, refleksija pagrįstas ugdymas labai lėtai skinasi kelią, nes tai susiję ne tik su konkrečių gebėjimų, kaip mokyti, trūkumu, bet ir su kur kas gilesniais vertybių ir nuostatų dalykais.

„Kūrybinių partnerysčių“ vadovės nuomone, aukštosios mokyklos ir mokyklos galėtų bendradarbiauti vystant konkrečias mokymosi praktikas (pavyzdžiui, etnografinės ekspedicijos, praktika studijoje mokantis architektūros, eksperimentai mokslinių tyrimų laboratorijose ir kt.), kurios ne tik perteiks žinias, bet mokys mąstyti, formuos praktinius įgūdžius ir skatins būti tam tikros srities profesionalu. Tokių praktikų plėtojimas, įtraukiant į pedagogikos arsenalą šiuolaikinius kokybinių tyrimų metodus, versle taikomas idėjų vystymo, dizaino procesų, projektų valdymo ir kitas metodologijas, labai perspektyvus ir reikalaujantis įvairių sektorių partnerystės ir vyriausybės paramos.

Austėja Landsbergienė akcentuoja, kad siekiant esminių aukštos kvalifikacijos profesionalų ir verslo lyderių, gebančių ne tik sėkmingai įgyvendinti verslo idėją, bet ir sparčiai ją plėtoti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, ugdymo sistemos pokyčių, pirmiausia reikia aiškiai įsivardinti ir vieningai sutarti dėl pagrindinių švietimo sistemos tikslų – ko mes norime ir kaip to sieksime, nes kol kalbėsime gražiomis, tačiau be galo abstrakčiomis frazėmis, tol apie valstybės pažangą kalbėti bus sunku.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket