Visos investicijos į mokslo infrastruktūrą – vertingos ir būtinos Lietuvai

Eugenijus Butkus

Eugenijus Butkus

Eugenijus Butkus, 2014 kovo 24

Dauguma atvejų sutinku su Edgaro Leichterio straipsnyje “Slėniai – arba mažos valstybės keliai ir klystkeliai bandant susivokti prioritetuose” išsakyta nuomone, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį ir išsakyti savo pastebėjimus.

Iš tiesų slėnių kūrimo procesas Lietuvoje buvo pernelyg ilgas ir painus, tačiau viena iš užsitęsusio proceso priežasčių yra valstybės politikos tęstinumo nebuvimas, atsidaręs dėl valdžios kaitos. Dėl šių priežasčių slėnių procesai ne kartą sustojo, keičiantis valdžioms daug kartų keitėsi ir slėnių valdymas. Slėniai taip ir neturėjo realaus šeimininko, kuris būtų atsakingas už jų valdymą bei strategijos įgyvendinimą. Neatsižvelgiant į šias slėnių raidos problemas, dabar iš jų  yra tikimasi rezultatų ir pilnaverčio funkcionavimo, dažnai kyla nepasitenkinimas slėnių neefektyvumu, o jų vystymasis labai skubinamas. Geroji žinia – dar nėra per vėlu išspręsti problemas, slėnių valdymą galima sureguliuoti. Viena iš galimybių tai padaryti – valstybiniu lygmeniu suteikti slėnių administratoriams didelius įgaliojimus ir galimybę priimti sprendimus, perleisti valdymą į administratorių rankas. Šiuo metu nėra aiškaus slėnių vadovo, jais rūpinasi kažkas ir visi po truputį, o tai reiškia, kad nesirūpina niekas.

Kitas daug diskusijų sukeliantis klausimas – investicijos į infrastruktūrą. Prieš imantis bet kokių veiksmų yra abejojama, ar tos investicijos atsipirks, svarstoma, ar apskritai verta kažką pradėti. Mes niekada negalime žinoti, kaip viskas pasibaigs ir kiek tai atsipirks, tačiau visos investicijos į slėnių, o kartu ir į mokslo infrastruktūrą yra vertingos ir būtinos Lietuvai. Lietuvos mokslo sektorius pagal savo techninę bazę nuo Europos atsilikęs 30–50 metų, nes visą šį laiką nebuvo skiriama jokių investicijų mokslo infrastruktūros plėtrai ar atnaujinimui. Tik dabar, po daugybės svatrstymų ir abejonių, padarius pirmuosius žingsnius, turime pirmuosius rezultatus, gal ir ne tokius įspūdingus, kokių norėtume, bet Lietuvos laboratorijos panašėja į tinkamas darbui ir šiuolaikiniams moksliniams tyrimams, kurių anksčiau universitetai neturėjo galimybių atlikti. Norint pasiekti slėnių efektyvumo – būtina tęsti investicijas į mokslo infrastruktūrą, investuoti į juos iš ES struktūrinių fondų lėšų ir tobulinti juos, kol pasieksime rezultatus. Šios investicijos yra naudingos tiek verslui, tiek mokslui. Vienintelė vieta, kur būtų galima sutaupyti, tai – kai kurios slėnius palydinčios idėjos, tokios kaip mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai ir k.t., kurių yra per daug, dėl kurių nepavyskta susikoncentruoti ir yra išbarstomas slėnių potencialas.

Analizuojant dabartinę situaciją, galima tegti, kad yra reikalinga restruktūrizacija, ne tik slėnių, bet apskritai, visos mokslo sistemos: universtitetų, institutų ir visų kitų institucijų. Deja, pokyčiai kelia baimę ir visi bando jų išvengti, tačiau siekiant išsikeltų tikslų ir strategijų įgyvendinimo, valstybė turėtų laikytis griežtos pozicijos bei vykdyti pokyčius, kurie priartintų prie norimų rezultatų, neatsižvelgiant į siaurų grupių interesus ir jų pasipriešinimą.


Žinių ekonomikos forumas kviečia diskutuoti:

Sutinkate arba prieštaraujate išsakytai nuomonei? Turite ką papildyti ar replikuoti? Kviečiame išsakyti savo nuomonę bei siūlyti naujas, aktualias temas el. paštu: redakcija@zef.lt. Susisieksime su Jumis arba patalpinsime Jūsų ekspertinius komentarus ŽEF puslapyje. Siekiame kokybiškų ir argumentuotų diskusijų!

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket