24 valandas per parą veikiantis internetas anksčiau atrodė kaip stebuklas

Internetas, technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Turbūt nėra ir organizacijos, kuri savo veiklą galėtų įsivaizduoti be šių mums kasdien savaime suprantamų atributų. Viena iš pirmųjų Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimą 2004 m. pelnė asociacija „Langas į ateitį“, teigusi, kad interneto plėtra prisideda prie konkurencingo žmogaus ugdymo. „Jei konkurencingas žmogus, konkurencinga ir valstybė“, − mano asociacijos vadovė Loreta Križinauskienė.

2002 m. niekas nedrįso net pagalvoti, kad 3 metų projektui vykdyti įsteigta asociacija savo veiklos tęstinumą išlaikys iki 2018-ųjų metų. Aljansą įsteigusios socialiai atsakingos verslo įmonės jau tada suprato, kad 9 procentų interneto skverbtis palyginus su kitomis ES šalimis yra labai maža  (šiandien – 76 proc.). Loreta teigia, jog tada buvo suvokta: savaiminio vystymosi nepakanka, reikia didesnio postūmio, kryptingumo. „Tas postūmis buvo mūsų aljanso įsteigimas informacinės visuomenės plėtros spartinimui Lietuvoje. Tie patys judėjimai įvyko ir Latvijoje, ir Estijoje, tačiau drįsčiau teigti, kad sėkmingiausiai pasisekė, regis, Lietuvoje“, − teigia L. Križinauskienė.

Šiuo metu asociacijos veikla apima Europos Sąjungoje vykstančių iniciatyvų koordinavimą Lietuvoje, įvairių Lietuvos ir Europos komisijos projektų įgyvendinimą, susijusių su saugiu elgesiu internete, skaitmeninių gebėjimų ugdymo kursų organizavimu gyventojams. „Šiuo metu susipažįstame su naujomis mokymo metodikomis, išbandome kitų šalių patirtį, visą tai kaupiame, ir planuojame tas naujoves panaudoti dideliame nacionaliniame projekte. O savo veiklą pradėjome nuo projekto, kurio paskirtis buvo įkurti viešuosius interneto prieigos taškus. Tam projektui privatus verslas ir valstybė skyrė milžiniškas lėšas. Veikla tęsėsi kur kas ilgiau nei planuota, nes paaiškėjo, kad neužtenka tik infrastruktūros – žmonėms reikia gebėjimų ja naudotis“, − pasakoja L. Križinauskienė.

Viešųjų interneto prieigos taškų projektas buvo įvertintas kaip itin naudingas Lietuvai: jis išsirutuliojo ir pritraukė visuomenės, valdžios, struktūrinių fondų, Bill ir Melinda Gates fondo dėmesį. „Apjungus lėšas šiandien Lietuvoje turime 1200 viešųjų interneto prieigos taškų tinklą. Projekto aktualumas, suinteresuotų šalių dėmesys ir valstybės pagalba lėmė, kad šis projektas virto į nacionalinį“, − prisimena asociacijos vadovė.

Križinauskienė teigia, kad 2002-2004 m. buvo be galo  įdomus laikotarpis: „Teko daug važinėti po Lietuvos regionus. Kiekviena viešoji biblioteka yra savivaldybės žinioje, todėl reikėjo rasti visiems bendrą sutarimą. Beje, kaip ir šiandien, taip ir tada didžiuosiuose miestuose situacija buvo gerokai geresnė ir informacinių technologijų gebėjimų lygis žymiai aukštesnis nei regionuose. Jeigu lyginčiau su šiandien diena, tada važinėjant reikėjo žmones įtikinėti ir aiškinti: kas yra internetas, kad jis veikia 24 valandas, kad po darbo grįžus jis vis dar veikia, kam jo reikia, kaip jis pagreitintų gyvenimą, jį palengvintų ir t.t. Regione jokiu būdu neatmesdavo interneto prieigos taško idėjos, tik reikėdavo įdėti daugiau laiko, daugiau pastangų vietinei savivaldai paaiškinti, pabendrauti. Aš galiu pasakyti, kad požiūris buvo labai teigiamas, net ir tais metais, kai internetas buvo naujovė.“

 Asociacijos vadovė prisimena, kad nors tada ir reikėjo agitacinės kampanijos, buvo įvairių įdomių ir juokingų klausimų bei situacijų:  „Atsimenu, parašau elektroninį laišką merui maždaug 2003 metais. Laukiu. Pirma, antra, trečia diena − atsakymo nėra. Tada jam skambinu, paklausiu apie laišką ar gavo, o jis sako: „man dar sekretorė neatspausdino ir neatnešė laiškų“. Šiandien tokios situacijos jau  nebėra,  pasikeitė mūsų savivaldybės“.

Dabar asociacija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos  savivaldybių viešosiomis bibliotekomis, kuriose įsteigti interneto prieigos taškai. Per šiuos metus ten dirbantys žmonės įvairių fondų ir projektų lėšų dėka galėjo tobulinti savo žinias mokymuose: „Galiu teigti, kad bendradarbiaujame su  ta infrastruktūra, nuo kurios ir pradėjome. Idėja, kuri pelnė mums ŽEF apdovanojimą 2004-aisiais metais, puoselėjama iki šiandien.“

Križinauskienė džiaugiasi, kad šie centrai ir interneto plėtra bendrai prisidėjo ir prie bibliotekų misijos permąstymo: „Viešieji interneto prieigos taškai tam ir atsirado Lietuvoje, kad jie būtų tie centrai, į kuriuos žmonės galėtų ateiti nemokamai pasinaudoti internetu. Mano manymu, bibliotekos išlaikė savo orų statusą Lietuvoje dėl to, kad sutiko įsileisti  viešuosius interneto prieigos taškus. Praktiškai tai suveikė kaip nauja trauka, net padidino lankytojų skaičių tas metais. Manau, kad labai didelis pasiekimas yra tai, kad biblioteka suprato savo misijos ir pokyčių svarbą. Joms atsirado dar vienas naujas uždavinys: gyventojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, todėl ir jų personalas turi daug mokytis, ką jis sėkmingai daro. Drįsčiau teigti, kad bibliotekos tapo regiono  edukaciniais centrais.“

Natūralu, kad pasikeitus mūsų gyvenimo būdui ir tempui, pasikeitė ir žmonių skaitmeninių įgūdžių tobulinimosi būdai. „Jei prisimintume  2004 m. kompiuterinio raštingumo mokymus, besitęsiančius keturias savaites, tai pamatytume, kad ši metodika šiandien jau visiškai netinka. Mes turime prisitaikyti prie šių pakitusių poreikių, prie greitėjančio gyvenimo tempo. Stengiamės žmonėms koncentruotai ir tikslingai pateikti mokymosi medžiagą, todėl rūpinamės  galimybe pasirinkti iš kelių mokymosi paketų,ar iš modulių susidėlioti patiems tai, ko reikia. Skirtingo amžiaus grupių poreikiai ir žinių lygis skiriasi. Kodėl turėtume juos mokyti to paties?“, − pasakoja L.Križinauskienė.

L. Križinauskienė mano, kad nepaisant iššūkių, labai svarbu paruošti žmogų šiai skaitmeninei erai. „Galbūt mokykloje jau neturėtų būti tokios pamokos kaip informacinės technologijos. Informacinės technologijos galėtų būti integruota į kiekvieną pamoką, tai turėtų būti savaime suprantamas dalykas. Pastaraisiais metais dirbame su mokyklų bibliotekininkais, socialiniais pedagogais, mokytojais,  kuriems yra labai aktuali saugaus interneto, patyčių tematika. Mūsų veiklos pradžioje  apie saugumą internete buvo kalbama mažai, tai nebuvo įvardinta kaip didelė grėsmė. Tačiau asmens duomenų apsauga, patyčios elektroninėje erdvėje, melagingos naujienos tampa vis labiau aktualiomis temomis“, − sako asociacijos vadovė. Ji pastebi, kad formaliosios švietimo sistemos rolė yra labai svarbi, bet ji prisitaiko per lėtai. Tad mes, „nevyriausybininkai“, prisidedame prie šių iššūkių sprendimo. „Nesu tikra, kad švietimo sistema kada nors 100 % prisitaikys prie informacinių technologijų vystymosi tempų. Jeigu mokytojas nepriartės prie tų jaunų žmonių skaitmeninio pasaulio, mano manymu, jie nesusikalbės dėl žinių atskirties. Dėl to gali kilti ir konfliktai , nesupratimai, nepagarba“. Vis dėlto L. Križinauskienė nusiteikusi optimistiškai ir mano, kad svarbu pasitikėti jaunimu, suteikti jiems reikalingas sąlygas, leisti veikti: „Noriu, kad Lietuvoje būtume unikalūs, išskirtiniai, o mūsų jaunimas turėtų originalių idėjų ir erdvės jas skleisti, tad tiesiog leiskime ir padėkime jiems jas realizuoti, nes sąlygas jau turime“.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , ,