fbpx


7 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš pradedant dalykų integraciją

Mus supantis pasaulis yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas, tad mums reikia pasiimti savo mokinius į tokias mokymosi keliones, kurios padėtų ugdyti būtinas nuostatas ir gebėjimus reikalingus sėkmingam gyvenimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalykų integracijai ir judėjimui link visa apimančio mokymo ir mokymosi. Integruotas mokymo ir mokymosi procesas leidžia peržengti dalykų ribas ir pabrėžti juos vienijančius konceptus.

Daugelis mokyklų tam tikru lygmeniu jau dabar integruoja dalykus. Tiems, kurie nori plėsti tokią praktiką arba pradėti, jei dar jos neturi, pravartu pradėti nuo atsakymo paieškų į šiuos klausimus.

  1. Kodėl Jūsų mokyklai svarbu pradėti integruoti dalykus? Dalykų integracija, kaip ir bet kuris kitas pokytis, turėtų prasidėti nuo klausimo „kodėl?“ Jei „kodėl“ turės aiškų atsakymą, kiti žmonės bus labiau linkę pritarti Jūsų idėjoms, prisidėti prie jų plėtojimo ir įgyvendinimo. „Kodėl yra atskaitos taškas nuo kurio Jums reikia pradėti veikti ir komunikuoti“, – teigia Simon Sinek.

 

  1. Kas bus atsakingas už šio projekto įgyvendinimą? Tam, kad įdiegti naujus mokymo ir mokymosi būdus, mokytojai turi gauti reikalingą paramą viso proceso metu. Jūsų pagalba ir reikalingo laiko bei resursų paskyrimas komandai yra būtinas, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir gerų rezultatų.

 

  1. Kokios patirties ir žinių Jūsų mokytojai jau turi? Kokios yra Jūsų komandos stipriosios ir silpnosios pusės? Svarbu pažinti komandą su kuria dirbate ir užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę atskleisti savo stipriąsias puses. Integruotas ugdymas reikalauja kitokių gebėjimų ir nuostatų nei mokytojams gali būti įprasta. Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai yra būtini, siekiant kad procesas būtų efektyvus.

 

  1. Kokie didžiausi iššūkiai, kurie visą šį laiką Jus stabdė? Prieš pradedant integruoti dalykus yra prasminga aptarti su kokiais iššūkiais tikėtina susidursite procese ir kaip juos ketinate spręsti? Kliūtys gali būti labai skirtingos – laikas, aplinka, gebėjimų trūkumas, turinys, mokymosi įrankiai, mokytojų ar tėvų pasipriešinimas, nežinomybės baimė, nepavykusi komunikacija, nepagrįstas sudėtingumas ir t.t.

 

  1. Ar mokymo procesas gali būti lankstus, kai to reikia? Svarbu, kad mokytojai turėtų galimybę perdėlioti tvarkaraštį ar sukeisti vietomis temas. Arba eiti mokytis į lauką, organizuoti ugdymo procesą už klasės ribų. Siekiant paskatinti mokytojų bendradarbiavimą pravartu jiems numatyti bendrą laiką, skirtą darbui drauge.

 

  1. Kokią medžiagą būtų prasminga paskaityti prieš pradedant integruoti dalykus? Nacionalinę ugdymo programą, strateginius valstybės, miesto ar mokyklos dokumentus, mokslinius straipsnius? Skaitytų dokumentų aptarimas yra puikus būdas pradėti diskusiją.

 

  1. Ko galite imtis, kad užtikrintume gerą komandos veikimą? Dalykų integracija reikalauja daug komandinių pastangų ir bendradarbiavimo. Integruojant dalykus gali atsirasti daug nesklandumų, jei nesate sutarę, kaip vyksta bendradarbiavimas. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet yra ypatingai svarbu susitarti kaip bus užtikrinama komunikacija ir kokie yra kiekvieno dalyvio lūkesčiai, prieš kylant problemoms.

Daugiau informacijos ir patarimų galite rasti svetainėje: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: ,