fbpx


8 priežastys, kodėl inovacijos ugdyme nepavyksta

Visas pasaulis ieško būdų, kaip pagerinti mokinių pasiekimus, bet tik nedaugeliui tai pavyksta. Visiems tinkančio sprendimo, matyt, nerasime, bet tikrai galime identifikuoti visuomet egzistuojančius dalykus, kurie trukdo pasiekti geresnių rezultatų. Šie veiksniai nėra išimtinai tik švietimui, jie pasireiškia ir kitose srityse. Numatydami ir spręsdami nesėkmės priežastis galime stipriai pagerinti mūsų galimybes. Štai mūsų aštuonetas.

  1. Netinkamas mokyklos pasirengimo pokyčiui įvertinimas

Švietimas yra daugialypis, jame dalyvauja daug suinteresuotųjų šalių ir pokyčiams reikia laiko. Ypatingai svarbu įvertinti ir suprasti kiek mokykla yra pasirengusi įgyvendinti pokyčius. Ir tai tikrai nėra sprendimas, kurį geriausia priimti remiantis vieno žmogaus subjektyviu įsivaizdavimu.

Jums reikia susikurti ar pasiimti kažkokius kriterijus, kurie leistų objektyviau įsivertinti savo galimybes. Tokie kriterijai turėtų apimti žmogiškuosius išteklius, lėšas, reikalingą laiką, turimą infrastruktūrą, patirtį ir pan. Atliekant tokį vertinimą pravartu įtraukti įvairių suinteresuotųjų šalių – mokinių, mokytojų, administracijos, tėvų ar vietos bendruomenės – atstovus.

Atlikus įsivertinimą galima keliauti į kitą etapą – planavimą, kur turima informacija padės išsikelti ne per ambicingus, bet ir ne per paprastus tikslus.

  1. Menkas vadovybės įsitraukimas

Mokyklose, kaip ir kitose organizacijose, sėkmė labai stipriai priklauso nuo vadovybės pasirinktos strategijos. EBPO PISA rezultatai rodo, kad direktoriaus prioritetas mokymosi pasiekimams kiekvienoje klasėje, lyderystė ir kūrybiškai diegiamos naujos ugdymo praktikos lemia gerėjančius mokinių pasiekimus.

Reitingų viršūnėse esančioje Suomijoje taip pat didelis dėmesys yra skiriamas direktorių įsitraukimui į mokymosi rezultatų gerinimą. „Nėra abejonių, kad organizacija gali pasiekti geresnių rezultatų, kai prie to aktyviai prisideda ir vadovybė: galvoja strategiškai, nuolat ieško bendradarbiavimo galimybių, padeda komandai tobulėti. Tas pats galioja ir mokyklose, kur lyderiams yra dar sunkiau ir svarbiau neužsisuki rutininėse veiklose“, – teigia „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas.

  1. Plano neturėjimas

Neturint strategijos įgyvendinimas yra betikslis, o be įgyvendinimo strategija yra beprasmė. Mokyklos vadovai linkę nuvertinti aiškaus plano, kuriame nurodyt atsakingi asmenys, reikalingi resursai, terminai ir rodikliai, svarbą. Sunku rasti tinkamus žodžius, kurie padėtų nusakyti, kaip tai svarbu. Ši higieninė problema yra bene dažniausia priežastis, kodėl ugdymo inovacijų diegimas mokykloje virsta košmaru. Ir jos tikrai nesunku išvengti!

  1. Sprendimai „iš viršaus į apačią“ dažnesni nei „kuriame drauge“

Geriausios idėjos ateina ne „iš viršaus“, bet iš tų, kurie kasdien dirba su mokiniais: jie juos gerai pažįsta ir visada stengiasi dėl jų. Direktoriaus pareiga yra suburti gerą pedagogų komandą ir leisti jiems atsiskleisti, prisiimti atsakomybę ir patiems priimti sprendimus. Jei ne – galite turėti pačius šauniausius individus mokykloje, bet surištomis rankomis net ir jie nesugebės pagerinti situacijos.

  1. Labai menka arba jokios paramos mokytojams

„Žmonės lemia pokyčius, todėl mes investuojame į juos. Mes auginame savo žmones, remiame jų mokymąsi ir tai leidžia mums būti pranašesniems“, – teigia „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas.

Inovatyvūs pokyčiai griauna nusistovėjusias tvarkas ir bando pakeisti senus įpročius. Tokiose situacijose reikalingas naujas kompetencijų rinkinys, tad gebėjimas rasti tinkamą būdą tam paskatinti gali tapti lemiamu veiksniu įgyvendinant pokytį. Jei dar nesate įtikinti, atsiminkite tokią istoriją: kalbasi du žmonės, vienas sako kitam: „Mes negausime naudos iš šios inovacijos, jei neinvestuosime į tai, kad mūsų žmonės išmoktų ja sėkmingai naudotis!“. Antrasis klausia: „O kas, jei mes investuosime į savo žmones, bet tuomet jie nuspręs išeiti iš įmonės?“, pirmasis atsako: „O kas, jeigu mes į juos neinvestuosime, bet jie nuspręs pasilikti?“

  1. Sistema neskatina naujos elgsenos

Svarbu mokyklos bendruomenėje visiems sutarti dėl esminio siekiamo tikslo, bet ne ką mažiau svarbu įgyvendinti šiuos sutarimus.

Mes kalbame apie skirtingų dalykų integraciją, bet mūsų ugdymo planas tam nepritaikytas. Mes kalbame apie bendradarbiavimą, bet niekada neskiriame laiko, kad tai išmoktume daryti efektyviai. Mes kalbame apie bendrųjų kompetencijų ugdymą, bet nuolat vertiname tik žinias.

„Gauni tai, ką vertini“ veikia labiau nei atrodo, tad turite sugebėti teisingai sudėlioti paskatas ir vertinti tokią elgseną, kuri padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

  1. Per daug dėmesio „naujovėms“

Tai, kas nauja, ne visuomet geriausia. Per didelis dėmesys „naujumui“ gali nukreipti dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų svarbu – mokymosi proceso ir mokinių patirčių gerinimo. Svarbu nepamiršti, kad inovacija, visų svarbiausia, yra ne apie „nauja“, bet apie „verte“. Perkelkite savo dėmesį nuo to, kas nauja, prie to, kas kuria didžiausią pridėtinę vertę.

  1. Požiūris, kad sėkmė turi ateiti tuoj pat

Mes dažnai girdime sėkmės istorijas, kurios nutinka netikėtai, lyg žaibas iš giedro dangaus. Mes matome daug žmonių, kurie po vienos inovatyvios idėjos ar sprendimo tampa tarptautinėmis žvaigždėmis, naujaisiais „nėra nieko neįmanomo“ pranašais, milijonieriais. Bet tai tik dalis istorijos. Dažnai mes praleidžiame, o ir žiniasklaida apie tai kalba neužtektinai, kiek daug sunkaus darbo buvo įdėta, kiek kartų nepavyko, kol pagaliau, tas vienintelis sprendimas buvo sukurtas.

Nėra greito kelio į sėkmę. O jei ir būtų, tai vis vien jis būtų sausakimšas. Diegti inovacijas reiškia įsileisti mokymosi ir nuolatinio tobulinimo kultūrą kiekvienam bendruomenės nariui ir kiekvienam diegiamam sprendimui.

 

Atsakymus ir sprendimus į šiuos 8 iššūkius turite rasti patys, bet visuomet smagu gauti pagalbos (ypač, kai ji nemokama)! Mes turime kaip tik tai, ko reikia kelionės pradžiai. Užsukite ir sužinokite daugiau: http://steamedu.eu/.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: ,