Ar gali technologijos užpildyti sveikatos priežiūros spragas? Įtinklintas senėjimas

Asmenų, kuriems yra virš 60 m. per artimiausią penkiasdešimtmetį Europoje padvigubės, o asmenų, kuriems yra virš 80 m. – patrigubės. Ateityje patenkinti jų sveikatos priežiūros poreikius (ir sveikatos sistemos išlaidas) bus kritiškai sudėtinga. Kaip teleslauga, e. medicina, robotai bei informacinės ir komunikacinės technologijos gali padėti Europos senjorams?

Skaitmeninis įgalinimas

Europos Sąjunga mano, kad pagrindinis šios problemos sprendimas yra technologijos. Skaitmeninėje Europos darbotvarkėje (angl. Digital Agenda for Europe) numatyta, jog informacinės ir komunikacinės technologijos padės senėjantiems piliečiams, padarys revoliuciją sveikatos priežiūroje ir leis teikti geresnes viešąsias paslaugas. „Dirbkime kartu, kad sugebėtume pasinaudoti didžiulėmis technologijų teikiamomis galimybėmis – kad mūsų žmonės išliktų aktyvūs ir savarankiški, įgalinti ir turintys kontrolę savo rankose. Savo ruožtu jie padėtų mūsų sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai. Jūs visi žinote faktus – jie yra neišvengiami. Žmonės sensta ir darosi reiklesni. Bet senti neturėtų reikšti prarasti orumą ir savarankiškumą. Jei žmonės susiduria su galima sveikatos problema, jie tikisi atsakymų, ką jie patys galėtų daryti. Skaitmeniniame amžiuje neturėtų būti neįmanoma patenkinti tokius lūkesčius“, – teigia Neelie Kroes, Europos Komisijos viceprezidentė ir už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja.

Technologijos gali įgyvendinti įvairias užduotis, tokias kaip namų ruošos darbai, padėti su vaistais ir asmenine higiena, priminti apie įvairius susitikimus ar šventes. Jos gali padidinti judrumą ir visuomeninį aktyvumą ir padėti išlaikyti bei kurti naujus socialinius ryšius. Bet mes turime žinoti, kad naujosios technologijos gali atnešti neigiamų ir nelauktų pasekmių. Jei sveikatos priežiūros specialistų apsilankymai yra pakeičiami technologijomis ir nuotoliniu bendravimu, didėja vienatvės ir atsiskyrimo rizikos.

Politikos formavimas senėjimui Europoje

Nepaisant to, jog ES mato technologijas kaip ateities iššūkių sprendimą, yra kelios kliūtys, kurias reikia pašalinti, siekiant užtikrinti teigiamą technologijų poveikį sveikatos priežiūros srityje. PACITA projekto kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyko dešimtyje Europos valstybių ir kuriose dalyvavo įvairūs socialiniai dalininkai siekdami parengti rekomendacijas politikos formuotojams dėl senėjimo, asmens priežiūros ir technologijų, identifikuotos kliūtys ir aptarti galimi sprendimo būdai. Kadangi technologijos atsinaujina greičiau nei įvairios politikos, tai politikos formuotojai turi reaguoti į iššūkius kaip įmanoma greičiau.

Sveikata, o ne turtai: valdykime senėjimą anksčiau

Daugelis PACITA kūrybinių dirbtuvių dalyvių akcentavo vyriausybinės strategijos poreikį, kaip šio proceso pradžios tašką. Ši strategija turėtų ne tik spręsti sveikatos priežiūros sistemos iššūkius, bet ir  remti visuomenines vertybes ir skatinti vyresnių piliečių socialinius ryšius. Svarbiausia užtikrinti pirminę sveikatos priežiūra visiems, o tuomet galima svarstyti skirtingas technologijas ir naujus sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdus. Be šio fundamentalaus sutarimo egzistuotų didelė visuomenės padalijimo grėsmė – turtingesni ir technologiškai kompetentingesni senjorai būtų kur kas geresnėje situacijoje nei kiti.

Dar dvi svarbios temos – privatumas ir duomenų apsauga. Pavyzdžiui, jei sveikatos priežiūros sektoriuje daugiau dėmesio bus skiriama įspėjamosioms savistabos sistemoms, įrengtoms namuose, ar vietos sekimui naudojantis GPS, tuomet turi atsirasti ir taisyklės bei procedūros, kurios padėtų susitvarkyti su sparčiai augančiu naujų duomenų kiekiu. Kam turėtų būti leidžiama susipažinti su šiais duomenimis? Ar šeimos nariai galėtų stebėti artimuosius bet kuriuo metu?

Svarbus ir didesnės asmeninės atsakomybės už savo senėjimą prisiėmimas. Rūpintis tuo reikia pradėti anksčiau. Reikia anksčiau pradėti kalbėti su artimaisiais ir draugais, kaip mes norime gyventi, kai pasensime. Jei mūsų didžiausias troškimas yra kuo įmanoma ilgiau gyventi savo namuose, tuomet jie turi būti pritaikyti tam iš anksto. Kokios technologijos gali mūsų gyvenimą padaryti lengvesniu? Daugeliui žmonių (bet ne visiems) bus diagnozuota demencija, o tai iškels įvairių privatumo ir etinių klausimų, kuriuos reikėtų aptarti su giminėmis ar gydytoju. Kaip jaustumėtės, jei jūsų vaikai galėtų sekti jūsų judėjimą GPS pagalba? O galbūt mieliau keliautumėte į senelių globos namus, kuriuose būtų žmonės nuolat galintys jus prižiūrėti?

Inovacijų potencialas

Mastas, kuriuo skirtingose šalyse ir regionuose yra naudojamos technologijos sveikatos priežiūros sistemoje, skiriasi. Bet egzistuoja aiški technologijų naudojimo plėtros tendencija – ir ši industrija klesti. Yra daug vilčių dėl verslo potencialo, kuriant naujas sveikatos priežiūros technologijas. Europos Inovacijų partnerystė aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje – viena iš Europos komisijos iniciatyvų, skirtų skatinti konkurencingumą socialinių inovacijų pagalba. EK finansavo daugybę mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų siekiant gilinti žinias bei plėtoti inovacijas sveikatos priežiūros technologijų srityje. Kaip teigiama Inovacijų partnerystės tinklalapyje, aktyvaus ir sveiko senėjimo sritis suteikia Europai potencialo būti pirmai, kai kalbame apie tyrimus ir inovacijas.

Svarbu pakeisti visą sveikatos priežiūros sistemą. Nėra įmanoma įdiegti naują technologiją, nepakeičiant ją supančių sistemų. Reikia pažvelgti į valdymą, procedūras, procesus, pacientų įtraukimą. Naujoms sveikatos priežiūros koncepcijoms lankstumas yra privalomas, norint pasiekti būtinus pokyčius. Būtina kurti tokias sistemas, kuriose „tilptų“ nacionalinės bei regioninės adaptacijos. Kitu atveju, šansai, jog reikiami sveikatos priežiūros pokyčiai įvyks, sumažėtų.

Ekonomiškas?

Politikos formuotojams, kurie kurs strategijas, kaip tvarkytis su senstančia visuomene ir to pasekmėmis sveikatos priežiūros biudžeto poreikiui, bus ypatingai aktualus naujų technologijų atsiperkamumo klausimas. Mokslo ir technologijų parlamentinio biuro Jungtinėje Karalystėje tyrimai rodo, jog norint turėti teigiamą kaštų-naudos balansą bus būtina ne tik įdiegti teleslaugos ir e. medicinos sprendimus plačiu mastu, bet ir užtikrinti visų sveikatos priežiūros šakų efektyvų bendradarbiavimo koordinavimą.

Iš šiuo metu Jungtinėje Karalystėje egzistuojančių teleslaugos ir e. medicinos iniciatyvų vertinimų: „didžiausios iš jų parodė potencialų pacientų mirčių sumažėjimą, bet teleslaugos ir e. medicinos naudojimas nesumažino įprastos sveikatos priežiūros“. Technologijų naudojimas iškelia rizikos ir priimtinumo klausimus. Egzistuoja daugybė tūkstančių „sveikatos“ programėlių mobiliesiems telefonams, kurių pagalba yra teikiama diagnostinė ar dozavimo informacija. Tad jie galėtų būti laikomi „medicininiais“ prietaisais ir jiems galėtų būti taikoma ES Medicininių prietaisų direktyva. Bet ar tai yra stebima efektyviai? Prognozuojama, jog interaktyvūs prietaisai, kurie patys stebi ir valdo įvairias sąlygas (pavyzdžiui, diabeto atveju) bus viena iš labiausiai besivystančių technologijų kartu su jutikliais – organine elektronika – ir neuroninių tinklų ir interpretavimo sistemų panaudojimu.

Atsiperkamumas yra tik vienas iš sėkmės rodiklių. Tyrimai, kuriuose analizuojamas pacientų pasitenkinimas ir gyvenimo kokybė po to, kai jie pradėjo naudoti įvairias technologijas, pateikia skirtingus rezultatus. Ar gali pacientas su lėtine liga nepriimti prietaiso, kuris nuolat jam primena apie ją?

Bandymas atnarplioti technologijų daromą įtaką, privačių įmonių vaidmuo ir net svarstymai, ar tie, kurie užsako paslaugas, gali ir įvertinti, ar jos atitinka aukščiausius standartus – visi šie klausimai yra svarbūs ateičiai. JK išvada buvo atsargi, nors technologijos tobulėja, bet jos savaime netaps panacėja. Sėkmingas naujų technologijų pritaikymas priklauso nuo koordinuotų pacientų, gydytojų bei sveikatos ir socialinės apsaugos srityse dirbančių asmenų pastangų.

Robo-priežiūra

Robotas – dulkių siurblys neatrodo kaip didžiulis pokytis – technologijų naudojimas kasdienių užduočių atlikimui susilaukė nedaug kritikos. Paprasti apšvietimo ar grindinio pokyčiai gali stipriai pagerinti aplinką demencija sergantiems žmonėms. Paro – robotas, dėl kurio diskusijos virė gerokai aršiau, buvo sukurtas pacientams, sergantiems demencija, siekiant socialinio kontakto ir emocinės stimuliacijos.

Paro buvo sukurtas Japonijoje, o nuo 2003 m. bandytas Danijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Reklamuojamas kaip „pasaulyje labiausiai raminantis robotas“, Paro reaguoja į prisilietimus ir garsą bei atsako mažais judesiais ir garsais. Kai kas skeptiškai vertina etinę šio prietaiso naudojimo pusę, nes mano, kad pacientai yra suklaidinti ir galvoja, kad bendrauja su gyvu padaru, bet egzistuoja ir daugybė argumentų „už“ šio roboto naudojimą.

Daktaras namuose

Skaičius senjorų, sergančių lėtinėmis ligomis, ateinančiais metais išaugs. Matant, jog stebėsenos ir patikrinimų poreikis augs eksponentiškai, buvo sukurti keli technologiniai sprendimai, kurie turėtų leisti sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų spaudimą bei dalį atsakomybės perkelti patiems pacientams. 

Viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų yra lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad LOPL taps trečia pagrindine mirčių priežastimi pasaulyje jau 2030 m. Technologija (LOPL-rinkinys, angl. COPD-kit) sukurta šiai ligai, leidžia pacientams patiems stebėti savo būklę namuose. Jie matuoja savo pagrindinius organizmo būklės rodiklius bei atsakinėja į klausimus, susijusius su jų savijauta. Daugelis šių e. sveikatos rinkinių leidžia, reikalui esant, kreiptis vaizdu ar elektroniniu paštu į medicininį personalą.

Nepageidaujama liga

Sirgti lėtine liga yra psichologiškai sudėtinga. Jei pacientui pasitaikė sunki diena, jis gali siekti atgauti pasitikėjimą susitikdamas su gydytoju. Jei tai nukeliama, streso kupinas guldymas į ligoninę gali tapti būtinu. Kasdienė stebėsena užtikrina nuolatinį ligonio būklės sekimą ir suteikia naudingos informacijos medicininiam personalui, kuris gali padėti nustatyti priežastis, dėl kurių paciento būklė prastėja arba gerėja. Tai galėtų įgalinti pacientus ir leisti jiems geriau suvokti ir valdyti savo savijautą. Nepaisant to, kad tai yra nuolatinis priminimas apie jų liga, jie teigiamai vertina galimybę kontroliuoti savo būklę patogioje, pažįstamoje aplinkoje be būtinybės nuolat važinėti į ligoninę.

Naudojamų technologijų apžvalga, atlikta PACITA projekte, rodo, kad perspėjimo sistemos yra vienos labiausiai paplitusių technologijų europiečių namuose. Inovacijos ir projektų įgyvendinimas, kuriant ir testuojant technologijas, kurias senjorai galėtų naudoti namuose, vyksta visoje Europoje.

Apsilankymas pas Almą

Osle, Norvegijoje, „Almos namas“ yra pilnai įrengtas butas, kuris veikia kaip pagalbinių technologijų (angl. assistive technology), skirtų žmonėms, sergantiems demencija, ar turintiems kitų kognityvinių sutrikimų, demonstracinis salonas. Ten galima rasti su saugumu susijusias technologijas, pavyzdžiui, kritimo jutiklius ar dūmų ir gaisro detektorius bei technologijas, susijusias su socialiniu bendravimu ir komunikacija, pavyzdžiui, lengvai naudojamus telefonus, kalendorius ir laikrodžius su įdiegta kalbos funkcija. Jutikliai nustato, kai gyventojas vidury nakties išeina iš namų, o sekimo prietaisai leidžia lengvai nustatyti jo buvimo vietą. Šio namo tikslas – turėti vietą, į kurią galėtų ateiti politikai, senjorai ir jų artimieji, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir pamatyti bei išbandyti naujausias technologijas.

Bendra atsakomybė

Keliose PACITA projekto kūrybinėse dirbtuvėse buvo akcentuota, jog būtina į senjorus žiūrėti kaip į vis dar vertę galinčius kurti piliečius, o ne kaip į naštą sveikatos priežiūros sistemai. Senjorai galėtų prisidėti prie bendro labo daugybe skirtingų būdu – ar tai būtų nuėjimas į parduotuvę už kitus, ar socialinių renginių organizavimas, ar stalo padengimas vietiniame rūpybos centre. Technologijos gali padėti išspręsti daugelį kylančių iššūkių.

Sveikatos priežiūros paslaugos senyvo amžiaus žmonėms ateityje atrodys, matyt, visiškai kitaip. Bet mes visi galime prisidėti prie šios politikos formavimo, nesvarbu, ar mes dirbame sveikatos priežiūros srityje, ar kuriame naujas technologijas, savanoriaujame vietos bendruomenėse – nes visi mes senstame. Labai svarbu, kad sprendimų priėmėjai kiekvienoje valstybėje ir visos Europos mastu į šį dialogą įtrauktų platų spektrą suinteresuotų šalių, siekiant geriausios įmanomos ateities Europos senjorams, demografinių ir ekonominių iššūkių šviesoje, kuriuos šiuo metu išgyvena Europa. Senjorams reikia pagalbos ir paramos, bet nepaisant to, jog technologijos gali padėti išspręsti dalį iššūkių, reikia bendrų pastangų, kad būtų sukurta tai, kas veiks ateityje.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos iš pixabay.com