Ateities mokykla: geri rezultatai priklausys nuo vadovo

Kaip įsivaizduojate ateities mokyklą? Kokių ateities mokyklos bruožų jau dabar įžvelgiate Lietuvos mokyklose? Kaip greičiau sukurti ateities mokyklą? Šiuos klausimus uždavėme verslo įmonėms ne vienus metus vadovaujantiems vadovams, kuriems rūpi pokyčiai švietimo srityje.

Svarbiausia – kompetencijos

„Galvodami apie ateities mokyklą galime įsivaizduoti mokytojus robotus, mokinius su virtualios realybės akiniais ar netgi tuščias klases, nes technologijų prieinamumas bus taip pažengęs, kad informaciją bus galima suteikti iš bet kur ir bet kam. Tačiau kalbėdamas apie ateities mokyklą turiu omenyje tokią mokyklą, kuri būtų orientuota į ateitį. Dėmesį turėtume kreipti ne į tai, kokios technologijos bus sukurtos, o kokias kompetencijas ir įgūdžius išugdysime mokiniams, kad jie galėtų būti bet kokios srities kūrėjai“, – teigia Mindaugas Glodas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad apie 65 proc. dabar pradedančių mokytis mokykloje vaikų, dirbs tokių gebėjimų reikalaujančius darbus, į kuriuos šiuo metu dar nėra orientuojamasi. Mokyklos vis dar teikia pirmenybę akademinių įgūdžių lavinimui, susijusiam su tradiciniais mokomaisiais dalykais ir žiniomis. Mažiau dėmesio tenka kompetencijų ugdymui, pavyzdžiui, gebėjimams spręsti problemas, kūrybiškumui, bendradarbiavimui. Paskelbtoje ataskaitoje apie ateities darbus pabrėžiama, kad būtent šių gebėjimų labiausiai reikės tiems, kas gyvens ketvirtosios industrinės revoliucijos laikotarpiu, kuomet bus ištrintos ribos tarp fizinių, skaitmeninių ir biologinių procesų.

Mokytojų entuziazmą lemia vadovų palaikymas

„Kol laukiame esminių pokyčių švietimo sistemoje, mokinių kasdienybė priklauso nuo kiekvieno mokytojo kvalifikacijos ir noro pamokose derinti žinių ir gebėjimų ugdymą. Tai reiškia, kad mokytojai, suprasdami, ko reikės vaikams, susiduria su dideliu krūviu ir sparčiu tempu bei daro daugiau nei reikalaujama egzaminams.  Dėl to mokyklos vadovams kyla iššūkis, kaip motyvuoti mokytojus, kaip jiems suteikti reikalingas priemones ir sąlygas papildomai mokytis, kad pedagogai galėtų keisti tradicinio švietimo nuostatas ir papildomai skirtų laiko ruoštis naujoviškoms ateities pamokoms?“, – teigia Jurgita Nacevičienė, edukacinį turinį kuriančios UAB „Šviesa“ direktorė.

Ji pastebi, kad vadovą, kaip vieną iš pagrindinių švietimo sėkmės veiksnių įvardija ir švietimo ekspertai iš Suomijos, daug metų pirmaujančios pasaulyje pagal mokinių pasiekimus. Įkvepiančių pavyzdžių, prilygstančių Šiaurės šalims, galima rasti ir Lietuvoje. Kaip vieną iš pažangių pavyzdžių J. Nacevičienė įvardija Panevėžio rajono Velžio gimnaziją. Jos direktorių Rimtą Baltušį „Žinių ekonomikos forumas“ pernai apdovanojo kaip „Metų mokyklos vadovą“.

„Pirmą kartą aplankę Velžio gimnaziją netekome žado. Nustebino, kiek daug lemia iš pažiūros paprastos detalės. Pavyzdžiui, mokyklos biblioteka kaip atviras informacijos centras įkurta pačiame vestibiulyje, prie pat įėjimo, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, susiburia per pertraukas, nuolat mato knygų naujienas, gali naudotis kompiuteriais. Net tokia smulkmena kaip mokyklos muziejus – su dideliu langu į koridorių, kad ekspoziciją nuolat matytų pro šalį einantys vaikai. Stiklo durys administracijoje sukuria daugiau atvirumo ir skaidrumo. Bet svarbiausia – suteikta visiška laisvė ir palaikymas mokytojų iniciatyvoms, projektams, idėjoms, kurių čia įgyvendinama labai daug“, – pasakoja J. Nacevičienė.

Ji pabrėžia, kad būtent palanki aplinka ir sudarytos sąlygos mokytojų sumanymams lemia mokyklos pažangą. Gero vadovo užduotis – suburti tam pasirengusius žmones, leisti jiems dirbti ir tobulėti.

„Geriausios idėjos visuomet kyla ne „iš viršaus“, o tiems žmonėms, kurie kasdien dirba su vaikais, juos pažįsta ir dėl jų stengiasi. Vadovas turi sutelkti kompetentingų mokytojų komandą ir leisti jiems atsiskleisti. Tam svarbi ir palankaus bendradarbiavimo kolektyve aplinka, ir pripažinimas už pasiekimus, ir elementarių priemonių suteikimas. Antraip gali surinkti geriausius mokytojus, bet jausdamiesi surištomis rankomis jie nieko negalės padaryti. Mokytojams tenka labai svarbi misija įkvėpti vaikus mokytis, todėl jų pačių kūrybiškumas ir galėjimas jį skleisti yra pagrindinis į ateitį žvelgiančio švietimo variklis“, – teigia J. Nacevičienė.

Nuo ko pradėti kurti ateitį?

M. Glodas sutinka, kad didžiausia našta gula ant vadovo pečių. Tiesa, norėdami išvysti ateities mokyklą ne pavieniuose pavyzdžiuose, bet visoje šalyje, turime to siekti labai kryptingai.

„Siekiant judėti greičiau, turime susitelkti, susitarti dėl pokyčių. Iš verslo pusės galiu pasakyti, pokyčiai nevyksta izoliuotoje terpėje. Organizacija gali pasiekti gerų rezultatų tada, kai vadovas yra organizacijos vedlys: mąsto strategiškai, nuolat ieško galimų partnerysčių, siekia, kad kolektyvas būtų kuo labiau išmaningesnis. Tas pats galioja ir mokykloje, kur mokyklos vadovui ypač svarbu nepasimesti rutininiuose darbuose ar kasdien kylančiose problemose. Bet kokie pokyčiai reikalauja drąsos, ir tai yra suprantama. Tačiau tikrai turime kuo džiaugtis ir dabar – tai daugybę gerų mokyklų valdymo, kūrybiško, inovatyvaus ugdymo pavyzdžių, apie kuriuos reikia kalbėti garsiau, skatinti juos“, – teigia M. Glodas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , , ,