Jei norime pirmauti − turime tapti atviresni

Talentų mobilumas, kylantys iššūkiai ir potenciali to nauda – intelektualų, žymiausių verslininkų, politikos lyderių gvildentos temos Pasaulio ekonomikos forumo kasmetiniame susitikime. Tema, kuri aktuali ne tik pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje. Opia problema laikoma po ekonominės krizės išaugę emigracijos mąstai − skaičiuojama, kad iš Lietuvos emigravo apie pusė milijono įvairaus išsilavinimo ir kvalifikacijos gyventojų.

Didžiosios pasaulio valstybės ir bendrovės (ir ne tik jos), savo įmonės augimui pasitelkia talentus, kuria jų viliojimo strategijas. Kodėl talentų medžioklė tokia svarbi ir kaip prisitraukti geriausiuose pasaulio universitetuose baigusius studijas ar tarptautinėse įmonėse pasisėmusius patirties asmenis, kurie galėtų ne tik pasiūlyti įvairių iniciatyvų ar prie jų prisidėti, bet ir jas sėkmingai įgyvendinti? Apie tai mintimis dalinasi AB „Amilina“ bendrasavininkas ir Valdybos pirmininkas Dr. Danas Tvarijonavičius bei įmonės UAB „Ruptela“ Personalo vadovė Neringa Smailienė.

Dr. D. Tvarijonavičius

„Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje šiuo metu populiarėja ekonominio nacionalizmo, protekcionizmo, antiglobalizacinės idėjos. Jų šaltinis – sulėtėjęs pasaulio (ypač EBPO šalių) ekonomikos augimas bei didelė turtinė žmonių nelygybė. Nors šios problemos realios ir tikrai egzistuoja, tačiau protekcionistų siūlomi vaistai jų tikrai nepajėgūs išspręsti − jie tik pablogintų padėtį bei padidintų įtampą tarp tautų bei nacijų viduje. Nors įvairūs pranašai užkimdami aiškina, kad prekyba, ekonominis augimas niekur neveda ir nedaro žmonių laimingesniais, kad „trickle down“ modelis pasmerktas ir nebeveikia − tačiau tik tokiu būdu paskutiniuosius 3000 metų vystėsi žmonija. Negalvojame, kad per kelis pastaruosius dešimtmečius kažkas esminio pasikeitė. Tiesiog ekstensyvus ekonomikos augimas šiuo metu pasiekiamas vis sunkiau. Intensyviam augimui − reikia talentų“, − dėsto mintis dr. D. Tvarijonavičius.

Jis priduria, kad patys talentai savaime pridėtinės vertės nekuria: „pridėtinę vertę kuria juos įdarbinančios organizacijos, jeigu žino ką nori sukurti, kaip nori sukurti, turi tam pakankamą kapitalą bei kitus resursus ir jeigu įdarbina tą gebančius padaryti specialistus.“ Vis dėlto, žmogiškieji ištekliai būtini, norint pritraukti užsienio investicijas, kurti inovatyvius, aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus, kurie sukeltų aukštųjų technologijų perversmą. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai talentingi žmonės kuria savo verslus, steigia organizacijas, tačiau dažnai tai labiau išimtis, nei taisyklė. AB „Amilina“ bendrasavininkas spėja, kad tai dėl to, jog mokslininkai dažnai neturi verslumo gyslelės. „Akademiniai gabumai bei verslumas nebūtinai yra tiesiogiai susiję dalykai − dažniau kaip tik atvirkščiai“, − teigia jis.

Visada smagu išgirsti apie lietuviškos kilmės įmones, asmenis, kurie pasaulyje nuskambėjo dėl įspūdingų pasiekimų. Toks Lietuvos vardo garsinimas teigiamai veikia mūsų šalies įvaizdį, tačiau kaip nutiesti tiltus pasaulyje išsibarsčiusiems talentams, kad ten įgytos žinios galėtų būti panaudotos inovacijų generavimui ir Lietuvoje?

Neringa Smailienė

UAB „Ruptela“ Personalo vadovė teigia, kad siekiant parodyti išvažiavusiems talentams, jog Lietuvoje taip pat yra gerų karjeros galimybių, pirmiausia, reikia neprarasti su jais ryšio. „Reikia ieškoti būdų ir kurti programas, kuriomis būtų galima efektyviai informuoti talentus užsienyje apie patrauklias organizacijas ir darbo vietas Lietuvoje. Pastaraisiais metais, ypač Vilniuje, tokių kompanijų atsirado gana daug ir konkuruoti patrauklumu su užsienio organizacijomis tikrai galime. Aktyvesnės organizacijos ir personalo paieškų įmonės vis aktyviau naudoja socialinius tinklus bei pasitelkia į pagalbą užsienyje veikiančias Lietuvių bendruomenes.“

Dr. D. Tvarijonavičius papildo, kad pasaulis jau pasikeitęs: „Mobilumo ribos nėra; darbo rinka šiandien − visa Europa ir visas pasaulis. Tačiau individualus skirtingų žmonių (ir skirtingų tautybių žmonių) mobilumas skiriasi. Ekonominio emigranto kelias niekada nebūna vien rožėmis klotas ir šių žmonių dalia labai nelengva, nesvarbu kokios tautybės jie bebūtų. Ne visiems žmonėms toks kelias tinka.“

„Norėdamos prisijaukinti talentus iš užsienio, kompanijos turi tapti atviresnės, lankstesnės ir rimtai įvertinti kitokias įdarbinimo galimybes“, − teigia N. Smailienė. „Daug kur dabar vyrauja mąstymas, kad darbuotojas turi būti įdarbinamas tik per darbo sutartį, o tai talentingiems specialistams dažnai netinka. Tokie specialistai nenori prisirišti prie vienos vietos, prie vieno iššūkio – jie linkę įveikti vieną iššūkį ir imtis kito. Vienas iš būdų prisijaukinti būtent tokius specialistus yra samdyti juos, kaip konsultantus su intencija ateityje įdarbinti ar dirbti per nuotolį.“

N. Smailienė mano, kad taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti talentų socialinei integracijai. „Pirma tai reikėtų juos supažindinti su tuo, kuo šiandien Lietuvoje gyvename ir ką kuriame, nes dažnai emigravę specialistai turi susidarę gana neigiamą vaizdą, kuris jau greičiausiai neatitinka realybės, nes per pastarąjį laikotarpį Lietuvoje įvykę daug teigiamų pokyčių. Tik mums reikia išmokti apie juos atviriau ir drąsiau komunikuoti bei pasidžiaugti.“

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , ,