Kaip turi atrodyti pradinių klasių mokytojų lūkesčius atitinkanti edukacinė priemonė?

Sukurti išties naudingą, įkvepiantį ir mokytojų lūkesčius atliepiantį dizaino mąstymo priemonių (angl. Design thinking toolbox) rinkinį – sudėtinga užduotis. Tokios išvados priėjome pradėję analizuoti 5 šalyse atliktos apžvalgos rezultatus. 

Naudodamiesi internetine apklausa bei individualiais interviu apklausėme Lietuvos, Ispanijos, Rumunijos, Nyderlandų bei Belgijos pradinių klasių mokytojus. Šiame straipsnyje dalinamės pagrindinėmis išvadomis, o pilną tyrimo ataskaitą anglų kalba galite rasti čia.

Kokie metodai mokytojams jau gerai pažįstami?

Apklausti mokytojai įvardijo, kad savo veikloje dažniausiai naudoja kelis inovatyvius ugdymo metodus ar priemones. Pagrindiniai jų yra:

  • Į mokinius orientuotas mokymasis;
  • Fasilitavimas;
  • Technologijų įtraukimas bei skaitmeninių kompetencijų ugdymas;
  • Tarpdisciplininis ir integruotas mokymasis;
  • Aktyvaus pilietiškumo bei emocinio intelekto ugdymo skatinimas.

Paklausus apie dizaino mąstymo naudojimą ugdyme, 39% mokytojų įvardino, kad šis metodas jiems nebuvo žinomas. Vadinasi, poreikis paprastai ir suprantamai pateikti medžiagą, taip, kad ją suprastų ir galėtų naudotis beveik jokių bazinių žinių neturintis pedagogas yra didelis.

Ne visi mokytojai, kurie apie dizaino mąstymą žinojo (iš viso 61%), šią praktiką reguliariai naudojo: 19,5% teigė, kad ši sąvoka jiems pažįstama, tačiau ugdyme dizaino mąstymo metodų netaikė, 21% įvardino, kad sąvoka pažįstama, o dizaino mąstymo metodai naudojami kartais ir tik 19,5% patvirtino, kad apie dizaino mąstymą žino ir naudoja nuolatos.

Čia Lietuvos pradinių klasių mokytojai išsiskyrė iš kitų – didesnė jų dalis žinojo ir naudojo dizaino mąstymo metodus. Nors šis tyrimas nesutiekia galimybių daryti išvadų apie ugdymo tendencijų skirtumus tarp Europos šalių, džiugu, kad Lietuvoje turime mokytojų, savo inovatyvumu išsiskiriančių ne tik nacionalinių lygmeniu.

Visgi analizuojant šiuos rezultatus kyla klausimas, ar norint taikyti modernius metodus, mokytojai susiduria su išoriniais iššūkiais? Jei, taip, kokie jie?

Kas stabdo inovatyvių ugdymo metodų naudojimą?

Vienas didžiausių iššūkių, kuriuos įvardijo apklausti mokytojai yra laiko apribojimai – 74% įvardino tai kaip didelę kliūtį (34% dalyvavusių tyrime – tai didelė kliūtis, 40,4% – tai labai didelė kliūtis). Mokytojai įvardino, kad laiko trūkumas juos dažnai vertė jaustis lyg jie ir taip turi pakankamai rūpesčių bei darbų, o galimybės kūrybai ar naujų metodų išbandymui labai ribotos. 

Kita dalis problemų, apklaustų mokytojų teigimu, kyla dėl mokykloje esančios kultūros. 59,6% mokytojų įvardino, kad norint įgyvendinti kažką naujo didele kliūtimi tapdavo kitų mokytojų požiūris (31,9% dalyvavusių tyrime – tai didelė kliūtis, 27,7% – tai labai didelė kliūtis). Dar vienas iššūkis – mokyklos vadovų bei administracijos požiūris. Bendrai, ne vienas mokytojas įvardino, kad nesulaukiant palaikymo iš kolegų, išbandyti kažką naujo labai sudėtinga. Kitą vertus, net ir tuo atveju, kada kiti mokytojai, bei mokyklos vadovai į permainas žiūri pozityviai, dalyje valstybių sunkumai kyla dėl nelanksčių ugdymo programų. 

Aktualios medžiagos, technologijų trūkumas taip pat yra trukdis, diegiant naujoves. Neretai pasigendama interaktyvių priemonių, kurios būtų prieinamos nacionaline kalba ar lengvai pritaikomos šalies kontekstui. Tą pastebi ir Lietuvos mokytojai: „Interaktyvių priemonių, kurios būtų lietuvių kalba ar kurių turinį būtų galima pritaikyti pradinėms klasėms nėra daug. To trūksta ypač mums išskirtinėms temomis, kaip viduramžiai Lietuvoje, Žalgirio mūšis ir t.t.

Kuo D-TIPS dizaino mąstymo priemonių rinkinys padės mokytojams?

Nuo pat šio projekto pradžios kėlėme tikslą sukurti įrankį, kuris sustiprintų mokymo ir mokymosi procesą nesukeldamas papildomų trukdžių.

Atsižvelgdami į mokytojų nuomonę, sieksime, kad mūsų kuriamas priemonių rinkinys būtų:

  • Lengvai perprantamas – pradėti naudotis turi būti paprasta;
  • Pritaikomas skirtingų dydžių klasėms, amžiaus grupėms bei veikloms;
  • Lengvai adaptuojamas prie dalykinės medžiagos bei mokymosi gebėjimų;
  • Padedantis įtraukti mokinius ir skatinti bendradarbiavimą;
  • Derantis su bendrosiomis ugdymo programomis;
  • Išverstas į nacionalines kalbas ir atitinkantis šalies kontekstą;
  • Sudarantis galimybes mokytojams augti ir tobulėti;
  • Pasiekiamas tiek virtualiu, tiek fiziniu formatu.

Naudodami šias išvadas, toliau dirbame ties platformos kūrimu. Tam, kad šis priemonių rinkinys iš tiesų atitiktų pradinių klasių mokytojų lūkesčius vykdysime ir dvejus pilotinius testavimus. Jei norite gauti informaciją apie šiuos bei kitus su priemonių rinkinio kūrimu susijusius įvykius, kviečiame prenumeruoti D-TIPS naujienlaiškį.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket