N. Buivydas: Švietimo ir mokslo ministrei rekomenduočiau kiekvienoje klasėje pastatyti po sofą

Iš kairės į dešinę: N. Buivydas, G. Kavaliauskas, E. Leichteris ir P. Tamolė

Iš kairės į dešinę: N. Buivydas, G. Kavaliauskas, E. Leichteris ir P. Tamolė

Savaitgalį LITEXPO rūmuose šurmuliavusi paroda „Mokykla 2016“ traukė įvairius švietimo atstovus diskutuoti apie tai, kas yra gera mokykla ir kaip ją sukurti. Viena iš sudėtinių renginio dalių − Žinių ekonomikos forumo ir Ugdymo plėtotės centro bendrai organizuota intelektualių pašnekesių „Auginkime kūrėjus Lietuvai“ III ciklo dalis „Tapti mokyklos architektu – panku“. Šioje dalyje buvo diskutuojama apie tradicinių ugdymo(si) erdvių kaitą, siekiant atliepti ateities iššūkius.

„Gebėjimas spręsti kompleksines problemas bus kritinis, ypač sektoriuose, kurie dar nėra kompiuterizuoti, automatizuoti. Socialinių įgūdžių, tokių kaip gebėjimas įtikinti, emocinis intelektas, gebėjimas mokyti kitus reikės labiau negu siaurų techninių įgūdžių, tačiau be technologinio raštingumo gali būti sunku išgyventi technologinėse aplinkose“, – diskusiją pradėjo asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ Tarybos narys, Lietuvos Robotikos asociacijos vadovas dr. Edgaras Leichteris.

Savo pranešime remdamasis Lietuvos demografinėmis tendencijomis bei Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis pranešėjas akcentavo, kad svarbiausia vaikus mokyti išgyventi besikeičiančiame pasaulyje. „Praktiškai visuose sektoriuose reikės daugiau kognityvinių gebėjimų, tai yra kūrybiškumo, argumentavimo, gebėjimo vizualizuoti ir su procesu susijusių gebėjimų (ne tik kritinis mąstymas, bet ir aktyvus klausymasis, nuolatinis savęs vertinimas). Prisitaikyti prie kintančių technologijų, eksperimentuoti, kurti ir mokyti kitus, atpažinti problemą ir kantriai bei nuosekliai ieškoti sprendimo, mokėti save „parduoti“ didelės konkurencijos rinkoje – apie tai turime galvoti švietime“, – teigė E. Leichteris.

„Meškėnų laboratorijos“ (dar vadinama M-Lab) projekto koordinatorius Giedrius Kavaliauskas papildė diskusiją praktiškais ir jau dabar įgyvendinamų iniciatyvų pavyzdžiais. M-Lab yra edukacinis projektas, kurio pagrindas yra mobili „Fab-Lab“ – skaitmenizuotos gamybos įrangos laboratorija keliaujanti po ugdymo įstaigas. „Technologijos turėtų būti suprantamos plačiau nei „tiesiog technologijos“. Tai yra pagalba, kurios dėka galime integruoti įvairius mokomuosius dalykus ir juos pritaikyti techninėje kūryboje. Šių technologijų dėka mokiniai darosi smalsesni, mokydamiesi jie patiria džiaugsmą ir užsikrečia norų toliau gilintis į STEAM dalykus. Revoliucija per dieną neįvyks, bet pirmas žingsnis yra keisti prieigą“, – patirtimi dalinosi G. Kavaliauskas.

Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas kalbėdamas akcentavo, kad ne tik technologijos, tačiau ir visa ugdymo erdvė daro mokiniams įtaką, ją reikia tinkamai apgalvoti bei į sprendimų priėmimą įtraukti visą bendruomenę, ypač mokinius. Pranešėjas teigė, kad pažvelgus į standartinę mokyklą šiandien ir prieš šimtą metų būtų sunku surasti daug skirtumų, nes klasių išdėstymas liko visai nepakitęs.

„Mes atsisakėme šio modelio, darbas vyksta grupėse diskutuojant ir bendraujant, mokytojui tik kartais įsikišant į mokymosi procesą. Pastatėme kiekvienoje klasėje po sofą −  tai padarius atmosfera iš karto pasikeitė, čia mokiniai pasiėmę knygutes moko vieni kitus, dainuoja, miega, ilsisi – žodžiu, čia vyksta gyvenimas. Jei čia sėdėtų švietimo ir mokslo ministrė rekomenduočiau jai, kad privalomai kiekvienoje mokykloje, klasėje atsirastų po sofą. Visgi mokymasis vyksta ne tik klasėje, dėl to stengiamės išnaudoti visą mokymosi erdvę, ypatingai koridorių ir įvairius daiktus – kilimus, sienas ir t.t. Svarbiausia, kad kiekviena erdvė mokykloje, kiekvienas daiktas būtų tinkamai išnaudoti“, – teigė jis.

 

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , , , , , ,