Skip to content

Oficialiai kreipėsi į kandidatus į prezidentus: prašo nacionaliniu lygiu sutarti dėl ilgalaikės švietimo strategijos

Atsižvelgdami į tai, kad kiekvienų rinkimų metu visuomenės laukia naujų sprendimų, kaip reikėtų reformuoti švietimo sistemą, tačiau strateginių pokyčių trūksta, šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas oficialiai kreipėsi į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus, prašydami įsipareigoti pasiekti nacionalinį susitarimą bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui.

Siekiama, kad šiuo sprendimu būtų susitarta dėl esminių švietimo sistemos tikslų, jos strategijos artimiausiems metams bei užtikrinimo, kad to susitarimo būtų laikomasi nepriklausomai nuo rinkimų laimėtojo.

Švietimo kokybę išskiria investuotojai

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad kokybiškas švietimas yra sėkmingos valstybės ateitis ir jis turi būti gerinamas tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio mokymo atžvilgiu. Jų vertinimu, siekiant gerinti šalies moksleivių ugdymą ir jų pasiekimus, būtinas ilgalaikis nacionalinis susitarimas, kuris nubrėžtų ilgo laikotarpio bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimo gaires bei iškeltų šių sistemų tobulinimo tikslus.

„Investuotojų apklausos nuosekliai išskiria švietimo kokybę kaip pagrindinį iššūkį Lietuvoje, todėl būsimo Lietuvos Prezidento (-ės) lyderystė suvienijant politines jėgas, užsibrėžiant esminę kryptį ir esminius principus švietime yra būtina. Atėjo laikas žiūrėti toli į ateitį ir nesivaikyti trumpalaikių naudų“, – teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuva garsėja kaip aukštos kvalifikacijos informacinių ir fintech technologijų specialistų šalis, tačiau tokių specialistų daugėja veikiau dėl pavienių organizacijų pastangų ir pačių žmonių noro mokytis, o ne dėl bendrų valstybės numatytų gairių.

Todėl vienas iš svarbiausių švietimo strategijos tikslų – svarbiausių kompetencijų ateities darbuotojui nustatymas bei jų ugdymas visuose mokymosi lygiuose. Tik taip Lietuva gali įsitvirtinti pasaulyje kaip aukštos pridėtinės vertės šalis.

Vienos kadencijos neužtenka

Organizacijų atstovai pabrėžia, jog nacionalinis susitarimas būtinas dėl tęstinumo užtikrinimo. Vienos kadencijos laikotarpiu dideli pokyčiai neįgyvendinami – be to, reikalingas ir tolimesnis nuoseklus sistemos palaikymas.

„Esame tikri, jog nacionalinis susitarimas švietime užtikrintų efektyvesnį bendrojo ugdymo vystymą, kuris šiandien patiria itin sunkius išbandymus, o kokybiškų sprendimų įgyvendinimui gali prireikti ir dešimtmečio. Todėl įgyvendinant tokius sprendimus yra būtinas stabilus ir tvirtas palaikymas visoje šalyje“, – teigia Žinių ekonomikos forumo tarybos narys Irmantas Švažas.

Organizacijos kreipdamosi į kandidatus mano, kad naujojo šalies vadovo lyderystė yra būtina sąlyga, galinti suvienyti ekspertų, praktikų ir politinių partijų jėgas, inicijuoti diskusiją dėl tokio susitarimo turinio bei tikslų, įtvirtinti susitarimą, kurį palaikytų ir pasirašytų visos pagrindinės šalies politinės partijos.

Toks susitarimas galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, jog, susitelkus partijoms, galima pasiekti tokių strateginių pokyčių, kaip praėjusių metų rudenį pasirašytas susitarimas iki 2030 m. Lietuvos kariuomenei skirti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbūs visi ugdymo etapai

Lietuvoje dažnai kalbama apie bendrąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą, bet ne visuomet užtektinai dėmesio yra skiriama profesiniam mokymui bei neformaliajam švietimui, kurie yra itin svarbūs nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės ar žmogaus amžiaus.

„Mūsų valstybės ateitis priklauso nuo to, ar šalies švietimo sistema bus pasiruošusi XXI a. iššūkiams. Kai šalyje lėtėja darbo našumo augimas ir mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, žūtbūt reikalinga kompleksinė ir sisteminga reforma, kurioje dalyvautų ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas, suinteresuotas, kad ugdymo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus, ugdyti kūrybingus žmones, padedančius ne tik prisitaikyti, bet įgalinančius kurti ir didinti šalies konkurencingumą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pasak jo, viso to nepasieksime, jei nebus priimti ilgalaikiai, nuo politinių ciklų nepriklausomi sprendimai. Turėtume daug didesnį dėmesį skirti profesinio mokymo sistemai ir jos tobulinimui, kuriai politinio dėmesio vis pritrūksta. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas ragina kandidatus į Respublikos Prezidentus pasiekti susitarimą dėl švietimo sistemos tikslų ir jos ilgalaikės strategijos, kuria galėtų remtis ne tik šiemet, bet ir kituose rinkimuose Lietuvos piliečių pasitikėjimą gavę žmonės.

Kreipimosi tekstą galite rasti čia.