Proveržis reikalauja įdirbio

Sparti technologijų kaita ir konkurencija siekiant išskirtinių rezultatų skatina ieškoti tokių žmonių, kurie ne tik gebės naudotis jau sukurtomis aukšto lygio technologijomis, bet ir projektuoti ateities poreikius tenkinančius sprendimus. Verslo atstovas ir dviejų didžiųjų universitetų rektoriai sutaria – proveržiui pasiekti reikia tinkamų kompetencijų, nemažo įdirbio ir bendradarbiavimo.

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius pradeda, kad kelias link proveržio yra nuoseklus ir ilgas procesas, tobulinant ir atrandant, nenuleidžiant rankų ir išnaudojant visas įmanomas galimybes. „Pavyzdžiui lazerių, biotechnologijos srityje Lietuvoje dirbama jau 50 metų. Naujai šakai tuščioje, niekieno dar neartoje dirvoje atsirasti labai sunku – kartais praeina ir 10 metų nuo tyrimų pradžios iki produkto patekimo į rinką.“

„Inovacijos, naujos technologijos gimsta terpėje, kurioje nuolat gilinamos ir atnaujinamos žinios, visokeriopai skatinamas kūrybingumas, kritinis mąstymas, egzistuoja idėjinė laisvė, plėtojamas tarpdiscipliniškumas, − verslo įmonės vadovo pateiktą šiuolaikiniam darbuotojui būtinų kompetencijų sąrašą papildo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas , − lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti ir reaguoti – dar viena savybė, būtina itin dinamiškoje, sparčiai kintančioje technologijų srityje.“

P. Balkevičius priduria, kad geri savo srities žinovai gali ir patys susikurti darbo vietą, o verslas gali plėstis, kai yra specialistų pasiūla. „Tačiau greta tikrai gerų, kūrybingų technokratų reikia ir kvalifikuotų vadybininkų-marketingistų, nes išradėjas gali sukurti, bet neparduoti.“ Bet kokiu atveju, proveržiui pasiekti reikia įvairaus profilio aukštos kvalifikacijos specialistų, o jiems, visų pirma, tokios aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. „Jei nėra patrauklaus darbo vietų − jie išvažiuos. O jei vietų bus, tai specialistų gali ir atvažiuoti. Kitaip sakant, turime pasiūlyti galimybes, kur jie dirbdami jaustų pasitenkinimą,  kurtų didelę pridėtinę vertę ir už tą vertę gautų atitinkamą atlygį.“

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad aktyvų vaidmenį galėtų prisiimti valstybė, kuri turėtų pakeisti požiūrį į universitetines studijas, mokslinius tyrimus bei talentų pritraukimą ir traktuoti šiuos dalykus kaip duodančius didžiausią investicinę grąžą. „Tuo pačiu derėtų išgryninti universitetų, studijų, mokslo, talentų sąvokas, kad investicijos nebūtų švaistomos imitaciniams ir antraeiliams dalykams. Jei būtų investuojama į talentų pritraukimą, universitetai tam galėtų stipriai pasitarnauti – jie galėtų kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, organizuoti podoktorantūros studijas, toliau gerinti technologijų perdavimą verslui ir viešajam sektoriui.“

Prof. A. Žukauskas mano, kad universitetų ir verslo partnerystė taip pat vaidina svarbią rolę: „Verslo ir mokslo partnerystė, tokia kaip ji suprantama civilizuotame pasaulyje, visomis savo formomis prisideda prie intelektinio potencialo stiprinimo ir tuo pačiu prie talentų pritraukimo. Vilniaus universiteto ir verslo bendradarbiavimas šioje srityje yra vaisingiausias su tomis verslo įmonėmis, kurios jau kuria arba ketina kurti aukštą pridėtinę vertę.“

KTU rektorius prof. Petras Baršaukas

P. Balkevičius pritaria, kad universitetų rolė čia svarbi, tačiau reikėtų pradėti ugdyti talentus jau nuo mažumės, būtinai integruojant į tai ir STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) veiklas. Tam pritaria ir KTU rektorius prof. P. Baršauskas pridurdamas, kad proveržį aukštųjų technologijų srityje pasiekti galime tik kompleksiškai kurdami ir palaikydami visą ekosistemą, kurioje kompetencijų ugdymas – tik viena iš kelių svarbių dedamųjų.

„Norimą rezultatą pasiekti leisiančios prielaidos – supratimas ir pastangos, kad pažanga grindžiamoje inovacijų ir žinių visuomenėje inžineriniai, technologiniai mokslai taptų prioritetine sritimi, pirmoji pažintis su jais įvyktų dar vaikų darželyje, o į kūrybiškumo, inovatyvaus mąstymo ugdymą būtų orientuota ne tik aukštojo mokslo, bet visa švietimo sistema“, − teigia prof. P. Baršauskas.

Šiemet vyko jau 13 „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai, kur buvo apdovanotos pažangiausios ir inovatyviausios šalies įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , , , , , , ,