fbpx


Įvyko susitikimai su 5 pagrindinių politinių partijų kandidatais į švietimo ir mokslo ministrus

Rugsėjo 19 – 29 d. vyko asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ inicijuotų 5 renginių ciklas – susitikimai su 5 pagrindinių politinių partijų kandidatais į švietimo ir mokslo ministro postą. Susitikimai buvo organizuoti bendradarbiaujant su Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, Lietuvos pradinių mokyklų atstovų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija, asociacija „Infobalt“, Mokyklų tobulinimo centru (programa „Renkuosi mokyti!“) ir studentų bei aukštųjų mokyklų atstovais.

Susitikimuose dalyvauti kviesti penkių pagrindinių partijų kanditai į švietimo ir mokslo ministrus arba partijų deleguoti atstovai: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LS) – Gintaras Steponavičius, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – Dainius Pavalkis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – Vilija Salienė, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – Valentinas Stundys, Darbo partija (DP) – Vydas Gedvilas.

Ieškant bendrybių

Visų partijų atstovai vieningai kalbėjo apie būtinybę po rinkimų pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo raidos, matydami, taip kaip vieną iš veiksmingiausių priemonių, kuri leistų įgyvendinti kryptingą ir nuoseklią švietimo politiką. Toks susitarimas, anot atstovų, turėtų apimti visus švietimo lygmenis bei didėjantį finansavimą švietimui (6 proc. nuo BVP).

Visi susitikimuose dalyvavę partijų atstovai pritarė, jog dabartinis bendrojo ugdymo įstaigų, profesinių ir aukštųjų mokyklų tinklas nėra iki galo sutvarkytas. Nors partijos brėžia vieną kryptį, visgi, įvardijamos problemos bei jų sprendimo būdai stipriai skiriasi. LS, LSDP ir TS-LKD pasisakė už ryžtingesnius veiksmus, šių problemų sprendime, o LVŽS bei DP atstovai buvo nuosaikesni.

Prakalbus apie „vieno vadovėlio politiką“ susitikimuose dalyvavę atstovai teigė, kad laikai, kai galėjo būti tinkamas tik vienas vadovėlis jau praeityje ir prie jų grįžti neketinama. Kalbėdami apie įvairias naujas technologijas diegiamas mokyklose, visi atstovai akcentavo būtinybę mokykloms pirkti ne tik įrangą, bet taip pat ir turinį, kuris leistų „įveiklinti“ įsigytas technologijas bei kvalifikacijos kėlimą pedagogams.

LS, LSDP, LVŽS ir TS-LKD atstovai pritarė, jog mokykloms, ypač rodančioms gerus rezultatus, galima būtų suteikti daugiau savarankiškumo, perleisti didesnę sprendimų priėmimo galią pačioms mokyklų bendruomenėms.

Ties svarbiausia problema – daugiausiai prieštarų

Lietuvoje vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius yra bene mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Remiantis EBPO ekspertų vertinimu, vienas didžiausių iššūkių Lietuvos švietimo sistemoje – sparčiai senstantis mokytojų kontingentas, kuris per lėtai atsinaujina (41 proc. mokytojų vyresni nei 50 m.). Į kai kurias pedagogines specialybes (ypač tiksliųjų mokslų), pedagogus rengiantys universitetai nesurenka studentų grupių nebe pirmus metus iš eilės. Ir tai tik dalis problemų, susijusių su mokytojų rengimo problematika Lietuvoje.

Nors visų partijų atstovai sutarė, kad tai yra ypatingai svarbi problema, kurią būtina spręsti. Visgi priemonės, kurias numato partijos stipriai išsiskiria. LS pasisako už tai, kad Lietuvoje neturėtų likti išimtinai pedagogus ruošiančios aukštosios mokyklos ir siūlo stiprinti nuoseklųjį pedagogų rengimo modelį. Pedagogų ruošimo monopolijos panaikinimui antrina ir LSDP bei TS-LKD.

LVŽS mano, jog kuri institucija rengs pedagogus – antraeilis klausimas, svarbiausia, jog mokytojų rengimas visoje Lietuvoje vyktų sistemiškai. Nors V. Salienė teigė, kad įžvelgia teigiamų ir neigiamų aspektų abiejuose pedagogų rengimo modeliuose, bet galima daryti išvadą, jos LVŽS yra labiau linkę skatinti pedagogo ir tik po to dalykininko rengimą (dalyko magistro studijas baigusiems asmenims – vyr. mokytojo pareigybė, pedagogikos magistro studijas baigusiems – metodininko).

Kalbėdamas apie mokytojų rengimo problematiką, V. Stundys minėjo, kad tiesmukai atsisakyti 10 tūkst. mokytų nežadama. Jo nuomone, dalis pedagogų turi būti perkvalifikuoti ir tik su dalimi oriai atsisveikinta. D. Pavalkio nuomone, Lietuvoje yra 10 – 12 tūkst. per daug mokytojų (vertinant mokytojų ir mokinių santykį ir lyginant jį su EBPO ir ES šalių santykiu). Vieną iš sprendimo būdų šiai problemai spręsti jis išskiria būtinybę ruošti kelių dalykų mokytojus, kurie jaunesnius moksleivius galėtų mokyti kelių disciplinų. D. Pavalkio nuomone, įvedus etatinį pedagogų darbo apmokėjimą galima būtų pasiekti, kad pedagogų skaičius sumažėtų.

DP atstovas mano, jog mokytojų Lietuvoje yra per daug ir būtent didelis mokytojų skaičius yra viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės nesirenka pedagoginių studijų. Jo nuomone, jauni žmonės neina mokytojauti, nes žino, kad neįsidarbins. Mokytojų kaitai užtikrinti numatytas išeitinis mokytojų fondas. LS numato strategiškai mažinti mokytojų skaičių (2020 m. pasiekti 1:15 mokytojui tenkančių mokinių santykį; dabartinis – 1:9) – įsteigiant fondą anksčiau išeinantiems į pensiją, numatant persikvalifikavimo galimybes.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programos švietimo dalį galite rasti čia: http://www.liberalai.lt/content/uploads/2016/08/%C5%A0vietimas.pdf.

Lietuvos socialdemokratų programą galite rasti čia: http://lsdp.lt/userfiles/files/Rinkim%C5%B3%20programa_gal_2016_gal%20(2016_09_08).pdf.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą galite rasti čia: www.darnilietuva.lt/rinkmenos/darnios-lietuvos-vyriausybes-programa.docx.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų programos švietimo dalį galite rasti čia: http://tsajunga.lt/wp-content/uploads/2014/04/%C5%A0vietimo-Sistemos-Pertvarka.pdf.

Darbo partijos programą galite rasti čia: https://www.darbopartija.lt/seime/programa-2016/.

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , , , , , , ,