Tadas Pukas: Švietimo išradimai turi padėti mokytojams lengviau dirbti

Žinių ekonomikos forumas jau paskelbė Inovatyviausių Lietuvos mokytojų apdovanojimų kandidatus, kuriuos komisija išrinko įvertinusi visų nominantų pedagoginį profesionalumą, pedagoginę lyderystę bei XXI a. būtinus gebėjimus. Visi šie mokytojai ugdymui pasitelkia įvairias naujoves. Apie šias ir kitas naujoves, sulaukiančias didžiausio dėmesio pasaulyje, apie tai ką panašaus turime Lietuvoje ir ką verta išbandyti per pamokas, interviu pasakoja Tadas Pukas, platformą „Eduka“ vystančios UAB „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas.

Kur krypsta pasaulio švietimo naujovės?

Šiais metais Tel Avive vyko viena didžiausių pasaulinių švietimui skirtų parodų, pavadinta „Kuriant ateitį“ (angl. „Shaping the Future“). Joje dalyvavo 1000 dalyvių iš viso pasaulio, kurie pristatė ir domėjosi švietimo naujovėmis. Pagrindinė tema, apie kurią buvo daug kalbama ne tik Tel Avive, bet daugelyje švietimo konferencijų, yra technologijų ir tradicinio švietimo sąveika. Kaip suteikti daugiau laisvių mokiniams? Kaip nuo mokymo pereiti prie mokymosi? Kaip išnaudoti technologijas? Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad technologijos tik sudaro sąlygas naujiems mokymosi metodams rastis, jos nekuriamos vien dėl mados.

Kokie Lietuvai aktualūs rūpesčiai svarbūs ir kitose pasaulio šalyse?

Mokymas turi būti susijęs su tam tikrais profesinės veiklos įgūdžiais, todėl patyriminis mokymas ir mokymasis itin aktualūs. Visame pasaulyje, kaip ir pas mus Lietuvoje, trūksta mokytojų. Technologijos turėtų padėti išspręsti šią problemą – mokytis kai kurių dalykų būtų galima nuotoliniu būdu. Taigi galime numanyti, kad ateityje mokiniai galės rinktis mokytojus.

Mokytojo profesija dėl įvairiausių pokyčių kartais nuvertinama. Tai juntama ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, todėl svarbu, kad kuo daugiau būtų investuojama į švietimą plačiąja prasme. Turiu galvoje ne įranga ar programėlės, o mokytojų ugdymas, naujų metodų taikymas turėtų tapti prioritetu.

Dalyvaudami konferencijoje supratome, kad problemų yra visur ir jos panašios, tačiau sprendžiamos skirtingai. Galima teigti, kad visame pasaulyje švietimas išgyvena pokyčius. Jiems vykstant dažniausiai kyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų. Tačiau tai ir žavi labiausiai, nes matome, kad švietimas nėra sustingęs. Pokyčiams įgyvendinti, rezultatams stebėti prireiks visos visuomenės jėgų ir laiko.

Kuo skiriasi skaitmeninės ir tradicinės mokymo priemonės?

Mokymas yra įvairialypis, todėl nereikėtų bandyti lyginti dviejų skirtingų būdų (skaitmeninių ir tradicinių mokymo priemonių), kurie iš esmės yra pritaikyti skirtingiems tikslams. Reikėtų aiškiai atskirti, kuris būdas naudingiausias atitinkamu metu. Svarbiausia suderinti kuo daugiau įvairių būdų, kad jie tenkintų skirtingus mokinių poreikius ir ugdytų visas reikalingas kompetencijas bei įgūdžius. Kuo daugiau įvairesnių mokymosi formų apima mokymosi procesas, tuo labiau mes priartėjame prie tikrojo gyvenimo. Kokių privalumų turi skaitmeninės mokymosi priemonėmis?

Dirbant su skaitmeninėmis priemonėmis galima greičiau pasiekti tikslų, kurių siekiant tradiciniais būdais prireiktų daugiau laiko. Pavyzdžiui, parinkti individualias užduotis ir diferencijuoti jas pagal mokinių gebėjimus.. Skaitmenines užduotis automatiškai patikrina sistema, tad mokytojas greičiau ištaiso namų darbus. Tačiau patikrinti ir įvertinti atvirojo tipo užduotis gali tik mokytojas. Tad svarbiausia užtikrinti mišrų mokymąsi, atitinkamu laiku pritaikyti tinkamiausias mokymo priemones. Svarbiausias mokytojo uždavinys – padėti mokiniui augti, o technologijos turi padėti taupyti mokytojo laiką vertinant, parenkant užduotis, sekant pažangą, rengiant ataskaitas, teikiant grįžtamąjį ryšį.

Skaitmeninis mokymosi būdas vis dažniau taikomas siekiant individualizuoti mokymosi procesą?

Skaitmeniniai mokymosi būdai sudaro sąlygas mokytis savo tempu, norimu metu ir patogioje vietoje, individualizuoti mokymosi turinį ir jį pritaikyti besimokančiojo tikslams. Tai tarsi prieštarauja tradiciniam mokymo būdui, kuris iš esmės yra vienodas visiems, vyksta vienu metu ir toje pačioje vietoje, naudojamas vienodas turinys. Galbūt kada nors ateityje bus sukurtas visiškai individualizuotas mokymas, apimantis visus tris principus. Kol kas vieno tokio metodo nematėme nei parodoje Izraelyje, nei kituose renginiuose.

Koks švietimo požiūris į skaitmeninius produktus dabar ir kaip jis gali keistis ateityje?

Šiuo metu technologijų taikymas mokymosi procese dar vertinamas atsargiai. Nenuostabu, juk norint pakeisti įprastus mokymo būdus prireiks nemažai laiko. Prievarta to padaryti nepavyks, nes procesas turi vykti natūraliai ir nuosekliai. Dabar svarbiausia mokytis ir išsiaiškinti, kaip technologijas būtų galima išnaudoti geriausiai. Tad ir technologijų kūrėjai, ir vartotojai sparčiai mokosi. Tikimės, kad ateityje mišrus mokymasis taps pagrindiniu mokymosi būdu, ir nieko nebestebins šalia tradicinio vadovėlio pateikiamos skaitmeninės užduotys, internete atliekami ir klasėje gyvai aptariami namų darbai.

Kokia skaitmeninių mokymosi priemonių padėtis Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis ir vyraujančiomis tendencijomis?

Visame pasaulyje švietimas dabar yra tarsi po didinamuoju stiklu. Ir esmė ne technologijos, o skirtingus mokinių poreikius atitinkančių sprendimų paieška. Technologijos – tai pagalba mokytojams mokant ir vertinant mokinius, vis labiau įtraukiant ir pačius mokinius. Svarbiausia, kad nepamestume galvos ir būtume savikritiški. Svarbiausi mokymosi procese yra ir bus mokytojai. Be jų joks mokymosi procesas nevyks sklandžiai, kad ir kokios išmaniosios technologijos būtų taikomos klasėje. Technologijas apskritai galima vystyti labai greitai. Tačiau kyla klausimas, kaip suderinti visuomenės lūkesčius ir neišvengiamus pokyčius. Lietuvoje vyksta daug gerų dalykų, mokytojai smalsūs ir imlūs naujovėms, tačiau kaip ir visame pasaulyje, kol kas vyksta susipažinimo, aiškinimosi ir mokymosi procesai. Lietuvą jau galima pavadinti skaitmeninio mokymosi ir technologijų šalimi, nes dabar svarbiausia – smalsumas, o Lietuvos žmonės yra labai smalsūs.

Kai kurios mokyklos jau šiandien yra aprūpintos įranga. Ar mokyklų bendruomenė tinkamai išnaudoja turimas priemones? Ką daryti, kad jos būtų efektyvios?

Kurdami naujus švietimo sprendimus visada pabrėžiame, kad sėkmė priklauso nuo mokytojų ugdymo, t. y. detalaus supažindinimo su technologijomis. Tad atsakymas gana paprastas – turime ugdyti mokytojus, rodyti sėkmingus pavyzdžius, dalytis patirtimi. Iš esmės tai ir vyksta. Kita vertus, mums, suaugusiesiems, dažnai sunku pripažinti, kad mes kažko nemokame, neišmanome, todėl apskritai nenaudojame. Dirbame su vaikais, kurie jau yra „gimę su technologijomis rankose“, tad mokykimės kartu, leiskime jiems naudotis technologijomis, pasiūlykime pabūti konsultantais ir ugdymo proceso bendraautoriais. Toks požiūris mokinius labai motyvuoja ir skatina įsitraukti. Konferencijoje matėme ne vieną pavyzdį, kai mokykla organizuoja mokymus, kuriuose mokiniai moko technologinių naujovių mokytojus, mokyklos direktorių. Taip mokytojai ne tik įgauna naujų įgūdžių, praplečia savo akiratį, bet ir sužino, kas mokiniams šiuo metu svarbu.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , ,