Tvarus vartojimas. Piliečiai sako, kad politikai turi būti ambicingesni

Vyriausybės baiminasi imtis griežtesnių politikos priemonių, siekiant užtikrinti tvarų vartojimą, nes nenori piliečiams primesti vertybių ir tikslų. Bet galbūt piliečiai yra labiau linkę keistis nei vyriausybės mano?

Tvarus vartojimas nėra ta problema, kurią galima palikti spręsti rinkai. Remiantis Europos piliečių konsultacijos dėl tvaraus vartojimo (angl. Europe Wide Views on Sustainable Consumption), vykusios 2014 m. spalio mėnesį, rezultatais, Europos Sąjungos (ES) piliečiai palaikytų ambicingus politikų žingsnius ir patys norėtų aktyviai įsitraukti įgyvendinant šios srities pokyčius.

Mūsų vartojimas nėra tvarus. Mes vartojame per daug mėsos. Mes gyvename dideliuose namuose. Mes vairuojame energiją švaistančius automobilius. Perkame ir išmetame  naujus drabužius, mobiliuosius telefonus, nešiojamus kompiuterius ir kitas madai jautrias prekes tik  tam, kad galėtume nusipirkti naujas.

Mūsų ekologinis pėdsakas (matas, kuriuo išteklių vartojimo kiekis paverčiamas žemės plotu) yra dvigubai didesnis už ES teritoriją. Nuo 1960-ųjų, mėsos vartojimas išaugo beveik dvigubai ir pasaulinis vidurkis dabar siekia 42 kg. mėsos vienam asmeniui per metus. O didžiausias mėsos vartojimas yra JAV ir Europoje. Maždaug trečdalis jūros žuvų išteklių yra iššvaistomi. Kasmet ES sukuria 6 tonas kietųjų atliekų vienam gyventojui. Ir 2020-siais ES gamins maždaug 12 mln. tonų elektroninių atliekų per metus.

Daugelis tikrai žino, kad mūsų vartojimo įpročiai lėmė aplinkosaugos problemas visame pasaulyje. Nyderlanduose žmonės žino, kad braziliškos sojos, kurias jie naudoja savo kiaulių šėrimui, skatina miškų nykimą Amazonės baseino regione. Vokiečiai žino, kad vario kasyba jų automobilių pramonei sukelia dirvožemio taršą Afrikoje. Ir taip, ES politikai susitarė, kad iki 2020-ųjų metų jie norėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20-čia procentų, o savo politiką nukreipti cirkuliacinės ekonomikos – kur niekas nėra iššvaistoma – link. Bet kokį vaidmenį turėtumėme prisiimti mes, piliečiai, siekdami tvaraus vartojimo?

Ką piliečiai yra pasirengę daryti – buvo pagrindinis klausimas Europos piliečių konsultacijoje dėl tvaraus vartojimo. Antrasis klausimas – ko piliečiai tikisi iš ES politikų? Ar jie tikisi griežtesnių taisyklių, kurios keistų mūsų vartojimo įpročius ir vestų cirkuliacinės ekonomikos kryptimi? Ar jie pritaria tik laisvo vartojimo rinkai, kurioje politikai riboja tik įmones?

Svarbūs atsakymai

Vyriausybės nesiryžta per daug kištis į piliečių privačią erdvę. Poliniai sprendimai yra labiau orientuoti į prekių ir paslaugų sferą, o ne į privatų vartojimą. Taigi piliečių perspektyva – kokią atsakomybę jie nori prisiimti – gali pakeisti požiūrį.

Remiantis galutine „Europos požiūris į tvarų vartojimą“ ataskaita, piliečiai nori, kad politikai imtųsi aktyvesnių veiksmų. Ir jie patys nori būti aktyviai įtraukti. „Aš buvau nustebusi, kad piliečiai nori prisiimti tokį didelį vaidmenį sau. Piliečiai nori pirkti mažiau aplinką teršiančius produktus ir sumažinti vartojimą, dalintis automobiliais, organizuoti maisto auginimo ir keitimosi iniciatyvas arba kurti atsinaujinančios energijos kooperatyvus. Taip pat jie nori, kad ES politikai padėtų jiems būti tvaresniais vartotojais, ypač per finansines paskatas ir informuotumo didinimo kampanijas“, – sako projekto koordinatorė Marie Louise Jørgensen, Danijos technologijų fondo valdybos narė.

Super šeštadieniai

Tokios konsultacijų įžvalgos gali informuoti ir padėti formuoti politikos procesą. 1035 piliečiai šeštadienį vienu metu susirinko vienuolikoje ES valstybių (Ispanija, Austrija, Airija, Lietuva, Portugalija, Olandija, Belgija, Danija, Čekija, Bulgarija ir Vengrija), diskutavo ir balsavo įvairiais klausimais: kaip sumažinti mobiliųjų telefonų vartojimą? kaip pereiti prie tvaresnio maitinimosi? kaip sumažinti plastiko atliekas?

66 proc. dalyvių nurodė, kad piliečiai, o ne šalių politikai ir vyriausybės (apie 40 proc.), turėtų prisiimti atsakomybę, siekiant tvaresnio vartojimo. 78 proc. piliečių norėtų, kad ES siektų cirkuliacinės ekonomikos, kurioje negaminamos atliekos. Tik 2 proc. dalyvių mano, kad sprendimus tvaraus vartojimo užtikrinimui gali pasiūlyti pati rinka.

Trečdalis gyventojų norėtų prisiimti aktyvų politinį vaidmenį ir beveik visi piliečiai norėtų sumažinti savo vartojimą. Pavyzdžiui, sunku (ir brangu) remontuoti mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir spausdintuvus – dažnai, daug pigiau yra tiesiog nusipirkti naują. Beveik visi dalyviai (96 proc.) norėtų, kad ES priimtų politinius sprendimus, siekiant didinti produktų ilgaamžiškumą. Du trečdaliai norėtų ilginti privalomas garantijas ir užtikrinti aukštesnius gamybos standartus. Politikai taip pat galėtų padidinti atsarginių dalių prieinamumą ir atpiginti remonto paslaugas, ar papildomai ženklinti ilgaamžiškesnius produktus.

Visuomeninis transportas yra tragiškas

Dviračiai tiksliai apibūdina tvarumą: lankstūs, sveiki ir švarūs. Taip pat autobusai, traukiniai ir tramvajai, reikalaujantys vis mažiau infrastruktūros, žemės ir naftos išteklių – tik ne nuosavi automobiliai. Automobilių naudojimas yra ta sritis, kurioje piliečiai nenori mažinti vartojimo – mažiau nei 5 proc., lyginant su 32 proc., linkusių mažinti maisto suvartojimą.

„Visuomeninis transportas yra tragiškas“, – spalio 25-ąją sakė Lietuvos pilietis. „Niekas neprivers manęs atsisakyti automobilio“. Neturint efektyvios viešojo transporto sistemos, nenuostabu, kad net 57 proc. Lietuvos piliečių nori naudoti asmeninį automobilį, kai keliauja trumpesniu nei 10 kilometrų atstumu. Palyginimui, tik 19 proc. dalyvių katalonų naudotų automobilį tokiam trumpam atstumui įveikti. Bet atsižvelgiant į apibendrintus grupių diskusijų rezultatus, jie taip pat turėjo dėl ko skųstis: „kartais turiu naudoti savo automobilį, nes kelyje nėra dviračių juostos. Ir aš negaliu naudotis traukiniu, nes jis važiuoja nepakankamai dažnai“, – sakė vienas katalonas.

Kaip skiriasi nuomonė Nyderlanduose ir Danijoje, su jų tankiomis ir gerai organizuotomis geležinkelių sistemomis ir ilgais bei gražiais dviračių takais? Įdomu palyginti jų nuomonę apie perėjimą prie tvaresnių transporto priemonių su likusiais diskusijų dalyviais. Nors tik 19 proc. visų dalyvavusių ES piliečių, keliaujant atstumą iki 10 kilometrų, pirmenybę teikė dviračiams, net 60 proc. olandų ir 36 proc. danų pasirinko būtent šį variantą. „Gera infrastruktūra dviratininkams šiose šalyse gali būti vienas paaiškinimų, kodėl tiek daug piliečių renkasi dviračius. Jeigu politikai nori skatinti panašų elgesį, visų pirma, jiems derėtų sukurti geresnę dviračių infrastruktūrą“, – pateikiama išvada galutinėje ataskaitoje.

Subsidijos ir mokesčiai

„Jei turite pinigų, galite sau leisti pirkti sveikus produktus. Bet jei neturite, jūs turite pirkti žemos kokybės produktus, kurie jums prieinami“, – sakė Vengrijos pilietis. Kaina pasirodė pagrindine kliūtimi pirkti tvaresnius maisto produktus. Beveik pusė dalyvavusių piliečių teigė, kad kaina yra pagrindinis aspektas, renkantis maisto produktus, ir tik ketvirtadalis pirmiausia atkreipia dėmesį į aukštus tvarumo standartus. Bet tai nereiškia, jog visi piliečiai nori, kad valdžios institucijos mažintų tvarų vartojimą skatinančių ir padidintų neigiamą poveikį turinčių produktų kainas per subsidijas ir / ar mokesčius. Tik pusė (52 proc.) pasisakė už šią alternatyvą.

Finansinės paskatos yra gana veiksmingos priemonės, skatinančios piliečius keisti vartojimo įpročius. „Diskusijų rezultatai rodo, kad piliečiai mano, jog finansinės paskatos gali būti efektyvesnės nei bausmės, draudimai ir sankcijos. Jie nori būti skatinami, o ne verčiami kažką daryti“, – sako M. L. Jørgensen. Portugalijos pilietis atkreipė dėmesį, kad vyriausybės turėtų sukurti finansines paskatas tvariam žemės ūkiui įmonėms, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažina kainas. Tai motyvuotų piliečius vartoti tvariau.

Mažiausiai populiari pasirodė alternatyva didinti „netvarių“ produktų kainą. Tik vienas ketvirtadalis pageidautų didesnių mokesčių už aplinką teršiančius automobilius, palyginus su mažiau teršiančiais. Ir kokybinės ataskaitos rodo, kad daugelis piliečių visoje Europoje yra susirūpinę dėl socialinio teisingumo aspekto taikant tokias priemones. Jų nuomone, turintiems užtektinai pinigų asmenims ši politikos priemonė nedarytų jokios įtakos, o tiems, kurie jų neturi, būtų papildoma problema, kuri dar labiau prisidėti prie socialinės atskirties didinimo.

Tvari ES ekonomika

„Konsultacijos rezultatai gali būti svarbūs daugeliui ES iniciatyvų“, – teigia M. L. Jørgensen. Šiuo metu svarbiausia iniciatyva yra ES augimo strategija „Europa 2020“. Viena iš strategijos iniciatyvų yra „Efektyvaus išteklių naudojimo Europoje planas“, kuriame aprašoma, kaip Europos ekonomika iki 2050-ųjų gali būti transformuota į tvarią. Dar viena iniciatyva – „Tvaraus vartojimo bei gamybos veiksmų planas“, kuria siekiama ES užtikrinti lyderio vaidmenį siekiant aplinkosauginio veiksmingumo. Taip pat daugelis „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų programų yra orientuota į tvaresnės visuomenės kūrimą.

ES klimato komisarė Connie Hedegaard Kopenhagoje pabrėžė piliečių konsultacijos svarbą. „Kaip mes kartu su piliečiais galime skatinti tvaresnį vartojimą, dabar yra vienas iš sudėtingiausių klausimų politikams. Draudimai, mokesčių lengvatos, žymėjimas, informavimo kampanijos. Kaip stipriai mes, politikai, galime kištis į piliečių elgesį? Nenorėčiau gyventi visuomenėje, kurioje tik politikai pasako, kaip daryti mūsų vartojimą tvariu. Taigi šie debatai su piliečiais yra labai naudingi“, – sakė ji.

Šiuo metu vienintelės prieinamos galimybės piliečiams įsitraukti į Europos politikos formavimą yra ES piliečių iniciatyva ir mokslinių tyrimų projektai. Dalis institutų eksperimentuoja su piliečių įtraukimu, bet dideliam skaičiui šalių partnerių, toks piliečių įtraukimo būdas yra naujas. Tai buvo dar vienas iš PACITA projekto tikslų: siekta išplėsti piliečių dalyvavimą šalyse, turinčiose mažai arba jokios patirties su piliečių įsitraukimu į politines konsultacijas.

„Dar anksti spręsti, ar šis projektas padės pasiekti aktyvesnį dialogą su piliečiais šalyse, turinčiose mažiau piliečių dalyvavimo patirties. Tačiau mūsų patirtis rodo, jog tokie projektai stiprina piliečių dalyvavimo procesus, o kartu didina politinį interesą, susijusį su jų dalyvavimu politikoje. Tai veda prie aktyvesnio dialogo su piliečiais. Aš manau, kad mes tokį rezultatą matysime ir po šio projekto“, – sakė M. L. Jørgensen.

Jei tai būtų dalyvių valioje, ES politikai ateityje turėtų daugiau konsultacijų su piliečiais visose šalyse, nes dalyviai teigiamai atsiliepė apie praleistą dieną ir gautą informaciją. 67 proc. teigė, kad jų požiūris į tvarumą tapo labiau teigiamu, beveik 90 proc. ir kitą kartą norėtų dalyvauti panašioje diskusijoje, o 96 proc. norėtų daugiau tokių renginių ateityje. „Noras turėti daugiau panašių diskusijų visai Europai aktualiomis temomis leidžia manyti, kad šis projektas leido piliečiams pajusti aktyvesnio įsitraukimo skonį“, – rašoma galutinėje ataskaitoje.

Parengta pagal Europos mokslo, technologijų ir visuomenės žurnalą „VolTa“.

Nuotraukos ŽEF ir iš pixabay.com