Verslo ir mokslo bendradarbiavimui plėsti tartasi dėl bendro ateities matymo

Forume „Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma“  susitikę akademinės bendruomenės nariai, verslininkai, viešojo sektoriaus atstovai diskutavo, kaip suvienijus jėgas atnešti teigiamus pokyčius visai Lietuvai.

„Mokslas yra gyvybiškai svarbus kiekvienos šalies vystymuisi. Lietuvoje jau kelis dešimtmečius skatiname mokslą, kuriame palankią aplinką inovatyviam verslui, tačiau neskyrėme pakankamai dėmesio ilgalaikės mokslo ir verslo partnerystės skatinimui. Turime žengti realų žingsnį ir įveikti kultūrinį atotrūkį tarp verslo ir mokslo. Tik skatindami bendrus projektus, investuodami į sėkmingiausius, pritrauksime daugiau investuotojų, pritrauksime daugiau kapitalo ir sukursime daugiau darbo vietų“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Ūkio ministras Evaldas Gustas įsitikinęs, kad verslo sektorius yra vienas iš svarbiausių valstybės ekonomikos vystymosi variklių, tačiau tik bendradarbiaudamas su mokslu jis gali įgyti lemiantį tarptautinį pranašumą.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra vienas iš esminių veiksnių, siekiant vystyti ir išlaikyti šalies ekonomikos konkurencingumą, o abipusis verslo ir mokslo suinteresuotumas yra būtina partnerystės sąlyga. Sėkmingą verslo ir mokslo bendradarbiavimą lemia aiškiai identifikuoti ir išreikšti abiejų pusių poreikiai – verslas turi žinoti, ko jam reikia iš mokslo, ir gebėti tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui. O mokslas turi turėti verslui reikiamų kompetencijų, kuriomis verslas galėtų pasinaudoti ieškant naujų idėjų ir sprendimų, kuriant naujas technologijas ir produktus“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Renginio dalyviai aiškinosi priežastis, kodėl verslo ir mokslo partnerystė Lietuvoje šiuo metu nėra tokia stipri, kokia galėtų būti. „Kas trukdo Lietuvos mokslui ir verslui bendradarbiauti? Atlikę „Lietuvos mokslo būklės apžvalgą“ pastebėjome, kad silpną partnerystę lemia skirtingi mokslo ir studijų institucijų ir verslo įmonių tikslai, kad partnerių kompetencijos ne visada yra tokios, kokių tikimasi, kartais trūksta abipusio pasitikėjimo. Bendradarbiavimas atsiras tik tada, kai abi šalys matys prasmę ir naudą, ir kai pajus, kad nebendradarbiaudami nei mokslas, nei verslas negali pasiekti sėkmės,” – kalba Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė Jurgita Petrauskienė.

Renginyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis teigė, kad turime pereiti prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo iš esmės, o ne anot klasikų, – pradėti galvoti tuomet, kai baigiasi pinigai. Investicijos neturi būti skiriamos tik infrastruktūros ir savęs išlaikymui. Visas jėgas turime nukreipti esminiam tikslui – iš bendradarbiavimo kurti pridėtinę vertę visiems.

Galbūt aukštosios mokyklos sukuria gerų produktų, bet verslininkų jų idėjos nepasiekia. Savo ruožtu verslininkai irgi turi imtis iniciatyvos, ieškoti abipusės naudos. Jiems reikia aiškiai pasakyti, kad pasinaudokite tuo ir turėsite galimybių uždirbti“, – sako pramonininkų vadovas.

Šaltinis: www.mosta.lt