Skip to content

ŽEF susitikimai su partijų atstovais: kokie pokyčiai reikalingi švietime?

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) kartu su kitomis švietimo organizacijomis surengė susitikimų su politinių partijų atstovais ciklą. Jų metu buvo siekiama išgirsti ir diskutuoti dėl partijų nuostatų bendrojo ugdymo, pedagogų rengimo klausimais, aptarti partijos atstovų matomus iššūkius bei potencialius veiklos prioritetus.

Susitikimuose dalyvavo atstovai iš Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos, Lietuvos leidėjų asociacijos, asociacijos „Kūrybinės jungtys“, Nacionalinės švietimo agentūros, Vilniaus universiteto, „Alma littera“ įmonių grupės, VšĮ „Turing Society“ ir ŽEF.

Susitikimai vyko su atstovais iš šių partijų (abėcėlės tvarka): Darbo partijos, Laisvės partijos, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų. Žemiau rasite pagrindines partijų atstovų išsakytas mintis susitikimuose.

Darbo partija

Partijos atstovas: Mindaugas Puidokas.

  • Turim didelį pedagogų trūkumą. Iš kitos pusės turim kaimiškas vietoves, kur labai nedidelės klasės, labai nedidelis skaičius mokinių. Dėl neoptimalaus tinklo pedagogų mums vis tiek trūksta.
  • Einamuoju laikotarpiu mokyklų tinklą reikia optimizuoti, kad kaimiškose vietovėse moksleiviai galėtų gauti kokybišką ugdymą. Sieksime maksimaliai išsaugoti tas mokyklas nebent jų veiklos kokybė labai prasta. Prieš priimdami sprendimą dėl mokyklos uždarymo vertinsime ateities perspektyvą (gyventojų skaičių pokyčiai, regioniniai plėtros planai ir pan.). Taip pat reikėtų gerinti pavėžėjimo paslaugas.
  • Taip pat ir su jungtinėmis klasėmis, naikinti ten kur jos daro žalą, tačiau ten, kur į kaimiškas vietoves galėtų sugrįžti žmonės, kurtis nauji verslai, palikti.
  • Trumpuoju laikotarpiu mokytojų trūkumą spręsti siekiant pritraukti mokytojais (bent dalį laiko) dirbti žmones, kurie nebūtinai baigę pedagogiką. Būtų galima turėti kursus, ar kitu nesudėtingu būdu suteikti galimybę mokyti.
  • Stengtis, kad mūsų geriausių mokslininkų parengtos metodologinės medžiagos atkeliautų į mokyklas.
  • Finansus naudoti kryptingai.
  • Reikia, kad tarp universitetų, kurie rengia pedagogus būtų susitarta dėl rengiamų pedagogų kokybės.
  • Dėl švietimo finansavimo lėšų centralizavimo ar decentralizavimo plačios diskusijos partijos viduje nėra. Tačiau vyriausybėje turi būti aiškiai aprašyta kam pinigai turi nukeliauti ir turi turėti svertus ką daryti, jei tų taisyklių nesilaikoma.
  • Švietime turi atsirasti plataus masto politinių partijų susitarimas.

Laisvės partija

Partijos atstovai: Vytautas Mitalas, Artūras Žukauskas.

  • Švietimas individui turi duoti:
    • Bazinį suvokimą (raštingumą): skaitymo, mokslinį, IT, finansinį, socialinį ir kultūrinį.
    • Paruošti veikti sudėtingoje aplinkoje. Tam yra reikalingos kompetencijos: kritinis mąstymas, kūrybingumas, komunikacija, bendradarbiavimas.
    • Vystyti asmenybės bruožus, kurie reikalingi norint veikti besikeičiančioje aplinkoje: smalsumas, iniciatyvumas, adaptyvumas, lyderystė, pilietinis sąmoningumas.
  • Pagrindinė švietimo vizija: visos mokyklos Lietuvoje turi būti geros; visi mokytojai turi būti geri; visi vaikai turi gauti gerą išsilavinimą, atitinkantį jų individualius poreikius.
    • Pagrindiniai būdai tai pasiekti:
    • Ugdymo mokslų plėtra.
    • Investicija į mokytoją. Ne tik atlyginimas. Mokytojas turi turėti visas reikiamas kompetencijas, kaip IT, užsienio kalbos mokėjimas.
  • Investavimas į mokyklų vadovus, suteikti jiems vadybines kompetencijas.
  • Svarbu gerinti duomenų apie švietimą būklę. Atvirų duomenų šiuo metu turime nedaug, dažnai vadovaujamasi skirtingais atspindžiais. Reikia suteikti įrankius kiekvienai savivaldybei, padėti su švietimo politikos stebėsena. Tada bus galia tolygiai vertinti situaciją ir pamatyti kur ir kokios reikėtų pagalbos.
  • Ankstyvojo ugdymo įtaka vaikui yra didelė, svarbu kad tai suteikiančios institucijos veiktų ne kaip globos (priežiūros), o kaip ugdymo įstaigos.
  • Savivaldybės turi įvairių įrankių, kurie gali padėti tam tikrus švietimo tikslus pasiekti (pavyzdžiui, pamačius socialinę riziką įpareigoti tam tikras šeimas vaikus vesti į ugdymo įstaigas). Reikia sužiūrėti visus įrankius ir įvertinti kas veikia, kas ne ir kodėl.
  • Finansavimą švietimo pagalbos specialistams skirti ne per savivaldybę, o iš valstybės.
  • Mokytojų atestacija ar koks kitas jų kvalifikacijos patikrinimas yra reikalingas, tačiau pirma reikia investuoti į mokytojus.
  • Vadovų kadencijos ir konkursai, jei pakeisti ir gerai įgyvendinti, turėtų vykti.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Partijos atstovės: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Nijolė Putrienė.

  • Tikslas švietime – ugdyti žmogų, pasirengusį laisvei. Valstybei suteikus kokybišką išsimokslinimą, žmonės sukurs ir savo, ir kitų gerovę.
  • Trys pagrindiniai aspektai visuose švietimo lygmenyse: įvairovė, laisvė veikti ir galimybės kiekvienam.
  • Kiekvienam vaikui turėtų būti suteikta galimybė lankyti kokybišką ikimokyklinio švietimo įstaigą. Tam būtina gerinti prieinamumą (pvz. atsisakant pasenusių higienos normos reikalavimų) ir sukurti skatinimo mechanizmą (vaiko pinigus sieti su ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymu).
  • Ikimokyklinio ugdymo pedagogai turi būti prilyginti bendrojo ugdymo mokytojams visais aspektais.
  • Tikslai mokykloms turėtų būti keliami bendri, tačiau sprendimas kaip tuos tikslus pasiekti turi būti perduotas pačiai mokyklai.
  • Atverti galimybes kitų sričių profesionalams lengvai ateiti į mokyklą – sumažinti reikalavimus tam tikrų sričių specialistams (IT, STEAM), norintiems porą ar kelis metus dirbti mokykloje.
  • Turi būti skiriamos atskiros lėšos mokytojų tobulinimosi galimybėmis. Šios galimybės turi būti suderinamos su ugdymo procesu (pavadavimas ir pan.).
  • Mokyklos vadovo atlyginimas turi atitikti aukštą darbo atsakomybę.
  • Užtikrinti įvairiapusę švietimo pagalbą ne tik vaikams: pedagoginė, psichologinė, teisinė ar finansų ekspertų pagalba bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams, mokyklų vadovams, kitiems darbuotojams.
  • Pasiekti, kad neformaliajame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius pasiektų 85% ir suteikti galimybę neformaliojo ugdymo krepšelio naudotis vaikams nuo 2 metų amžiaus.
  • Dabartinis mokyklų tinklas nėra tinkamas. Tinklo klausimams spręsti siūlo stiprinti savivaldybių vaidmenį.
  • Nacionalinis susitarimas reikalingas iš karto po rinkimų, kad švietime būtų susitarta dėl vienos krypties, kurios būtų siekiama ilgesniam laikotarpiui.

Lietuvos socialdemokratų partija

Partijos atstovai: Liutauras Gudžinskas, Vilija Targamadzė.

  • Kertinė visos programos idėja yra žmonių tarpusavio pasitikėjimas. Tam reikia stiprinti bendradarbiavimą valstybės viduje. Trys veiksmai, kurie padėtų to pasiekti: lygios galimybės, bendras kultūrinis tapatumas ir įtraukimas į valdymą (demokratizavimas). Šie dalykai atsispindi visoje programoje – kartu ir švietime.
  • Turime įsipareigoti gerinti situaciją švietime per maksimaliai trumpą laiką.
  • Turi būti pasirašytas nacionalinis (ar partijų) susitarimas dėl švietimo. Keliamas tikslas tai padaryti iškart po rinkimų, dar iki šių kalendorinių metų pabaigos.
  • Didesnis akcentas ikimokykliniam ugdymui. Tai didžiausią grąžą teikianti švietimo investicija. Siekis, kad daugiau vaikų lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
  • Per pusę metų būtina susitarti dėl švietimo įstaigų pertvarkos plano. Tinklas nebūtinai turi būti mažinamas, bet turi būti subalansuojamas. Reikia nustatyti vaikų skaičiaus klasėse normas. Siūloma pradinėse klasėse ne daugiau nei 20 vaikų, o pagrindiniame ir viduriniame ugdyme – ne daugiau nei 24.
  • Mažinti mokyklų administracinius kaštus. Sprendimas tam galėtų būti jungtinės arba tinklinės mokyklos. Mokykla nebūtinai turi būti viename pastate. Tokios mokyklos galėtų burti viską nuo ikimokyklinio ugdymo iki gimnazijos.
  • Reikalingas pavėžėjimo sistemos išplėtimas ir geresnis jos koordinavimas.
  • Jei mokykla uždaroma, reikia pasirūpinti, kad jos vietoje atsirastų kitos veiklos – bibliotekos, kultūrinės veiklos centrai.
  • Reikalinga ugdymo programų peržiūra. Skatinti vadovėlių skaitmeninimą. Daryti vadovėlių ir programų rengimą skaidresnį, įtraukiant visus. Sritys, kurias norima stiprinti: skaitmeniniai įgūdžiai, matematikos programa, socialinės kompetencijos, kova su patyčiomis, dėmesys aplinkosauginėms problemos.
  • Spręsti privačių mokyklų statuso klausimą. Privačios mokyklos neturėtų būti dvigubai finansuojamos – jei jos gauna finansavimą iš valstybės, neturėtų prašyti didelių mokesčių iš tėvų. Siekiamybė būtų švediškas modelis – ir privačios, ir valstybinės finansuojamos iš valstybės biudžeto, bet iš tėvų nėra reikalaujama mokėjimo už vaiko ugdymą (gali būti kalbama apie kokias nors įmokas, bet jos neturi būti didelės).
  • Didinama demokratizacija mokyklų viduje. Renkant mokyklų vadovus turi būti tariamasi su bendruomene.
  • Mokymo pagalbos išplėtimas. Turi būti užtikrinama pagalba vaikams su specialiaisiais poreikiais.
  • Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) plėtra ir lygios teisės kiekvienam vaikui lankyti bent vieną būrelį. Su tuo susijęs ir pavėžėjimo paslaugų išplėtimas. Dvigubai didesnis vaikų vasaros stovyklų lankomumas. Į NVŠ labiau integruoti tautines mažumas.
  • Kalbant apie ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos finansavimą bendrai laikytųsi minties, kad finansavimas turėtų keliauti per savivaldybes. Atkreipiant dėmesį, kad savivaldos kartais padaro ne viską, ko iš jų tikimasi, sukurti finansines skatinimo priemones – jei savivaldybė pasiekia iškeltus normatyvus jai tai finansiškai naudinga.
  • Norint stiprinti pedagogų rengimo centrų veiklą reikia kalbėti apie šių centrų misiją, kalbėti apie tinklinį bendradarbiavimą, koordinavimą. Investuoti į dėstytojus, stiprinti edukologijos mokslą ir didaktinius gebėjimus. Peržiūrėti mokytojų pasirengimo kompetencijas. Peržiūrėti kvalifikacines kategorijas. Mokytojai turi pasitvirtinti kvalifikaciją (privaloma atestacija), tačiau tam reikia ir sukurti tinkamą sistemą.
  • Svarbu pedagoginės praktikos – studentas turėtų būti tinkamai priimamas į praktikos vietą mokykloje, kad ši jo neatbaidytų nuo siekiamos profesijos ir taip pat išmokytų praktinių amato subtilybių.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Partijos atstovas: Eugenijus Jovaiša.

  • Reikia išlaikyti lygius ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimus.
  • Didžiausia problema yra mokytojų ugdymo kokybės trūkumas.
  • Didelė mokykla nėra kokybės garantas. Ji turi geresnę techninę bazę ir įrangą, bet nebūtinai geresnius mokytojus.
  • Ugdymą reikia ankstinti. Per keturis metus padaryti viską, ko reikia, kad vaikai į ugdymą galėtų eiti anksčiau (parengti trūkstamus mokytojus, infrastruktūros plėtra ir t.t.).
  • Per pedagogų rengimo centrus reikia ruošti gerus naujus mokytojus ir kelti esamų kvalifikaciją. Šiandien nei VU, nei VDU neveikia taip, kaip iš tikrųjų turėtų.
  • Ateityje reikėtų, kad mokytojams būtų tokie patys konkursai kaip ir dėstytojams, tačiau vertinant situacija su mokyklų vadovų atestacija, tikėtina, kad to pasiekti bus nelengva.
  • Mokytojo karjera turi būti susijusi su išsilavinimu: jaunesnysis mokytojas mažiausiai turi turėti bakalauro laipsnį (dalyko, su įgyta pedagogo kvalifikacija), mokytojas metodininkas / vyresnysis mokytas turi turėti magistrą, mokytojas ekspertas turi būti mokslų daktaras. Asmeniškai, mano, kad kolegijos neturėtų ruošti mokytojų. Ypač ankstyvojo ugdymo, nes „kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis mokytojas“ reikalingas.
  • Reikia peržiūrėti mokyklos struktūra. Dabar turima struktūra yra 4 + 4 + 4. Keitimas į 5 + 4 + 3 būtų prasmingas, taip pat potencialiai galėtų padėti spręsti tokius klausimus, kaip mokyklų tinklas.
  • Pagrindinė problema kylanti iš elektroninio (ir spausdinto) turinio yra metodikos trūkumas – kaip mokyti su turimu vadovėliu, kaip pateikti medžiagą ir dirbti su mokiniais. Tai pasirengimas e. priemonėms yra būtinas, bet be pačių priemonių būtina užtikrinti, kad mokytojai mokėtų su tuo dirbti, tai panaudoti ir integruoti į savo užsiėmimus.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai

Partijos atstovės: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Jurgita Šiugždinienė.

  • Didinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų dalį. Pirmiausia atkreipti dėmesį į vaikus iš socialiai remtinų šeimų, iš kurių dalis nelankančių ikimokyklinių įstaigų yra didesnė. Tai ateityje galimai užprogramuoja didesnį jų atotrūkį nuo kitų.
  • Daugiau dėmesio įtraukiajam ugdymui.
  • Spręsti specialiųjų pedagogų trūkumą, didinti jų atlyginimus. Konkretaus skaičiaus siektinam atlyginimui šiuo metu nėra nusimatę, tačiau tai galėtų būti vienas VDU.
  • Švietimo pagalbai finansavimas turėtų būti centralizuotas.
  • Jungtinės klasės bei mokyklos, negalinčios užtikrinti kokybiško ugdymo yra ydinga praktika. Situaciją taisyti galėtų padėti pavežėjimo paslaugos ir kiti sprendimai.
  • Tačiau neužtenka vien kalbėti apie mokyklų uždarymą. Siūlo steigti tūkstantmečio gimnazijas. Tai būtų mokyklos rajonuose, kurios pilnai aprūpintos technologinėmis priemonėmis, laboratorijoms, jose dirba to regiono geriausi mokytojai, specialieji pedagogai bei švietimo pagalbos darbuotojai. Geras to pavyzdys yra Šalčininkuose.
  • Taip pat siūloma kurti mokyklų miestelius, kad būtų galima geriau konsoliduoti pajėgas. Kur įmanoma apjungti visas ugdymo grandis, naudotis bendra infrastruktūra, gal ir bendra vadovų grupe.
  • Siekti kurti patrauklią darbo vietą pedagogui: atlyginimas, tobulėjimo galimybės. 130 VDU mokytojų atlyginimui planuoja pasiekti iki 2025 m. Galvoti ir apie ankstyvąją pensiją – sudaryti geras ir finansiškai saugias galimybęs išeiti anksčiau.
  • Rimčiau žiūrėti į mokytojų kvalifikaciją ir jos kėlimą. Tam skirti 1 VDU mokytojui per metus kvalifikacijai kelti. Atestacijos sistema yra svarbi, ją reikia peržiūrėti.
  • Sudaryti sąlygas, kad palaipsniui visi mokytojai įgytų magistro laipsnį.
  • Reikia specialios programos stiprinant pedagogų rengimo centrus. Per subsidiją finansuoti juos papildomai, tačiau tuo pačiu jiems iškelti aiškius ilgalaikius tikslus.
  • Skatinti tarptautiškumą – bendradarbiavimą su pedagogų rengimo centrais užsienyje, jungtinės magistrantūros programos.
  • Turėti valstybinę tyrimų programą edukologijos srityje.
  • Susitarti dėl ugdymo kokybės standarto – kada jau teigiama, kad mokyklai reikia pagalbos.
  • Mokyklos vertinimas ir įsivertinimas turi eiti kartu su pagalbos mokyklai paketu.
  • Karjeros planavimas nuo ankstyvo amžiaus, karjeros mokytojai ir pedagogai, galbūt ir centrai.
  • Nebūtų šalininkai mažinti reikalavimus norintiems dirbti pedagoginį darbą. Skatinti didesnio STEAM pedagogų skaičiaus atsiradimą išnaudojant gretutinių pedagogikos studijų galimybes.
  • Dėl mokyklos vadovų kadencijų įžvelgia, kad karjeros planavimas mokyklų vadovams turėtų būti naudingas ir jei vadovas gerai atlieka savo darbą neturėtų jaudintis, kad toliau dirbti šio darbo nebegalės.
  • Reikia koreguoti egzaminų sistemą. Mato prasmę turėti daugiau egzaminų, plėsti tarptautinį bakalaureatą, tačiau detaliai to sutarę nėra.