Žingsnis link sisteminio pokyčio – mokyklinio skambučio išjungimas

Paulius Tamolė

Paulius Tamolė (autorius D. Matvejev)

Naujai paskelbta EBPO organizacijos ataskaita apie Lietuvos augimą dar kartą signalizuoja seniai žinoma faktą: Lietuva turi susirūpinti tinkamų jaunų žmonių įgūdžių ugdymu, kurie ateityje bus reikalingi ir darbo rinkai. Ekspertai akcentuoja: kūrybingumo ugdymas gali būti raktas į pažangų augimą. Norite būti kūrybingi? Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį.

„Mums atrodo, kad reikia prisipirkti planšetinių kompiuterių, įsirengti daug išmaniųjų klasių ir t.t., ir mes tada būsime kūrybingi. Bet kūrybingumas yra visai ne apie tai! Tai apie žmonių santykius, bendradarbiavimą, nuoseklią praktiką, atkaklumą, smalsumą, vaizduotę…“, − kūrybingumo elementus vardina Paulius. Anot jo, sėkmingas kūrybingumo ugdymas priklauso nuo mokyklos kultūros, bendruomenės, nuo to, kiek mokykloje skatinamos iniciatyvos, kiek turima motyvacijos kurti ir veikti bei, neabejotinai, nuo mokyklos vadybos principų. Pati mokyklos bendruomenė gali kurti palankias sąlygas kūrybingumui ugdyti.

EBPO ekspertai nurodo, kad pokytis negali vykti, kol bendruomenei nėra aiškūs tikslai. Taip pat jei priimant sprendimus nesiremiama duomenimis, jei trūksta atskaitingumo ir vienybės. „Mokykla yra bendruomenė. Tu negali atskirai žiūrėti į mokinius, į mokytojus. Taip yra: vieni ateina mokytis, kiti mokyti, kiti jiems vadovauti. Bet bendras sutarimas, ką mes toje mokykloje veikiame, kokie mūsų iššūkiai, tikslai, turi būti bendrai žinomi“, − teigia Paulius ir sako, kad kūrybiškumui reikia tam tikros erdvės, kur pati bendruomenė sugalvotų, ko jie nori. „Ne tik mokytojai turėtų spręsti kaip moksleiviai turėtų mokytis, bet ir patys moksleiviai puikiai gali tai nuspręsti. Tai ilgas ir sunkus procesas, bet mokykloje mes galim daryti viską!“

Pauliaus nuomone, amžinas švietimo reformavimas neduos rezultatų, jei mes patys nejausime laisvės keisti ir prisiimti atsakomybę. „Atrodo, kad mums tiesiog patogu dirbti tokioje sistemoje ir mes save apgaudinėjame, kad viskas gerai, nors rezultatai mūsų netenkina. Tie patys tyrimai rodo, kad mes atsiliekame, bet kai pradedi ką nors judinti, susiduri su pasipriešinimu. Dabar vyraujantis požiūris, kad geriau blogiau kaip yra dabar, nei bandyti ką nors iš viso keisti. Dėl to, kad situacija gerėtų, visų pirma, reikia keisti požiūrį. Pati mokyklos bendruomenė turi kelti klausimus, kokia ji nori būti, kiek ir kaip kūrybinga.“

Paulius jau šešerius metus dirba su mokyklomis, siekdamas įgalinti pačią bendruomenę kurti ir tapti labiau kūrybinga. Jis teigia, kad mokyklose egzistuoja skirtingo lankstumo sistemos, kurios veikia, bet ne taip, kaip visi norėtų: „Daugumoje mokyklų skamba vis tas pats skambutis, kuris pradeda ir baigia pamoką. Kodėl mes to negalime nuspręsti patys? Visi turi telefonus, laikrodžius ir čia neina kalba apie melodiją. Tai apie tai, kad vaikai išmoktų planuoti savo laiką, kad mokytojai ir mokiniai būtų atsakingi už vieni kitus: kada ateiti į pamoką, kada išeiti, kada pradėti pertrauką. Mes mąstome kaip patobulinti sistemą, tačiau koks yra tas pirmas mažas žingsnis į sisteminį pokytį? Prašau − skambutis galėtų būti puikus pavyzdys.“

Share with:

FacebookGoogleLinkedInPocket


Tags: , , , , ,