Posts Tagged ‘analizė’

EBPO paskelbė ataskaitą apie Lietuvos švietimą

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos švietimą (angl. OECD Education at a Glance 2016). Šiame tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva.

Apžvalgoje analizuojama švietimo sistema nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo išsilavinimo lygmens. Tyrimo ataskaitoje pateikiama Lietuvos ir EBPO šalių švietimo sistemų, mokinių bei studentų pasiekimų ir išlaidų, skirtų švietimui palyginimas.

 Aukštos kokybės švietimas reikalauja tinkamo finansavimo:

  • Lietuva vienam mokiniui (įskaičiuojant ir studentus) išleidžia vidutiniškai mažiau lėšų nei daugelis EBPO šalių. 2013 m. Lietuvoje vieno mokinio švietimui (nuo pradinio iki aukštojo mokslo) buvo išleista vidutiniškai 5349 EUR, o EBPO šalių − 9313 EUR.
  • 2013 m. Lietuvoje BVP išlaidų dalis švietimui buvo 4,4 proc., o EBPO šalių – 5,2 proc. Ši dalis jau kurį laiką mažesnė, nei EBPO šalių.
  • Lietuvoje einamosioms išlaidoms (einamųjų metų suvartotoms prekėms ir paslaugoms, pvz. priedai dėstytojams, paskatinimai ir t.t.), aukštajame moksle išleidžiama mažiausiai (78 proc.), tarp visų EBPO šalių (89 proc.). Tuo tarpu pradinėse mokyklose einamosioms išlaidoms skiriama daugiau − 95 proc., tačiau EBPO šalių vidurkis mažai skiriasi (92 proc.)
  • Lietuva ikimokykliniam ugdymui skiria 0,7 proc. nuo BVP, kai EBPO šalių vidurkis – 0,8 proc. Bendrajam ugdymui Lietuvoje tenka mažesnė BVP dalis (2,7 proc.) negu vidutiniškai EBPO šalyse (3,7 proc.).

Alga, mokyklos aplinka bei darbo krūvis daro įtaką mokytojų darbui:

  • Lietuvoje dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis didesnis nei EBPO šalyse. Lietuvoje 41 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 m. (EBPO šalyse − 30 proc.).
  • 2014 m. 97 proc. pradinėse mokyklose dirbančių mokytojų buvo moterys. Tuo tarpu EBPO šalyse vidutiniškai 82 proc. mokytojų yra moterys. Lietuvą pagal moterų mokytojų skaičių lenkia tik Estija, Latvija ir Rusija.
  • Lietuvoje lyčių nelygybė darbovietėje yra ganėtinai maža, tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys uždirba 24 proc. mažiau, nei aukštąjį išsilavinimą įgiję vyrai.
  • Remiantis 2012 m. PISA duomenimis, 15 metų mokiniai, kurie lankė ikimokyklines įstaigas, pasiekė aukštesnių mokymosi rezultatų, net jei jie kilo iš prastesnės socioekonominės aplinkos. Ši tendencija ypač stipriai matoma pasiekimuose, susijusiuose su matematika.
  • Lietuvoje mokinių dalis tenkanti vienam mokytojui pradinėse mokyklose – 10, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 15 vaikų.
  • Lietuvos mokyklų klasėse mokosi mažai mokinių, panašiai kaip ir Latvijoje ar Estijoje. 2014 m. pradinėse mokyklose vidutiniškai mokėsi 16 vaikų, o EBPO šalių mokyklų klasėse vidutiniškai 21 vaikas. Pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius klasėse šiek tiek didesnis (19), tačiau išlieka mažesnis nei EBPO šalyse (23 vaikai).
  • Lietuvoje mokslo metai yra trumpiausi iš visų EBPO šalių. Lietuvoje pradinėse mokyklose jie trunka 160 dienų, o EBPO šalyse vidutiniškai 185 dienas. Pagrindinėse mokyklose – 168 dienas, kai EBPO – vidutiniškai 184.

 Nuo profesinio ugdymo ir aukštojo  išsilavinimo priklauso įsidarbinimo lygis:

  • Profesinis ugdymas yra mažiau paplitęs tarp moksleivių nei daugelyje EBPO šalių. Tikimąsi, kad Lietuvoje profesinio ugdymo įstaigas baigs 15 proc. jaunuolių, kai EBPO šalyse šis procentas siekia 46 proc. (tuo tarpu ES šalyse šis procentas – 50 proc.)
  • Lietuvoje didelė dalis jaunuolių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 metais buvo 55 proc. 25-34 jaunuolių. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 42 proc.
  • Aukštesnis išsilavinimo lygis lemia didesnį įsidarbinamumo lygį ir aukštesnes pajamas. Lietuvoje suaugusieji, kurie turi bakalauro diplomą uždirba 49 proc. daugiau, nei įgiję vidurinį išsilavinimą. Panašios tendencijos ir EBPO šalyse (48 proc.).
  • Nors atvykstančių iš užsienio studentų Lietuvoje dvigubai mažiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (LT – 3 proc., EBPO – 6 proc.), tačiau situacija prastesnė tarp užsienio studentų Lietuvoje, studijuojančių doktorantūroje. Lietuvoje jų yra 3 proc., kai tuo tarpu EBPO šalyse – 27 proc.
Pilną ataskaitą rasite čia.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio pristatymo skaidres rasite čia.