fbpx


Posts Tagged ‘bendrasis ugdymas’

6 pamokų stebėjimo modeliai: tarptautinė perspektyva

Didžiosios Britanijos Švietimo, vaikų aptarnavimo ir įgūdžių standartų tarnybos (Ofsted) surengtame seminare buvo pristatyti šeši pamokų stebėjimo modeliai, iš kurių trys naudojami Jungtinėse Amerikos Valstijose, du Europos šalyse ir vienas sukurtas naudojimui tarp kelių šalių. Modelių patikimumą ir validumą patvirtina mokslinių tyrimų gausa. Šiame pranešime yra pristatomi minėti modeliai, seminaro dalyvių vertinimai bei įžvalgos, kurios bus panaudotos Ofsted rengiamo stebėjimo metodo tobulinimui.

Pagrindinės pranešimo įžvalgos:

  • Dauguma modelių remiasi literatūra apie mokymo kokybę, todėl pastebimas tam tikrų temų, kaip klasės valdymas, instrukcijos bei mokinio elgesys ir požiūris, sutapimas. Tai parodo diagnostinį validumą tarp modelių.
  • Nei vienas iš modelių nesiekia pamatuoti mokymosi – seminaro dalyviai sutaria, kad pats mokymosi reiškinys negali būti tiesiogiai stebimas, todėl yra orientuojamasi į mokymo kokybę.
  • Koreliacija tarp stebėjimo įvertinimo ir mokinių pasiekimų yra gana maža visuose modeliuose – tai reiškia, jog į stebėjimą svarbu žiūrėti, ne kaip į pagrindinį, o kaip į vieną iš matavimo būdų.
  • Nepaisant didelio dėmesio kiekybiniams matavimams, daugelis modelių vis dar išlieka gana subjektyvūs. Seminaro dalyviai išreiškė nuomonę, jog stebėtojams reikalingi aukštos kokybės mokymai, kaip naudoti stebėjimo metodą. Be standartinių mokymų yra reikalingi ir reguliarūs seminarai informacijai atnaujinti, siekiant išlaikyti aukštą nuoseklumo lygį. Visgi, ekspertai sutinka, kad šie modeliai niekada negali būti 100 %
  • Bendros nuomonės kalbant apie stebėjimų trukmę ir skaičių prieita nebuvo, tai priklauso nuo konteksto ir numatyto stebėjimo tikslo.
  • Skirtinguose kultūriniuose kontekstuose modeliai nebūtinai bus vienodai tinkami.

 

Seminaro metu pristatyti modeliai

Klasės įvertinimo balų sistema (angl. Classroom Assessment Scoring System (CLASS))

Tai stebėjimo įrankis, skirtas pamatuoti mokytojų ir mokinių bendravimo klasėje efektyvumą. Remiantis šiuo modeliu išskiriami keturi pagrindiniai teiginiai:

  • Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas yra būtinas veiksnys vaiko socialiniam ir akademiniam vystumuisi.
  • Efektyvus mokytojo-mokinio bendravimas vyksta ne nuolatos.
  • Siekiant kuo labiau padidinti poveikį mokiniams, kokybės gerinimas turi būti aiškiai orientuotas į mokytojų ir mokinių bendravimą.
  • Mokytojų ir mokinių bendravimą gali pagerinti kruopščiai suplanuota ir įgyvendinama parama profesiniam augimui.

Pagrindinė CLASS modelio sudedamoji dalis yra tai, jog šiame modelyje mokytojo elgesys yra siejamas su mokinių pasiekimais. Tokiu būdu šis modelis apima ne tik mokytojų veiklos stebėjmą ir vertinimą, bet ir bendrą požiūrį į bendravimą tarp mokytojų ir mokinių bei jų mokymąsi. CLASS modelis matuoja tris mokytojų ir mokinių sąveikos sritis: emocinę paramą, klasės darbo organizavimą ir mokymo pagalbą. Kiekviena sritis apima keletą dimensijų, susijusių su tuo, kas stebima (pavyzdžiui: elgesio valdymas, produktyvumas, mokymo formos) ir rodiklius kiekvienai iš jų, kurie veikia kaip elgesio žymekliai (pavyzdžiui, „Aiškių taisyklių ir lūkesčių turėjimas, kurie yra nuolat stiprinami“). Stėbėjimą vykdo sertifikuotas ir apmokytas CLASS stebėtojas, užtikrinantis aukšto lygio išvadas.   

Pagrindų sistema mokymui (angl. Framework for Teaching (FfT))

Tai mokymo komponentų rinkinys, paremtas konstruktyvistiniu požiūriu į mokymą ir mokymąsi. Skirtingai nuo kitų modelių, FfT nėra tik stebėjimo įrankis, tai – mokytojų standartų rinkinys, pagrįstas moksliniais tyrimais, susijusiais su mokinių mokymusi. Taigi, stebėjimas šioje sistemoje yra tik vienas iš būdų įvertinti mokymo standartus – nuomonė apie sistemos turinį turėtų būti renkama įvairiais metodais, pavyzdžiui, remiantis mokytojų ir mokinių klausimynais, o ne vien tiesioginiu pamokų stebėjimu.

Šį modelį sudaro 22 dimensijos ir 76 smulkesni rodikliai, suskirstyti į keturias mokymo atsakomybių sritis:

  • Planavimas ir pasiruošimas
  • Klasės aplinka
  • Instrukcijos
  • Profesinės pareigos

Kiekviena iš dimensijų apibūdina atskirą srities aspektą bei du-penki smulkesni rodikliai apibūdina specifinius dimensijų bruožus. Siekiant apibūdinti kiekvieną dimensiją ir pateikti gaires mokymo tobulinimui buvo sukurti mokymo lygiai. Vertinimo priemonė, sukurta šiam modeliui leidžia stebėtojams įvertinti elgesį pagal keturių balų skalę: netinkamas, pagrindinis, įgudęs ir išskirtinis. Be pagrindinės versijos, taip pat buvo sukurtos į dalyką koncentruotos versijos – matematikos ir raštingumo.

Tarptautinė lyginamoji mokymosi ir mokymo analizė (angl. International Comparative Analysis of Learning and Teaching (ICALT))

ICALT gali būti apibūdinta kaip įvykių stebėjimo priemonė. Šis modelis yra reikšmingai teigiamai susijęs su mokinių įsitraukimu, požiūriu, elgesiu ir pasiekimais. Dalis veiksnių, matuotų pagal šį modelį, iš esmės yra mokytojų ar mokinių atliktos veiklos dažnumas, pavyzdžiui, kiek kartų mokiniai teisingai atsakė į klausimą pamokoje. ICALT apima 32 didelio subjektyvumo rodiklius (siekiant optimizuoti tarpusavio patikimumą) ir 120 mažo subjektyvumo rodiklių, kurie nurodo pastebimą mokymo elgesį.

Šie veiksmai suskirstyti į šešias sritis:

  • Saugus mokymosi klimatas: mokytojo ir klasės santykiai
  • Klasės valdymas: bendra tvarka klasėje
  • Aiškūs nurodymai: pamokų temų ir bendros pamokų struktūros sąsajos su pamokų dalimis
  • Mokymosi metodai: įvairios mokymo strategijos, skatinančios studentus galvoti apie temą
  • Mokymosi strategijos: mokytojų pastangos mokyti mokinius kaip mokytis
  • Diferencijavimas: ar mokytojai yra jautrūs ir lankstūs, bandydami patenkinti individualias mokinių mokymosi poreikius.

Stebėtojai įvertina šiuos teiginius pagal keturių balų skalę (nuo dažniausiai silpnas iki dažniausiai stiprus).Visgi, tai rodo, kad ICALT išlieka palyginti subjektyvus, nepaisant to, kad buvo įtraukti objektyvesni rodikliai, kadangi dalį vertinimo sudaro stebėtojų sprendimas.

Tarptautinė mokytojų stebėjimo ir grįžtamojo ryšio sistema (angl. International System for Teacher Observation and Feedback (ISTOF))

ISTOF – tai bendroji mokytojų stebėjimo sistema, sukurta tarptautiniams mokyklų veiksmingumo tyrimams atlikti. Instrumentas nėra grindžiamas tam tikra mokymo metodika ar filosofija – jame yra aspektų, kurie remiasi įvairiomis perspektyvomis, nuo tiesioginio mokymosi iki metakognityvių metodų ir aktyviojo mokymosi. Ši priemonė buvo naudojama daugelyje šalių ir pasižymi geru patikimumu ir validumu. Remiantis tyrimais buvo išskirta 11vertinimo sričių:

  • Įvertinimas ir vertinimas: kokiu mastu pateikiamas veiksmingas grįžtamasis ryšys (vertinimas) ir kiek įvertinimas dera su tikslais ir uždaviniais
  • Mokymo aiškumas: kiek pamokos yra tikslingos ir struktūrizuotos bei, kiek aukštos kokybės yra mokytojų bendravimas
  • Atmosfera klasėje: kiek mokytojas iškomunikuoja aukštus lūkesčius, bendrauja su visais mokiniais, juos įtraukia ir vertina
  • Klasės valdymas: kiek mokytojas maksimaliai išnaudoja mokymosi laiką ir sprendžia kylančius trikdžius
  • Diferencijavimas ir įtraukimas: kiek visi moksleiviai yra įtraukti į pamokas bei kiek mokytojas atsižvelgia į studentų individualius skirtumus
  • Mokomieji gebėjimai: kiek mokytojas gali užimtu mokinius, parodo gerus klausinėjimo įgūdžius ir naudoja įvairius metodus bei strategijas
  • Vienos pamokos planavimas: tai, kiek mokytojas veiksmingai suplanavo stebimą pamoką
  • Ilgalaikis planavimas: tai, kiek mokytojas gali suplanuoti pamokų seką
  • Mokytojo žinios: dalyko, pedagoginės ir didaktinės
  • Mokytojo profesionalumas ir refleksyvumas: kiek mokytojas gali atsižvelgti į savo darbą ir prisidėti prie mokyklos bendruomenės bei mokytojų profesijos
  • Aktyvių mokymosi metodų skatinimas ir metakognityvinių įgūdžių plėtojimas: kokiu mastu mokytojas plėtoja mokinių metakognityvinius įgūdžius, suteikia galimybes aktyviam mokymuisi ir ugdo kritinio mąstymo įgūdžius.

Kiekvienai sričiai vertinti yra išskirti du rodikliai, kurie yra vertinami pagal penkių taškų Likerto skalę (nuo labai nesutinku iki visiškai sutinku) bei pasirinkimas “netaikoma”, nes ne visi rodikliai gali būti stebimi visose pamokose.

Matematinė mokymo kokybė (angl. Mathematical Quality of Instruction (MQI))

MQI yra skirta konkretaus turinio pamokos stebėjimui. Šis modelis sukurtas siekiant patikimai įvertinti matematikos mokymo kokybę. Tyrimai rodo, kad MQI yra validus modelis: mokytojų vertinimai yra statistiškai reikšmingai susiję su mokinių rezultatais, mokytojų pridėtinės vertės balais ir mokytojų matematikos žiniomis, skirtomis mokymui. Skirtingai nuo kitų seminare pristatytų modelių, modelis remiasi požiūriu, kad klasėje vykstantis matematkos mokymasis yra atskiras nuo įprastų klasės veiksnių – klasės klimato, pedagoginio stiliaus ar bendrų mokymo strategijų. Šiame modelyje yra išskiriamos penkios sritys:

  • Bendros pagrindinės mokinių praktikos (fiksuojami studentų matematinio turinio naudojimo būdai)
  • Darbas su mokiniais ir matematika (nustatoma, ar mokytojai gali išgirsti ir suprasti, ką mokiniai matematiškai sako ir ar tinkamai reaguoja)
  • Matematikos turtingumas (matuoja matematinių faktų ir procedūrų reikšmę bei įsitraukimą į matematines praktikas ir kalbą)
  • Klaidos ir netikslumas (identifikuojamos mokytojo matematinės klaidos ir turinio iškraipymas)
  • Klasės darbas yra susijęs su matematika (užfiksuoja, ar klasių darbas siejasi su matematika ar mokymosi laikas praleistas veikloms, kuriose nėra formuojamos matematinės idėjos).

MQI apibūdina matematinio turinio pobūdį ir kokybę, suteikiamą mokiniams išreikštą mokytojo-mokinio, mokytojo-turinio ir mokinių-turinio sąveikomis. Pavyzdžiui, matematinių paaiškinimų ir praktikos buvimas vertinamas atskirai nuo studentų dalyvavimo matematiniuose paaiškinimuose ir praktikoje.

Bendrieji mokytojų kokybės matmenys (angl. Generic Dimensions of Teacher Quality)

Modelis, dar vadinamas vokiška trijų pagrindinių sričių sistema, kurios pagrindiniai mokymo kokybės aspektai yra: klasės valdymas, mokinių palaikymas ir pažinimo skatinimas.

Skirtingai nuo kitų modelių, kuriais siekiama įvertinti mokymo kokybę, šis modelis nėra normuota priemonė ir neturi standartizuotų temų ar mokymų instrukcijų. Vietoj to jis siejamas su daugybe skirtingų subdimensijų (pvz., trikdžių ir drausmės problemos, mokytojų ir studentų santykiai, sudėtingos užduotys ir klausimai). Skirtingi matavimai naudojami skiriant dėmesį įvairioms perspektyvoms (pvz., stebėtojui, mokinių ir mokytojų perspektyvoms), nors dažniau jie taikomi naudojant aukšto subjektyvumo stebėjimo protokolus. Sistemoje aiškiai apibrėžiamas sudėtingas reiškinys (mokytojų kokybė), dėl kurio buvo sukurta daugybė lanksčių stebėjimo modelių, apibendrintų įvairiuose kontekstuose ir dalykinėse srityse. Viena iš šių pasekmių yra tai, kad modelis nėra priklausomas nuo turinio, todėl jame gali trūkti išsamumo. Visgi, naudinga yra tai, jog modelis yra labiau naudojamas kaip sistema, o ne priemonė, taigi naudotojai gali rinktis skirtingus ir besikeičiančius rodiklius, naudojamus stebėjimui.

7 klausimai, kuriuos verta užduoti prieš pradedant dalykų integraciją

Mus supantis pasaulis yra sudėtingas ir sunkiai nuspėjamas, tad mums reikia pasiimti savo mokinius į tokias mokymosi keliones, kurios padėtų ugdyti būtinas nuostatas ir gebėjimus reikalingus sėkmingam gyvenimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalykų integracijai ir judėjimui link visa apimančio mokymo ir mokymosi. Integruotas mokymo ir mokymosi procesas leidžia peržengti dalykų ribas ir pabrėžti juos vienijančius konceptus.

Daugelis mokyklų tam tikru lygmeniu jau dabar integruoja dalykus. Tiems, kurie nori plėsti tokią praktiką arba pradėti, jei dar jos neturi, pravartu pradėti nuo atsakymo paieškų į šiuos klausimus.

  1. Kodėl Jūsų mokyklai svarbu pradėti integruoti dalykus? Dalykų integracija, kaip ir bet kuris kitas pokytis, turėtų prasidėti nuo klausimo „kodėl?“ Jei „kodėl“ turės aiškų atsakymą, kiti žmonės bus labiau linkę pritarti Jūsų idėjoms, prisidėti prie jų plėtojimo ir įgyvendinimo. „Kodėl yra atskaitos taškas nuo kurio Jums reikia pradėti veikti ir komunikuoti“, – teigia Simon Sinek.

 

  1. Kas bus atsakingas už šio projekto įgyvendinimą? Tam, kad įdiegti naujus mokymo ir mokymosi būdus, mokytojai turi gauti reikalingą paramą viso proceso metu. Jūsų pagalba ir reikalingo laiko bei resursų paskyrimas komandai yra būtinas, siekiant efektyvaus bendradarbiavimo ir gerų rezultatų.

 

  1. Kokios patirties ir žinių Jūsų mokytojai jau turi? Kokios yra Jūsų komandos stipriosios ir silpnosios pusės? Svarbu pažinti komandą su kuria dirbate ir užtikrinti, kad kiekvienas turėtų galimybę atskleisti savo stipriąsias puses. Integruotas ugdymas reikalauja kitokių gebėjimų ir nuostatų nei mokytojams gali būti įprasta. Bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai yra būtini, siekiant kad procesas būtų efektyvus.

 

  1. Kokie didžiausi iššūkiai, kurie visą šį laiką Jus stabdė? Prieš pradedant integruoti dalykus yra prasminga aptarti su kokiais iššūkiais tikėtina susidursite procese ir kaip juos ketinate spręsti? Kliūtys gali būti labai skirtingos – laikas, aplinka, gebėjimų trūkumas, turinys, mokymosi įrankiai, mokytojų ar tėvų pasipriešinimas, nežinomybės baimė, nepavykusi komunikacija, nepagrįstas sudėtingumas ir t.t.

 

  1. Ar mokymo procesas gali būti lankstus, kai to reikia? Svarbu, kad mokytojai turėtų galimybę perdėlioti tvarkaraštį ar sukeisti vietomis temas. Arba eiti mokytis į lauką, organizuoti ugdymo procesą už klasės ribų. Siekiant paskatinti mokytojų bendradarbiavimą pravartu jiems numatyti bendrą laiką, skirtą darbui drauge.

 

  1. Kokią medžiagą būtų prasminga paskaityti prieš pradedant integruoti dalykus? Nacionalinę ugdymo programą, strateginius valstybės, miesto ar mokyklos dokumentus, mokslinius straipsnius? Skaitytų dokumentų aptarimas yra puikus būdas pradėti diskusiją.

 

  1. Ko galite imtis, kad užtikrintume gerą komandos veikimą? Dalykų integracija reikalauja daug komandinių pastangų ir bendradarbiavimo. Integruojant dalykus gali atsirasti daug nesklandumų, jei nesate sutarę, kaip vyksta bendradarbiavimas. Tai gali atrodyti akivaizdu, bet yra ypatingai svarbu susitarti kaip bus užtikrinama komunikacija ir kokie yra kiekvieno dalyvio lūkesčiai, prieš kylant problemoms.

Daugiau informacijos ir patarimų galite rasti svetainėje: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Oficialiai kreipėsi į kandidatus į prezidentus: prašo nacionaliniu lygiu sutarti dėl ilgalaikės švietimo strategijos

Atsižvelgdami į tai, kad kiekvienų rinkimų metu visuomenės laukia naujų sprendimų, kaip reikėtų reformuoti švietimo sistemą, tačiau strateginių pokyčių trūksta, šiandien Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas oficialiai kreipėsi į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus, prašydami įsipareigoti pasiekti nacionalinį susitarimą bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui.

Siekiama, kad šiuo sprendimu būtų susitarta dėl esminių švietimo sistemos tikslų, jos strategijos artimiausiems metams bei užtikrinimo, kad to susitarimo būtų laikomasi nepriklausomai nuo rinkimų laimėtojo.

Švietimo kokybę išskiria investuotojai

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad kokybiškas švietimas yra sėkmingos valstybės ateitis ir jis turi būti gerinamas tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinio mokymo atžvilgiu. Jų vertinimu, siekiant gerinti šalies moksleivių ugdymą ir jų pasiekimus, būtinas ilgalaikis nacionalinis susitarimas, kuris nubrėžtų ilgo laikotarpio bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimo gaires bei iškeltų šių sistemų tobulinimo tikslus.

„Investuotojų apklausos nuosekliai išskiria švietimo kokybę kaip pagrindinį iššūkį Lietuvoje, todėl būsimo Lietuvos Prezidento (-ės) lyderystė suvienijant politines jėgas, užsibrėžiant esminę kryptį ir esminius principus švietime yra būtina. Atėjo laikas žiūrėti toli į ateitį ir nesivaikyti trumpalaikių naudų“, – teigia Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė.

Lietuva garsėja kaip aukštos kvalifikacijos informacinių ir fintech technologijų specialistų šalis, tačiau tokių specialistų daugėja veikiau dėl pavienių organizacijų pastangų ir pačių žmonių noro mokytis, o ne dėl bendrų valstybės numatytų gairių.

Todėl vienas iš svarbiausių švietimo strategijos tikslų – svarbiausių kompetencijų ateities darbuotojui nustatymas bei jų ugdymas visuose mokymosi lygiuose. Tik taip Lietuva gali įsitvirtinti pasaulyje kaip aukštos pridėtinės vertės šalis.

Vienos kadencijos neužtenka

Organizacijų atstovai pabrėžia, jog nacionalinis susitarimas būtinas dėl tęstinumo užtikrinimo. Vienos kadencijos laikotarpiu dideli pokyčiai neįgyvendinami – be to, reikalingas ir tolimesnis nuoseklus sistemos palaikymas.

„Esame tikri, jog nacionalinis susitarimas švietime užtikrintų efektyvesnį bendrojo ugdymo vystymą, kuris šiandien patiria itin sunkius išbandymus, o kokybiškų sprendimų įgyvendinimui gali prireikti ir dešimtmečio. Todėl įgyvendinant tokius sprendimus yra būtinas stabilus ir tvirtas palaikymas visoje šalyje“, – teigia Žinių ekonomikos forumo tarybos narys Irmantas Švažas.

Organizacijos kreipdamosi į kandidatus mano, kad naujojo šalies vadovo lyderystė yra būtina sąlyga, galinti suvienyti ekspertų, praktikų ir politinių partijų jėgas, inicijuoti diskusiją dėl tokio susitarimo turinio bei tikslų, įtvirtinti susitarimą, kurį palaikytų ir pasirašytų visos pagrindinės šalies politinės partijos.

Toks susitarimas galėtų tapti dar vienu pavyzdžiu, jog, susitelkus partijoms, galima pasiekti tokių strateginių pokyčių, kaip praėjusių metų rudenį pasirašytas susitarimas iki 2030 m. Lietuvos kariuomenei skirti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbūs visi ugdymo etapai

Lietuvoje dažnai kalbama apie bendrąjį ugdymą ir aukštąjį mokslą, bet ne visuomet užtektinai dėmesio yra skiriama profesiniam mokymui bei neformaliajam švietimui, kurie yra itin svarbūs nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės ar žmogaus amžiaus.

„Mūsų valstybės ateitis priklauso nuo to, ar šalies švietimo sistema bus pasiruošusi XXI a. iššūkiams. Kai šalyje lėtėja darbo našumo augimas ir mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius, žūtbūt reikalinga kompleksinė ir sisteminga reforma, kurioje dalyvautų ne tik valstybinės institucijos, bet ir verslas, suinteresuotas, kad ugdymo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus, ugdyti kūrybingus žmones, padedančius ne tik prisitaikyti, bet įgalinančius kurti ir didinti šalies konkurencingumą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Pasak jo, viso to nepasieksime, jei nebus priimti ilgalaikiai, nuo politinių ciklų nepriklausomi sprendimai. Turėtume daug didesnį dėmesį skirti profesinio mokymo sistemai ir jos tobulinimui, kuriai politinio dėmesio vis pritrūksta. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Investuotojų forumas ir Žinių ekonomikos forumas ragina kandidatus į Respublikos Prezidentus pasiekti susitarimą dėl švietimo sistemos tikslų ir jos ilgalaikės strategijos, kuria galėtų remtis ne tik šiemet, bet ir kituose rinkimuose Lietuvos piliečių pasitikėjimą gavę žmonės.

Kreipimosi tekstą galite rasti čia.

Susitikime konferencijoje Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį!

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kviečia Lietuvos mokytojus, mokyklų vadovus ir savivaldybių atstovus kartu praleisti dieną mokantis vieniems iš kitų švietimo konferencijoje „Inovatyviausi mokytojai: kuriant ateitį“.

Konferencija vyks 2019 m. gegužės 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Renginio metu diskutuosime apie ateitį, savo netradiciniais pavyzdžiais dalinsis įvairių disciplinų mokytojai, nominuoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose: pradinio ugdymo; biologijos, chemijos; fizikos; matematikos, IT; kalbų; menų ir technologijų; socialinių dalykų bei mokyklų vadovai. Po pranešimų visi dalyviai bus laukiami neformalioje diskusijoje su pranešėjais, kurios metu kviesime ne tik išgirsti, bet ir pasidalinti savo patirtimi.

„Šiandien daugelis sukame galvas, kaip supažindinti vaikus su realaus pasaulio iššūkiais, diegti jiems mąstymo būdus, kurie padėtų greitai prisitaikyti sparčiai kintančioje aplinkoje, leistų kurti inovacijas. Esame taip panirę į šios „panacėjos“ paieškas, kad kartais pamirštame, jog paprasčiausias ir efektyviausias dalykas, kuris gali padėti – mokymasis vieniems iš kitų. Būtent į tokias patirties dalybas ir orientuota ši pirmoji, tikimės tradicija tapsianti, Inovatyviausių mokytojų konferencija“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ vadovas Arminas Varanauskas.

Ne laukime, o kurkime ateitį – kviečiame registruotis į konferenciją ir tapti šio pokyčio dalimi!

Registruotis galite iki gegužės 20 d., registraciją rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Konferencijoje galėsite išgirsti pranešimus šiomis temomis:

1. „Senos geros naujos idėjos“
Asta Sakalienė | Inovatyviausia pradinio ugdymo mokytoja
Panevėžio „Vilties“ progimnazija

2. „Asmenybės ūgtis: išeikime iš žaliosios zonos, mieli kolegos“
Laima Zdanavičienė | Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja
Akmenės gimnazija

3. „Matematika kitu kampu“
Jurgita Kupšytė-Karbauskė | Inovatyviausia matematikos, IT mokytoja
Klaipėdos Vitės progimnazija

4. „Minčių audros, didelės idėjos arba kaip gyveni, mokytojau!?“
Marius Narvilas | Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas
Vilniaus jėzuitų gimnazija

5. „Šiuolaikinio pedagogo vaidmuo besikeičiančioje mokykloje“
Rytis Jezukevičius | Inovatyviausias kalbų mokytojas
Kauno Jono Jablonskio gimnazija

6. „Nuo žaidimo iki mokslinio tyrimo“
Rigonda Skorulskienė | Inovatyviausia fizikos mokytoja
Kauno jėzuitų gimnazija

7. „Kaip mokytis (ne)nuobodžią istoriją, arba mokyklinių programų klausimu“
Algis Bitautas | Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas
Vilniaus Taikos progimnazija

8. „Asmeninė lyderystė mokymui(si). Sėkmės istorijos“
Inga Vargalienė | Metų mokyklos vadovė
Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazija

9. „Apie masinio užkrėtimo naujovėmis svajones ir realybę: Ukmergės rajono patirtys“
Kalinas Vaidotas | Metų mokyklos vadovas
Ukmergės švietimo skyriaus vedėjas

10. „Mokytojas – reflektuojantis lyderis“
Kaunickienė Natalija | Metų mokyklos vadovė
Salduvės progimnazija

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo.

Konferencija finansuojama iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų, vykdant projektą „sySTEAM − sistemingas požiūris įgyvendinant STEAM ugdymą mokyklose“

Laikas lengviems sprendimams švietime praėjęs: asmeninė sėkmės istorija

Pritrauk jaunų žmonių mokytojauti – padaryta; integruok dalykus – padaryta; daugiau realų pasaulį primenančio ugdymo – padaryta; daugiau praktinių eksperimentų – padaryta.. Toks sąrašas galėtų tęstis amžinai ir mes vis dar diskutuotume ar mūsų švietimo sistemoje nieko netrūksta. Pavyzdžiui, gamtoje nėra vieno magiško dalyko, kuris gali viską sustatyti į vietas – visų derinys yra tai, kas svarbiausia. Nepaisant to, svarbu nepamiršti mažesnės ekosistemos, kuriam mes šiuo metu priklausome (kai esame po vandeniu, turime nepamiršti kaip pakeisti kvėpavimą ir gebėti plaukti). Tas pats galioja ir mokykloms.

Ar mokyklos apsibrėžia jų mažas ekosistemas? Ar jos save mato „dideliame paveiksle“? Ar jos nusistato kryptį, ar prisiderina prie bendro plano? Aš esu sėkmingai įgyvendinęs daugybę ugdymo projektų ir lygiai tiek pat padaręs klaidų su tais projektais. Iš pradžių nesupratau, kodėl vieną kartą pasisekė, o kitą – ne. Bet įgavus patirties pradėjau matyti, kad nepaisant to, jog ugdymo projektas lieka nepakitęs – keičiasi mokiniai ir kontekstas. Ir tam pakanka vienerių metų. Taigi, tais kartais, kai man nepasisekdavo, to priežastimi būdavo, kad man nepavykdavo perprasti mažesnės ekosistemos (klasės) ir matyti jos „dideliame paveiksle“.

Kokie galėtų būti sprendimai? Ir ar aš sprendžiu teisingą problemą?

Esu pakeliui į mokyklą, kur mokau chemijos, fizikos ir matematikos. Svarstau kodėl mokiniai dabar norėtų mokytis šių dalykų, kai už lango toks gražus pavasariškas oras. Man reikėtų apsitarti su savo kolegomis, bet jie yra tokie nuostabūs ir užsiėmę, kad jaučiuosi nejaukiai prašydamas jų laiko savo diskusijoms. Tai daro mano darbą sudėtingu, bet aš turiu kažką daryti, tad palinkstu prie ugdymo programos ir pasirenku įdomų laboratorinį eksperimentą – kad mokiniai atsimintų, jog mums buvo smagu. Aš pamirštu tuos anksčiau keltus klausimus, kokia yra mano maža ekosistema, koks yra mano vaidmuo joje ir kaip ji susijusi su „dideliu paveikslu“?

Aš viliuosi, jog ne man vienam kyla tokios mintys. Po daugelio apmąstymų aš susikūriau algoritmą, kaip gerus ugdymo projektus paversti realybe:

  • Koks yra mano vaidmuo mažoje ekosistemoje? Ar šis vaidmuo gali būti prasmingas ilgame laikotarpyje? Jei ne – turiu kažką pakeisti, jei taip – galiu judėti toliau.
  • Ar aš suteikiau mokiniams tinkamus instrumentus, kad jie galėtų man teikti grįžtamąjį ryšį, kad jie galėtų apie tai kalbėti taip, kaip jiems labiausiai priimtina?
  • Ar aš esu pasirengęs pakeisti savo elgseną, nes pasaulis aplink mane irgi pasikeitė? Išmokti dirbti su naujomis technologijomis, kad galėčiau rodyti tinkamą pavyzdį?
  • Ar aš galiu pasiremti kitų mūsų bendruomenėje esančių žmonių stiprybėmis, kad jie prisidėtų prie mūsų mažos ekosistemos vystymosi?
  • Ar esu pasiruošęs klysti ir visos kelionės metu nepamiršti žiūrėti į veidrodį?

Tikiu, jog žmonės turi rasti savo kelią ne sunkiuoju būdu – pritapkite ar išnykite – bet leidžiant jiems patiems atrasti tinkamiausią sau vaidmenį ekosistemoje ir asmeninę sąsaja su „dideliu paveikslu“.

Kad pradėti būtų lengviau, džiaugiuosi galėdamas pasidalinti keliais praktiniais instrumentais, kurie leistų mažais žingsneliais prisijaukinti didesnius pokyčius. Šie dokumentai buvo parengti įgyvendinant Erasmus+ projektą sySTEAM:

  • Technologijų ir jų naudojimo ugdyme analizė;
  • Gairės technologijų naudojimui mokykloje;
  • STEAM parengties lygių sistema;
  • STEAM diegimo plano gaires;
  • Gairės mokyklos bendradarbiavimui su verslu ar nevyriausybiniu sektoriumi;
  • Gairės dalykų integracijai.

Svarbiausia – sisteminis požiūris į pokyčius ir jų įgyvendinimą. Turėjau idėją pastatyti sumažintą Saulės sistemą mokyklos koridoriuje. Darant tai pirmą kartą – mokiniams labai patiko, bet kai pabandėme pakartoti – jiems tai nebebuvo įdomu. Tuomet aš supratau, kad į šį procesą turėčiau įtraukti daugiau skirtingų dalykų mokytojų. Visam šiam procesui suvaldyti aš naudojau projekto metu parengtus instrumentus. Tai padarius pavyko pasiekti žymiai geresnius rezultatus nei pirmą kartą įgyvendinant šį sumanymą vienam.

Aš kiek plačiau pristatysiu savo projektą.

Problema, kurią sprendžiau

Ugdymo programoje Saulės sistema atrodė kiek sausoka. Taip, apie tai yra gausybė informacijos ir galima naudoti daug vaizdų, bet vis vien visai tai teorija. Mokiniams tiesiog paskaityti apie tai, pažiūrėti vaizdo įrašą atrodė pernelyg standartiška ir mažai naudinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą – kaip galiu padaryti, kad ši tema taptų aktuali mano mokiniams? Tai ir buvo problema, kurią bandžiau spręsti.

Tolimesni žingsniai

Pirmiausia, aš suorganizavau susitikimą į kurį pakviečiau visus šiai klasei dėstančius mokytojus. Pasiūliau tiesiog 15 minučių pasimėtyti idėjomis. Ne kažką konkretaus kurti, bet tiesiog padaryti „minčių lietų“. Didžioji dalis mokytojų rado tam laiko ir po šio susitikimo mes jau turėjome bendrą projekto tikslą – klasė parengs sumažintą Saulės sistemos modelį ir mokiniai pristatys individualiai planetas su kuriomis jie dirbo asmeniškai.

Aš buvau laimingas, kad ir kitiems mokytojams ši idėja pasirodė įdomi, nors dalis jų neslėpė nerimo dėl papildomo laiko, kurio reikės šiam projektui įgyvendinti. Nusprendžiau, kad kitame susitikime spręsime šią problemą.

Iš pastarojo susitikimo supratau, kad norėdami būti produktyvesniais turime susitikimus organizuoti mažesnėmis grupėmis, tad taip ir padariau. Susitikau atskirai su mažomis grupelėmis mokytojų po kelis kartus. Buvome griežtai sutarę, susitikimui neskirti daugiau nei 30 minučių. Jų metu kristalizavome kokias mokinių kompetencijas padės ugdyti mūsų pasirinktas projektas.

Galutinis rezultatas buvo geresnis nei galėjau tikėtis. Mane praturtino kitų dalykų mokytojų įžvalgos ir aš galiausiai buvau nustebęs, kiek daug pastangų mokiniams reikės įdėti, kad jie sugebėtų įgyvendinti šį projektą. Mokiniai turi gebėti skaičiuoti išties labai didelius skaičius, gebėti naudotis skalėmis, matuoti dydžius, ieškoti informacijos (istorinės, mitologinės, mokslinės), užsiimti dizainu, naudoti technologijas. Kad tai nebūtų pabaiga, nusprendėme mokiniams iškelti kūrybinio ir kritinio mąstymo reikalaujantį iššūkį – jiems reikėjo rasti sprendimus, kurie leistų žmonėms gyventi skirtingose planetose.

Taigi mokiniams tai leido integruoti žinias iš įvairių skirtingų dalykų, atskleisti savo stipriąsias puses tokiame dideliame projekte, o mokytojai užuot turėję daug atskirų atsiskaitymų, galėjo įvertinti viską drauge.

Sėkmė

Taaaip! Mums pavyko padaryti viską taip, kad projekto įgyvendinimui nereikėtų papildomo laiko, dėl ko baiminosi dalis mokytojų. Toks didelis integruotas projektas leido sutaupyti mokytojams laiko ruošiantis pamokoms bei vertinant mokinius.

Galiausiai, visa Saulės sistema buvo fiziškai įrengta mūsų mokyklos koridoriuje, o ją rengę mokiniai darė pristatymus likusiai mokyklos bendruomenei.

Padėkoję mokiniams už puikų darbą ir juos įvertinę, mes neatidėliodami sėdome aptarti viso projekto eigos. Nuotaikos buvo puikios, diskusija konstruktyvi ir neilgai trukus mes pasirengėme projekto tobulinimo planą, kurį panaudosime kitąmet.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Tarpdisciplininis globalizacijos darbas Virolai mokykloje Barselonoje: Barselona, sumanesnis miestas

Dalyvavimas sySTEAM projekte Virolai mokyklai suteikė galimybę įgyvendinti daugelį dalykų apimantį, integruoto ugdymo projektą. Problemomis grįsto ugdymo ir bendradarbiavimo mišinys leido studentams sukurti prasmingą mokymosi aplinką.

Barselona siekia tapti atskaitos tašku pasauliui, kuomet kalbama apie sumanesnius miestus. Prie to stipriai prisideda vietos valdžios institucijos, kurioms padeda bendruomenės bei privačios įmonės teikdamos įvairius pasiūlymus. Kasdien bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų skaičius, dirbančių su miesto darnumu, auga.

Būtent dėl šios priežasties mes ir nusprendėme pasiūlyti savo mokiniams tarpdisciplininį projektą, kurio tikslas juos įgalinti prisidėti prie miesto gerinimo. Dirbdami grupėse, turėdami skirtingus vaidmenis ir tirdami realaus gyvenimo aspektus jie pozityviai prisidėjo prie miesto vystymosi.

Šiame projekte buvo apimti gamtos mokslų, technologijų, istorijos, geografijos ir kalbų dalykai. Mokiniai mokėsi apie Barselonos miesto vystymąsi (nuo Romos periodo iki nūdienos), tyrinėjo eismo ir užterštumo įtaką miestui, kūrė „žalesnius“ viešojo transporto sprendimus, teikė pasiūlymus dėl „žaliųjų“ zonų plėtojimo mieste ir programuodami Arduino ieškojo technologinių sprendimų šioms problemoms. Visos šios veiklos stipriai prisidėjo prie įvairių kompetencijų ugdymo: kūrybiško ir kritinio mąstymo, skaitmeninių kompetencijų, tyrimų, bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimų.

Įgyvendinant projektą mokiniai taip pat buvo supažindinti su Tvaraus vystymosi tikslais ir darbotvarke, o galutinis rezultatas – pastatytas miniatiūrinis Barselonos modelis su įdiegtais siūlomais mokinių sprendimais – miesto valdžios prašymu buvo pristatytas Sumanaus miesto konferencijoje.

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

 

NVO švietimo tinklas pateikė siūlymus dėl bendrojo ugdymo programų atnaujinimo

Tinkle esančios organizacijos išreiškė principinį pritarimą dėl ugdymo turinio atnaujinimo reikalingumo, bet kartu pateikė ir papildomus siūlymus kaip galima būtų tobulinti parengtas Ugdymo turinio atnaujinimo gaires. Siūlymuose akcentuojama pilietiškumo ugdymo svarba, daugiau galimybių praktiniam ugdymui, neformaliojo švietimo plėtra ir dėrmė su formaliojo švietimo posisteme. Taip pat pritariama kaupiamojo balo idėjai ir siūloma į kaupiamąjį balą įtraukti ir neformaliu bei savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimą. Su visais Tinklo siūlymais galite susipažinti čia.

Nacionalinis švietimo NVO tinklas susibure siekiant efektyvesnes ir kokybiškesnes švietimo politikos Lietuvoje bei glaudesnio nepriklausomu švietimo veikeju ir instituciju bendradarbiavimo ja igyvendinant. Šiuo metu asociacija vienija 15 švietimo srityje veikianciu organizaciju: Lietuvos suaugusiuju švietimo asociacija, Nacionaline treciojo amžiaus universitetu (TAU) asociacija, Viešoji istaiga Europos namai, viešoji istaiga Pilietiniu iniciatyvu centras, viešoji istaiga Pilietines visuomenes institutas, LCC tarptautinis universitetas, Socialiniu mokslu kolegija, asociacija „Žiniu ekonomikos forumas“, vaiku darželis „Nendre“, visuomenine organizacija Baltosios pirštines, viešoji istaiga Pasaulio pilieciu akademija, asociacija Lietuvos moksleiviu sajunga, viešoji istaiga Demokratine mokykla, Viešoji istaiga Lauko darželis. Tinklo veikla koordinuoja viešoji istaiga Europos namai.

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai!

Penktadienio vakarą apdovanoti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai. Renginys Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje organizuotas jau trečius metus.

Apdovanojimuose, kuriuos globoja Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, inovatyviausiais buvo išrinkti 7 sričių mokytojai: pradinių klasių, kalbų, matematikos ir informatikos, biologijos ir chemijos, fizikos, menų ir technologijų, socialinių dalykų. Komisija, rinkdama nugalėtojus, įvertino beveik 200 nominacijų.

Inovatyviausia biologijos, chemijos mokytoja tapo Akmenės gimnazijos pedagogė Laima Zdanavičienė. Inovatyviausio fizikos mokytojo nominaciją pelnė Šiaulių Lieporių gimnazijos mokytojas Remigijus Pozniakovas. Matematikos ir IT srities laureatė – Klaipėdos Vitės progimnazijos mokytoja Jurgita Kupšytė-Karbauskė.

Inovatyviausios gimtosios ir užsienio kalbų mokytojos vardas atiteko Panevėžio rajono Velžio gimnazijos pedagogei Vaida Šiaučiūnei. Pradinio ugdymo kategorijoje inovatyviausia mokytoja tapo Asta Sakalienė iš Panevėžio „Vilties“ progimnazijos, socialinių dalykų kategorijoje laimėtoju išrinktas Vilniaus Taikos progimnazijos mokytojas Algis Bitautas. Inovatyviausias menų ir technologijų mokytojas – Albertas Juškauskas iš Kauno jėzuitų gimnazijos.

Iškilmingoje ceremonijoje taip pat išrinkti Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje tiekėjas ir Metų mokyklos vadovas. Pirmuoju tapo Viešoji įstaiga „Robotikos akademija“, tuo metu metų mokyklos vadovės titulas atiteko Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos direktorei Ingai Vargalienei.

Kiekvienoje srityje inovatyviausiais tapę mokytojai laimėjo galimybę nuvykti į bet kurią norimą tarptautinę konferenciją švietimo tema užsienyje. Grįžę iš jos jie bus raginami dalintis patirtimi su kitais kolegomis ir plėsti inovatyviausių mokytojų gretas.

 

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, telkdama pažangiausius verslo, mokslo ir visuomenės atstovus, jau daugiau nei 15 metų prisideda prie žiniomis ir kūrybiškumu grįstos konkurencingos Lietuvos kūrimo. Daugiau informacijos apie iniciatyvą galite rasti tinklalapyje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Vaikui užauginti reikia viso kaimo pastangų: vienas klausimas ir penki žingsniai gerinant mokyklos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą

Visapusio asmens ir esminių kompetencijų ugdyme mokyklos nėra paliktos vienos. Įvairios organizacijos yra pasirengusios prie to prisidėti. Mokyklos, būdamos atsakingos už mokinių ugdymą gali išnaudoti tą norą ir vystyti partnerystes, kurios turėtų reikšmingą įtaką mokinių mokymuisi.

Nesvarbu, kokią patirtį mokykla turi bendradarbiavime su socialiniais partneriais šiuo metu – visuomet yra ko galima pasisemti. Karts nuo karto yra naudinga įvertinti egzistuojančias partnerystes ir nusimatyti naujas. Šiame straipsnyje rasite kelias mintis, galinčias padėti tokiame procese.

(Per)mąstyti „kodėl“

Tikros, nuoširdžios ir bendros priežastys bendradarbiavimui yra jo sėkmės garantas. Aiškiai įvardinkite, ko norite pasiekti ir kas svarbu mokyklos partneriui.

Štai kelios temos mokykloms, kurios gali padėti pagrįsti bendradarbiavimo prasmę, vertinant mokinių ir mokytojų poreikius:

  • Mokiniams yra naudinga susitikti su žmonėmis dirbančiais skirtinguose sektoriuose – įkvėpimui, motyvacijai, karjeros planavimui ir leidžiant geriau suprasti kaip veikia pasaulis;
  • Mokytojų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas gali padėti akademinius konceptus susieti su realiu gyvenimu;
  • Galima efektyviai išnaudoti galimybes, žinias, gebėjimus, ryšius ir kitus išteklius esančius bendruomenėje – mokinių ir mokytojų labui;
  • Tai padeda išlaikyti mokyklos ryšį su likusia visuomene – lengviau suprasti lūkesčius bei besikeičiantį mokyklos vaidmenį.

Pagrindę, kodėl bendradarbiavimas svarbus mokyklai, pabandykite suprasti, kodėl tai reikalinga partneriui. Panaudokite tą supratimą, galvojant apie bendradarbiavimo alternatyvas.

Dažniausiai pasitaikančios socialinių partnerių bendradarbiavimo su mokyklomis priežastis:

  • Galėjimas prisidėti prie visuomenės vystymosi, investicija į švietimą;
  • Rūpestis organizacijos reputacija, įvaizdžio formavimas, siekis tapti patrauklesniu darbdaviu;
  • Galimybė motyvuoti darbuotojus naujomis užduotimis ir iššūkiais, komandinio darbo stiprinimas;
  • Galimybė gerinti bendravimo, pristatymo, mentorystės ar kitus darbuotojų gebėjimus.

Apgalvokite, kaip galite padėti savo partneriui pasiekti jo turimus tikslus, leisdami padėti mokyklai. Ieškokite bendrų ar viena kita papildančių temų, abejoms organizacijoms naudingų sprendimų, sinergijos. Atsakymus į „kodėl bendradarbiaujame“ privalo turėti abi organizacijos. Kai turite atsakymą „kodėl“ – galite pereiti prie 5 žingsnių.

Pirmas žingsnis. Identifikuokite potencialius partnerius

Kokio tipo partnerių ieškote? Ko tikitės iš partnerio? Kokios organizacijos yra įdomiausios mokiniams? Kokiose organizacijose dirba mokinių tėvai? Svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje yra daug įvairių švietime dirbančių nevyriausybinių organizacijų ar konkrečių iniciatyvų skirtų vaikams ir jaunimui, kurios gali būti aktualios šioje partnerystėje.

Antras žingsnis. Užmegzkite kontaktą

Susisiekite su partneriais – parašykite, paskambinkite ar aplankykite potencialius partnerius. Jei nuspręsite pradėti nuo elektroninio laiško, tai paplitusi praktika po kelių dienų paskambinti ir pasiteirauti ar gavėją pasiekė laiškas. Gyvi susitikimai, be abejo, yra geriausias būdas stiprinti asmeninį ryšį bei pasinerti į gilesnio lygmens aptarimus. Būtent kontakto užmezgimo stadijoje vertėtų partneriui pristatyti savuosius bendradarbiavimo „kodėl“.

Trečias žingsnis. Susitarkite dėl bendradarbiavimo turinio

Visos partneriaujančios organizacijos turėtų paskirti atsakingus už partnerystę asmenis. Į partnerystės aptarimą kuo anksčiau įtraukiate savo komandos narius, kurie turės prisidėti prie numatomų veiklų, tam, kad būtų užtektinai laiko veiklų savininkiškumui išsivystyti. Kartu planuojant veiklas bus pasiektas didesnis visų pusių įsipareigojimas parengtam planui. Tai taip pat minimalizuos nesukalbėjimų riziką įgyvendinant veiklas.

Išsikelkite tikslus (kaip žinosite, kad pasisekė?) ir parenkite veiksmų planą. Ir ypatingai svarbu! Susitarkite kaip dirbsite kartu, kaip vertinsite pažangą ir užtikrinsite tarpusavio komunikaciją.

Ketvirtas žingsnis. Palaikykite sveikus santykius

Palaikykite nuolatinį ir proaktyvų ryšį su savo partneriais. Užtikrinkite, kad veiklos vyksta pagal planą ir atitinka išsikeltus tikslus bei poreikius. Jei reikia daryti pokyčius, aptarkite tai su partneriu ir priimkite reikalingus sprendimus. Savalaikė komunikacija yra labai svarbi. Svarbu nepamiršti parodyti dėkingumą partneriui už jo indėlį.

Penktas žingsnis. Aptarkite ir atnaujinkite partnerystę

Iš anksto nusimatykite, kada įvertinsite partnerystės sėkmes ir naudą. Toks vertinimas gali būti vykdomas partnerystės pabaigoje, o jei projektas ilgesnis – gali būti sutariami ir tarpiniai vertinimai. Nepamirškite, kad tokio vertinimo viena iš dalių – sėkmingos partnerystės šventimas. Padarykite partnerystės rezultatus matomus ir mokyklai, ir partneriams.

Daugiau informacijos ir naudingų patarimų galite rasti: www.steamedu.eu.

 

„sySTEAM“ projektą įgyvendina asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su konsorciumo partneriais iš įvairių šalių: Vilniaus Žemynos gimnazija (Lietuva), „Escola Virolai“ (Ispanija), „Kiviõli I High School” (Estija), „Sihtasutus Omanäolise Kooli Arenduskeskus“ (Estija), „The Catalan Foundation for Research and Innovation“ (Ispanija). Projektas finansuojamas iš Europos sąjungos Erasmus + programos lėšų.

Socialiniai ir emociniai mokinių įgūdžiai sėkmei ir gerovei. Konceptualus pagrindas EBPO socialinių emocinių įgūdžių tyrimui

Atkreipdami dėmesį į vis didėjančią socialinių ir emocinių įgūdžių svarbą Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko tarptautinį tyrimą, kurio metu ištyrė 10 ir 15 metų mokinius įvairiuose šalyse ir miestuose visame pasaulyje. Tyrėjai koncentravosi į Didžiojo penketo modelyje (angl. Big five model) aprašytus bruožus bei bruožus, esančius už modelio ribų. Buvo tiriamas šių bruožų santykis su įvairiais individualios ir socialinės gerovės rodikliais – švietimu (mokymusi), įsidarbinimu ir pajamomis, sveikata bei asmenine individo gerove.

Pateikiame svarbiausias tyrimo išvadas apie vaikų socialinių ir emocinių bruožų vystymąsi ir jų svarbą kultūriniame kontekste.

  • Visi penki plačiai įvardinti socialiniai ir emociniai įgūdžiai (ekstraversija, sutarumas, sąmoningumas, neuroticizmas, atvirumas patirčiai) yra vertingi numatant individo rezultatus mokantis, dirbant bei asmeniniame gyvenime.
  • Sąmoningumas ir emocinis stabilumas (priešingas neuroticizmo polius) išsiskiria tuo, jog šios dvi dimensijos nuosekliai prognozuoja daugelį tirtų rezultatų. Sąmomingumas daugiau siejasi su švietimu bei su darbu susijusiais kriterijais, o emocinis stabilumas – su gyvenimo kokybe (psichine ir fizine sveikata, subjektyvia asmens gerove).
  • Apžvelgus kitas dimensijas, matoma, jog kalbant apie dėmesį, lyderystę, geresnius įsidarbinimo rezultatus yra svarbi ekstraversija. Aukštus ekstravertiškumo įverčius turintys individai greičiau susikuria socialinės paramos tinklus, kurie yra svarbūs psichinei sveikatai.
  • Atvirumas patirčiai numato mokymosi pasiekimus, kurie turi teigiamą poveikį visam gyvenimui ir padeda individams geriau susidoroti su pokyčiais. Taip pat, atvirumo patirčiai aspektai yra glaudžiai susiję su tarpkultūrinėmis kompetencijomis.
  • Sutarumas siejasi su geresne santykių kokybe, labiau išreištu prosocialiu elgesiu ir mažesnėmis elgesio prolemomis.
  • Taip pat buvo tyrinėtos įvairių įgūdžių kombinacijos, kaip kritinis mąstymas, metakognicija, savarankiškumas, kurios, buvo nustatyta, taip pat turi didelę reikšmę įvairiems gyvenimo įvykiams bei pasiekimams.
  • Socialinės ir emocinės individo savybės yra lanksčios ir kinta dėl biologinės brandos, aplinkos veiksnių, asmeninių pastangų bei svarbių gyvenimo įvykių. Emocinės ir socialinės savybės daugiausiai kinta vaikystėje ir su amžiumi tampa stabilios.
  • Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog remiantis atliktais tyrimais, planuotos ir sisteminės intervencijos skirtos minėtų savybių gerinimui gali būti sėkmingos.
  • Kalbant apie individualias savybes svarbu suprasti ryšius tarp jų – skirtingose situacijose reikalingos skirtingos socialinės ar emocinės savybės ar, dažniau įvairių savybių kombinacijos. Taip pat autoriai daro išvadą, jog geresni kognityviniai sugebėjimai negali kompensuoti neadekvačių socialinių ar emocinių individo savybių. Todėl yra kirtiškai svarbu išplėsti tradicinį požiūrį ir paskatinti holistiškai žiūrėti teikiant paramą vaikų ir suaugusiųjų emocinių ir socialinių savybių vystymuisi.
  • Socialinių ir emocinių savybių tyrimas (angl. SSES) yra vienas ambicingiausių tarptautinių projektų, kurio metu siekiama parengti išsamią socialinių ir emocinių įgūdžių matavimo metodikų rinkinį, skirtą stiprinti vaiko vystymosi ir gerovės gerinimo politiką.
  • Šiame tyrime įtrauktos savybės yra lengvai formuojamos, pamatuojamos mokyklinio amžiaus grupėje ir aktualios skirtingoms kultūroms ir socialiniams kontekstams.
  • Tyrimo metu buvo tiriami 10 ir 15 metų vaikai, kas leido ne tik nustayti šių savybių pasireiškimo vidurkius tarp tyrimo dalyvių, bet ir palyginti gautus rezultatus tarp skirtingų vystymos tarpsnių.
  • Tyrimo metu taip pat buvo surinkta informacija apie vaikų šeimos, mokyklos ir bendruomenės aplinką, apklausiant tiek vaikų tėvus, tiek mokytojus ir mokyklos direktorius. Tai leidžia susidaryti nuomonę apie šioms savybėms pasireiškti reikalingą aplinką ir faktorius, kurie yra svarbus vystant šias savybes. Surinkti duomenys apie dalyvius taip pat leis įvardinti potencialius trukdžius, kurie užkerta kelią socioemocinių savybių vystymuisi.

Bendrai šis tyrimas prisideda prie platesnio vaikų tobulėjimo proceso suvokimo, kas leis paskatinti socialinių ir emocinių savybių puoslėjimą nuo pat vaikystės tokiu būdu gerinant vaiko gerovę ir užtikrinant geresnę ateitį.