Posts Tagged ‘EBPO’

Žingsnis link sisteminio pokyčio – mokyklinio skambučio išjungimas

Paulius Tamolė

Paulius Tamolė (autorius D. Matvejev)

Naujai paskelbta EBPO organizacijos ataskaita apie Lietuvos augimą dar kartą signalizuoja seniai žinoma faktą: Lietuva turi susirūpinti tinkamų jaunų žmonių įgūdžių ugdymu, kurie ateityje bus reikalingi ir darbo rinkai. Ekspertai akcentuoja: kūrybingumo ugdymas gali būti raktas į pažangų augimą. Norite būti kūrybingi? Aktorius, kuriantis praktikas mokykloje, mokytojas Paulius Tamolė sako – išjunkite mokyklose skambutį.

„Mums atrodo, kad reikia prisipirkti planšetinių kompiuterių, įsirengti daug išmaniųjų klasių ir t.t., ir mes tada būsime kūrybingi. Bet kūrybingumas yra visai ne apie tai! Tai apie žmonių santykius, bendradarbiavimą, nuoseklią praktiką, atkaklumą, smalsumą, vaizduotę…“, − kūrybingumo elementus vardina Paulius. Anot jo, sėkmingas kūrybingumo ugdymas priklauso nuo mokyklos kultūros, bendruomenės, nuo to, kiek mokykloje skatinamos iniciatyvos, kiek turima motyvacijos kurti ir veikti bei, neabejotinai, nuo mokyklos vadybos principų. Pati mokyklos bendruomenė gali kurti palankias sąlygas kūrybingumui ugdyti.

EBPO ekspertai nurodo, kad pokytis negali vykti, kol bendruomenei nėra aiškūs tikslai. Taip pat jei priimant sprendimus nesiremiama duomenimis, jei trūksta atskaitingumo ir vienybės. „Mokykla yra bendruomenė. Tu negali atskirai žiūrėti į mokinius, į mokytojus. Taip yra: vieni ateina mokytis, kiti mokyti, kiti jiems vadovauti. Bet bendras sutarimas, ką mes toje mokykloje veikiame, kokie mūsų iššūkiai, tikslai, turi būti bendrai žinomi“, − teigia Paulius ir sako, kad kūrybiškumui reikia tam tikros erdvės, kur pati bendruomenė sugalvotų, ko jie nori. „Ne tik mokytojai turėtų spręsti kaip moksleiviai turėtų mokytis, bet ir patys moksleiviai puikiai gali tai nuspręsti. Tai ilgas ir sunkus procesas, bet mokykloje mes galim daryti viską!“

Pauliaus nuomone, amžinas švietimo reformavimas neduos rezultatų, jei mes patys nejausime laisvės keisti ir prisiimti atsakomybę. „Atrodo, kad mums tiesiog patogu dirbti tokioje sistemoje ir mes save apgaudinėjame, kad viskas gerai, nors rezultatai mūsų netenkina. Tie patys tyrimai rodo, kad mes atsiliekame, bet kai pradedi ką nors judinti, susiduri su pasipriešinimu. Dabar vyraujantis požiūris, kad geriau blogiau kaip yra dabar, nei bandyti ką nors iš viso keisti. Dėl to, kad situacija gerėtų, visų pirma, reikia keisti požiūrį. Pati mokyklos bendruomenė turi kelti klausimus, kokia ji nori būti, kiek ir kaip kūrybinga.“

Paulius jau šešerius metus dirba su mokyklomis, siekdamas įgalinti pačią bendruomenę kurti ir tapti labiau kūrybinga. Jis teigia, kad mokyklose egzistuoja skirtingo lankstumo sistemos, kurios veikia, bet ne taip, kaip visi norėtų: „Daugumoje mokyklų skamba vis tas pats skambutis, kuris pradeda ir baigia pamoką. Kodėl mes to negalime nuspręsti patys? Visi turi telefonus, laikrodžius ir čia neina kalba apie melodiją. Tai apie tai, kad vaikai išmoktų planuoti savo laiką, kad mokytojai ir mokiniai būtų atsakingi už vieni kitus: kada ateiti į pamoką, kada išeiti, kada pradėti pertrauką. Mes mąstome kaip patobulinti sistemą, tačiau koks yra tas pirmas mažas žingsnis į sisteminį pokytį? Prašau − skambutis galėtų būti puikus pavyzdys.“

EBPO ataskaita apie Lietuvos ekonomiką

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos ekonomiką (angl. OECD Economic Surveys LITHUANIA). Tai pirmasis tokio pobūdžio ekonomikos vertinimas Lietuvoje.

  • Verslo sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Rekomenduojama didinti mokymus darbo vietoje ir bendradarbiavimą su darbdaviais švietimo sistemoje, ypač profesinio mokymo ir darbuotojų mokymų programų srityse.
  • Reguliacinės taisyklės verslui yra draugiškos, tačiau Lietuvos įmonių inovacijų intensyvumas yra žemas, o tam tikroms didelio našumo įmonėms yra sunku gauti finansavimą. Rekomenduojama skatinti naujas verslo finansavimo formas ir užtikrinti, kad inovacijų politika remia jaunas inovatyvias įmones.
  • Didelė atlyginimų nelygybė, mažas žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinamumas bei mažas pasitenkinimas darbu mažina darbuotojų gerovę ir prisideda prie didesnės emigracijos. Rekomenduojama gerinti socialinę įtrauktį suteikiant menkai apmokestinamiems darbams privilegijų darbe ir didinti darbuotojų galimybes mokytis visą gyvenimą.
  • Didelė emigrantų dalis Lietuvoje yra moterys, jauni ir turintys išsilavinimą asmenys.
  • Turėtų būti mažinama barjerai investavimui, kurie trukdo Lietuvos įmonėms augti. Kartais įdarbinti ne Europos sąjungos pilietį gali užtrukti ne vieną mėnesį. Tai Lietuvai gali būti žalinga, turint omenyje, kad vietinė darbo jėga neatitinka darbo rinkos poreikių (Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso 2015 duomenimis, 40 proc. respondentų teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra problema). Tai lyginant su kitomis šalimis yra problema.
  • Tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, yra nedaug lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Tai apsunkina administracinė našta samdant užsienio specialistus. Silpnos verslo kuriamos inovacijos gali būti dar vienas faktorius, pastaruoju metu lemiantis protų nutekėjimą Lietuvoje.
  • Verslo investavimas į R&D (tyrimus ir jų vystymą) yra žemas nepaisant dosnių R&D mokestinių lengvatų. Dažniausiai įmonės nežino apie tokias lengvatas arba nėra tikri, ar jie gali jomis pasinaudoti.
  • 2014 m. Lietuvoje 53 proc. 30-34 m. asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES − 38 proc.). Nepaisant to, įmonės signalizuoja apie absolventų techninių įgūdžių neatitikimą kaip pagrindinį veiksnį dėl darbo jėgos trūkumo. Tai rodo du dalykus: absolventai neįgyja studijuodami reikiamų įgūdžių ir kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis yra žemas. Įmonės pabrėžia darbu grindžiamo mokymosi būtinybę, kur būtų įgyjama praktinių įgūdžių. Lietuvos Vyriausybe prioritetizavo profesinio mokymo ir lavinimo sistemos reformą, kuri orientuota į bendrojo lavinimo mokyklas. Papildomos priemonės, kurios paskatintų verslą įsitraukti į mokymų procesą plėtojant profesinį mokymą taip pat turi būti apmąstytos.
  • Aukštojo mokslo sistema taip pat patiria sunkumų: Lietuvoje 14 valstybinių universitetų ir dar 13 kolegijų. Tokiai šaliai kaip Lietuva, tai per didelis skaičius. Daugiau naudos būtų iš institucijų specializavimosi kurioje nors srityje.
  • Vidurinio ugdymo mokyklose mokinių testų rezultatai yra žemi (ypač matematikos ir skaitymo srityje). Rekomenduojama pritraukti geresnius mokymosi rezultatus pasiekusius jaunuolius siekti mokytojo karjeros mokant jiems didesnius atlyginimus ir investuojant į profesinį mokytojų tobulėjimą.
  • Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme yra žemas, ypač vaikų iš kaimo vietovių. Tai gali daryti įtaką žemiems mokinių pasiekimams.
  • 1/3 EBPO šalių, kurių mokinių pasiekimai yra žemi, galima paaiškinti žemomis mokytojų algomis.
  • Mokytojų profesiniam tobulėjimui galima būtų vykdyti mentorystės programas ar stebint vyresnių pedagogų darbą.
  • Išorinis mokyklų vertinimas mokyklose turėtų būti atliekamas dažniau.
  • Mokyklos turi palyginti aukštą autonomijos lygį priimant sprendimus apie algas, naujų žmonių įdarbinimą, biudžeto skirstymą.
  • Mokyklose dirba dauguma vyresnio amžiaus mokytojų, dėl to Lietuvos Vyriausybė ėmėsi mokyklų konsolidacijos. Taip pat mokytojų-mokinių santykis žemas, lyginant su kitomis EBPO šalimis. Konsolidacija galėtų padėti sutaupyti ir pagerinti mokymo programos įgyvendinimą ir geriau atliepti mokymo standartus, tačiau visa tai būtina derinti su kitomis priemonėmis, kaip tinkamos transporto sistemos užtikrinimas, ypač kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams.

Su pilna ataskaita galite susipažinti čia: https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2016-overview.pdf

Stipraus mokyklos vadovo svarba

Mokyklos vadovas – toks pats lemtingas vaiko gyvenime žmogus, kaip ir mokytojas. EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) PISA tyrimų rezultatai rodo, kad kryptingas mokyklų vadovų orientavimasis į mokymo(si) pasiekimus pamokoje, lyderystė ir įgytų žinių kūrybingas taikymas lemia geresnius mokinių pasiekimus.

„Švietimo aplinkoje, kaip ir versle, svarbiausia yra vadovo lyderystė, nuo kurios priklauso visos organizacijos rezultatai“, − teigia UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, jam pritaria ir UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė.

Vadovas kuria teigiamą aplinką

Pagaliau vis daugiau dėmesio skiriama mokinių pažangai, ieškoma būdų, kaip ją gerinti. Nagrinėjant įvairių veiksnių įtaką mokinių pasiekimams sutariama, kad labai svarbūs yra mokytojai, bet reikia nepamiršti ir mokyklos vadovų, galinčių turėti lemiamą įtaką.

algimantas-markauskas-1

Algimantas Markauskas, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius

„Mokyklos vadovas savo lyderyste kuria teigiamą aplinką. Jei tikslai ir būdai, kaip juos pasiekti, išaiškėja per diskusiją su komanda, tuomet žmonės įsitraukia, jų nuomonė yra gerbiama, o ir atmosfera automatiškai pasidaro gera“, – teigia „Žinių ekonomikos forumo“ asociacijos tarybos narys UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius A. Markauskas.

Užtikrinti tinkamą vadovavimą galima dviem pagrindiniais būdais: atrenkant tinkamiausius kandidatus ir nuolat keliant kvalifikaciją ar suteikiant galimybes vadovui tobulėti darbo vietoje.

„Gerai dirbantis mokyklos vadovas nuolat rūpinasi asmeniniu, vadovų komandos ir visų mokyklos darbuotojų tobulėjimu, todėl kvalifikacijos tobulinimą planuoja ir sieja su mokyklos, mokyklos steigėjo bei nacionalinio lygmens strategijomis“, – teigia UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, aštuonerius metus praleidusi prie mokyklos vairo.

Atranka turi būti skaidri ir atidi

Siekis mokykloje įgyvendinti valstybės keliamus tikslus turi prasidėti nuo žmonių pasirinkimo. A. Markauskas mano, kad vadovų atranka turi būti skaidri, o valstybės vizija švietimo srityje visiems suprantama ir aiški. Norint, kad vizija būtų įgyvendinta, ji turi būti artima mokyklos vadovui.

„Svarbi yra žmonių motyvacija – kodėl jie nori tapti mokyklų vadovais? Jiems valstybės iškelti tikslai turėtų rūpėti asmeniškai, sutapti su jų vertybėmis, nes tik taip yra atrenkami geriausių organizacijų vadovai“, − mano A. Markauskas.

J. Lutinskaitė-Kalibatienė mano, kad įgyvendinant valstybės keliamus tikslus biudžetinėse įstaigose turėtų rastis praktika, kai naujai išrinktas organizacijos vadovas kartu turėtų galimybę suburti savo komandą iškeltiems tikslams pasiekti. Šiuo metu esanti praktika, kai pakeičiamas tik mokyklos vadovas, o mokykloje lieka dirbti senoji komanda, nesudaro prielaidų greitiems pokyčiams.

Geras vadovas nuolat tobulėja

jurate-lutinskaite-kalibatiene

Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė, UAB „Šviesa“ Mokymo centro vadovė

Mokyklos bendruomenė nuolat keičiasi, nes kasmet ateina naujų vaikų ir tėvų, o tai kelia vis naujų iššūkių. J. Lutinskaitė-Kalibatienė primena, kad, be tinkamos vadovų atrankos ir kryptingos strateginės jų veiklos, taip pat svarbu nuolat tobulinti jų kvalifikaciją. Nuolat mokantis susiduriama su naujais iššūkiais, tai padeda praplėsti akiratį ir rasti tinkamų sprendimų.

Tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu populiariausia 6 akademinių valandų seminaro forma beveik nesukuria pridėtinės pedagogo kvalifikacijos vertės, todėl „Šviesos“ Mokymo centras siūlo keisti požiūrį ir rinktis ne pavienius mokymus aktualia tema, o kompleksinį mokymąsi, veiklos stebėjimą, įvertinimą ir grįžtamąjį ryšį. Tokį metodą J. Lutinskaitė-Kalibatienė taiko „Besimokančios organizacijos“ projekte dalyvaujančioms mokykloms. Joms suteikiama galimybė gauti kokybiškus mokymus, konsultuotis ir grįžtamasis ryšys apie pokyčius.

„Būtina ne tik vertinti formalias vadovo veiklas, bet ir atkreipti dėmesį į mokyklos kultūrą: bendravimą ir bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą, konfliktų sprendimą, patyčių prevenciją“, − teigia J. Lutinskaitė-Kalibatienė.

Svarbus rodiklis – kaip bendraujama su mokytojais

Vadovo įsitraukimą į mokytojų darbą vertino ir EBPO šalių narių švietimo tyrimas. Jo duomenimis, vidutiniškai 40 proc. mokyklų vadovų stebi mokytojų darbą klasėje, 60 proc. skatina pedagogus bendradarbiauti, kad šie dalytųsi naujomis mokymo praktikomis, 65 proc. stengiasi užtikrinti, kad mokytojai jaustų atsakomybę nuolat tobulintis. Tiesa, pastebima, kad pirmaujančiose pagal švietimo pasiekimus šalyse – Suomijoje, Danijoje, taip pat Estijoje vadovai įsitraukia ne taip aktyviai, nes ilgainiui šiose šalyse susiformavo kultūra, kur mokytojai patys yra aktyvūs ir noriai bendradarbiauja tarpusavyje.

Pasak A. Markausko, misijos suvokimas ir galvojimas apie ją, darbas su kolektyvu formuojant viziją ir strateginį planą, bei strateginio plano užduočių pateikimas mokytojams yra svarbus mokyklos pažangos rodiklis.

„Strategija turėtų sutelkti kolektyvą, daryti pokyčius, žiūrėti ko visa komanda gali išmokti, ir koks darbas yra efektyvesnis. Mūsų įmonėje kiekvienas darbuotojas asmeniškai žino, kaip jis kiekvieną dieną prisideda prie strategijos įgyvendinimo – ne bendromis frazėms, o konkrečiomis užduotimis“, − teigia A. Markauskas.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partnere UAB „Šviesa“ rengia „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas – padėti gerinti pedagogo profesijos prestižą. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų taikymo ugdant moksleivius kriterijais. Be to, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos: tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui ir lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. UAB „Šviesa“ yra „Metų mokyklos CEO“ nominacijos steigėja.

Siūlyti kandidatus kviečiame per internetinę prieigą: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok.

Daugiau informacijos rasite iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt.

Kūrybingumas – nepamainoma technologinės pažangos dalis

juodeliai-logotipas2013 m. EBPO duomenys rodo, kad menų mokymasis skatina matematikos, gamtos mokslų, skaitymo bei rašymo gebėjimų vystymąsi, gerina mokinių komunikavimo bei darbo komandoje įgūdžius, didina jų motyvaciją bei pasitikėjimą savimi. Tame pačiame tyrime teigiama, kad jaunuoliai, kurie mokėsi menų dalykų, turi didesnę tikimybę įsidarbinti ir ilgiau išlikti darbo rinkoje. Įžvalgas patvirtina ir UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas: „Šiandien reikia talentingų ir kūrybiškų asmenybių, kurios gebėtų susidoroti su kritinėmis situacijomis ar pasiūlytų problemoms naujus sprendimo būdus.“

Anksčiau buvusią STEM sąvoką pakeitė dabar įsigalėjusi STEAM sąvoka, kur yra įtraukiama menų ir dizaino sritis. „A“ raidė čia atsiranda kaip siekiamybė kūrybinį inovatyvių technologijų naudojimą jungti su įvairiomis disciplinomis. Menų integracijos į technologijas svarbą pabrėžia ir asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ narys, UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas.

„Žinios yra svarbi ir nepamainoma technologinės pažangos dalis, tačiau be kūrybingumo, tai būtų neįmanoma. Atlikti darbą galima blogai, gerai ir labai gerai. Blogai, dažniausiai reiškia jo neatlikti ar atlikti nekokybiškai – tai suponuoja, kad žmogus neturi tam tikrų reikalingų įgūdžių ir žinių. Toks rezultatas neveda į priekį nei įmonės, nei darbuotojo. Norint atlikti darbą gerai, reikia pasitelkti žinias, kas reiškia, kad tikėtina, jog turėsime kokybišką produktą, kurį galėsime pasiūlyti pirkėjui. Siekiant atlikti darbą labai gerai – reikia ne tik žinių, tačiau ir kūrybinio mąstymo. Tai įmonę pakelia į novatorišką, žiniomis ir kūrybiškumu grįstą lygmenį“, – teigia jis.

Prasidėjus ketvirtajai pramonės revoliucijai reikalavimai žmonių darbo jėgai kinta. Anksčiau naudoti ugdymo metodai, dar anksčiau vadintose „darbų“ pamokose atgyveno, nes šiandien reikia žmonių su aukštesniais gebėjimais. „Reaguojant į tai, bendradarbiaudami su trimis institucijomis įkūrėme Kalėdinių medelių ir dekoratyvinių augalų demonstracinę – mokomąją plantaciją, kurios vienas iš tikslų – integruojant įvairias disciplinas skatinti ne tik verslumo, tačiau ir kūrybingumo įgūdžius“, − dalinasi pavyzdžiu A. Zimnickas.

Kūrybingumo ugdymas, visų pirma, mokykloje labiausiai priklauso nuo mokytojo. Kokius metodus naudoja mokytojai ar bendradarbiauja tarpusavyje siekdami integruoti skirtingų dalykų turinį, ar organizuoja ugdymo procesą už mokyklos ribų. Visgi, kūrybingumas ugdomas ne tik mokykloje, neformaliuose būreliuose, bet ir namų aplinkoje.

Štai pavyzdžiui, vienas iš Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ rodiklių yra visuomenės dalis, mananti, jog vaizduotė yra viena svarbiausių savybių, kurią vaikas turi įgyti namuose 2008 m. siekė vos 6%. Lietuva pagal šį rodiklį lenkė tik Gruziją. A. Zimnickas mano, kad vyrauja nuostata, jog ugdymas, tai mokyklos reikalas ir nėra susiformavusios kultūros, kad tėvai aktyviai įsitrauktų į vaikų ugdymo procesą. „Mokyklos įvairiai stengiasi įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą – dalyvavimas mokyklos tarybos veikloje, tėvų komitetų suformavimas, tačiau siekdami, kad tėvai matytų ir aiškią praktinę naudą, sugalvojome iniciatyvą, kasmet apdovanoti geriausiai besimokančius įmonės darbuotojų vaikus. Tikimės, kad tai didina vaikų mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą savimi, skatina siekti dar geresnių mokymosi rezultatų.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Juodeliai“ yra „Inovatyviausio menų, technologijų mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Aplikuoti ir nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje:www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

EBPO paskelbė ataskaitą apie Lietuvos švietimą

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos švietimą (angl. OECD Education at a Glance 2016). Šiame tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva.

Apžvalgoje analizuojama švietimo sistema nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo išsilavinimo lygmens. Tyrimo ataskaitoje pateikiama Lietuvos ir EBPO šalių švietimo sistemų, mokinių bei studentų pasiekimų ir išlaidų, skirtų švietimui palyginimas.

 Aukštos kokybės švietimas reikalauja tinkamo finansavimo:

  • Lietuva vienam mokiniui (įskaičiuojant ir studentus) išleidžia vidutiniškai mažiau lėšų nei daugelis EBPO šalių. 2013 m. Lietuvoje vieno mokinio švietimui (nuo pradinio iki aukštojo mokslo) buvo išleista vidutiniškai 5349 EUR, o EBPO šalių − 9313 EUR.
  • 2013 m. Lietuvoje BVP išlaidų dalis švietimui buvo 4,4 proc., o EBPO šalių – 5,2 proc. Ši dalis jau kurį laiką mažesnė, nei EBPO šalių.
  • Lietuvoje einamosioms išlaidoms (einamųjų metų suvartotoms prekėms ir paslaugoms, pvz. priedai dėstytojams, paskatinimai ir t.t.), aukštajame moksle išleidžiama mažiausiai (78 proc.), tarp visų EBPO šalių (89 proc.). Tuo tarpu pradinėse mokyklose einamosioms išlaidoms skiriama daugiau − 95 proc., tačiau EBPO šalių vidurkis mažai skiriasi (92 proc.)
  • Lietuva ikimokykliniam ugdymui skiria 0,7 proc. nuo BVP, kai EBPO šalių vidurkis – 0,8 proc. Bendrajam ugdymui Lietuvoje tenka mažesnė BVP dalis (2,7 proc.) negu vidutiniškai EBPO šalyse (3,7 proc.).

Alga, mokyklos aplinka bei darbo krūvis daro įtaką mokytojų darbui:

  • Lietuvoje dirbančių mokytojų amžiaus vidurkis didesnis nei EBPO šalyse. Lietuvoje 41 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 m. (EBPO šalyse − 30 proc.).
  • 2014 m. 97 proc. pradinėse mokyklose dirbančių mokytojų buvo moterys. Tuo tarpu EBPO šalyse vidutiniškai 82 proc. mokytojų yra moterys. Lietuvą pagal moterų mokytojų skaičių lenkia tik Estija, Latvija ir Rusija.
  • Lietuvoje lyčių nelygybė darbovietėje yra ganėtinai maža, tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusios moterys uždirba 24 proc. mažiau, nei aukštąjį išsilavinimą įgiję vyrai.
  • Remiantis 2012 m. PISA duomenimis, 15 metų mokiniai, kurie lankė ikimokyklines įstaigas, pasiekė aukštesnių mokymosi rezultatų, net jei jie kilo iš prastesnės socioekonominės aplinkos. Ši tendencija ypač stipriai matoma pasiekimuose, susijusiuose su matematika.
  • Lietuvoje mokinių dalis tenkanti vienam mokytojui pradinėse mokyklose – 10, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 15 vaikų.
  • Lietuvos mokyklų klasėse mokosi mažai mokinių, panašiai kaip ir Latvijoje ar Estijoje. 2014 m. pradinėse mokyklose vidutiniškai mokėsi 16 vaikų, o EBPO šalių mokyklų klasėse vidutiniškai 21 vaikas. Pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius klasėse šiek tiek didesnis (19), tačiau išlieka mažesnis nei EBPO šalyse (23 vaikai).
  • Lietuvoje mokslo metai yra trumpiausi iš visų EBPO šalių. Lietuvoje pradinėse mokyklose jie trunka 160 dienų, o EBPO šalyse vidutiniškai 185 dienas. Pagrindinėse mokyklose – 168 dienas, kai EBPO – vidutiniškai 184.

 Nuo profesinio ugdymo ir aukštojo  išsilavinimo priklauso įsidarbinimo lygis:

  • Profesinis ugdymas yra mažiau paplitęs tarp moksleivių nei daugelyje EBPO šalių. Tikimąsi, kad Lietuvoje profesinio ugdymo įstaigas baigs 15 proc. jaunuolių, kai EBPO šalyse šis procentas siekia 46 proc. (tuo tarpu ES šalyse šis procentas – 50 proc.)
  • Lietuvoje didelė dalis jaunuolių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. 2014 metais buvo 55 proc. 25-34 jaunuolių. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 42 proc.
  • Aukštesnis išsilavinimo lygis lemia didesnį įsidarbinamumo lygį ir aukštesnes pajamas. Lietuvoje suaugusieji, kurie turi bakalauro diplomą uždirba 49 proc. daugiau, nei įgiję vidurinį išsilavinimą. Panašios tendencijos ir EBPO šalyse (48 proc.).
  • Nors atvykstančių iš užsienio studentų Lietuvoje dvigubai mažiau nei vidutiniškai EBPO šalyse (LT – 3 proc., EBPO – 6 proc.), tačiau situacija prastesnė tarp užsienio studentų Lietuvoje, studijuojančių doktorantūroje. Lietuvoje jų yra 3 proc., kai tuo tarpu EBPO šalyse – 27 proc.
Pilną ataskaitą rasite čia.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio pristatymo skaidres rasite čia.

Silpniausia švietimo politikos grandis – įgyvendinimas

Arminas_zef

Lietuvos rezultatai buvo įtraukti į bene svarbiausią EBPO švietimo srities leidinį „Education at a Glance 2016“ (liet. „Žvilgsnis į švietimą“). Praeitą savaitę vyko pasaulinis šio leidinio pristatymas ir ta proga Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtas Lietuvos duomenų aptarimas.

Šiame svarbiame renginyje, nors buvo kviestos visos, sugebėjo savo atstovus atsiųsti vos trys partijos. Suprantama, rinkiminis laikotarpis ir rasti galimybių sudalyvauti renginyje nėra lengva, bet juk čia ne eilinis „žvilgsnis į švietimą“… Žiniasklaida ypatingo dėmesio šio tyrimo duomenų pristatymui taip pat neskyrė, rodos, lyg nieko ir neįvyko.

3 „geros naujienos“ ir iššūkiai

Pirmoje renginio dalyje EBPO ekspertas Thomas Weko trumpai pristatė pagrindines išvadas, kurias, remdamasis ir kitų tyrimų rezultatais papildė ŠMM strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. Kaip ir dera mandagiam svečiui, Thomas pradžioje įvardino 3 mūsų švietimo sistemos stiprybes, kuriomis galime džiaugtis:

  1. didelė vaikų įtrauktis į ankstyvąjį ugdymą ;
  2. didelis procentas žmonių, turinčių bent vidurinį išsilavinimą;
  3. ir kaip visada – didelė aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių dalis.

Geros, nors ne visai naujienos, bet visuomet svarbu dar kartą išgirsti patvirtinimą. Dėl dalies šių „gerovių“ Lietuvoje vis dar vyksta aršios diskusijos, ypač aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičiaus. Valstybei naudinga turėti daug išsilavinusių piliečių, bet išsilavinusių realiai, o ne „ant popieriaus“. Galvodami apie aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių, turime nepamiršti, jog to, ką daro dalis aukštųjų mokyklų, aukštuoju mokslu liežuvis neapsiverčia vadinti.

Po gerų naujienų perėjome prie finansavimo klausimų, kur esame stipriai atsilikę nuo EBPO šalių vidurkio. Atsiliekame pagal švietimui skiriamų lėšų kiekį nuo BVP (ir dar nemažą dalį vėjais paleidžiame), vienam mokiniui (tiek pradiniame, tiek viduriniame, tiek aukštajame moksle, tiek imant visų vidurkį) tenkanti pinigų suma, lyginant su vidurkiu, yra mažesnė daugiau nei 1.5 karto.

Vėliau vykusioje ekspertų diskusijoje T. Weko pateikė daugiau analizės rezultatų bei paminėjo EBPO matomus didžiausius iššūkius Lietuvos švietimo sistemai. Tik keli jų:

  1. mokinių rezultatai (remiantis PISA) atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio, o taip pat ir nuo visų kaimyninių valstybių;
  2. mokyklos esmė vis dar išlieka pasiruošimas egzaminams, o ne realių kompetencijų įgijimas;
  3. suaugusiems trūksta gebėjimo spręsti problemas (remiantis PIAAC);
  4. aukštas mokytojų amžiaus vidurkis (41 proc. Lietuvos mokytojų vyresni nei 50 m. EBPO šalių vidurkis – 30 proc.);
  5. tarptautiškumo trūkumas Lietuvos aukštajame moksle.

Ką galima daryti?

Variantų yra įvairių, tikslas gali būti pasiekiamas skirtingais keliais. Svarbiausia, galvojant apie priemones remtis duomenimis ir nustoti išradinėti dviračius (EBPO ataskaita stipriai prisideda prie abiejų). Kai paklausiau Thomo, į kurias valstybes mums derėtų žiūrėti ir siekti perimti gerąsias patirtis, atsakymas buvo paprastas (ne, ne Suomija) – Estija ir Lenkija. Tiek kultūriškai, tiek probleminiu kontekstu panašios į Lietuvą valstybės, kurios per pastaruosius metus savo švietime padarė didžiulius proveržius.

Savo ruožtu, pasidalinsiu keliais siūlymais, kurie galėtų prisidėti prie Lietuvos švietimo sistemos gerinimo:

  1. Nuosekliai daryti mokyklas savarankiškesnes. Visų pirma, daugelis pažangių valstybių (įskaitant ir tą pačią Suomiją) suteikia gerokai daugiau laisvės pačioms mokykloms. Nereikia imti ir dabar visiems tai padaryti, tačiau palaipsniui, suteikiant daugiau laisvės priimti finansinius, personalo, ugdymo turinio sprendimus mokykloms, demonstruojančioms gerus rezultatus mes pagaliau įgalintume pačią pedagoginę bendruomenę.
  1. Mokykloms turi vadovauti tinkami asmenys. Verslas žino, koks svarbus kiekvienai organizacijai yra vadovas, o štai švietime, kartais tai pamirštama. Nors įvairūs tyrimai rodo, kad nuo mokyklos vadovo gali priklausyti net 40 proc. mokinių pažangos. Atrenkant mokyklos vadovus turi dalyvauti ir tėvai, ir mokiniai ir socialiniai partneriai, o vadovų atestacija turi vykti vertinant vadovo darbą jo darbo vietoje.
  1. Atnaujinti švietimo kokybės užtikrinimo sistemą. Lietuvoje bendrojo ugdymo įstaigų išorinis vertinimas įteisintas 2007 m. iki dabar mes sugebėjome įvertinti vos kiek daugiau nei 40 proc. mokyklų (vokiečiai per 7 metų laikotarpį įvertino 100 proc….).
  1. XXI a. reikalingų kompetencijų ugdymas. Tam, kad vaikai būtų ugdomi šių kompetencijų, pirmiausia, reikia užtikrinti, kad jas turėtų patys mokytojai. ŠMM šiuo metu kaip tik rengia vidutinės trukmės ir ilgalaikius kvalifikacijos kėlimo prioritetus, tad tai gali tapti pirmu realiu žingsniu sprendžiant šią problemą. Bet, žinoma, kol nebus iš esmės reformuota pedagogų rengimo sistema („didžiausia beprotybė yra nuolat darant tą patį tikėtis kitokių rezultatų“), tol vargu ar sulauksime proveržio.
  1. Aukštųjų mokyklų tinklo konsolidacija. Mes esame per maži ir per daug išsibarstę, kad būtume įdomūs ir konkurencingi. Turime sutelkti savo mokslinį potencialą, nes tik tuomet galėsime tikėtis proveržio.

Įgyvendinimas, įgyvendinimas ir dar kartą įgyvendinimas

Lietuvos švietimo ekspertai, dalyvavę diskusijoje vardino, jog daugiausiai problemų švietime turime, nes nesame įsivardiję aiškios švietimo vizijos. Sutinku su šia pozicija tik iš dalies, nes jei iš tiesų norėtume matyti bendrą švietimo tikslą, tai jį ir matytume. Jis yra užkoduotas ir Lietuvos pažangos strategijoje 2030 (be švietimo ten išvis nė iš vietos), ir Valstybinėje švietimo strategijoje mes galime jį nujausti, o jei ir dar trūksta – tai galima pasižiūrėti į Geros mokyklos koncepciją.

Tarptautiniai ekspertai dažnai giria Lietuvos strateginius dokumentus ir labai dažnai siūlo daugiau dėmesio skirti politikos įgyvendinimui. Neabejotinai, čia turime būtent šį atvejį. Susitarti dėl galutinio tikslo reikia, bet jei mes nepradėsime įgyvendinti visų savo strateginių susitarimų, tai prieš kitus rinkimus bandysime susitarti iš naujo. Mūsų dokumentuose numatytas integruojantis skirtingus dalykus ugdymas (bet bendrosios dalykų programos tam nepritaikytos, mokytojai nemokomi to daryti) ir individualizuotas mokymas bei pažangos vertinimas (bet ir vėl per mažai žmonių, tai geba daryti) ir t.t.

Tad kol mūsų siekiai nebus apibrėžti laike ir neturės konkrečių rodiklių, kol nuolat nematuosime savo pažangos ir priimdami sprendimus nesiremsime duomenimis, tol nei vizija, nei narystė EBPO, nei naujas ministras nepadės.

EBPO paskelbė tyrimo ataskaitą apie suaugusių žmonių įgūdžius

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tyrimo ataskaitą apie suaugusių žmonių įgūdžius (angl. Programme fort he International Assessment of Adult Competencies (PIAAC)). Šiame tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva.

Suaugusių žmonių įgūdžių tyrimu vertinamas suaugusiųjų nuo 16 metų raštingumas, gebėjimas skaičiuoti bei problemų sprendimas informacinių technologijų pagalba. Šio tyrimo išvados suteikia galimybę įsivertinti, kuriose srityse suaugusiųjų įgūdžius reikėtų tobulinti bei kaip Lietuvos gyventojų įgūdžiai atrodo lyginant su EBPO narėmis.

Dalyvavusios šalys tyrimo ataskaitoje suskirstytos į penkis raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti lygmenis, kur pirmas apima žemiausius pagrindinius įgūdžius, o penktas – aukščiausius, reikalaujančius tam tikros informacijos susiejimo ir interpretacijos. Technologijų srityje įgūdžiai vertinami keturiais lygmenimis.

Lietuviškoje spaudoje pasirodė daug straipsnių, kuriose minima, kad lietuvių įgūdžių vidurkis yra aukštesnis nei daugelio EBPO narių. Tai tiesa, bet šalia šio fakto svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aukščiausius įgūdžius pasiekusių asmenų procentas Lietuvoje yra mažesnis nei EBPO valstybėse, lietuviai taip pat gerokai prasčiau moka dirbti kompiuteriu ir turi prastesnius problemų, pasitelkiant technologijas, sprendimo įgūdžius.

Svarbiausios tyrimo ataskaitoje pateiktos išvados:

  • 6,2 proc. gyventojų raštingumo lygis atitinka 4-5 lygmenį, o tai yra 4,4 procentinio punkto mažiau už EBPO šalių gyventojų vidurkį.
  • 15,1 proc. suaugusiųjų įgūdžiai priskiriami pirmajam raštingumo lygiui arba žemesniam, lyginant su 18,9 proc. EBPO narių vidurkiu.
  • Lietuvoje darbuotojai turi didesnius raštingumo įgūdžius nei reikalinga darbui atlikti. 18,1 proc. darbuotojų  yra raštingesni nei reikalinga jų darbui atlikti, o 4,6 proc. darbuotojų turi žemesnį raštingumo lygį.
  • 26,5 proc. Lietuvos darbuotojų turi per didelę kvalifikaciją reikalingą darbui atlikti, lyginant su 21,7 proc. EBPO narių vidurkiu.
  • Ryšys tarp didesnio raštingumo lygio ir tam tikrų socialinių aspektų, kaip pasitikėjimas vienas kitais, tikėjimas, kad kiekvienas pilietis gali turėti įtakos politiniams procesams ir dalyvavimas savanoriškoje veikloje, yra silpnesnis nei kitose šalyse. Tačiau kuo mažesnis raštingumo lygis, tuo piliečiai linkę prasčiau vertinti savo sveikatą, priešingai nei kitose šalyse.
  • Pagal gebėjimo skaičiuoti įgūdžius 9,6 proc. Lietuvos gyventojų patenka į 4-5 lygmenį palyginti su 11,3 proc. EBPO šalių gyventojų vidurkiu.
  • 17,4 proc. suaugusiųjų gebėjimo skaičiuoti įgūdžiai priskiriami pirmajam lygiui ar žemiausiajam, lyginant su 22,7 proc. EBPO narių vidurkiu.
  • Lietuva yra viena iš dviejų tyrime dalyvavusių šalių (kartu su Slovakija), kuriose yra panašus raštingumo ir gebėjimo skaičiuoti lygis lyginant vyrus ir moteris.
  • Lietuvoje geresnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius turintys darbuotojai uždirba daugiau (maždaug 4,5 euro per valandą), nei turintys žemesnius skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius darbuotojai, tačiau palyginti su EBPO šalimis šis skirtumas yra mažas.
  • 20,9 proc. Lietuvos suaugusiųjų teigia, kad jie neturi patirties naudojantis kompiuteriu ir jiems trūksta naudojimosi kompiuteriu įgūdžių. Tai yra didelis žmonių skaičius, lyginant su EBPO narių vidurkiu (14,7 proc.).
  • Didelė suaugusiųjų dalis Lietuvoje turi menkai išvystytus problemų sprendimo įgūdžius, naudojantis įvairiomis technologijomis. 54,6 proc. suaugusiųjų patenka į pirmąjį ar žemesnį nei pirmąjį lygmenį. Pirmajam lygmeniui priskiriamos pagrindinės žinios naudotis paštu ar naršykle, užduotys reikalaujančios minimalių kompiuterinių žinių. Tuo tarpu EBPO šalių vidurkis – 42,9 proc. Antrajam lygmeniui priskiriamus įgūdžius turi 15,6 proc. gyventojų, lyginant  su 25,7 proc. EBPO šalių gyventojų vidurkiu.2,1 proc. suaugusiųjų patenka į trečiąjį, technologijų srityje aukščiausią lygmenį, kai tuo tarpu vidutiniškai ten patenka 5,4 proc. EBPO šalių gyventojų.

Lietuvos ataskaitą galima rasti čia.

Pilną visų dalyvavusių šalių ataskaitą galima rasti čia.