Posts Tagged ‘inovacijos’

Kaip keitėsi inovacijų padėtis Lietuvoje?

Kęstutis Jasiūnas

Kęstutis Jasiūnas

2005 m. per apdovanojimų ceremoniją gavęs statulėlę, kuri išlaikė savo dizainą iki šių dienų, dr. Kęstutis Jasiūnas, UAB „EKSPLA“ vadovas sakė: „1992 m. buvo galima rinktis – eiti į gatvę, išvažiuoti į užsienį, ar eiti daryti verslo iš to ką moki“. Taigi, 1992 m. oficialiai gimė UAB EKSPLA, kurianti ir gaminanti lazerius, sudėtingus lazerinius kompleksus ir jų dalis. Mokslo komercializavimo keliu pasuko ir grupė biotechnologų, kurie įkūrė įmonę UAB „Fermentas“, dabar žinoma kaip „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ji 2004 m. buvo viena pirmųjų įmonių, kuri gavo Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimą. Dabar tai Lietuvoje ir pasaulyje žinomos įmonės.

Iššūkiai, kurie privedė prie sėkmės

Prof. habil. dr. Eugenijus Arvydas Janulaitis buvo vienas iš tų, kuris dėjo pagrindus pirmosioms Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmonėms. Jis sako, kad tai tapo įmanoma dėl to, kad prasidėjus „perestroikai“ buvo panaikinti apribojimai vesti derybas su užsienio klientais, vykti į susitikimus su jais bei potencialiais produktų platintojais, teikti produktus, nustatyti jiems kainas be tarpininkų ir prižiūrėtojų iš Maskvos. Tačiau prisimena, kad iššūkių būta daug.

„Atėjome į jau pasidalintą konkurentų pasaulinę rinką. Praktiškai neturėjome nors kiek reikšmingesnės patirties sėkmingam verslo vystymui, būtinų „minkštųjų“ kompetencijų (rinkodara, kainodara, reklama, intelektinės nuosavybės apsauga, derybos ir kt.). Tačiau mokėjome kurti ir gaminti itin aukštos kokybės inovatyvius produktus. Taip pat tarptautinėje erdvėje „Fermentas“ jau buvo žinomas dėka tyrimų rezultatų publikavimo užsienio žurnaluose (o atsidarius sienom ir dalyvavimo mokslinėse konferencijose), bei  savo produktų tiekimo būsimiems konkurentams užsienyje. Prie žinomumo prisidėjo ir užsienio žurnalistų straipsniai apie Fermento pasiekimus Lietuvai tapus nepriklausoma  Science žurnale (su skambiu pavadinimu “Lithuanian biochemist builds ezyme empire”), laikraščiuose. Sujungus šiuos palankius įėjimui į rinką faktorius su nuolatiniu siekiu kurti inovatyvius produktus bei kaupti minkštąsias kompetencijas pavyko palaipsniui išvystyti sėkmingą verslą, tiekiantį savo produktus į daugiau kaip 70 pasaulio šalių. O kai kuriose produktų grupėse net įgauti vieno iš rinkos lyderių statusą“, − teigia prof. habil. dr. E. A. Janulaitis.

Mokslininkui antrina lazerinės įmonės EKSPLA vadovas dr. Kęstutis Jasiūnas, kuris teigia, kad iššūkiai  buvo visi kokie tik galėjo būti: „Pirmas iššūkis, kad nežinojome kas yra rinka, kas yra marketingas, kas yra pardavimų koncepcija, ėjome ten, kur mumis netiki niekas. Niekas netikėjo, kad tie buvę „posovietai“ gali kažką gero sukurti. Eksporto irgi nelabai buvo. Sovietų Sąjungos laikais mes pardavėme vieną lazerį ir tik dėl to, kad Sovietų sąjunga užsidėtų pliusiuką, kad skatinamas eksportas. Vėliau pavyko išeiti į Japoniją rinką, nors ten nelabai žinojo kas yra Lietuva.“ Kęstutis pripažįsta, kad rizikos buvo tiek investuotojui, tiek jiems, tačiau ji pasiteisino.

„Antras iššūkis buvo viduje, Lietuvos kontekste. Klestėjo tie, kurie veža metalą, kitus produktus, ar Gariūnuose kažką parduoda. Ir buvo tokių kaip mes – kurie norėjo kažką kurti iš žinių. Mokslas nebuvo ant bangos. Nemažai šviesių protų susigundė greitai gaunamu pelnu, bet reikia pripažinti, kad vėliau kai jie pamatė, kad mokslą galima komercializuoti, jie jau buvo praradę reikiamus įgūdžius, kompetencijas“, − teigia dr. K. Jasiūnas.

Prof. habil. dr. Eugenijus Arvydas Janulaitis

Trūko ir informacijos, ir valstybės paramos

Abu pašnekovai sutaria, kad iššūkius būtų buvę įveikti lengviau, jei kas nors būtų padėjęs įgyti „minkštųjų“ kompetencijų, nes verslo vystymo pradžioje Lietuvoje nebuvo į ką kreiptis, trūko informacijos, kaip tai daryti. Konsultantai buvo tik užsienyje, o jie buvo arba brangūs, arba buvo sudėtinga juos pasirinkti, kadangi kompetencijų irgi nebuvo. Prof. habil. dr. E. A. Janulaitis teigia, kad vėliau pradėtos ugdyti darbuotojų kompetencijos: „Šiek tiek prakutę pradėjome ugdyti savo darbuotuojų minėtas kompetencijas finansuodami jų mokymąsi, įgydami rinkos apžvalgas (kartais itin brangias) ir t.t. Šioje vietoje paminėtina, kad su laiku bendrovė pribrendo ir sėkmingai įdiegė tokias inovacijas, kaip ISO standartai (pirmieji Lietuvoje), LEAN sistema ir daug kitų vadybinių, organizacinių inovacijų“.

ESKPLA vadovas prisimena, kad trūko ir valstybės paramos: „Valstybė buvo pasimetusi, dar tik kuriama, tad sisteminių veiksmų nebuvo. Pirmas dalykas, ką mes turėjom tokią kaip pagalbą, tai turbūt 1996 m., kai mums suteikė kreditą įrangai ir mes nusipirkom brangų silografą. Tada bankas suteikė kreditą, o valstybė kompensavo palūkanas. Dabar šių priemonių yra gausu, ir valstybė, manyčiau, daro pakankamai daug. Prioritetai keliami ten kur reikia, ne visose priemonėse optimaliai, bet iš principo viskas yra“, − teigia jis ir priduria, kad dabar reiktų daugiau iniciatyvos iš pačio verslo. Jis mano, kad reiktų pasiryžimo imtis daugiau rizikos, nes tai neatsiejama inovacijų kūrimo ir diegimo dalis. „Jeigu dalykai yra iki galo išbandyti, vadinasi, tai nebėra inovacija“, − sako jis.

Inovacijų padėtis šalyje nuo nepriklausomybės atkūrimo pakitusi

Bėgant metams požiūris į inovacijas keitėsi. Prof. habil. dr. E. A. Janulaitis teigia, kad ankstyvuoju nepriklausomybės laikotarpiu inovacijos buvo suprantamos gana vienpusiškai − kaip naujų produktų ir  procesų  kūrimas bei tobulinimas. Dabar, jo nuomone, tai suvokiama žymiai plačiau ir apima organizacines, vadybines ir kitas inovacijas, be kurių šiuolaikinis verslas sunkiai įsivaizduojamas. Taip pat priduria, kad žodžiais verslas visais laikais buvo raginamas būti inovatyviu. „Su laiku panaudojant ES  fondų lėšas radosi ir priemonės (tarp jų ir skirtos startuolių ekosistemos kūrimui), skatinančios ir remiančios  inovacijų kūrimą. Ar visada jos nukreipiamos racionaliausiu ir rezultatyviausiu keliu – diskutuotina“, − teigia jis.

Dr. K. Jasiūnas sutinka, kad požiūris į inovacijas bėgant laikui keitėsi: „Prisimenu maždaug apie 2000 m. vieno tokio ministro pasakymą „Kas čia jūsų tas High tech‘as… Kaip vienas baldų cechelis. Kiek čia jūsų yra, o triukšmo keliate daugiau nei tas cechelis…“  Buvo toks požiūris, o dabar jau aišku valdžios institucijose šnekant apie inovacijas esi priimamas teigiamai, palankiai“. Tiesa jis prideda, kad iš valstybės pareigūnų negatyvių atsiliepimų nėra, tačiau kartais iš tradicinės pramonės atstovų jų dar galima išgirsti. „Jie purkštauja, kad tos aukštųjų technologijų įmonės suvalgo daugiau paramos nei duoda naudos Lietuvai. O suvalgo daugiau, nes labiau atitinka kriterijus ir joms yra lengviau ją gauti.“

Vis dėlto dr. K. Jasiūnas pastebi, kad tam tikras ratas, kuris priima inovacijas, yra išsiplėtęs ir tos įmonės daro vis daugiau, ir daugiau: „Ratas įmonių, ar IT, ar lazeriai, ar robotika, ar biotechnologijų srityje, yra išsiplėtęs. Lyginant su anksčiau, ženkliai daugiau atsirado kompanijų, kurios neša didesnį indėlį į BVP ir jų veikloje žymiai daugiau atsiranda tų inovatyvių sprendimų. Bet to maža. Kaip pastūmėti tas pramonės gamybos įmones, kurių mažas cechelis kaip visas aukštųjų technologijų verslas Lietuvos, kad jos daugiau dėmesio atkreiptų į inovacijas, daugiau investuotų į technologijas, kurtų technologijas…? Šito dar trūksta“.

Kas stabdo inovacijų plėtrą Lietuvoje

K. Jasiūnas mano, kad Vilnių ir Kauną drąsiai įvardintų kaip inovacijoms palankia aplinka, tačiau kitiems miestams trūksta to. „Aišku gali būti, kad pas juos nėra to stūmimo, ir neatsiranda, kas norėtų ten kurtis. Kita vertus, jei ten norėtų kurtis verslas, nerastų žmonių, nes nėra palankios aplinkos. Ne žemės ar infrastruktūra svarbiausia, o žmonės. Nebūtina, kad kiekvienam regione būtų po inovatyvią įmonę, manau, užtenka kelių centrų didžiuosiuose miestuose, kad Lietuvą galima būtų vadinti inovacijoms palankia šalimi“. E. Janulaitis mano, kad dar gausu problemų, kurios trukdo Lietuvoje skleistis inovacijoms.

„Labiausiai biurokratiniame lygmenyje trūksta suvokimo apie viešojo sektoriaus (visų pirma, universitetų) funkcijas sukuriant prielaidas inovacijų atsiradimui ir vystymui. Universitetų funkcijos (skirtingai nei yra propaguojama) nėra skirti pagrindines jėgas verslo „aptarnavimui“, o vykdyti aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, kas yra būtina  prielaida inovacijoms atsirasti bei aukšto lygio specialistų ruošimui. Prieita iki to, kad ŠMM mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo priemonės panaudojant ES skiriamas lėšas savo esme pradeda mažai skirtis nuo ŪM analogiškų priemonių . Galų gale viskas baigiasi tuo, kad lėšos atimamos iš ŠMM ir atiduodamos ŪM. Taip strateginėje perspektyvoje kasama duobė inovacijų vystymui Lietuvoje“, – teigia E. Janulaitis.

Jis priduria, kad biurokratiniame lygmenyje formuojant priemones remti  inovacijas versle trūksta suvokimo, kad skirtingose verslo sektoriuose kuriant produktus išeisiančius į rinką esama savų ypatumų ir  reikalavimų jų savybėms. Skiriasi ir laikas per kurį galima pasiekti tikslą. Anot jo, viešieji pirkimai kartais gaišina tyrėjų laiką, stabdo darbus ir neprisideda prie inovacijų vystymo. Apie pastarąją problemą kalbama daug metų, bet pasiekti kai kurie palengvinimai problemos iš esmės nesprendžia.

Kita vertus prof. habil. dr. E. A. Janulaitis priduria, kad nepaisant to, jog Lietuvoje reikia pokyčių, vyksta ir daug teigiamų dalykų: „Kai matai sėkmingus startuolius ir jų steigėjų entuziazmą, susipažįsti  su įvairaus profilio  gamybinių  įmonių veikla peršasi išvada, kad Lietuva yra inovatyvi šalis“.

Proveržiui pasiekti, svarbu sukurti kokybinį persilaužimą visose švietimo grandyse

K. Jasiūnas mano, kad per nepriklausomybės laikotarpį pasiekėme daug. Tuo galima įsitikinti nuvažiavus į svečias šalis, kurios vystosi lėčiau. Visgi Lietuva lygiuojasi į pažangiausias valstybes, tokias kaip Skandinavijos šalys, į kurias pažvelgus suvoki, kiek daug reikia dar eiti į priekį. V. Janulaitis sutinka, kad sustoti negalime ir priduria, kad svarbu vaidmenį vaidina švietimas: „Reikia siekti didelę pridėtinę vertę kuriančio verslo indėlio į BVP prieaugio. Visų pirma, remtis tais sektoriais, kurie jau įrodė savo gyvybingumą bei vysto veiklą pasaulyje pripažintose prioritetinėse mokslo ir verslo kryptyse. Juos prioritetiškai remti, remiant universitetuose vykdomus mokslinius tyrimus ir studijas, kas užtikrintų tiek reikalingų specialistų rengimą, tiek naujų žinių ir idėjų kaupimą“, − sako V. Janulaitis.

Jis mano, kad proveržiui pasiekti, svarbu sukurti kokybinį persilaužimą visose švietimo grandyse: „Tai milžiniškas uždavinys, kurio sprendimas reikalauja gilaus suvokimo apie Lietuvos ateities (ne vien inovacijų) priklausomybę nuo padėties toje sistemoje, kompetencijų ir pasiryžimo permainom įgyvendinti. Visais lygmenimis – pradedant valdžia, baigiant (o gal pradedant) mokyklomis ir universitetais. Kol kas prošvaisčių nematyti. Taigi, ir ateitis miglota. Nebus taip, kad nieko nebus, bet nesusitvarkius su švietimo sistema nebus ir pagrindo ženklesniems proveržiams ateityje“.

Didžiausias iššūkis – būti įmone iš Lietuvos?

UAB „ELINVISION” vadovas Donatas Valinčius

Pažangiausiai aukštųjų technologijų sektoriaus įmone 2017 m. Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose pripažinta UAB „Elinvision“ su naujos kartos 3D kojų skeneriu toliau skinasi kelią į pasaulines rinkas. Būtent šiuo metu įmonė ieško partnerių Jungtinėse Amerikos Valstijose, nors įmonės vadovas pripažįsta, kad vardą reikėjo užsitarnauti ilgu ir kruopščiu darbu.

Pagrindinė įmonės veikla apima aukštos kokybės sertifikuotų ir inovatyvių vaizdo apdorojimo sprendimų kūrimą, gamybą bei diegimą. Įmonė sukūrė unikalų lazerinį skenavimo algoritmą, kuris, pasak įmonės atstovų, visiškai pakeis mūsų supratimą apie avalynės pirkimą. Šiuo metu siekiama praplėsti esamas bei surasti naujas eksporto rinkas ir užsitikrinti įmonės pardavimų jose augimą. UAB „Elinvision“ už netradicinį požiūrį ir pasiektą proveržį kuriant unikalius sprendimus Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose buvo pripažinta pažangiausia aukštųjų technologijų sektoriaus įmone.

UAB „Elinvision“ atnaujino savo produktų gamą susikoncentruodama į 3D skenavimo įrangos gamybą. Jų sukurtas naujas 3D kojos skeneris yra mažas, greitas ir patikimas. Kaip teigia įmonės atstovai, buvo nuspręsta atsisakyti visų standartinių komponentų: kamerų, kompiuterinių blokų, pavaros modulių ir viską suprojektuoti patiems. „Tai leido mums nevaržomai kurti skenerio dizainą, lengvai modifikuoti skenavimo funkcijas ir ženkliai pagerinti gaminio funkcionalumą. Mūsų skeneris yra sistemos dalis, kuri paklausi visame pasaulyje, nes yra unikalus ir visiškai kitoks avalynės pardavimo būdas. Kadangi gaminama individualiai ir klientas pats gali susimodeliuoti avalynę, sumažėja išmetamos, niekam netikusios neparduotos, avalynės kiekis“, − teigia įmonės vadovas Donatas Valinčius.

Jis pripažįsta, kad kelias į pripažinimą nebuvo lengvas ir teko įdėti daug darbo, kol pasiekė laimėjimų: „Didžiausias iššūkis būtent ir buvo − būti įmone iš Lietuvos. Kai pradėjome pardavinėti skenerius pasaulyje susidurdavome su iššūkiu, kuris labai paprastas: parduotuvėje yra trys skeneriai, vienas iš Vokietijos, vienas iš Japonijos ir vienas iš Lietuvos. Kokį skenerį rinktumėtės? Tikriausiai ne lietuvišką. Dėl to turėjome būti visa galva pranašesni, kad įrodytume savo vertę ir įgautume klientų pasitikėjimą. Per šį laikotarpį tapome pripažinta skenerių gamintoja pasaulyje ir kalbant su naujais klientais vis labiau Lietuvos vardas skamba ne kaip pigios, bet kaip aukštųjų technologijų šalies“, − prisimena D. Valinčius ir teigia, kad jei ne patikimi tiekėjai, kuriuos teko atsirinkti ilgų bandymų metu, kokybės pasiekti būtų neįmanoma.

„Apdirbamosios pramonės technologijų Lietuvoje taip pat trūksta. Yra labai daug įmonių, kurios daro paprastus dalykus, tačiau rasti įmonę, kuri galėtų kartu kurti kažką sudėtingesnio ar kažką naujo, sudėtinga, todėl dažnai tenka bendrauti su užsienio įmonėmis, nors norėtume viską gaminti Lietuvoje, kad vietoje būtų sukuriama kuo daugiau pridėtinės vertės. Tai labai apsunkina komunikaciją ir gamybą.“ Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su viena žinomiausių IT korporacijų „Hewlett-Packard Company“ (HP), taip pat įmone „Autodesk”, „RSscan“, „DESMA“ ir kitomis.

„Elinvision“ vadovas mano, kad daugelį kliūčių galėtų padėti išspręsti būtent žiniomis ir kūrybingumu grįstos konkurencingos valstybės kūrimas, kurios pagrindas yra švietimo sistema. Turėtų būti kreipiamas dėmesys į tai, kaip ugdyti mąstančią ir kūrybingą asmenybę, diegti kompetencijas, kurios bus būtinos ir ateities darbo rinkoje, kaip sustiprinti universitetus ir jų bendradarbiavimą su verslu.

„Pavydžiui, Fraunhofer‘io institutas Vokietijoje skatina visokių naujų technologijų kūrimą. Žmonės, kurie užsiima tomis technologijomis, vėliau įkuria savo įmones ir toliau vysto verslą. Institutas gauna dalį pelno iš kurio finansuoja naujovių kūrimą, o ir įmonė įsikuria ne lygioje vietoje, o ant jau sukurto technologinio pagrindo. Mums to trūksta. Taip pat trūksta ir palaikomosios infrastruktūros – t.y. įmonių su įvairiomis technologijomis, kurias turi kitos valstybės. Gal taip yra todėl, kad Lietuva yra pakankamai maža, tačiau čia mums būtina pasitempti. Iš kitos pusės, Lietuvoje kuriasi daug informacinių centrų, kuriuose išnaudojamas būtent žmonių protas, tad potencialo tikrai turime“, − sako pozityviai nusiteikęs Donatas.

Talentams reikia įvertinimo ir paskatinimo

Lietuva yra nusimačiusi pagal Pasaulio inovacijų indekse esantį  talentų pritraukimo ir išlaikymo rodiklį pakilti nemažiau kaip per 70 vietų. Talentai – žmonės gebantys panaudoti savo žinias ir lyderiauti jų kūrimo procese − yra esminė sąlyga inovacijų kūrimui ir tarptautiniam konkurencingumui. Anot UAB MGF „Šviesos konversija“ direktoriaus dr. A. Juozapavičiaus tikslas yra aiškus – svarbu, jog likę ar atvykę į Lietuvą specialistai jaustųsi laimingesni nei tie, kurie išvyko.

Algirdas Juozapavičius
Algirdas Juozapavičius

Dr. A. Juozapavičius mano, kad atmosfera kolektyve, darbo sąlygos, artimi žmonės, žmogaus vieta bendruomenėje, galimybės išreikšti save ir t.t. yra kertiniai laimės faktoriai, tad turėtume į juos atsižvelgti, tačiau mano, kad dažniausiai emigruojama dėl materialinių sąlygų. „Jei  Lietuvoje žmogus negali susimokėti visų mėnesio sąskaitų, o išvažiavęs kasmet sutaupo tiek, kad užtenka jam, jo tėvams ir dar lieka atostogoms, šis veiksnys nusveria visus kitus. Antras dalykas – labai svarbu, kad įmonių kultūra leistų darbuotojams suprasti, kad įmonės (ir tuo pačiu jų) gerovė sukuriama bendru viso kolektyvo darbu. Tai svarbu ypač kalbant apie aukšto lygio specialistus, kurių ego dažnai yra ne mažesnis negu pridėtinė vertė, kurią jie kuria įmonei.“

Mokslininkas, nusprendęs grįžti iš Harvardo universiteto ir dabar dirbantis Vilniaus universiteto biotechnologijos institute dr. L. Mažutis išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kodėl aukštą pridėtinę vertę kuriantys asmenys pasirenka emigraciją į kitas šalis. „Pirmoji yra skaidrumo nebuvimas, pavyzdžiui švietimo srityje ir mokslo politikoje. Antroji − švietimo ir mokslo sistema yra orientuota į vidutinybes. Universitetai siekdami pasipelnyti stengiasi pritraukti kuo daugiau studentų krepšelių ir tokiu būdu nusipigina. Trečia priežastis, kad nėra aiškių vertinimų ar skatinimo darbuotojams, kurie kuria pridėtinę vertę ir tarp tų, kurie simuliuoja veiklą ir atitinka tik minimalius reikalavimus. Bei ketvirtoji puikiai visiems žinoma – finansiniai sunkumai.“

L. Mažutis
L. Mažutis

Sprendžiant talentų išlaikymo problemą dėmesys krypsta į verslo ir valstybės galimas iniciatyvas jų skatinimui. Dr. A. Juozapavičius mano, kad abu jie gali daryti didelį poveikį: „Verslas turi stengtis keisti požiūrį, kad įmonės darbuotojai būtų geriausi jos draugai, o ne samdiniai ar baudžiauninkai. Tai svarbu, kalbant apie atlyginimus, bet ne mažiau svarbi bendravimo kultūra įmonėje, rūpinimasis, kad darbuotojas turėtų geras darbo sąlygas bei priemones, darbe jaustųsi komfortiškai. Kitaip tariant, vadovai turi priiminėti sprendimus taip, kad nereikėtų jų gailėtis, jei pasikeitus situacijai jie atsidurtų darbuotojo vietoje.“ Jis priduria, kad valstybė yra turbūt pats didžiausias darbdavys, todėl šie principai galioja ir jai: „netgi dar svarbiau − valstybė turėtų pradėti taikyti juos nuo savęs. Kol atlyginimai bei visa kita valstybinėse įstaigose bus tokie, kad geri specialistai ten negalės / nenorės dirbti, didelių permainų tikėtis sunku.“

Dr. L. Mažutis papildo, kad norint, jog Lietuvoje talentai atsiskleistų reikia orientuotis į mokslo ir studijų kokybę, o ne kiekybę. Tik pakankama kompetencija ir įdirbis gali leisti Lietuvos mokslui įsilieti ir įsitvirtinti tarptautiniuose tinkluose. „Trūksta draugų, pažinčių ir kvalifikacijų, kurios leistų užmegzti šiuos tinklus. Kitas aspektas: trūksta finansavimo į tikslines mokslines grupes, kurių darbai yra vertinami pasauliniu mastu, kurių darbai yra aktualūs užsienio partneriams ir kurios yra kompetentingos dalyvauti tarptautiniuose mokslo tinkluose“, − sakė jis.

Straipsnis parengtas „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų kontekste, kurie sausio 26 d. vyko LR prezidentūroje. Ten buvo apdovanotos inovatyviausios, žinioms imlios įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Proveržis reikalauja įdirbio

Sparti technologijų kaita ir konkurencija siekiant išskirtinių rezultatų skatina ieškoti tokių žmonių, kurie ne tik gebės naudotis jau sukurtomis aukšto lygio technologijomis, bet ir projektuoti ateities poreikius tenkinančius sprendimus. Verslo atstovas ir dviejų didžiųjų universitetų rektoriai sutaria – proveržiui pasiekti reikia tinkamų kompetencijų, nemažo įdirbio ir bendradarbiavimo.

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius

UAB „EKSMA“ direktorius Petras Balkevičius pradeda, kad kelias link proveržio yra nuoseklus ir ilgas procesas, tobulinant ir atrandant, nenuleidžiant rankų ir išnaudojant visas įmanomas galimybes. „Pavyzdžiui lazerių, biotechnologijos srityje Lietuvoje dirbama jau 50 metų. Naujai šakai tuščioje, niekieno dar neartoje dirvoje atsirasti labai sunku – kartais praeina ir 10 metų nuo tyrimų pradžios iki produkto patekimo į rinką.“

„Inovacijos, naujos technologijos gimsta terpėje, kurioje nuolat gilinamos ir atnaujinamos žinios, visokeriopai skatinamas kūrybingumas, kritinis mąstymas, egzistuoja idėjinė laisvė, plėtojamas tarpdiscipliniškumas, − verslo įmonės vadovo pateiktą šiuolaikiniam darbuotojui būtinų kompetencijų sąrašą papildo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas , − lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti ir reaguoti – dar viena savybė, būtina itin dinamiškoje, sparčiai kintančioje technologijų srityje.“

P. Balkevičius priduria, kad geri savo srities žinovai gali ir patys susikurti darbo vietą, o verslas gali plėstis, kai yra specialistų pasiūla. „Tačiau greta tikrai gerų, kūrybingų technokratų reikia ir kvalifikuotų vadybininkų-marketingistų, nes išradėjas gali sukurti, bet neparduoti.“ Bet kokiu atveju, proveržiui pasiekti reikia įvairaus profilio aukštos kvalifikacijos specialistų, o jiems, visų pirma, tokios aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. „Jei nėra patrauklaus darbo vietų − jie išvažiuos. O jei vietų bus, tai specialistų gali ir atvažiuoti. Kitaip sakant, turime pasiūlyti galimybes, kur jie dirbdami jaustų pasitenkinimą,  kurtų didelę pridėtinę vertę ir už tą vertę gautų atitinkamą atlygį.“

VU rektorius prof. Artūras Žukauskas

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas mano, kad aktyvų vaidmenį galėtų prisiimti valstybė, kuri turėtų pakeisti požiūrį į universitetines studijas, mokslinius tyrimus bei talentų pritraukimą ir traktuoti šiuos dalykus kaip duodančius didžiausią investicinę grąžą. „Tuo pačiu derėtų išgryninti universitetų, studijų, mokslo, talentų sąvokas, kad investicijos nebūtų švaistomos imitaciniams ir antraeiliams dalykams. Jei būtų investuojama į talentų pritraukimą, universitetai tam galėtų stipriai pasitarnauti – jie galėtų kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę, organizuoti podoktorantūros studijas, toliau gerinti technologijų perdavimą verslui ir viešajam sektoriui.“

Prof. A. Žukauskas mano, kad universitetų ir verslo partnerystė taip pat vaidina svarbią rolę: „Verslo ir mokslo partnerystė, tokia kaip ji suprantama civilizuotame pasaulyje, visomis savo formomis prisideda prie intelektinio potencialo stiprinimo ir tuo pačiu prie talentų pritraukimo. Vilniaus universiteto ir verslo bendradarbiavimas šioje srityje yra vaisingiausias su tomis verslo įmonėmis, kurios jau kuria arba ketina kurti aukštą pridėtinę vertę.“

KTU rektorius prof. Petras Baršaukas

P. Balkevičius pritaria, kad universitetų rolė čia svarbi, tačiau reikėtų pradėti ugdyti talentus jau nuo mažumės, būtinai integruojant į tai ir STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) veiklas. Tam pritaria ir KTU rektorius prof. P. Baršauskas pridurdamas, kad proveržį aukštųjų technologijų srityje pasiekti galime tik kompleksiškai kurdami ir palaikydami visą ekosistemą, kurioje kompetencijų ugdymas – tik viena iš kelių svarbių dedamųjų.

„Norimą rezultatą pasiekti leisiančios prielaidos – supratimas ir pastangos, kad pažanga grindžiamoje inovacijų ir žinių visuomenėje inžineriniai, technologiniai mokslai taptų prioritetine sritimi, pirmoji pažintis su jais įvyktų dar vaikų darželyje, o į kūrybiškumo, inovatyvaus mąstymo ugdymą būtų orientuota ne tik aukštojo mokslo, bet visa švietimo sistema“, − teigia prof. P. Baršauskas.

Šiemet vyko jau 13 „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai, kur buvo apdovanotos pažangiausios ir inovatyviausios šalies įmonės ir verslai. Apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

EBPO ataskaita apie Lietuvos ekonomiką

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė apklausos ataskaitą apie Lietuvos ekonomiką (angl. OECD Economic Surveys LITHUANIA). Tai pirmasis tokio pobūdžio ekonomikos vertinimas Lietuvoje.

  • Verslo sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Rekomenduojama didinti mokymus darbo vietoje ir bendradarbiavimą su darbdaviais švietimo sistemoje, ypač profesinio mokymo ir darbuotojų mokymų programų srityse.
  • Reguliacinės taisyklės verslui yra draugiškos, tačiau Lietuvos įmonių inovacijų intensyvumas yra žemas, o tam tikroms didelio našumo įmonėms yra sunku gauti finansavimą. Rekomenduojama skatinti naujas verslo finansavimo formas ir užtikrinti, kad inovacijų politika remia jaunas inovatyvias įmones.
  • Didelė atlyginimų nelygybė, mažas žemos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinamumas bei mažas pasitenkinimas darbu mažina darbuotojų gerovę ir prisideda prie didesnės emigracijos. Rekomenduojama gerinti socialinę įtrauktį suteikiant menkai apmokestinamiems darbams privilegijų darbe ir didinti darbuotojų galimybes mokytis visą gyvenimą.
  • Didelė emigrantų dalis Lietuvoje yra moterys, jauni ir turintys išsilavinimą asmenys.
  • Turėtų būti mažinama barjerai investavimui, kurie trukdo Lietuvos įmonėms augti. Kartais įdarbinti ne Europos sąjungos pilietį gali užtrukti ne vieną mėnesį. Tai Lietuvai gali būti žalinga, turint omenyje, kad vietinė darbo jėga neatitinka darbo rinkos poreikių (Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso 2015 duomenimis, 40 proc. respondentų teigė, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra problema). Tai lyginant su kitomis šalimis yra problema.
  • Tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, yra nedaug lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Tai apsunkina administracinė našta samdant užsienio specialistus. Silpnos verslo kuriamos inovacijos gali būti dar vienas faktorius, pastaruoju metu lemiantis protų nutekėjimą Lietuvoje.
  • Verslo investavimas į R&D (tyrimus ir jų vystymą) yra žemas nepaisant dosnių R&D mokestinių lengvatų. Dažniausiai įmonės nežino apie tokias lengvatas arba nėra tikri, ar jie gali jomis pasinaudoti.
  • 2014 m. Lietuvoje 53 proc. 30-34 m. asmenų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą (ES − 38 proc.). Nepaisant to, įmonės signalizuoja apie absolventų techninių įgūdžių neatitikimą kaip pagrindinį veiksnį dėl darbo jėgos trūkumo. Tai rodo du dalykus: absolventai neįgyja studijuodami reikiamų įgūdžių ir kad mokymosi visą gyvenimą rodiklis yra žemas. Įmonės pabrėžia darbu grindžiamo mokymosi būtinybę, kur būtų įgyjama praktinių įgūdžių. Lietuvos Vyriausybe prioritetizavo profesinio mokymo ir lavinimo sistemos reformą, kuri orientuota į bendrojo lavinimo mokyklas. Papildomos priemonės, kurios paskatintų verslą įsitraukti į mokymų procesą plėtojant profesinį mokymą taip pat turi būti apmąstytos.
  • Aukštojo mokslo sistema taip pat patiria sunkumų: Lietuvoje 14 valstybinių universitetų ir dar 13 kolegijų. Tokiai šaliai kaip Lietuva, tai per didelis skaičius. Daugiau naudos būtų iš institucijų specializavimosi kurioje nors srityje.
  • Vidurinio ugdymo mokyklose mokinių testų rezultatai yra žemi (ypač matematikos ir skaitymo srityje). Rekomenduojama pritraukti geresnius mokymosi rezultatus pasiekusius jaunuolius siekti mokytojo karjeros mokant jiems didesnius atlyginimus ir investuojant į profesinį mokytojų tobulėjimą.
  • Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme yra žemas, ypač vaikų iš kaimo vietovių. Tai gali daryti įtaką žemiems mokinių pasiekimams.
  • 1/3 EBPO šalių, kurių mokinių pasiekimai yra žemi, galima paaiškinti žemomis mokytojų algomis.
  • Mokytojų profesiniam tobulėjimui galima būtų vykdyti mentorystės programas ar stebint vyresnių pedagogų darbą.
  • Išorinis mokyklų vertinimas mokyklose turėtų būti atliekamas dažniau.
  • Mokyklos turi palyginti aukštą autonomijos lygį priimant sprendimus apie algas, naujų žmonių įdarbinimą, biudžeto skirstymą.
  • Mokyklose dirba dauguma vyresnio amžiaus mokytojų, dėl to Lietuvos Vyriausybė ėmėsi mokyklų konsolidacijos. Taip pat mokytojų-mokinių santykis žemas, lyginant su kitomis EBPO šalimis. Konsolidacija galėtų padėti sutaupyti ir pagerinti mokymo programos įgyvendinimą ir geriau atliepti mokymo standartus, tačiau visa tai būtina derinti su kitomis priemonėmis, kaip tinkamos transporto sistemos užtikrinimas, ypač kaimo vietovėse gyvenantiems mokiniams.

Su pilna ataskaita galite susipažinti čia: https://www.oecd.org/eco/surveys/Lithuania-2016-overview.pdf

V. Aidietis apie inovacijų skatinimą: laikas bėga, o realybė ta pati

Lietuva pagal pasaulio inovacijų indeksą užima 35 vietą, tačiau pagal inovacijų efektyvumą mus lenkia šalys kaimynės ir užimame 75 vietą, kai tuo tarpu Estija – 5, Latvija – 28. Apie tai, ko trūksta, kad Lietuva taptų konkurencinga valstybe mintimis dalinasi inovatyvių prietaisų gamintojos UAB „ESEMDA“ direktorius Vidmantas Aidietis. 2016 metų vykusiuose Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimuose ESEMDA buvo pripažinta „Pažangiausia paslaugų sektoriaus įmone“.

Iš kairės į dešinę: M. Glodas, V. Aidietis, D. Grybauskaitė

Iš kairės į dešinę: M. Glodas, V. Aidietis, D. Grybauskaitė

V. Aidietis pradeda nuo to, kad siekiant tapti inovatyviais, visų pirma reikia pradėti drąsiai ieškoti sąlyčio taškų tarp verslo ir mokslo. „Šiuo metu kaip tik ruošiame naują projektą kartu su KTU. Šiuo atveju mokslas padės verslui pritaikyti mokslininkų patirtį ir sprendimus šiuolaikiniuose komerciniuose produktuose. Komercinei įmonei būtų sunku per gana trumpą laiką įgyti reikiamos kompetencijos ir žinių tam tikrose sferose. Tai labai gera proga plačiau pritaikyti Lietuvos mokslo sektoriaus žinias ir patirtį kuriant naujus produktus ir sprendimus šiandieninei, sparčiai besivystančiai ir kintančiai rinkai“.

UAB „ESEMDA“ vadovas teigia pastebintis, kad Lietuvoje yra labai daug žinių ir kūrybingumo, tik ji per mažai reklamuojasi tarptautiniuose inovacijų ir technologijų renginiuose. „Čia reikėtų valstybės ilgalaikio plano ir koordinuotų veiksmų. Dažnai dalyvaujame tarptautinėse elektronikos parodose ir matome tik pavienes Lietuvos įmones, išsibarsčiusias po kelis paviljonus. Paskutiniais metais atsiranda Lietuvos įmonių grupinių stendų, bet jie dažniausiai sulipdyti iš skirtingų sektorių įmonių ir tai dažniausiai būna metalų, baldų, maisto pramonės įmonės ir sunku suprasti – kur vis tik mūsų stipriosios pramonės. Mes esame per maži, kad pavieniui galėtume išsiskirti ir atkreipti dėmesį. Tuo tarpu mūsų kaimynės yra matomos dažniau ir visada akcentuoja savo šalį ir pasiekimus. Kita vertus – visame pasaulyje garsi Lietuvos lazerių pramonė jau turi išsikovojusi rimtas pozicijas pasaulio mastu.“

UAB „ESEMDA“

UAB „ESEMDA“

V. Aidietis įžvelgia ir kitą problemą. Tai demografinė ir švietimo situacija. „Emigracijos srautas nemažėja ir išvažiuoja jauni, energingi piliečiai, turintys potencialą keisti pasaulį, nebijantys rizikuoti ir įsisavinti naujas žinias. Žinau daug lietuvių projektuotojų (elektronikos), kurie išvažiavo kurti inovatyvius produktus – bet ne Lietuvai. Čia jau bendra valstybės politikos problema švietimo, inovacijų pritraukimo ir išlaikymo srityse. Švietimo sistema irgi užstrigusi kažkuriame laikmetyje ir pavėluotai reaguoja į realijas, naujus poreikius.“

Daugelis ekspertų pastebi, kad inovacijoms reikia lėšų. Tai ką daryti, kad Lietuvos inovacijų lygis pakiltų net turint ribotus resursus? V. Aidietis mano, kad ne visos komercinės struktūros ar jaunos ir veržlios įmonės gali sau leisti investuoti į inovacijas, kurios šiuolaikiniame pasaulyje labai greitai sensta. „Be valstybės tikslinio palaikymo yra sunku vystyti šią sritį. Jau ilgą laiką diskutuojama apie mokesčių panaikinimą reinvestuojamam pelnui, apie kitas priemones, kurios skatintų inovacijas, bet laikas bėga, o realybė lieka ta pati. Situaciją šiek tiek gelbsti Europos sąjungos tikslinė parama, LVPA, MITA inovacijų skatinimo projektai.“

Pašnekovas teigė, kad labai svarbu lietuviškas inovatyvias įmones pastebėti ir paskatinti, skleisti apie jas informaciją: „Vienas iš puikių būdų „Žinių ekonomikos įmonės apdovanojimai“. Tokios iniciatyvos ir laimėjimai skatina stabtelti ir pasidžiaugti, suvokti ilgametes pastangas ir judėti dar greičiau pirmyn, stengtis aplenkti laiką ir žengti koja kojon su daugybe klientų prisitaikant prie jų poreikių ir iššūkių. Šis įvertinimas taip pat patvirtino, kad mūsų kolektyvas juda teisinga kryptimi ir pakėlė siekių kartelę dar aukščiau, neleidžiant atsipalaiduoti ir verčiant ieškoti naujų sprendimų ir inovacijų. Be abejonės, šis apdovanojimas atkreipė ir mūsų partnerių bei kolegų dėmesį, pabrėžė mūsų įmonės patikimumą ir kolektyvo pastangas.

UAB „ESEMDA“ žinoma kaip viena lanksčiausių elektronikos gamybos sektoriaus įmonių, teikianti paslaugas gaminant inovatyvius lazerinių bei medicininių technologijų prietaisus, pramonės automatizavimo prietaisus, elektroniką duomenų perdavimui ir apsaugos sistemoms, matavimams bei moksliniams tyrimams, IoT – daiktų internetui, automobilių pramonei. UAB Esemda nuolat vykdo kūrybinius projektavimo bei technologinius procesus ir vienu metu įgyvendina net kelis originalius projektus.

 „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Įmonės kviečiamos dalyvauti atsinaujinusiuose „Žinių ekonomikos įmonės 2016” rinkimuose

ziniu ekonomikos imones

Inovatyvios Lietuvos įmonės bei inovacijų politikos plėtrai nusipelnę asmenys kviečiami dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės 2016“ apdovanojimuose. Šios iniciatyvos tikslas pagerbti pažangiausius ir inovatyviausius Lietuvos verslus ar nusipelniusius asmenis, paskatinti jaunas, sėkmingai veikiančias aukštųjų technologijų sektoriaus įmones. Apdovanojimus teiks renginį globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak Rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinio direktoriaus, „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininko Mindaugo Glodo, apdovanojimas yra didelis pripažinimas kiekvienai įmonei. „13 kartą organizuojami apdovanojimai per šį laiką užsitarnavo gerą vardą. Griežti atrankos kriterijai ir gausi ekspertų komisija užtikrina, kad apdovanojimus gautų labiausiai to nusipelniusios įmonės, todėl įmonių vadovai šį apdovanojimą vertina kaip jų veiklos ir pastangų pripažinimą“, – teigia M. Glodas.

Dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimų atrankoje yra kviečiamos įmonės, kurios pridėtinę vertę kuria panaudodamos žinias, bendradarbiauja su mokslo institucijomis, yra technologiškai pažangios ir inovatyvios, vadovaujasi socialinės atsakomybės principais. Nominacijai „Rizikos kapitalo investicija“ taikomas ir rizikos kapitalo pritraukimo kriterijus.

Žinių ekonomikos forumo direktorius Arminas Varanauskas džiaugiasi, kad „Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimai nestovi vietoje ir kasmet atsinaujina. „Praeitais metais papildėme apdovanojimus „Inovacijų švyturio“ nominacija, ji išlieka ir toliau. Na, o šiemet toliau plečiame bendradarbiavimą: įsteigta nominacija, skirta rizikos kapitalo pritraukusiai, žinioms imliai įmonei ir taip pat „Verslo žinių“ publikos nominaciją, dėl kurios varžysis jaunosios įmonės Pasipildė ir mūsų partnerių sąrašas – šiemet prie jų prisidėjo UAB MGF „Šviesos konversija“, – apdovanojimų pokyčius pristatinėjo A. Varanauskas.

Apie nominacijas

„Žinių ekonomikos įmonės“ nugalėtojais taps pažangiausios įmonės iš trijų skirtingų sričių: aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės bei paslaugų sektoriaus.

„Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ apdovanojimo nugalėtojui bus įteikiamas 3 000 EUR piniginis prizas, siekiant paskatinti jaunas aukštųjų technologijų įmones.

„Inovacijų švyturio“ nominacijos laimėtojui bus skirtas 1 000 EUR piniginis prizas. Jį gaus asmuo, kuris savo asmenine iniciatyva, patarimais, pagalba ir kitais veiksmais prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos tobulinimo. „Inovacijų švyturio“ ir „Sėkmingiausios jaunos aukštųjų technologijų įmonės“ steigėjos UAB „EKSMA“ ir UAB MGF „Šviesos konversija“.

Siekiant didinti supratimą apie rizikos kapitalą, per pastaruosius metus rizikos kapitalo prisitraukusiai, žinioms imliai įmonei bus suteikta „Rizikos kapitalo investicijos“ nominacija, kurią įsteigė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Portalo „Verslo žinios“ skaitytojai išrinks įmonę, kuriai atiteks „Verslo žinių“ publikos nominacija.

Teikti kandidatūras kviečiame čia:

„Žinių ekonomikos įmonės 2016“ anketa

„Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2016“ anketa

„Inovacijų švyturys 2016“ anketa

„Rizikos kapitalo investicija 2016“ anketa

„Žinių ekonomikos įmonės“ apdovanojimus organizuoja asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „EKSMA“, UAB MGF „Šviesos konversija“ ir dienraščiu „Verslo žinios“. Apdovanojimų rėmėjai UAB „Ruptela“. Apdovanojimų draugai AB „Amilina“, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.

Daugiau informacijos rasite: http://zei.zef.lt/

Asmuo kontaktams:

Projekto vadovė

Gintarė Vaikšnoraitė, gintare@zef.lt, 86 27 40 507.

A. Jakubavičius apie inovacijų padėtį Lietuvoje: „Juk ne svarstyklės kaltos, kad parodo svorį“

DSC_0083Žinios, inovacijos yra varomoji valstybės jėga. Turinčios aiškią inovacijų politiką ir kryptingai siekiančios tikslo valstybės yra labiau ekonomiškai išsivysčiusios. Deja, bet Lietuva nėra tarp jų. Dažnai diskutuodami apie tai, kaip gerinti inovacijų būklę Lietuvoje pasitelkiame mažavertes ir didelio pokyčio neduodančias priemones, pamirštame, jog pirmiausia turėtume sutvarkyti sisteminius dalykus.

Interviu su Žinių ekonomikos forumo nariu, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovu dr. Artūru Jakubavičiumi aiškinamės, kokios priemonės galėtų padėti Lietuvai tapti inovatyvesne šalimi.

Artūrai, turite sukaupęs didžiulę patirtį tiek teoriškai, tiek praktiškai dirbant su inovacijų politika. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės Lietuvos inovacijų sistemos problemos?

Atsakant į šį klausimą, visų pirma, reiktų apibrėžti – kas yra inovacijų sistema. Galima rasti n+1 apibrėžimų, bet bendru atveju galima teigti, kad inovacijų sistema – tai elementų ir ryšių tarp jų visuma, suteikianti paskatas ir galimybes efektyviai plėtoti inovacijas, siekiant didinti valstybės konkurencingumą, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Jei panagrinėtume Lietuvos inovacijų sistemą, tai praktiškai egzistuoja visi esminiai „elementai“:

(i)     institucijos, teikiančios taip vadinamas inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas (agentūros, inovacijų centrai, mokslo ir technologijų parkai; „Slėniai“, atviros prieigos centrai ir t.t.);

(ii)    intervencinės priemonės, kuriomis galima pasinaudoti plėtojant inovacijas (mokestinės lengvatos, finansinės paramos priemonės tiek inovacijų kūrimui, tiek inovacijų diegimui ir pan.).

Tačiau yra labai silpni, o kartais ir visiškai neegzistuoja ryšiai tarp inovacijų sistemos elementų. Būtent ryšių nebuvimas tarp sistemos elementų yra pagrindinė problema, kurią reiktų spręsti.

Antra problema, nėra įvardinta kokia inovacijų sistemos dalis ir kokia apimtimi turi funkcionuoti finansuojant viešosiomis lėšomis, o kuri – privačiomis. Pavyzdžiui, koks galėtų ar turėtų būti valstybės teikiamų bazinių inovacijų paramos paslaugų paketas, o kuri dalis galėtų būti palikta privačiam sektoriui.

Trečia problema, ilgalaikės vizijos nebuvimas. Tai yra, dabartinės sistemos elementų labai didelė įvairovė ir dubliavimasis, bei ryšių nebuvimas yra nulemtas fragmentiškomis valdžios intervencijomis, sąlygotomis vienais ar kitais rinkimų rezultatais, ar politinėmis nuostatomis.

Problemos nėra naujos. Daugelis kelia panašius klausimus, bet kartais diskusijoje pritrūkstame konkrečių priemonių situacijai keisti. Ką reikėtų daryti su pirmąja įvardinta problema – ryšiais tarp institucijų?

Pradėti reikėtų nuo įvardijimo – kas yra sistemos „savininkas“ (kokia valdžios institucija ar institucijos yra atsakingos už tai, kad sistema veiktų efektyviai). Sekantis žingsnis, inovacijų sistemoje dalyvaujančių institucijų sąrangos apibrėžimas. Čia tampa labai svarbus vertikalus priklausomybių ryšys tarp institucijų. Tai yra, kai mes kalbame apie efektyvią sistemos veiklą apimančia sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, turime labai aiškiai ir vienareikšmiškai sutarti ir įvardinti kur yra kurios institucijos „daržas“, pavaldumas bei atskaitomybė. Turi būti aišku, kas ką papildo, kas kam atsiskaito ir kokios yra jų kompetencijų ribos. Trečia, reikalingos ilgalaikės programos, kurios apimtų sistemoje dalyvaujančių institucijų įveiklinimą – įtraukimą į atitinkamų veiklų vykdymą ar paslaugų teikimą.

Kas toliau? Sutvarkome ryšius tarp institucijų, suformuluojame viziją ir judame į priekį?

Sprendimų variantų aibė proporcinga tikslams bei turimiems ištekliams. Vien tiks vizijos ką norime pasiekti ir su kokia inovacijų sistema – nepakanka. Reikalingi adekvatūs, ištekliais pagrįsti sprendimai. Pavyzdžiui, kurias paslaugas ir kokia apimtimi valstybė įsipareigoja teikti pati – dalį paslaugų reikia apibrėžti kaip viešąsias paslaugas (bazinis paslaugų paketas), kurių teikimą turėtų užtikrinti valstybė, nes jos nėra patrauklios privačiam sektoriui. Čia panašiai kaip su visuomenės saugumo užtikrinimu – dalį funkcijų atlieka policija, dalį funkcijų – privačios kompanijos. Čia ypač svarbus yra ne viešųjų paslaugų mastas, kuris priklauso nuo valstybės išteklių, o tai, kad viešųjų paslaugų teikimas turi būti užtikrinamas nuolat, o ne fragmentiškai, tik tam tikrais laikotarpiais. Sustyguota sistema didintų ribotų išteklių panaudojimo efektyvumą.

Žiūrėdami į Europos Komisijos Inovacijų švieslentę galėtume pamanyti, jog Lietuva daro pažangą, nors ir nedidelę. Kaip Jūs vertinate tokius valstybių palyginimus – ar mes galime jais remtis ir adekvačiai planuoti tolimesnius tobulinimo žingsnius?

Jau ne vieną dešimtmetį diskutuojama ar Suminis inovacijų indeksas, ar Bendrasis vidaus produktas kaip rodikliai atspindi realijas. Bet kol kas pasaulyje nieko geresnio nesugalvojo. Juk ne svarstyklės kaltos, kad parodo svorį. Svarbu tai, kaip mes tai interpretuojame, vertiname bei priimame atitinkamus sprendimus, priklausomai nuo siekių. Panašiai yra ir su Inovacijų švieslente. Svarbu ne tik tai kokią vietą mes užimame pagal Suminį inovacijų indeksą, bet labiau tai – kokie atskirų rodiklių dydžiai, kiek jie svarbūs Lietuvai. Pavyzdžiui, kiek svarbu turėti tarptautinių patentų? Kokia jų ekonominė grąža? Gal didesnė grąža valstybei iš didėjančio įmonių, diegiančių inovacijas, skaičiaus? Manau, sutiksite, kad Lietuvai, vertinant jos potencialą, yra nerealu visose kryptyse padaryti proveržį, jau nekalbant apie to tikslingumą.

Kas galėtų paskatinti lietuvišką verslą kilti tarptautinėse vertės grandinėse?

Aklai lygindami save su kitomis valstybėmis, siekdami tapti lyderiais globalioje rinkoje  praleidžiame detales, kurios leistų priimti adekvačius sprendimus. Dažnu atveju, tai primena smėlio pilių statymą. Nerealūs siekiai yra blogiau nei mažesni, bet pasiekiami rezultatai, nes tai didina nusivylimą ir nepasitikėjimą. Pavyzdžiui, siekis Lietuvai tapti technologijų eksportuotoja. Ar tai realu? Nekalbu apie pavienius atvejus, bet mano galva, Lietuva greičiausiai netaps technologijų kūrėja ir eksportuotoja, gaunančią ženklią pajamų dalį. Ir kuo anksčiau tai suprasime, tuo daugiau galimybių galėsime išnaudoti dabar. Tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir nesiekti kilti į viršų vertės kūrimo grandinėse, bet reiktų orientuotis ne į pačių technologijų kūrimą, o į atitinkamų sprendimų ar atskirų elementų, skirtų technologijoms, kūrimą, įsiliejant į tarptautines technologijų vertės kūrimo grandines.

Tam, kad Lietuvos verslas kiltų tarptautinėse vertės grandinėse, natūralu, kad reikalingos žinios, ko pagrindu būtų kuriamos inovatyvios paslaugos ar produktai. Bet pradžiai reikia patekti į tas grandines. Konkurencija šioje srityje yra labai didelė. Tiek vienu, tiek kitu atveju ženklus postūmis galėtų būti iš inovacijų sistemos efektyvaus veikimo, teikiant atitinkamas paslaugas.

Kokių priemonių reikia imtis, kad atsirastų daugiau žinioms imlių įmonių?

Sako, kad žuvis neria kur giliau. Verslas – ten kur pelningiau. Tai natūralu, nes tokia verslo paradigma. Tarptautinė konkurencija sąlygoja, kad žinių dedamoji pelne vis didėja. Tai neišvengiama. Tačiau gana didelę reikšmę dar turi ir išteklių kaina bei kitos verslo plėtojimo sąlygos (darbo santykiai, darbo jėgos kompetencija, mokestinė aplinka, viešųjų paslaugų infrastruktūrą ir pan.). Visa tai sąlygoja žinioms imlių įmonių skaičiaus bei jų dedamosios ekonomikoje didėjimą. Norint padidinti žinioms imlių įmonių skaičių, reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurių aibėje labai svarbią vietą užima inovacijų sistemos efektyvumo didinimas.

Be to, perdėtas valdžios dėmesys vienam ar kitam sektoriui, pavyzdžiui, pastoviai akcentuojant pavienius pasiekimus aukštųjų technologijų sektoriuje, ypač „atbaido“ pradedančius verslus plėtoti inovacijas tradicinės pramonės ar paslaugų sektoriuose. Todėl būtų tikslinga daugiau dėmesio skirti būtent jiems. Būtent tuose sektoriuose sukuriama didžioji dalis Bendrojo vidaus produkto, juose sukuriama didelė darbo vietų dalis, jų eksporto dalis yra didžiausia bendrose valstybės eksporto apimtyse. Ar atsiras „žvaigždė“ verslo pasaulyje labai mažai priklauso nuo valdžios intervencijos, bet daugumai kitų – tai reikšminga paspirtis tampant žiniomis imlia įmone.

 

Asociacijų vadovai: neatidėliokite sprendimų dėl Lietuvos inovacijų sistemos

logo

Penkios asociacijos – Lietuvos biotechnologų asociacija, Lietuvos lazerių asociacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija, Lietuvos robotikos asociacija ir asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ – kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius prašydamos skubos tvarka dar šioje sesijoje priimti Prezidentės inicijuotas „Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gaires“.

Asociacijų teigimu sprendimų atidėlioti neverta. Parengtos gairės buvo išdiskutuotos, įtraukiant labai platų spektrą socialinių partnerių, todėl nepaisant sudėtingos Seimo darbotvarkės, bendrą poziciją pasirašiusių asociacijų vadovai tikisi, jog svarstymo procesas neužtruks.

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas pozityviai vertina parengtas gaires ir jų rengimo procesą. „Dokumente jaučiama stipri orientacija į tarptautiškumą (tiek mokslo, tiek verslo), numatyta inovacijų sistemos pertvarka ir labai sveikintina, kad šiose gairėse viena kryptis yra skirta švietimui. Pagaliau suprantame, kad atsietai švietimo ir inovacijų politikos svarstyti negalime“, – teigia jis.

Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentė Inga Matijošytė teigia, kad gairių priėmimas Lietuvai būtinas: „numatyti pokyčiai labai reikalingi, pavyzdžiui, Europoje pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio skiriama bioekonomikos vystymui – tiek skatinant mokslinę veiklą, tiek verslų kūrimąsi, o Lietuvoje šia tema dar tik pradedama kalbėti, nors turime didelį potencialą“.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Inga Miliauskienė pritaria gairėse nubrėžtoms kryptims. „Šalys, kurios turi aiškią inovacijų politiką ir sėkmingai bei atsakingai ją įgyvendina, priklauso labiausiai išsivysčiusių, inovatyvių ir ekonomiškai stiprių valstybių grupei. Mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimas nenuginčijamai daro įtakos inovatyvių ir sparčiai augančių įmonių kūrimuisi, kurios labai dažnai tampa patrauklus ir siekiamas objektas investuotojams, kapitalo rinkų dalyviams. Visgi, siekiant šių tikslų būtina atkreipti dėmesį tiek į teisinę, tiek į mokestinę aplinką, kuri šiuo metu Lietuvoje investicijoms nėra pati palankiausia“, – komentuoja I. Miliauskienė.

Petras Balkevičius, Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius, tikina, jog sėkmingai įgyvendinus siūlomas gaires galima tikėtis gerų rezultatų: „Pradedame suvokti, jog konkurencija vyksta globalioje rinkoje, o ne Lietuvoje. Mes, lazerių sektorius, anksti supratome, kad jei nors akimirkai atsipalaiduosi, žemėlapyje tavęs gali ir nebelikti, todėl kasdien tobulėjame. Socialinių partnerių parengtos gairės turėtų padėti Lietuvos mokslui ir verslui drauge judėti pirmyn“.

Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Edgaras Leichteris pabrėžia Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių svarbą ir robotikos sektoriui. „Augančiam Lietuvos robotikos sektoriui labai svarbūs Prezidentės siūlymai užtikrinti sistemines priemones, skatinančias prototipų kūrimą ir bandomąją gamybą, didinti Lietuvos tarptautinį patrauklumą bei orientaciją į globalias rinkas, skatinti vaikų technologinį ugdymą“, – teigia E. Leichteris.