Posts Tagged ‘Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai’

Apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai

Vakar vykusių Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų metu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo pasveikinti inovatyviausi Lietuvos mokytojai ir mokyklų vadovai. „Inovatyviausio mokytojo“ vardas suteiktas 7 pagrindinėse nominacijose, įteiktos ir 3 papildomos nominacijos. Inovatyviausiems mokytojams buvo įteikti diplomai, simbolinės statulėlės bei piniginis prizas – 1000 eurų. Taip pat, jie laimėjo kelionę į užsienyje vykstančią tarptautinę konferenciją.

Iniciatyva, vykstanti jau antrus metus iš eilės, susilaukia vis didesnio dėmesio. ŽEF Tarybos pirmininkas Mindaugas Glodas teigia, kad šios iniciatyvos tikslas yra skleisti pozityvią žinią apie pedagogus, parodyti, kad nepaisant įvairių nuomonių, inovatyvių mokytojų mes turime ir jais didžiuojamės.

Apdovanojimų renginyje dalyvavo mokytojai, mokyklų vadovai, savivaldybių, verslo bei kitų organizacijų atstovai. Jų pasveikinti atvyko renginį globojantis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Arūnas Gumuliauskas, o virtualų sveikinimo žodį tarė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Visi valdžios atstovai dėkojo mokytojams už jų svarbų indėlį ugdant vaikus ir tai, kad savo pavyzdžiu užkrečia aplinkinius. Įkvepiančiu pranešimu pasidalino praeitų metų fizikos nominacijos laimėtoja Rigonda Skorulskienė, kuri pasakojo apie  jau dabar egzistuojančią ateities mokyklą, kurioje svarbų vaidmenį vaidina technologijos, tačiau pabrėžė, kad mokytojo užsidegimas yra svarbiau nei technologijos, tad skatino mokytojus su savo kolegomis dalintis idėjomis, iniciatyvomis, įvairiais metodais, nes tai skatina nuolatinį tobulėjimą.

Laimėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta iš nominacijų steigėjų ir švietimo ekspertų: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ komunikacijos vadovas Egidijus Jaseliūnas; Įmonių UAB „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas Mikas Vengris; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas; AB „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė; AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika; UAB „Šviesa“ atstovė viešųjų ryšių vadovė Rūta Latinytė; Vilniaus universiteto pedagogikos centro profesinių pedagoginių studijų programos vadovė dr. Šarūnė Nagrockaitė; Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis; Švietimo ir mokslo ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus vedėja Vilma Bačkiūtė; LR Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

Šiemet nominuoti buvo daugiau nei 200 mokytojų ir vadovų iš visos Lietuvos. Inovatyviausiųjų vardai šiemet iškeliauja į 8 skirtingus Lietuvos miestus ir 10 skirtingų Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigų.

Jau rytoj paaiškės kas taps inovatyviausiais Lietuvos mokytojais

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Iš daugiau nei 200 paraiškų, ekspertų komisija išrinko pačius inovatyviausius mokytojus 7 kategorijose, kurie bus paskelbti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje jau rytoj. Mokytojus sveikins renginį globojantis Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Renginio organizatoriai teigia, kad iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Tai, kad inovatyvių mokytojų netrūksta rodo paraiškų skaičius viršijantis 200 mokytojų, kurie ugdo moksleivius iš daugiau nei pusės Lietuvos savivaldybių.

Apdovanojimuose bus įteiktos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Kiekvienoje iš nominacijų ekspertų komisija atrinko geriausiųjų trejetukus, o galutiniai laimėtojai kiekvienoje nominacijos kategorijoje paaiškės apdovanojimų metu.

Inovatyviausio mokytojo 7 pagrindinėse nominacijose laimėtojams apdovanojimų ceremonijos metu bus įteikiami apdovanojimai – piniginis prizas, simbolinės statulėlės ir kelionė į tarptautinę švietimo konferenciją. .

Renkant inovatyviausius mokytojus komisija kreipė dėmesį į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat buvo kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

 Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Tadas Pukas: Švietimo išradimai turi padėti mokytojams lengviau dirbti

Žinių ekonomikos forumas jau paskelbė Inovatyviausių Lietuvos mokytojų apdovanojimų kandidatus, kuriuos komisija išrinko įvertinusi visų nominantų pedagoginį profesionalumą, pedagoginę lyderystę bei XXI a. būtinus gebėjimus. Visi šie mokytojai ugdymui pasitelkia įvairias naujoves. Apie šias ir kitas naujoves, sulaukiančias didžiausio dėmesio pasaulyje, apie tai ką panašaus turime Lietuvoje ir ką verta išbandyti per pamokas, interviu pasakoja Tadas Pukas, platformą „Eduka“ vystančios UAB „Šviesos“ skaitmeninių produktų skyriaus vadovas.

Kur krypsta pasaulio švietimo naujovės?

Šiais metais Tel Avive vyko viena didžiausių pasaulinių švietimui skirtų parodų, pavadinta „Kuriant ateitį“ (angl. „Shaping the Future“). Joje dalyvavo 1000 dalyvių iš viso pasaulio, kurie pristatė ir domėjosi švietimo naujovėmis. Pagrindinė tema, apie kurią buvo daug kalbama ne tik Tel Avive, bet daugelyje švietimo konferencijų, yra technologijų ir tradicinio švietimo sąveika. Kaip suteikti daugiau laisvių mokiniams? Kaip nuo mokymo pereiti prie mokymosi? Kaip išnaudoti technologijas? Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad technologijos tik sudaro sąlygas naujiems mokymosi metodams rastis, jos nekuriamos vien dėl mados.

Kokie Lietuvai aktualūs rūpesčiai svarbūs ir kitose pasaulio šalyse?

Mokymas turi būti susijęs su tam tikrais profesinės veiklos įgūdžiais, todėl patyriminis mokymas ir mokymasis itin aktualūs. Visame pasaulyje, kaip ir pas mus Lietuvoje, trūksta mokytojų. Technologijos turėtų padėti išspręsti šią problemą – mokytis kai kurių dalykų būtų galima nuotoliniu būdu. Taigi galime numanyti, kad ateityje mokiniai galės rinktis mokytojus.

Mokytojo profesija dėl įvairiausių pokyčių kartais nuvertinama. Tai juntama ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse, todėl svarbu, kad kuo daugiau būtų investuojama į švietimą plačiąja prasme. Turiu galvoje ne įranga ar programėlės, o mokytojų ugdymas, naujų metodų taikymas turėtų tapti prioritetu.

Dalyvaudami konferencijoje supratome, kad problemų yra visur ir jos panašios, tačiau sprendžiamos skirtingai. Galima teigti, kad visame pasaulyje švietimas išgyvena pokyčius. Jiems vykstant dažniausiai kyla daugiau klausimų, negu randama atsakymų. Tačiau tai ir žavi labiausiai, nes matome, kad švietimas nėra sustingęs. Pokyčiams įgyvendinti, rezultatams stebėti prireiks visos visuomenės jėgų ir laiko.

Kuo skiriasi skaitmeninės ir tradicinės mokymo priemonės?

Mokymas yra įvairialypis, todėl nereikėtų bandyti lyginti dviejų skirtingų būdų (skaitmeninių ir tradicinių mokymo priemonių), kurie iš esmės yra pritaikyti skirtingiems tikslams. Reikėtų aiškiai atskirti, kuris būdas naudingiausias atitinkamu metu. Svarbiausia suderinti kuo daugiau įvairių būdų, kad jie tenkintų skirtingus mokinių poreikius ir ugdytų visas reikalingas kompetencijas bei įgūdžius. Kuo daugiau įvairesnių mokymosi formų apima mokymosi procesas, tuo labiau mes priartėjame prie tikrojo gyvenimo. Kokių privalumų turi skaitmeninės mokymosi priemonėmis?

Dirbant su skaitmeninėmis priemonėmis galima greičiau pasiekti tikslų, kurių siekiant tradiciniais būdais prireiktų daugiau laiko. Pavyzdžiui, parinkti individualias užduotis ir diferencijuoti jas pagal mokinių gebėjimus.. Skaitmenines užduotis automatiškai patikrina sistema, tad mokytojas greičiau ištaiso namų darbus. Tačiau patikrinti ir įvertinti atvirojo tipo užduotis gali tik mokytojas. Tad svarbiausia užtikrinti mišrų mokymąsi, atitinkamu laiku pritaikyti tinkamiausias mokymo priemones. Svarbiausias mokytojo uždavinys – padėti mokiniui augti, o technologijos turi padėti taupyti mokytojo laiką vertinant, parenkant užduotis, sekant pažangą, rengiant ataskaitas, teikiant grįžtamąjį ryšį.

Skaitmeninis mokymosi būdas vis dažniau taikomas siekiant individualizuoti mokymosi procesą?

Skaitmeniniai mokymosi būdai sudaro sąlygas mokytis savo tempu, norimu metu ir patogioje vietoje, individualizuoti mokymosi turinį ir jį pritaikyti besimokančiojo tikslams. Tai tarsi prieštarauja tradiciniam mokymo būdui, kuris iš esmės yra vienodas visiems, vyksta vienu metu ir toje pačioje vietoje, naudojamas vienodas turinys. Galbūt kada nors ateityje bus sukurtas visiškai individualizuotas mokymas, apimantis visus tris principus. Kol kas vieno tokio metodo nematėme nei parodoje Izraelyje, nei kituose renginiuose.

Koks švietimo požiūris į skaitmeninius produktus dabar ir kaip jis gali keistis ateityje?

Šiuo metu technologijų taikymas mokymosi procese dar vertinamas atsargiai. Nenuostabu, juk norint pakeisti įprastus mokymo būdus prireiks nemažai laiko. Prievarta to padaryti nepavyks, nes procesas turi vykti natūraliai ir nuosekliai. Dabar svarbiausia mokytis ir išsiaiškinti, kaip technologijas būtų galima išnaudoti geriausiai. Tad ir technologijų kūrėjai, ir vartotojai sparčiai mokosi. Tikimės, kad ateityje mišrus mokymasis taps pagrindiniu mokymosi būdu, ir nieko nebestebins šalia tradicinio vadovėlio pateikiamos skaitmeninės užduotys, internete atliekami ir klasėje gyvai aptariami namų darbai.

Kokia skaitmeninių mokymosi priemonių padėtis Lietuvoje palyginti su kitomis šalimis ir vyraujančiomis tendencijomis?

Visame pasaulyje švietimas dabar yra tarsi po didinamuoju stiklu. Ir esmė ne technologijos, o skirtingus mokinių poreikius atitinkančių sprendimų paieška. Technologijos – tai pagalba mokytojams mokant ir vertinant mokinius, vis labiau įtraukiant ir pačius mokinius. Svarbiausia, kad nepamestume galvos ir būtume savikritiški. Svarbiausi mokymosi procese yra ir bus mokytojai. Be jų joks mokymosi procesas nevyks sklandžiai, kad ir kokios išmaniosios technologijos būtų taikomos klasėje. Technologijas apskritai galima vystyti labai greitai. Tačiau kyla klausimas, kaip suderinti visuomenės lūkesčius ir neišvengiamus pokyčius. Lietuvoje vyksta daug gerų dalykų, mokytojai smalsūs ir imlūs naujovėms, tačiau kaip ir visame pasaulyje, kol kas vyksta susipažinimo, aiškinimosi ir mokymosi procesai. Lietuvą jau galima pavadinti skaitmeninio mokymosi ir technologijų šalimi, nes dabar svarbiausia – smalsumas, o Lietuvos žmonės yra labai smalsūs.

Kai kurios mokyklos jau šiandien yra aprūpintos įranga. Ar mokyklų bendruomenė tinkamai išnaudoja turimas priemones? Ką daryti, kad jos būtų efektyvios?

Kurdami naujus švietimo sprendimus visada pabrėžiame, kad sėkmė priklauso nuo mokytojų ugdymo, t. y. detalaus supažindinimo su technologijomis. Tad atsakymas gana paprastas – turime ugdyti mokytojus, rodyti sėkmingus pavyzdžius, dalytis patirtimi. Iš esmės tai ir vyksta. Kita vertus, mums, suaugusiesiems, dažnai sunku pripažinti, kad mes kažko nemokame, neišmanome, todėl apskritai nenaudojame. Dirbame su vaikais, kurie jau yra „gimę su technologijomis rankose“, tad mokykimės kartu, leiskime jiems naudotis technologijomis, pasiūlykime pabūti konsultantais ir ugdymo proceso bendraautoriais. Toks požiūris mokinius labai motyvuoja ir skatina įsitraukti. Konferencijoje matėme ne vieną pavyzdį, kai mokykla organizuoja mokymus, kuriuose mokiniai moko technologinių naujovių mokytojus, mokyklos direktorių. Taip mokytojai ne tik įgauna naujų įgūdžių, praplečia savo akiratį, bet ir sužino, kas mokiniams šiuo metu svarbu.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai – kas taps Metų publikos mokytoju?

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2017 – tai antrus metus iš eilės vykstanti iniciatyva „iš apačios“. Iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir tarti „ačiū“ jiems už darbą.

Šiais metais iniciatyvos organizatoriai gavo daugiau nei 200 nominavimo paraiškų, kurios pasiskirstė į 9 skirtingas nominacijų kategorijas. Inovatyviausio mokytojo vardo siekė mokytojai iš daugiau nei 150 skirtingų mokyklų iš visos Lietuvos.

Bendradarbiaujant su portalu 15min bus skirtas papildomas prizas publikos internetinio balsavimo metu išrinktam mokytojui. Savo balsą galima atiduoti už vieną iš 19 mokytojų, kurie kiekvienoje iš septynių kategorijų ekspertų komisijos buvo atrinkti į geriausiųjų trejetukus. Daugiausiai balsų sulaukęs mokytojas pelnys Metų publikos mokytojo vardą.

Renkant inovatyviausius mokytojus buvo kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. Taip pat komisija kreipė dėmesį į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą, įvairią ekspertinę veiklą. Svarbus kriterijus buvo ir XXI a. būtinos kompetencijos – nuolatinis tobulėjimas ir technologijų naudojimas ugdymo procese.

Už inovatyviausią ir labiausiai publikos palaikymo nusipelniusį mokytoją skatiname balsuoti iki lapkričio 21 d. 11 val. Oficiali apdovanojimų ceremonija, kurios metu paaiškės konkurso nugalėtojai, vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

BALSUOTI GALITE ČIA

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Kodėl pradinių klasių mokytojas yra lemtingas žmogus vaiko gyvenime?

Apie tai, kad pradinių klasių mokytojas vaidina labai svarbų vaidmenį kiekvieno vaiko gyvenime kalba ir psichologai, ir švietimo specialistai. Neatsitiktinai dėl inovatyviausio Lietuvos pradinių klasių mokytojo vardo šiemet varžosi daugiausia kandidatų – tai tapo populiariausia nominacija Žinių ekonomikos forumo rengiamuose apdovanojimuose. Apie aukštus pradinių klasių pedagogams keliamus reikalavimus ir jiems tenkančią atsakomybę plačiau kalba Žinių ekonomikos forumo Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų iniciatyvos koordinatorė Gintarė Petkevičienė, vaikų psichologė Asta Blandė ir „Šviesos“ direktorė Jurgita Nacevičienė.

„Pradinio ugdymo svarba ir reikšmė grindžiama įvairiais tyrimais, rodančiais, kad kokybiškas pradinis ugdymas mažina socialinę nelygybę, kloja pagrindą svarbiausių gebėjimų formavimuisi ir stiprinimui, didina tikimybę, jog vėliau akademiniai pasiekimai bus aukštesni. Praeitais metais pirmą kartą organizuojant Inovatyviausių mokytojų konkursą gavome daug užklausų dėl pradinio ugdymo mokytojo apdovanojimo – buvo daug norinčių nominuoti inovatyvius pradinio ugdymo pedagogus, bet tam skirtos nominacijos neturėjome. Suvokdami pradinio ugdymo svarbą šiemet atsižvelgėme į kilusį poreikį ir į konkursą įtraukėme šią papildomą nominaciją“, – teigia. G. Petkevičienė.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, pradinukų mokytojo vaidmuo yra labai svarbus jaunojo moksleivio raidai. Dėl to pradinių klasių pedagogų misija skiriasi nuo vyresnių vaikų mokytojų dalykininkų.

„Pradinių klasių mokytojas – tarsi mokyklos vizitinė kortelė, pagal kurią vaikas susikuria nuomonę apie mokyklą, kurioje praleis nemažą dalį laiko. Nuo to, kaip mokytojas pasitinka, ar suteikia reikiamos pagalbos, ar ne, kaip motyvuoja ir moko, padeda susidraugauti ir matyti ne tik savo, bet ir kitų poreikius, labai priklausys vaiko požiūris į tolesnį ryšį su mokykla ir joje dirbančiais pedagogais. O juk viskas prasideda nuo minčių“, – kalba psichologė A. Blandė, konsultuojanti šeimas ir mokyklas.

A. Blandė sutinka, kad pradinių klasių mokytojas yra ypatingas, o kai kuriais atvejais net ir lemtingas žmogus vaiko gyvenimui. Nuo jo gebėjimo pažinti, įsigilinti, suprasti ir gebėti motyvuoti vaiką priklausys, ar jis priims mokymąsi ir bendravimą kaip ypač svarbius dalykus gyvenime ir sieks keistis bei tobulėti.

EBPO švietimo ataskaitos duomenimis, beveik 50 proc. pradinių ir žemesnių vidurinių klasių mokytojų Lietuvoje yra 50-ies metų ir vyresni, kai tuo tarpu EBPO šalių vidurkis yra 34 procentai. Tačiau Lietuvos švietimo ekspertai tvirtina, kad nepaisant vyresnio amžiaus, tarp Lietuvos mokytojų yra nemažai tokių, kuriems nestinga inovatyvumo ir noro mokytis.

„Pradinių klasių mokytojai yra patys aktyviausi ir labiausiai naujovėmis besidomintys pedagogai, o šios jų pastangos nuolat domėtis ir mokytis yra itin vertingos vaikams. Būtent pradinėse klasėse vaikai įgyja svarbiausius pagrindus jų ateičiai – tai yra gebėjimas mokytis, kūrybingumas, bendradarbiavimas, pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas. Šiuolaikinis pasaulis labai greitai keičiasi, todėl niekas nežino, ką veiks dabartiniai pradinukai pabaigę mokyklą, kokios bus jų profesijos ir iššūkiai. Todėl vaikams gyvenime labiausiai pravers šie dar pradinėse klasėse įgyti pagrindai ir svarbiausias iš jų – gebėjimas nuolat mokytis visą gyvenimą“, – teigia „Šviesos“ direktorė J. Nacevičienė, penktadienį apsilankiusi pradinių klasių mokytojams skirtoje konferencijoje „Naujoji karta: atradimų pamokos nuo 1 klasės“.

Ekspertai sutinka, kad paskatinti kuo daugiau mokytojų žvelgti į savo darbą inovatyviai, drąsiai, nebijoti mokytis ir išbandyti naujoves gali geroji jų kolegų patirtis ir patarimai. Kitas veiksnys – būtinybė sudaryti mokytojams sąlygas naudotis naujausiomis ugdymo priemonėmis, derinti įvairius metodus ir įgyvendinti sumanymus.

„Dirbti su šiandienos vaikais yra labai įdomu, tačiau ne visi mokytojai tai pozityviai priima ir to siekia. Tam, kad vaikai norėtų kartu su mokytoju tyrinėti, eksperimentuoti ir  atrasti, reikia pačiam būti smalsiam, kūrybingam ir energingam, ieškoti naujovių, įvairių netikėtų priėjimų, skirtingos aplinkos ir būtinai bendradarbiauti su mokinių tėvais. Mokytojams tenka gana daug užduočių, tačiau džiaugiuosi, kad mokyklose sutinkame ne vieną įkvepiantį pavyzdį. Jie – nuolat apsupti mokinių, o kartu nuveikti darbai stebina visą mokyklos bendruomenę“, – teigia A. Blandė.

Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų laureatai bus paskelbti Vilniuje, lapkričio 21 dieną. Nugalėtojus renkanti komisija vadovaujasi keliais pagrindiniais kriterijais: pedagoginis profesionalumas, lyderystė, technologijų taikymas ugdyme ir nuolatinis tobulėjimas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Mokykla turi įgalinti mokytoją, o mokytojas − mokinį

„Ar versle, ar mokykloje sėkmės receptas tas pats – turime nuolat apmąstyti savo darbą ir analizuoti, ar negalime pasiekti dar geresnių rezultatų. Aukščiausi pasiekimai ten, kur vyksta nuolatinis žmonių tobulėjimas“, − teigia ŽEF Tarybos narys, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas kalbėdamas apie tai, kas lemia bet kokios organizacijos sėkmę.

„Ne kas kitas, o žmonės lemia pokyčius, tad reikia į juos investuoti. Pavyzdžiui, mes savo darbuotojus užsiauginame, įvairiais būdais prisidedame prie jų mokymo, o tai mums padeda būti pranašesniems.“ Vis dėlto UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius mano, kad nuolatinis tobulėjimas nevyks be vidinės motyvacijos varomų darbuotojų. Jo manymu, noras ir užsidegimas kartais gali netgi kompensuoti formalių žinių ar kompetencijų trūkumą: „Manau, kad mokytojai yra svarbiausia grandis švietimo sistemoje, todėl turime sudaryti sąlygas mokytojo profesijos siekti motyvuotiems ir tikrai norintiems mokyti žmonėms.“

2016 m. Inovatyviausio biologijos, chemijos nominacijos laimėtoja Janė Liutkienė pritaria verslo atstovo mintims ir teigia, kad dažna problema mokykloje tampa pasimetimas tarp įvairių reikalavimų, ataskaitų, dėl to nebelieka vietos refleksijai, leidžiančiai pastebėti reikšmingas detales. Jos manymu, tobulėjimui aplinką kuria ir visų mokytojų gebėjimas pastebėti kiekvieną mokinį pamokoje.   

„Mokykloje esame greta nuolatinio augimo, judėjimo, kaitos, gyvos emocijos. Šiame chaose mokytojas turi pateikti medžiagą suprantamai, kiek įmanoma glausčiau ir patraukliau. Labai svarbu, mokytojo turimos dalyko, kurso, temos vizijos. Tada, kai jis puikiai žino, ką akcentuoti, kalbės trumpai. Pati stengiuosi mažiau kalbėti, parinkti tokius metodus, kad mokiniai mokytųsi savarankiškai. Siekiu, kad kiek įmanoma giliau mokiniai suvoktų dalyko logiką, vidinius ryšius. Niekada nedirbau su klase, mokiau ir mokau konkrečius mokinius. Svarbu matyti vaikų akis ir skaityti jose perteikiamą informaciją“, − apibendrina chemijos mokytoja ekspertė.

Janė pastebi, kad bendradarbiavimas tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių mokykloje, yra būtinas, nes tai veda mokymosi pažangos link. Draugo pagalbą Janė laiko vienu iš patikimiausių ugdymo metodų mokymosi mokytis kompetencijai ugdytis:

„Pamokoje, neformalioje veikloje, jei tik įmanoma, mokytoju prašau būti pažengusius mokinius. Metodas turi dvigubą naudą, nes tobulėja abu komandoje besimokantys mokiniai. Iš karto matyti, kuris jaunasis chemikas gali tapti pedagogu. Dirbdami šiuo metodu mokiniai patys sau iškelia daug dalykinių klausimų ir sugeba dažniausiai patys rasti atsakymus į juos, kritiškai pažvelgia į problemą“. Ji priduria, kad bendradarbiavimas be mokymosi mokytis, socialinių ir komunikacijos kompetencijų ugdo ir kritinį mąstymą bei mokinių raštingumą: „Manau, žmogaus raštingumas – tai ne gebėjimas parašyti tekstą be klaidų,  raštingumas – gebėjimas ir noras skaityti, analizuoti, kritiškai vertinti, diskutuoti.“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra „Inovatyviausio biologijos, chemijos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Mikas Vengris: Mokytojo lyderystei skleistis būtina laisvė

Mikas Vengris

Mokytojo lyderystė gali reikštis skirtingomis formomis ir būdais. Prof. dr. Mikas Vengris, UAB Mokslinės-gamybinės firmos „Šviesos konversija“ inžinierius−konstruktorius mano, kad nesvarbu ar tai vyksta formalioje, ar neformalioje erdvėje, tačiau mokytojo lyderystė sukuria galimybes tobulėti ir palieka įsimintiną pėdsaką jaunuolio gyvenime.

Anot jo, mokykloje ugdomos kompetencijos apima viską: nuo raidžių rašymo iki matematinės analizės elementų ir sudėtingų tekstų interpretavimo, todėl joje svarbu pasiekti du dalykus. „Pirma, kad žmonių kūrybingumui būtų sąlygos skleistis. Antra, kad žmonės įgytų orientavimosi ir sprendimų priėmimų įgūdžių, leidžiančių jiems sėkmingai veikti įvairiose srityse ir susidoroti su iškilusiomis problemomis (pavyzdžiui, virėjui gaminant patiekalą pristigo vieno ingrediento, bet jis čia pat sumąstė, kokiu kitu jį galima pakeisti ir pietūs sėkmingai įvyko). Tam reikia, kad mokykloje mokiniai spręstų kuo daugiau uždavinių, kuriuose priimtinas daugiau negu vienas sprendimas ar atsakymas“.

Lietuvoje dirba daugiau nei 30 000 bendrojo ugdymo mokytojų ir kiekvienas jų, padeda įgyvendinti šiuos dalykus. Pasak M. Vengrio, jie be pamokų vedimo yra ir pavyzdžiai, į kuriuos (arba prieš kuriuos) mokiniai orientuojasi, kurdami savo asmenybę. Jis nurodo, kad svarbi sąlyga mokytojo lyderystei skleistis yra savarankiškumo suteikimas. „Ypač svarbu, kad mokytojai turėtų pakankamai laisvės rinktis, kaip ir ko jie moko savo mokinius. Mokykla ir mokymas(is) yra žmonių bendravimo procesas. Tam tikri standartai būtini, bet nereikėtų to proceso sureglamentuoti taip detaliai, jog galų gale vietoje mokinio ir mokytojo teliktų du savo algoritmus vykdantys kompiuteriai.“

UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas pasakoja, kad jei nebūtų turėjęs tokių mokytojų, kurie tuo laiku laužė įvairius nusistovėjusius standartus, viskas būtų pakrypę kitaip: „Dabar tai atrodo kaip visiškas kosmosas. Kaip sakė Niutonas – jei aš ir mačiau toliau nei kiti, tai tik todėl, kad stovėjau milžinams ant pečių…“ Jis teigia pastebintis, kad tiek lazerių pramonės įmones, tiek mokyklas tarpusavyje sieja būtent mokymosi aspektas.

 „Kai baigiasi darbo laikas, kai gamybinėse patalpose užgęsta šviesos ir stovėjimo aikštelėje lieka vos vienas kitas automobilis, žmonės, kurie lieka darbe yra tie moksliukai besimokantys naujų dalykų, kuriantys naujus prietaisus ir darantys eksperimentus. Kitaip tariant, tai ta kūrybingoji bendruomenės dalis. Jie dar mokykloje konstruodavo visokius techninius žaisliukus, tą patį daro ir darbe. Tik žaislai daug brangesni, o sukonstruotus daiktus paskui galima parduoti klientams už didelius pinigus“, − teigia jis.

Prof. dr. Mikas Vengris pripažįsta, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jam atrodo, kad mokytojo darbas reikalauja tam tikro herojiškumo, atsidavimo, kūrybos: „Manau, kad reikia tam tikrų pastangų, kad, pavyzdžiui, fizikos mokytojas pasiliktų su mokiniais po pamokų kabinete, kol jie konstruos futbolą žaidžiantį robotą. Kad lietuvių kalbos mokytojas įkurtų mokykloje knygų klubą. Biologijos mokytojas savo asmeniniu laiku suorganizuotų tarp klasių vykstantį protų mūšio turnyrą. Fizinio lavinimo mokytojas iki 8 vakaro pasiliktų sporto salėje, kol vyksta tarpklasinės krepšinio varžybos, ar kol vaikai tiesiog žaidžia krepšinį. Tam reikia pasiryžti būti ne tik mokymo programos vykdytoju…“

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. „Workshop of Photonics“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ yra „Inovatyviausio fizikos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Ateities mokykla: geri rezultatai priklausys nuo vadovo

Kaip įsivaizduojate ateities mokyklą? Kokių ateities mokyklos bruožų jau dabar įžvelgiate Lietuvos mokyklose? Kaip greičiau sukurti ateities mokyklą? Šiuos klausimus uždavėme verslo įmonėms ne vienus metus vadovaujantiems vadovams, kuriems rūpi pokyčiai švietimo srityje.

Svarbiausia – kompetencijos

„Galvodami apie ateities mokyklą galime įsivaizduoti mokytojus robotus, mokinius su virtualios realybės akiniais ar netgi tuščias klases, nes technologijų prieinamumas bus taip pažengęs, kad informaciją bus galima suteikti iš bet kur ir bet kam. Tačiau kalbėdamas apie ateities mokyklą turiu omenyje tokią mokyklą, kuri būtų orientuota į ateitį. Dėmesį turėtume kreipti ne į tai, kokios technologijos bus sukurtos, o kokias kompetencijas ir įgūdžius išugdysime mokiniams, kad jie galėtų būti bet kokios srities kūrėjai“, – teigia Mindaugas Glodas, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos pirmininkas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ generalinis direktorius.

Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad apie 65 proc. dabar pradedančių mokytis mokykloje vaikų, dirbs tokių gebėjimų reikalaujančius darbus, į kuriuos šiuo metu dar nėra orientuojamasi. Mokyklos vis dar teikia pirmenybę akademinių įgūdžių lavinimui, susijusiam su tradiciniais mokomaisiais dalykais ir žiniomis. Mažiau dėmesio tenka kompetencijų ugdymui, pavyzdžiui, gebėjimams spręsti problemas, kūrybiškumui, bendradarbiavimui. Paskelbtoje ataskaitoje apie ateities darbus pabrėžiama, kad būtent šių gebėjimų labiausiai reikės tiems, kas gyvens ketvirtosios industrinės revoliucijos laikotarpiu, kuomet bus ištrintos ribos tarp fizinių, skaitmeninių ir biologinių procesų.

Mokytojų entuziazmą lemia vadovų palaikymas

„Kol laukiame esminių pokyčių švietimo sistemoje, mokinių kasdienybė priklauso nuo kiekvieno mokytojo kvalifikacijos ir noro pamokose derinti žinių ir gebėjimų ugdymą. Tai reiškia, kad mokytojai, suprasdami, ko reikės vaikams, susiduria su dideliu krūviu ir sparčiu tempu bei daro daugiau nei reikalaujama egzaminams.  Dėl to mokyklos vadovams kyla iššūkis, kaip motyvuoti mokytojus, kaip jiems suteikti reikalingas priemones ir sąlygas papildomai mokytis, kad pedagogai galėtų keisti tradicinio švietimo nuostatas ir papildomai skirtų laiko ruoštis naujoviškoms ateities pamokoms?“, – teigia Jurgita Nacevičienė, edukacinį turinį kuriančios UAB „Šviesa“ direktorė.

Ji pastebi, kad vadovą, kaip vieną iš pagrindinių švietimo sėkmės veiksnių įvardija ir švietimo ekspertai iš Suomijos, daug metų pirmaujančios pasaulyje pagal mokinių pasiekimus. Įkvepiančių pavyzdžių, prilygstančių Šiaurės šalims, galima rasti ir Lietuvoje. Kaip vieną iš pažangių pavyzdžių J. Nacevičienė įvardija Panevėžio rajono Velžio gimnaziją. Jos direktorių Rimtą Baltušį „Žinių ekonomikos forumas“ pernai apdovanojo kaip „Metų mokyklos vadovą“.

„Pirmą kartą aplankę Velžio gimnaziją netekome žado. Nustebino, kiek daug lemia iš pažiūros paprastos detalės. Pavyzdžiui, mokyklos biblioteka kaip atviras informacijos centras įkurta pačiame vestibiulyje, prie pat įėjimo, kur vaikai praleidžia daugiausia laiko, susiburia per pertraukas, nuolat mato knygų naujienas, gali naudotis kompiuteriais. Net tokia smulkmena kaip mokyklos muziejus – su dideliu langu į koridorių, kad ekspoziciją nuolat matytų pro šalį einantys vaikai. Stiklo durys administracijoje sukuria daugiau atvirumo ir skaidrumo. Bet svarbiausia – suteikta visiška laisvė ir palaikymas mokytojų iniciatyvoms, projektams, idėjoms, kurių čia įgyvendinama labai daug“, – pasakoja J. Nacevičienė.

Ji pabrėžia, kad būtent palanki aplinka ir sudarytos sąlygos mokytojų sumanymams lemia mokyklos pažangą. Gero vadovo užduotis – suburti tam pasirengusius žmones, leisti jiems dirbti ir tobulėti.

„Geriausios idėjos visuomet kyla ne „iš viršaus“, o tiems žmonėms, kurie kasdien dirba su vaikais, juos pažįsta ir dėl jų stengiasi. Vadovas turi sutelkti kompetentingų mokytojų komandą ir leisti jiems atsiskleisti. Tam svarbi ir palankaus bendradarbiavimo kolektyve aplinka, ir pripažinimas už pasiekimus, ir elementarių priemonių suteikimas. Antraip gali surinkti geriausius mokytojus, bet jausdamiesi surištomis rankomis jie nieko negalės padaryti. Mokytojams tenka labai svarbi misija įkvėpti vaikus mokytis, todėl jų pačių kūrybiškumas ir galėjimas jį skleisti yra pagrindinis į ateitį žvelgiančio švietimo variklis“, – teigia J. Nacevičienė.

Nuo ko pradėti kurti ateitį?

M. Glodas sutinka, kad didžiausia našta gula ant vadovo pečių. Tiesa, norėdami išvysti ateities mokyklą ne pavieniuose pavyzdžiuose, bet visoje šalyje, turime to siekti labai kryptingai.

„Siekiant judėti greičiau, turime susitelkti, susitarti dėl pokyčių. Iš verslo pusės galiu pasakyti, pokyčiai nevyksta izoliuotoje terpėje. Organizacija gali pasiekti gerų rezultatų tada, kai vadovas yra organizacijos vedlys: mąsto strategiškai, nuolat ieško galimų partnerysčių, siekia, kad kolektyvas būtų kuo labiau išmaningesnis. Tas pats galioja ir mokykloje, kur mokyklos vadovui ypač svarbu nepasimesti rutininiuose darbuose ar kasdien kylančiose problemose. Bet kokie pokyčiai reikalauja drąsos, ir tai yra suprantama. Tačiau tikrai turime kuo džiaugtis ir dabar – tai daugybę gerų mokyklų valdymo, kūrybiško, inovatyvaus ugdymo pavyzdžių, apie kuriuos reikia kalbėti garsiau, skatinti juos“, – teigia M. Glodas.

Antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. 

Jūratė Cvilikienė: kokius lūkesčius keliame ugdymo sistemai ir kaip juos patenkinti?

Technologinė pažanga eliminuoja dalies šiandien egzistuojančių specialybių poreikį. Spartėjanti technologinė plėtra keičia reikalavimus ne tik jaunajai kartai, tačiau ir tiems, kas ją ugdo. Mintis, kad geram mokytojui užtenka specializuotis tik vienoje srityje, nebeteko prasmės. Jam kasdien tenka užsidėti ne vienos profesijos atstovo kepurę, kad galėtų ugdyti mokinį, gebėsiantį įsilieti į ateities darbo rinką.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pastebi, kad lūkesčiai mokytojui kyla nuolat. Būtent iš jo tikimąsi naujovių pritaikymo ugdyme, o tam verta pasitelkti įvairius aplink esančius išteklius.

„Bendradarbiavimas plečia akiratį, skatina kūrybingumą, kuria naujas idėjas ir leidžia gilintis įvairiose srityse. Sujungę jėgas lietuvių ir istorijos, matematikos ir informatikos ar ekonomikos mokytojai drauge su verslo atstovais gali pasiekti kur kas aukštesnių ir efektyvesnių rezultatų, nei dirbdami atskirai. Pavyzdžiui, galima integruoti asmeninių finansų valdymą į matematikos pamoką, kurti įvairius projektus, sujungiant per ekonomikos pamokas gautas žinias su naujo verslo kūrimu, skatinti dirbti komandose, rengti diskusijos tipo pamokas įvairiomis temomis, pasitelkti technologijas ar rengti internetinius seminarus su įvairių sričių specialistais iš viso pasaulio“, − J. Cvilikienė vardija bendradarbiavimo galimybes.

Ji teigia, kad naujovės įtraukia mokinius, parodo, jog mokymasis gali būti įdomus, o kartu motyvuoja ir pačius mokytojus. Tačiau kalbant apie novatoriškumą J. Cvilikienė skatina mąstyti plačiau, nei tik apie naujausias technologijas: „Tai – ir gebėjimas bendrauti, dalintis žiniomis ir idėjomis, mokytojų, mokinių, tėvų tarpusavio draugystė. Šiam santykiui kurti turėtų būti panaudojamos visos prieinamos, ir technologinės, priemonės“.

Nors dabar populiaru kalbėti apie ateityje laukiančius iššūkius bei akcentuojama mokyklos svarba ugdant visapusišką asmenybę, J. Cvilikienė mano, kad į ateitį orientuotą mokyklą jau kuriame: „Jau dabar mažais žingsneliais judame link to – kalbame apie geresnę mokyklą, diskutuojame, kaip to galime pasiekti, taikome naujus sumanymus praktikoje, stengiamės keisti nusistovėjusius stereotipus apie mokytojo, mokinio ir mokyklos darbą. Šie pokyčiai jau yra matomi kai kuriose Lietuvos mokyklose, tikiu, kad tai taps ne atsitiktinumu, o norma.“ Ji teigia, kad anksčiau niekas net nebūtų susimąstęs, kad reikėtų mokyti ne tik tradicinių disciplinų žinių, tačiau ir emocinio, finansinio raštingumo. Pastarasis, J. Cvilikienės nuomone, vis dėlto dar kelia papildomų iššūkių mokytojui.

„Reikia pripažinti, kad ne visi mokiniai mato tinkamus finansų valdymo pavyzdžius šeimose, tad mokyklai ir mokytojams (ir aš kalbu ne tik apie ekonomikos mokytojus) šioje vietoje tenka nemaža atsakomybė. Pinigai ir su jais susiję sprendimai suaugusį žmogų supa visur, tad mokyklą baigęs jaunuolis turėtų gebėti ne tik suskaičiuoti grąžą parduotuvėje ar žinoti, kiek kainuoja naujas telefonas, tačiau ir suvokti, kas yra atsakingas skolinimasis, kokią įtaką mūsų gyvenime turi kredito istorija ar kuo naudingas yra taupymas“.

Ji apibendrina, kad sėkminga mokykla suprantama kaip ta, kurioje norisi būti, kurioje  inovacijos, naujos idėjos, pagalba ir noras dirbti yra skatinami ir palaikomi: „Mokykla, kuri yra atvira bendradarbiavimui ir naujovėms, yra sėkminga, nes ji nesikoncentruoja tik į vertinimą, pažymį. Ji siekia tobulėti, ieško galimybių, kaip sudominti mokinį, kaip motyvuoti mokytoją ir kaip skatinti mokyklos bendruomenės narius prisidėti prie tolimesnės sėkmės kūrimo“.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ antrus metus iš eilės organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 7 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui. AB „Swedbank“ yra „Inovatyviausio socialinių dalykų mokytojo“ (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas) nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Antrą kartą Lietuvoje – Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Netylant diskusijoms dėl bendrojo ugdymo reformų Lietuvoje su pozityvia jėga antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. Šiemet renginio globėju tapo LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjero teigimu, ši pozityvi iniciatyva yra labai reikalinga ir sveikintina: „Mes per dažnai kalbame apie problemas švietime, ir per retai pasidžiaugiame laimėjimais. O jų tikrai turime. Turime mokytojų, kurie dirba taip inovatyviai, kad į jų pamokas norisi grįžti ir baigus mokyklą, ir mokyklų vadovų, į kurių įstaigas norisi vežti ekskursijas. Norėtųsi turėti kiek įmanoma daugiau progų juos sveikinti ir tokie apdovanojimai yra reta, bet labai reikalinga galimybė tai padaryti“, − sakė premjeras S.Skvernelis.

Tai, kad Lietuvoje puikių mokytojų netrūksta rodo ir 2016 m. organizuoti apdovanojimai. Per pusantro mėnesio buvo surinkta 223 mokytojų bei direktorių anketų, iš kurių komisija išrinko kiekvienos nominacijos nugalėtoją. Šiemet kiekvienos nominacijos nugalėtojo vėl laukia kelionė į pasirinkta konferenciją. Toliau tęsiama iniciatyva pasipildė viena pradinio ugdymo mokytojo nominacija, kuri, pasak Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininko, Nextury Ventures generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, kilo iš pačios švietimo bendruomenės poreikio įvertinti mokytojus.

Mindaugas Glodas teigia, kad renkant inovatyviausius mokytojus vėl bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. „Taip pat bus kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą. Šiuolaikinis pedagogas dabar nesuvokiamas ir be XXI a. būtinų kompetencijų – nuolatinio tobulėjimo ir technologijų naudojimo ugdymo procese, tad bus vertinamas ir šis aspektas“, − teigė M. Glodas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 7 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, bus teikiamos ir  3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok