fbpx


Posts Tagged ‘Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai’

Antrą kartą Lietuvoje – Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai

Netylant diskusijoms dėl bendrojo ugdymo reformų Lietuvoje su pozityvia jėga antrus metus iš eilės asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2017. Atsinaujinusios ir didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusios iniciatyvos tikslas − skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvos visuomenei ir jiems padėkoti. Šiemet renginio globėju tapo LR Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Premjero teigimu, ši pozityvi iniciatyva yra labai reikalinga ir sveikintina: „Mes per dažnai kalbame apie problemas švietime, ir per retai pasidžiaugiame laimėjimais. O jų tikrai turime. Turime mokytojų, kurie dirba taip inovatyviai, kad į jų pamokas norisi grįžti ir baigus mokyklą, ir mokyklų vadovų, į kurių įstaigas norisi vežti ekskursijas. Norėtųsi turėti kiek įmanoma daugiau progų juos sveikinti ir tokie apdovanojimai yra reta, bet labai reikalinga galimybė tai padaryti“, − sakė premjeras S.Skvernelis.

Tai, kad Lietuvoje puikių mokytojų netrūksta rodo ir 2016 m. organizuoti apdovanojimai. Per pusantro mėnesio buvo surinkta 223 mokytojų bei direktorių anketų, iš kurių komisija išrinko kiekvienos nominacijos nugalėtoją. Šiemet kiekvienos nominacijos nugalėtojo vėl laukia kelionė į pasirinkta konferenciją. Toliau tęsiama iniciatyva pasipildė viena pradinio ugdymo mokytojo nominacija, kuri, pasak Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininko, Nextury Ventures generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, kilo iš pačios švietimo bendruomenės poreikio įvertinti mokytojus.

Mindaugas Glodas teigia, kad renkant inovatyviausius mokytojus vėl bus kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, naudojamus ugdymo metodus bei dalijimąsi žiniomis su kolegomis. „Taip pat bus kreipiamas dėmesys į pedagoginę lyderystę, t. y. mokytojo dalyvavimą papildomose veiklose kaip, pavyzdžiui, papildomą darbą su moksleiviais, įvairių švietimo iniciatyvų įgyvendinimą. Šiuolaikinis pedagogas dabar nesuvokiamas ir be XXI a. būtinų kompetencijų – nuolatinio tobulėjimo ir technologijų naudojimo ugdymo procese, tad bus vertinamas ir šis aspektas“, − teigė M. Glodas.

Šiuose apdovanojimuose „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 7 pagrindinėse nominacijose. Taip pat, bus teikiamos ir  3 papildomos nominacijos, skirtos metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei 15min.lt skaitytojų išrinktam mokytojui. Nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017 m. lapkričio 21 d.

Aplikuoti ar nominuoti kandidatus kviečiame čia: www.mokytojuapdovanojimai.lt/aplikuok

Jei mokytojas žavisi savo dalyku – tuo užsikrės ir mokiniai

Mokytoja iš Kauno Jėzuitų gimnazijos nesitikėjo, kad realybėje jai pasiseks atsidurti šalia didžiųjų pasaulio teleskopų, bet šią svajonę jai padėjo išpildyti Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose laimėta prizinė vieta, kuri garantavo tarptautinę konferenciją Kanaruose.

„Tai buvo vasaros mokykla mokytojams intriguojančiu pavadinimu „Astronomijos nuotykiai Kanarų salose“. Mokymai susidėjo iš konferencijų ir praktinių seminarų, susijusių su astronomija bei STEAM pamokomis bei vizito į Teidės observatoriją, kurioje aplankėme kelis teleskopus ir laboratorijas. Buvo sudarytos sąlygos papildomai aplankyti ir didžiausią pasaulyje Kanarų didįjį teleskopą GTC“. Paklausus Rigondos, kas jai paliko didžiausią įspūdį ji atsako, kad sunku nupasakoti žodžiais: „Tai reikia išgyventi, stovint ant kalno virš debesų. Kanarų didžiojo teleskopo veidrodžio skersmuo yra 10,4 m., o observatorija pastatyta ant užgesusio ugnikalnio keteros, 2400 m aukštyje. Manau, kad gebėsiu tą jausmą perteikti savo mokiniams.“

Buvę mokiniai R. Skorulskienės pamokas apibūdina kaip kupinas eksperimentų bei naujausių technologijų. Pati Rigonda sako, kad jos ugdymo metodai priklauso nuo nagrinėjamos temos, mokinių gebėjimų ir net nuo nuotaikos vyraujančios klasėje: „Visuomet mintyse turiu kelis pamokos scenarijus“, − teigia 2016 m. inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė.

„Naujosios technologijos – mano hobis, − pripažįsta ji, − iš vaikystės atbėgo prisiminimas, kaip mes su klasioke, gyvenančia gretimoje gatvėje, darėmės „mechaninį – mobilų“ telefoną, o tarp papuoštų lėlių buvo skraidantis malūnsparnis ir mašina, kuri ne tik pati važiavo, bet ir apsisukdavo, atsitrenkusi į kliūtį. Laikui bėgant, technologijų vystymasis įgavo pagreitį, o Vilniaus universiteto fizikos fakulteto aplinka tiesiog sudarė puikias sąlygas eiti koja kojon. Kategoriškai nesutinku su pasakymu, kad jaunimas yra technologijų pasaulio čiabuviai, o mes imigrantai – aš jaučiuosi čiabuviu ir mokau jaunąją kartą tinkamai išnaudoti turimas technologijas“.

Paklausus Rigondos, kuo ją sužavėjo fizika ji atsako paprastai − smalsumas ir gaunami fizikiniai atsakymai: „Fizika – tai mokslas apie kasdien mus supantį pasaulį. Fizikos dėsnius žmogus pradeda tyrinėti tik gimęs: greit supranta, kad garsas – geras dalykas, leidžiantis pakviesti mamą, o gravitaciją reikia nugalėti, norint pakelti galvą, o vėliau ir visą kūną ir t.t. Kai susipažįstama su faktais, tuomet mažam žmogučiui natūraliai kyla fizikinis klausimas „kodėl?“. Man atrodo, kad kai vaikas negauna tinkamų atsakymų, jo smalsumas krypsta į kitas sritis. Tad kai septintokai ateina į fiziką, tampa labai sunku tą smalsumą sužadinti. Neveltui, kai kuriose šalyse gamtos mokslus dar darželyje pradeda mokyti specialistai.“

Mokytoja iš Kauno jėzuitų gimnazijos pasakoja, kad šį iššūkį siekia įveikti įvairiais būdais: stengiasi vesti kuo įdomesnes pamokas, organizuoja ekskursijas, paskaitas, skatina vaikus dalyvauti konkursuose ir t.t. Tačiau Rigonda teigia, kad fizika – eksperimentinis mokslas, todėl stengiasi, kad mokiniai darytų kuo daugiau eksperimentų.

„Jaunesniems mokiniams mėgstu taikyti „mokymosi per eksperimentus ir žaidimus“ metodą. Šio metodo esmė – mokiniai daro paprastus eksperimentus, kuriems nereikia specialių prietaisų ar brangių medžiagų, pradinio teorinio pasirengimo. Vaikai kelia klausimus, stebi kas vyksta, daro išvadas. Dažnai jie teisėtai gali jaustis mokslininkais, suformulavusiais fizikos dėsnius, pavyzdžiui, mėtydami kamuoliukus, žaisdami su „saulės zuikučiais“ ir atlikdami elementarius bandymus su veidrodėliu, jie be vargo patys suformuluoja šviesos atspindžio dėsnį.“ Tačiau, kaip ji pati teigia pastebėjusi iš savo praktikos, veiksmingiausias būdas – asmeninis pavyzdys. „Jei mokytojas savo dalyku žavisi – tai ir mes nenorėdami tuo užsikrečiame“, − cituoja mokinių žodžius Rigonda.

„Kartais mokytojo išsakytos mintys suvokiamos po daugelio metų, tačiau teigiamas grįžtamasis ryšys varo mane į priekį“, − teigia inovatyviausia fizikos mokytoja pripažinta R. Skorulskienė. „Tvermės dėsnis galioja ne tik fizikoje: mokytojo darbas yra ne tik be galo sunkus, bet ir žavus. Net nežinau nuo ko pradėti: ar nuo to, kad kiekviena diena, kiekviena pamoka yra nenuspėjama, ar nuo to, kad mokytojo pasakyta frazė ar pavyzdys gali padėti jaunam žmogui padaryti svarbų sprendimą. Tad nepriklausomai nuo požiūrio į mokytojus Lietuvoje aš susikuriu sau situacijas, kur galiu išdidžiai pasakyti „o aš mokytoja“.“

Uždegti ir sudominti mokinius pavyksta ne kiekvienam

Marius Narvilas

Marius Narvilas

„Į savo veiklą žiūriu daugiau kaip į ugdymosi situacijų kūrėją – tarsi pasikapstymus savitoje  technologijų „smėlio dėžėje“. Ieškau idėjų, metodų, kurie būtų saviti visrakčiai įvairioms ugdymo(si) situacijoms. Tačiau renkuosi tai, kas skatina mokinių kūrybingumą, inovatyvių spendimų paiešką“, − teigia Marius Narvilas.

Marius jau devinti metai darbuojasi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, veda elektronikos bei robotikos laboratorijų užsiėmimus, yra technologijų vadovėlių serijos bendraautorius, rengia įvairią metodinę ir mokomąją medžiagą, pristato gerąją patirtį kitiems mokytojams seminaruose. Tačiau kaip jis pats sako, vienas svarbesnių pasiekimų bus − elektronikos mokomųjų rinkinių lietuvių kalba išleidimas. „Man – tai inovatyviausias žingsnis Lietuvos ugdymui“, − teigia Marius.

Tai, kad gruodžio mėnesį Marius pelnė inovatyviausio menų, technologijų mokytojo nominaciją švietimo bendruomenės nestebina, nes jam adresuotų pozityvių atsiliepimų netrūksta. Jis apibūdinimas technologijų mokytojo etalonu, kuris domisi šiandienos ir ateities naujovėmis, kurio veikla neapsiriboja nei mokykline technologijų programa, nei tiesioginiu darbu pamokose. „Šis mokytojas pastebi individualius talentus ir skatina kurti tai, ką mokinys pats nori turėti ir naudoti. Taip atsiranda nešiojamos garso kolonėlės, telefonu valdomi automodeliai, LED šviestuvai ar netgi savaeigės riedlentės“, − apibūdina Marių jo kolegos.

Marius naudoja įvairius ugdymo metodus: mąstymo modeliavimo (ang. Design Thinking) metodą, minčių lietaus, minčių žemėlapio ir t.t. Kaip jis pats teigia, vyraujantis yra projektų metodas, kurį lemia technologijų dalyko praktinis-kūrybinis pobūdis. „Visus metodus vertinu patirtinio ugdymo kontekste. Klausiu, kuris jų labiausiai paliečia mokinio individualiąsias kūrybines galias, skatina atvirumą ir norą bendradarbiauti, konstruoti savo žinias ir įgūdžius.“ Tačiau nelengva užduotis kyla vėliau, bandant suprasti, ar pasirinktas metodas pasiekia numatytų rezultatų. M. Narvilas teigia, kad svarbiausia yra daug kartų bandyti iš naujo ir mokytis iš savo klaidų, stebėti mokinius, jų reakcijas, pasiekimus – taip jis atranda minėtus visrakčius. „Pamokoje viskas gyva ir kaip ant delno. Esu vienas tų mokytojų, kurie eksperimentuoja ir reflektuoja“.

Inicijuoti naujoves ir pristatyti jas mokiniams taip, kad jie susidomėtų, nėra tokia lengva užduotis, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mariui padeda jo neįprastos ir įvairios pamokos: „Kad ir tokia, kurią vadinu − Mokytojo pamoka. Įvairioms klasėms ji kiek skiriasi, bet jų visų leitmotyvas − technologijos ir vaizduotė. Rodau ir aptariu su mokiniais TED laidas, technologijų ir jas kuriančių žmonių pristatymus „Youtube“ kanaluose. Dalį tų naujovių jau turime mokykloje ir galima ne tik skonėtis akimis, bet ir paliesti, išbandyti jas.“ Tai, kad technologijos įkvepia Marius gali pateikti ne vieną pavyzdį. Jis pasakoja, kad po vienos tokios pamokos šeštokams apie 3D rašiklius, keletas merginų užsisakė jų pas Kalėdų senelį. „Po Kalėdų atostogų galėjome juos išbandyti ir klasėje“, − džiaugiasi jis.

Marius neapsiriboja klase. Jį galime išvysti šmėžuojant tiek televizijos ekranuose, tiek radijo eteryje, jis prisideda prie įvairių konkursų, susijusių su technine kūryba organizavimo. „Būti matomam − svarbu. Tai dažnai lemia didelius pokyčius. Kaip vienas iš mokinių tėvų yra pastebėjęs − svarbu išeiti iš savo „garažo“! Taip, labai dažnai turime įvairių pareigų ir veiklų savo klasėje, kabinete, mokykloje − savo „garaže“, kad tiesiog nėra kada pasižiūrėti, kas vyksta aplink… O vyksta!“, − teigia Marius ir priduria, kad daug dėmesio ir paramos susilaukia iš aktyvių mokyklos tėvų, suinteresuotų asmenų. „Pirmiausia todėl, kad jie nori matyti pokyčius mokykloje, technologiniame ugdyme. Jų dėka į mokyklą atkeliavo elektronikos mokomieji rinkiniai, Arduino (aut. past. Arduino − atviro kodo platforma naudojama elektronikos gaminiuose), robotai, trimačiai spausdintuvai ir t.t. Dažnai − tai jų valia ir noras. Taip pat tėvams svarbu ar bus tas, kuris pasinaudos visu tuo gėriu? Jie nori matyti iniciatyvius, „užsidegusius“, kitaip mąstančius mokytojus“.

Norėdami padėti mokiniams − turime nuo jų neatsilikti

Viduryje Ž. Tautvydas

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad naudojimasis skaitmeniniais prietaisais nėra žalingas ir netgi priešingai − skatina kūrybingumą, bendravimo gebėjimus ir žmogaus vystymąsi. Inovatyviausiu matematikos, informacinių technologijų mokytoju išrinktas Žydrūnas Tautvydas pastebi, kad informacinės technologijos iš esmės pakeitė pasaulį: „Informacinės technologijos pakeitė žmonių įpročius, gyvenimas tapo spalvingesnis. Jos padeda ir gelbsti kiekviename žingsnyje bet kokioje veikloje, o daugeliui žmonių tapo patogiu bendravimo ar kitos veiklos instrumentu“. Tačiau Žydrūnas pripažįsta, kad informacinių technologijų era atnešė ir tam tikrų iššūkių.

Ž. Tautvydas pasakoja, kad prieš 10-15 metų technologijos mokyklose buvo kur kas mažiau pasiekiamos nei dabar, nes mokyklose nebuvo mobiliųjų įrenginių, klasėse kompiuteriai buvo lėti, jų trūko. Tada mokiniams kompiuteriai vis dar buvo naujas dalykas, turbūt todėl jie aktyviai domėjosi atsirandančiomis naujomis technologijomis. Žydrūnas sako pastebintis, kad pastaruoju metu  technologijos tampa „ranka pasiekiamos“, priešingai nei buvo anksčiau: „Jos taip paprastai perprantamos, kad nereikia ypatingų pastangų, tačiau reikia drąsos. Kodėl vaikai labai greitai įvaldo naują technologiją? Todėl, kad jie su technologijomis elgiasi drąsiai, nebijo klysti, nebijo sugadinti, eina bandymų, atradimų keliu. Vyresniems žmonėms sunku tai suvokti, tačiau taip yra. Reikia tik drąsos!”

Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje dirbantis mokytojas teigia, kad dabar kartais atrodo, jog mokiniai viskuo persisotinę, tačiau vis tik pabrėžia, kad šiuolaikinių mokinių negalima lyginti su praėjusiomis kartomis: „Jie gimę technologijų klestėjimo metu ir todėl savo veiklos neįsivaizduoja be technologijų. Jiems taip geriau, patogiau, įdomiau, išmaniau. Norint, kad taip būtų ir mokykloje, svarbu į pagalbą ugdymui pasitelkti pačias naujausias technologijas. Aš kalbu ne tik apie kompiuterį ir internetą, bet ir apie išmaniąsias klases su klasės valdymo sistemomis, skaitmenines gamtos mokslų laboratorijas, šiuolaikinį technologijų kabinetą. Kitaip tariant, − sako Ž. Tautvydas, − reikia mokiniams parodyti tai, ko jie dar nematę. Pavyzdžiui, pastaruoju metu juos puikiai pavyko sudominti mikrokompiuteriukais Micro:bit, kurių komplektą mokykla gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto projekto“. Šiais nebrangiai kainuojančiais įrenginiais mokiniai gali nesudėtingai programuoti, realizuoti savo idėjas pritaikant juos įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Pavyzdžiui, paversti Micro:bit‘ą žingsniamačiu, termometru, kauliuku ar dar kuo nors, ką tik sugalvojo vaizduotė ir leidžia žinios.

Tad kaip gi paskatinti mokinius būti aktyviais mokymosi proceso dalyviais, o mokyklą kreipti šiuolaikinių tendencijų linkme? Žydrūnas pateikia pavyzdžių iš savo pamokos: „Kiekvienoje pamokoje stengiuosi būti konsultantu, patarėju. Dauguma pamokos laiko panaudojama savarankiškam mokymuisi, praktinių užduočių atlikimui. Susitarimai pamokoje leidžia palaikyti tvarką, užtikrinti gerą mokinių elgesį. Mokinių aktyvinimui naudojamos įvairiausios IKT priemonės, internetinė mokomoji medžiaga. Aiškinimui, vaizdų bei pavyzdžių perteikimui – kitos interaktyvios priemonės.  Be įprastų metodų, naudoju apverstos klasės (ang. flipped class) metodą: mokiniai pasiruošia namie, o aptariama pamokoje. Taip taupomas laikas pamokoje. Konsultuoju ir distanciniu būdu. Taip bet kuriuo metu mokinys gali paklausti ir sulaukti atsakymo“.

Tai, kad technologijos kelia ne tik iššūkius, bet gali ir padėti mokymo procese suprantama, tačiau Žydrūnas prideda, kad yra dar du labai svarbūs komponentai: mokytojai ir laisvė. „Nuolat tobulėjantys ir nuo mokinių neatsiliekantys mokytojai, gebantys prisitaikyti prie vis besikeičiančių, įnoringesnių mokinių yra labai svarbi švietimo sistemos dalis, gelbstinti sudominti mokinius. Tačiau manau, kad labiausiai mokinius motyvuoja mokytis laisvė. Laisvė daryti atradimus, laisvė klystant, bendraujant, pateikiant savo nuomonę: visa tai, ko neturėjome mes – buvusios sovietinės Lietuvos vaikai – yra pats svarbiausias dalykas, kurį mes galime suteikti“.

Inovatyviausia mokytoja L. Latvienė: itin svarbu tikėti mokinio sėkme

Loreta Latvienė (asmeninio albumo nuotr.)

Tyrinėjimai ir atradimai, edukacinės išvykos ir pasitikėjimas mokiniais – mokytojos Loretos Latvienės kasdieniniame darbe yra nuolatiniai atributai. Paklausta, kas jai suteikia įkvėpimo ieškoti būdų, kaip organizuoti pamoką kitaip, ji atsako paprastai – pats darbas mokykloje teikia džiugesį: „Džiaugiuosi galimybe dirbti su jaunais žmonėmis, būtinybe nuolatos kelti kvalifikaciją, džiaugtis ne tik aukštais mokinių pasiekimais įvairiuose konkursuose, olimpiadose bei valstybiniuose brandos egzaminuose, bet ir kiekviena eiline pamoka, kuri niekada nėra nuspėjama, vis kitokia“.

Ją žavi, kad mokytojo darbe turi ir pats nuolat tobulėti, o galimybių dabar tam daug. „Mokytojo darbas yra nepaprastai kūrybingas, reikalaujantis daug dėmesio skirti ne tik dalykinių kompetencijų tobulinimui, bet ir jauno žmogaus pažinimui“, − sako Loreta. Ji po 2-4 kartus per mokslo metus dalyvauja kasmet Lietuvoje vykstančiose konferencijose, pati skaito pranešimus ir veda seminarus mokytojams, yra dalyvavusi ne vienoje tarptautinėje stažuotėje, tačiau teigia, kad tarptautinėje konferencijoje užsienyje iki šių metų dar nebuvo dalyvavusi.

Loreta Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose 2016 buvo pripažinta inovatyviausia socialinių dalykų mokytoja. Vienas iš apdovanojimų prizų − kelionė į bet kurią tarptautinę konferenciją. Loreta pasirinko geografijos konferenciją Atėnuose, kur tarp kitų geografijos mokslininkų ir studentų iš viso pasaulio, buvo vienintelė dalyvė iš Lietuvos. Loreta pasakojo, kad konferencijoje buvo analizuojama miestų planavimo problemos ir ypatumai, erozijos pasekmės, atskirų regionų vandens režimas, naftos gavyba Persų įlankos baseine ir daugelis kitų temų, tad idėjų iš pranešimų praktiniam taikymui pamokose pasisėmė labai daug. Viena jų − nauja vaizdinė medžiaga pamokoms: „Visos išvykos metu labai daug fotografavau, turėsiu naujos medžiagos iliustruojančios miestų smogą, uosto akvatoriją, sinklinas ir antiklinas, abrazinius krantus ir, žinoma, tokias įžymybes kaip Akropolis su garsiuoju Partenonu, Delfų šventykla“, − džiaugiasi geografijos mokytoja iš Kauno jėzuitų gimnazijos ir teigia, kad tokios patirtys neįkainojamos.

Loreta Latvienė (IMA organizatorių nuotr.)

L. Latvienė teigia, kad mokiniams yra svarbu suteikti laisvę rinktis, patiems tyrinėti, taip siekiant atrasti tikrąjį pažinimo džiaugsmą. O tirti geografijos pamokose tikrai yra ką: „Yra labai daug temų, kur kartu su mokiniais tiriame gyvąją ir negyvąją gamtą, gyventojus, jų veiklas, gyvenvietes ir kita. Kai kurie tyrimai būna paprasti, jiems atlikti užtenka nedaug laiko, pavyzdžiui, aiškinantis ar oras turi svorį − su fizikinėmis svarstyklėmis pasveriame tuščią ir pripūstą balioną. Kiti tyrimai užima žymiai daugiau laiko, pavyzdžiui, pabėgėlių integracijos Lietuvoje, ekologiško maisto produktų vartojimo, šiuolaikinių migracijų krypčių ir priežasčių tyrinėjimas ir visa kita.“

Be pamokų įprastoje klasėje Loreta mokiniams vykdo ir daug mokomųjų išvykų: „Jei išvyka muziejuje, su darbuotojais derinu užduotis. Smagu, kai patys mokiniai ieško atsakymų mieste ar gamtoje, mokosi naudotis informaciniais stendais, klausinėja praeivių ir panašiai“, − vardija ekskursijų privalumus. Loreta pamokose naudojasi ir virtualiomis priemonėmis bei pripažįsta, kad technologijų naudojimas iš esmės yra neišvengiamas. Jos ne tik praplečia pamokos galimybes, bet didina ir mokinių suinteresuotumą mokomu dalyku: „Vienas mygtuko paspaudimas nukelia į visiškai kitą pasaulį, kurį dažnam iš mokinių tikrovėje pamatyti neįmanoma. Technologijos leidžia pamatyti ir tarsi paliesti įvairius gamtos reiškinius ir procesus. Viena yra teoriškai žinoti, kad ir apie atogrąžų ciklono susidarymą ir jo pasekmes, ir visai kas kita virtualiai matyti jo formavimąsi, pačiam modeliuoti judėjimą ir panašiai“.

Loreta pateikia savo sukurtą ir naudojamą mokinių motyvacijos formulę, kurios kertiniai elementai yra mokytojo palaikymas ir pagarba mokiniui. Ji ir yra įsitikinusi, kad netalentingų mokinių nėra: „Itin svarbu tikėti mokinio sėkme, leisti jam suprasti, kad neįveikiamų kalnų nėra, kad kiekvienas iš jų tikrai pasieks savo gyvenimo Everestą! Kartu su pagarba atkeliauja pasitikėjimas, su juo – tikėjimas, o su tikėjimu − sėkmė! Ir tik po to naujų technologijų, inovatyvių metodų taikymas“.

Apdovanoti inovatyviausi mokytojai ir mokyklų vadovai

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Vakar, gruodžio 14 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilmingi „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2016“. „Inovatyviausio mokytojo“ vardas suteiktas 6 pagrindinėse nominacijose, taip pat, įteiktos ir 4 papildomos nominacijos. Pirmą kartą vykusi iniciatyva susilaukė didelio susidomėjimo – buvo gauta daugiau nei 200 paraiškų iš daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų.

Inovatyviausiais išrinktiems mokytojams buvo įteikti diplomai, simbolinės statulėlės bei piniginis prizas – 1000 eurų. Taip pat, jie laimėjo kelionę į užsienyje vykstančią tarptautinę konferenciją.

Arminas Varanauskas

ŽEF direktorius Arminas Varanauskas

„Vienas iš mūsų apdovanojimų kriterijų buvo nuolatinis tobulėjimas, tad mes pagalvojome, kokia geriausia dovana gali būti žmogui, kuris džiaugiasi galėdamas nuolat mokytis. Dar daugiau galimybių mokytis! Todėl sutarėme, kad kartu su mokytojais nuspręsime į kokias konferencijas jie nori vykti ir apmokėsime visas jų keliones išlaidas“, – pasakojo „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Arminas Varanauskas.

Renginio metu, visiems dalyviams buvo išdalintas specialus „Žinių ekonomikos forumo“ išleisto trumpraščio numeris „Jeigu tapčiau švietimo ir mokslo ministru…?“, kuriame sudėtos inovatyviausių mokytojų rinkimuose dalyvavusių mokytojų ir mokyklų vadovų mintys, atsakant į klausimą: „Koks būtų Jūsų pirmas darbas, tapus Švietimo ir mokslo ministru?“ Spausdinta trumpraščio versija bus išdalinta Seimo nariams bei Švietimo ir mokslo ministerijoms darbuotojams, o elektroninę versiją visi norintys gali rasti čia.

Unė Kaunaitė

Ministro Pirmininko patarėja švietimui ir mokslui Unė Kaunaitė

Apdovanojimų renginyje dalyvavo 200 mokytojų, mokyklų vadovų, savivaldybių atstovų, verslo bei kitų organizacijų atstovų. Jų pasveikinti atvyko Ministro Pirmininko patarėja švietimui ir mokslui Unė Kaunaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas bei Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri džiaugėsi, kad šis renginys yra įrodymas, jog Lietuvoje turime puikių mokytojų apie kuriuos turime kalbėti garsiau ir rodyti juos kaip geruosius pavyzdžius.

jurigita-petrauskiene

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Jurgita Petrauskienė

Laimėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta iš nominacijų steigėjų ir švietimo ekspertų: UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono viceprezidentas A. Markauskas; Įmonių UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ atstovas, įmonės „Optolita“ direktorius Dainius Tumosa; Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas; UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Ainis Kavaliauskas; UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas; Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Arminas Varanauskas; AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika; Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė; UAB „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė; Švietimo ir mokslo ministerijos bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė; Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis; Programos „Renkuosi mokyti“ vadovė Programos plėtros vadovė Erika Danienė.

Nugalėtojų sąrašas:

Inovatyviausias biologijos, chemijos mokytoja − Janė Liutkienė, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija.
Iš kairės į dešinę: E. Jaseliūnas, J. Liutkienė, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: E. Jaseliūnas, J. Liutkienė, M. Glodas

Inovatyviausias fizikos mokytoja − Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazija.
Iš kairės į dešinę: R. Kraujalis, R. Skorulskienė, E. Dijokienė, V. Birenienė, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: R. Kraujalis, R. Skorulskienė, E. Dijokienė, V. Birenienė, M. Glodas

Inovatyviausias kalbų mokytoja (gimtosios ir užsienio) − Staselė Riškienė, Šiaulių raj. Kuršėnų Pavenčių mokykla.
Iš kairės į dešinę: R. Gudauskas, S. Riškienė, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: R. Gudauskas, S. Riškienė, M. Glodas

Inovatyviausias matematikos, IT mokytojas – Žydrūnas Tautvydas, Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla ir Prienų r. Balbieriškio pagrindinė mokykla.
Iš kairės į dešinę: I. Stankevičienė, Ž. Tautvydas, D. Bukelytė, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: I. Stankevičienė, Ž. Tautvydas, D. Bukelytė, M. Glodas

Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas – Marius Narvilas, Vilniaus jėzuitų gimnazija.
marius-narvilas

Marius Narvilas

Inovatyviausias socialinių dalykų mokytoja (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas – Loreta Latvienė, Kauno jėzuitų gimnazija.
Loreta Latvienė

Loreta Latvienė

Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas − M-Lab (Meškėnų laboratorija).
Iš kairės į dešinę: A. Šileika, M-lab atstovai, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: A. Šileika, M-lab atstovai, M. Glodas

Tarptautiškiausia mokykla − Šiaulių Lieporių gimnazija.
Iš kairės į dešinę: J. Jacovskienė, R. Šteimantienė, V. Ališauskienė, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: J. Jacovskienė, R. Šteimantienė, V. Ališauskienė, M. Glodas

Metų mokyklos vadovas – Rimtas Baltušis, Panevėžio rajono Velžio gimnazija.
Iš kairės į dešinę: J. Nacevičienė, R. Baltušis, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: J. Nacevičienė, R. Baltušis, M. Glodas

Metų publikos mokytoja – Edita Dijokienė, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija.
Iš kairės į dešinę: T.Mikalajūnas, E. Dijokienė, M. Glodas

Iš kairės į dešinę: T.Mikalajūnas, E. Dijokienė, M. Glodas

Pagrindinių nominacijų steigėjai: Inovatyviausias biologijos, chemijos mokytojas − UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“; Inovatyviausias fizikos mokytojas – UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“; Inovatyviausias kalbų mokytojas (gimtosios ir užsienio) – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Inovatyviausias matematikos, IT mokytojas – UAB „Microsoft Lietuva“; Inovatyviausias menų, technologijų mokytojas – UAB „Juodeliai“; Inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas (istorija, pilietiškumas, geografija, ekonomika, dorinis ugdymas – asociacija „Žinių ekonomikos forumas“.

Papildomos nominacijos: Metų neformaliojo švietimo STEAM srityje teikėjas – AB „Vakarų laivų gamykla“, Tarptautiškiausia mokykla – Švietimo mainų paramos fondas, Metų mokyklos vadovas – UAB „Šviesa“, Metų publikos mokytojas – lrytas.lt.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Jau šį trečiadienį – Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų renginys

imamazasLietuvoje puikių mokytojų ir mokyklų vadovų netrūksta – „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimų“ organizatoriai per mėnesį gavo daugiau nei 200 paraiškų iš visos Lietuvos. Iš viso buvo pateikta 180 mokytojų ir 43 direktorių paraiškų iš daugiau nei 100 šalies mokyklų. Šios iniciatyvos nugalėtojai paaiškės iškilmingų apdovanojimų metu, kurie vyks jau šį trečiadienį modernioje ir naujai restauruotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kiekvienoje iš nominacijų ekspertų komisija atrinko geriausiųjų trejetukus, o galutiniai laimėtojai kiekvienoje kategorijoje paaiškės apdovanojimų metu. „Inovatyviausio mokytojo“ vardas bus suteikiamas 6 pagrindinėse nominacijose. Šiems nominacijų laimėtojams apdovanojimų ceremonijos metu bus įteikiami apdovanojimai – piniginis prizas, simbolinės statulėlės ir kelionė į tarptautinę švietimo konferenciją. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt skaitytojų išrinktam mokytojui.

Pagrindiniai atrankos kriterijai buvo orientuoti į šiuolaikiniam ugdymui kylančius iššūkius ir skirti skatinti tokius pedagoginės veiklos modelius, kurie geriausiai gali susitvarkyti su jais. Renkant inovatyviausius mokytojus buvo kreipiamas dėmesys į jų pedagoginį profesionalumą, jų naudojamus ugdymo metodus bei darbą su vaikais ir tėvais. Ne ką mažiau svarbi dalis – pedagoginė lyderystė, t. y. mokytojo aktyvumas už klasės ribų, organizuojant papildomas veiklas, dirbant ekspertinį darbą, padedant kitiems kolegoms. Galiausiai šiuolaikinis pedagogas taip pat nesuvokiamas be XXI a. būtinų kompetencijų – nuolatinio tobulėjimo ir mokymosi bei technologijų naudojimo ugdymo procese.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

Inovatyviausi mokytojų apdovanojimai – intriga auga

baneris-300x600Šiandien prasideda internetinis lrytas.lt skaitytojų balsavimas, kurio metu bus renkamas inovatyviausias ir didžiausią publikos palaikymą gausiantis mokytojas. Inovatyviausio mokytojo vardo siekė mokytojai iš daugiau nei 100 skirtingų mokyklų iš visos Lietuvos.

Savo balsą bus galima atiduoti už vieną iš 17 mokytojų, kurie kiekvienoje iš šešių kategorijų ekspertų komisijos buvo atrinkti į geriausiųjų trejetukus. Daugiausiai balsų sulaukęs mokytojas pelnys Metų publikos mokytojo vardą.

Renkant inovatyviausius mokytojus buvo atsižvelgiama į jų pedagoginį profesionalumą, jų naudojamus ugdymo metodus bei darbą su vaikais ir tėvais. Svarbi vertinimo dalis atiteko pedagoginei lyderystei, t. y. mokytojo aktyvumui už klasės ribų, organizuojant papildomas veiklas ar dirbant ekspertinį darbą. Vertinimo komisija kreipė dėmesį ir į XXI a. būtinas kompetencijas – nuolatinį tobulėjimą bei technologijų naudojimą ugdymo procese.

Už inovatyviausią ir labiausiai publikos palaikymo nusipelniusį mokytoją skatiname balsuoti iki gruodžio 14 d. 15 val. čia. Apdovanojimai vyks modernioje ir naujai restauruotoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2016 m. gruodžio 14 d., kur ir paaiškės visi nugalėtojai.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriais UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo. Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei publikos išrinktam mokytojui.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt

 

Mokiniams reikia tyrinėti ir daryti eksperimentus

PISA tyrimai rodo, kad kuo daugiau vaikai gauna užduočių, susijusių su problemų sprendimu, naujų minčių generavimu, tuo didesnė tikimybė, kad jų pasiekimai bus geresni. Vienas iš būdų, kaip lavinti jų problemų sprendimo įgūdžius yra leisti tyrinėti, daryti įvairius eksperimentus ir suteikti sąlygas atrasti naujus dalykus. Trijų lazerių įmonių vadovai sutaria, kad mokymo(si) procesas nuo tyrinėjimo yra neatsiejamas.

UAB „Altechna“ direktorius Marius Pilkauskas

UAB „Altechna“ direktorius Marius Pilkauskas

„Galima susidurti su įvairiais požiūriais, kokį mokinį turėtume ugdyti, tačiau vienas svarbiausių, mano nuomone, yra supratingas ir išradingas mokinys“, − pradeda UAB „EKSMA“ įmonių grupės prezidentas R. Kraujalis. UAB „Altechna“ direktorius Marius Pilkauskas papildo, kad esminė sėkmingo ugdymo prielaida yra mokinio susidomėjimas. Jis mano, kad tik tada, kai sudominame mokinį, galime kalbėti apie mąstančios asmenybės ugdymą.

„Nepaprastai didelis vaidmuo tenka mokytojo gebėjimui atpažinti mokinio charakterį ir žinioms, kokiu būdu galima sudominti turinčius skirtingų charakterių tipų mokinius. Patrauklus ugdymo būdas – tyrinėjimas. Tyrinėjant, reikia sugebėti priimti tinkamus sprendimus, vadinasi, reikia mokėti apskaičiuoti galimybes ir numatyti galimas pasekmes. Tai reikalauja tiek žinių, tiek kūrybinio mąstymo. Kartais reikia gebėti išeiti ir iš komforto zonos bei atsidurti situacijoje, kai pasekmės nėra tokios, kokių tikėjaisi. Įdomiausia, kad taip ir įvyksta atradimai, kurie sukelia didelį džiaugsmą, o kartu ir motyvaciją tyrinėti toliau. Tik dar prieš pradedant, įdėkime pastangų siekiant atsakyti į klausimą – kokia prasmė tai tyrinėti. Iššūkis tame, kad atsakymas skirtingų charakterių mokiniams bus skirtingas.“

UAB „EKSMA“ įmonių grupės prezidentas Rimantas Kraujalis

UAB „EKSMA“ įmonių grupės prezidentas Rimantas Kraujalis

R. Kraujalis grįžta prie minties, kad tyrinėjimą reikėtų suprasti plačiau nei įprasta. „Tiek filosofai, tiek fizikai − visi jie gali būti išradėjais ir pasiūlyti tam tikras naujas koncepcijas, požiūrius. Jei žmonės kūrybingi ir išradingi, viską galima pasiekti. Mažai yra to, ką vadinčiau žmonių santykių tyrinėjimu, kad mes suprastume, kaip vienas žmogus su kitu bendrauja, kaip į vieni kitus reaguoja. Visuomenė svetimėja, dėl to, manau, labai svarbu įvairūs disputai, oratorių ir debatų klubai, kur formuojasi gebėjimas apsiginti, išgirsti, pristatyti savo nuomonę nieko neįžeidžiant. Mes paliekame tarpusavio santykius savieigai, tačiau dar Aristotelis sakė, kad jei neturi supratingumo – valstybės valdyti negalėsi“, − teigia R. Kraujalis.

UAB MGF „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius kalbėdamas apie mokiniui-tyrėjui būdingas savybes priduria, kad jam būtinas entuziazmas, o pagalbą galėtų suteikti mokytojai, kartu atliekantys projektus su mokiniais. „Mokinių idėjos dažnai tokios drąsios, kad prieštarauja ne tik fizikos, bet ir euklidinės geometrijos dėsniams. Tačiau su jais kalbantis ir aiškinantis problemas, kartu galima sukurti gal mažesnės apimties, tačiau įgyvendinamą projektą. Tam, žinoma, reikia, kad mokytojas būtų toks pat tyrėjas, kaip ir mokinys, tik su daugiau patirties. Geriausia pirmoji tyrimų patirtis – tai žiūrėjimas per petį vyresniam kolegai, mokantis ir perprantant tyrimų procesą. Ir vėl, viena esminių sąlygų – mokytojas turi turėti laiko ir galimybių būti tokiu vadovaujančiu tyrėju.“

UAB MGF „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius

UAB MGF „Šviesos konversija“ direktorius Algirdas Juozapavičius

Vis dėlto, materialinė bazė mokinių ugdymui taip pat vaidina svarbią rolę švietime. A. Juozapavičius pabrėžia, kad tyrinėjimas vyksta visur − įmonėje, namie, mokykloje, lauke – bet kokiu atveju, svarbu, kad šiam tyrinėjimui būtų suteiktos reikiamos priemonės: „Visų pirma mokyklų mokslo (ir darbų) kabinetai turėtų būti aprūpinti ir laisvai prieinami tyrimo įrankiais geriau negu vidutinis namų ūkis. Taip pat reiktų suteikti mokiniams suvokimą, kad tyrimus galima atlikti ne tik mokykloje, tačiau ir namie“. M. Pilkauskas papildo, kad naudojant technologijas visada turi išlikti balansas. „Jei jos pradeda blaškyti, vadinasi, jos nėra tinkamai naudojamos, neprisideda prie ugdymo tikslų. Šiuolaikiniai vaikai priima jas palankiai, tad ir mokymo medžiaga ir visas mokymo procesas tampa patrauklesniu.“

R. Kraujalis pritaria, kad technologijos vaidina svarbią rolę, tačiau pagrindinis dalykas ugdant smalsius vaikus – mokytojo iniciatyvos. „Kaip ir senovės Graikijoje, ne technologijos buvo pagrindinis dalykas, o lyderio asmeninis pavyzdys. Idealus mokytojas tas, kuris leidžia daug ką daryti, bet vaikams nesuprantant jis juos nukreipia teisinga linkme. Mokytojai turi truktelti mus virš to, kas yra buitis. Visi žmonės, kurie suinteresuoti, kad sistema veiktų sėkmingai, turi patys imtis iniciatyvos. Mokytojai nežino į ką kreiptis. Tie, kurie turi ką papasakoti − nežino kam tai galėtų daryti. Man pačiam smagu važiuoti į kokias nors mokyklas. Tai darau, nes tikiu, kad jei turime žinių ir gebėjimų tas žinias panaudot, mes rasime vietą pasaulyje, būsime paklausūs.“

A. Juozapavičius priduria, kad šį procesą turėtų vainikuoti idėjų sklaidos mechanizmo sukūrimas, metinių konferencijų organizavimas su prizais už geriausius projektus, laidos televizijoje ar „Youtube“ kanale. „Tai padėtų moksliniais tyrimais ir eksperimentais užkrėsti kuo daugiau žmonių“, − tikisi A. Juozapavičius.

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su partneriu leidykla UAB „Šviesa“ organizuoja „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus 2016“, kurių tikslas prisidėti prie pedagogo profesijos prestižo gerinimo.  Šiemet bus apdovanoti 6 inovatyviausi mokytojai, remiantis pedagoginio profesionalumo, pedagoginės lyderystės, nuolatinio mokymosi ir technologijų naudojimo ugdymo procese kriterijais. Taip pat, šiais metais bus teikiamos ir 4 papildomos nominacijos, skirtos tarptautiškiausiai mokyklai, metų mokyklos vadovui, neformaliam STEAM teikėjui bei lrytas.lt publikos išrinktam mokytojui. UAB „Altechna“, UAB „Eksma“, UAB MGF „Šviesos konversija“ yra „Inovatyviausio fizikos mokytojo“ nominacijos steigėjai.

Daugiau informacijos galite rasti iniciatyvos internetinėje svetainėje: www.mokytojuapdovanojimai.lt